- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-01
- Bylos Nr.
- P-146-174-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Audrius Bakaveckas, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- H. D., Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Kauno valstybės garantuojamai teisinės pagalbos tarnybai, UAB „Lietuvos rytas“
- Trečiasis asmuo
- Teisingumo ministerija
- Kategorijos
- 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo H. D. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. D. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Kauno valstybės garantuojamai teisinės pagalbos tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo Teisingumo ministerija) dėl sprendimo panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Pareiškėjas H. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2009 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. O-2-(1.5)-1499 ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, 1 000 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunduose (b. l. 5, 13, 25) nurodė, taip pat teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2009-06-22 prašymu kreipėsi į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą ir skirti valstybės apmokamą advokatą kasaciniam skundui surašyti dėl Vilniaus apygardos teismo 2008-12-16 sprendimo, Lietuvos apeliacinio teismo 2009-05-26 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1991-104/2009. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2009-07-01 sprendimu Nr. 0-2-(1.5)-1499 jo prašymą paliko nenagrinėtą, motyvuodama tuo, jog pareiškėjui Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008-07-23 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-08-T-1380-1585 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo UAB „Lietuvos rytas“. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog Kauno valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnybos skirto advokato paslaugomis pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose jis nesinaudojo, o pasinaudojo tik teise būti atleistam nuo žyminio mokesčio bei kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl Kauno valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė skirti advokatą kasacinio skundo surašymui. Be to, Kauno valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba neturėjo teisės iš anksto nuspręsti dėl pagrindų kasacijai nebuvimo, nes su civiline byla jos skirtas advokatas nebuvo susipažinęs bei ją nagrinėjant nedalyvavo. Pareiškėjas kasacijos pagrindu nurodė CPK 346 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. – teismai pažeidė proceso teisės normas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas turėtų suformuoti vienodą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką kelių teisės šakų normų klausimo išsprendimui. Skundžiamu sprendimu atsisakydama suteikti antrinę teisinę pagalbą, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pažeidė CPK 345 str. 1 d., 347 str. 3 d. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 3 d. c punkto reikalavimus, taip pat užkirto kelią kasacijos procesui, o, esant reikalui – ir pareiškėjo teisių gynybai Europos Žmogaus Teisių Teisme. Dėl šių veiksmų jam buvo padaryta 1 000 000 Lt neturtinė žala, kurios dydis prilyginamas civilinėje byloje Nr. 2-1991-104/2009 pareikštam civiliniam ieškiniui.
Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 31-33) nurodė, kad 2009-06-25 Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje gautas pareiškėjo H. D. prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-1926-30/2008 kasacinio skundo surašymui dėl Vilniaus apygardos teismo 2008-12-16 sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2009-05-26 nutarties apskundimo, kuriais atmestas pareiškėjo ieškinys atsakovui UAB „Lietuvos rytas" dėl garbės ir orumo gynimo, bei 1 000 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą ir prie jo pateiktus dokumentus, vadovaudamasi Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo viešojo administravimo ir kitose institucijose pavyzdinės tvarkos aprašo 33 p., Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2009-07-01 priėmė sprendimą Nr. O-2-(1.5)-1499 palikti pareiškėjo prašymą nenagrinėtu, kadangi nustatė, jog šis prašymas yra kartotinis - Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2008-07-23 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-08-T-1380-1585 jau buvo suteikusi pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo UAB „Lietuvos rytas" ir paskyrusi advokatę K. Mikolaitę teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą. Minėtu sprendimu suteikta antrinė teisinė pagalba apėmė advokato konsultacijas, procesinių dokumentų rengimą ir atleidimą nuo žyminio mokesčio bei kitų bylinėjimosi išlaidų. Advokatės K. Mikolaitės rašyta išvada ir 2008-10-31 pranešimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo užbaigimo (reg. Nr. O-l-(1.6)-1913) patvirtino, jog paskirta advokatė teikė konsultacijas pareiškėjui ir rinko įrodymus ir, tuo pačiu, paneigia pareiškėjo tvirtinimą, kad jis nesinaudojo advokato paslaugomis byloje. Be to, pažymėjo, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008-10-15 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-08-N-1380-2321 antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui pagal 2008-07-23 sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-08-T-1380-1585 buvo nutrauktas, nustačius VGTPĮ 11 str. 6 d. 1 p. ir 2 p. nurodytas aplinkybes. Šio sprendimo pareiškėjas neskundė. Skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, atsakovas jokių neteisėtų veiksmų neatliko, todėl pareiškėjo teisė į neturtinės žalos atlyginimą negalima.
Trečiasis suinteresuotasis asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į skundą (b. l. 55-56) nurodė, kad dėl pareiškėjo skundo reikalavimų pagrįstumo palieka spręsti teismui.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimu H. D. skundą patenkino iš dalies. Teismas panaikino Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. O-2-(1.5)-1499 ir įpareigojo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą H. D. 2009-06-22 prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą išnagrinėti iš naujo ir šio prašymo pagrindu priimti naują sprendimą. Kitoje dalyje H. D. skundą teismas atmetė kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Teismas nustatė, kad 2008-07-21 Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje buvo gautas 2008-07-17 pareiškėjo prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-1926-104/2008. Pareiškėjas prašyme nurodė, jog antrinė teisinė pagalba jam būtina atleidimui nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų bei kasacinio skundo surašymui (b. l. 48-51). Tarnyba 2008-07-23 sprendimu „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ Nr. TP-2-(2.2)-08-T-1380-1585 suteikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl neturtinės žalos iš atsakovo UAB „Lietuvos rytas“ atlyginimo priteisimo ir šiai pagalbai teikti paskyrė advokatę K.Mikolaitę (b. l. 44). Vadovaudamasi advokatės K.Mikolaitės 2008-10-07 išvada, Tarnyba 2008- 10-15 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2.)-08-N-1380-2321 nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui pagal Tarnybos 2008-07-23 sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-08-T-1380-1585 (b. l. 45-46). Šio sprendimo pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka teismui neskundė. Tarnyboje 2009-06-25 gautas pareiškėjo 2009-06-22 prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-1926-30/2008 (dėl civilinės bylos perkėlimo į kitus metus jai buvo suteiktas Nr. 2-1991-104/2009) sąryšyje su baudžiamąja byla Nr. 1-32/2001. Prašyme pareiškėjas nurodė, jog antrinė teisinė pagalbą būtina dokumentų rengimui, gynybai ir atstovavimui, įskaitant vykdymo procesą ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, taip pat kasaciniam skundui surašyti dėl Vilniaus apygardos teismo 2008-12-16 sprendimo bei Lietuvos apeliacinio teismo 2009-05-26 nutarties, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-16 nutarties nurodymais (b. l. 34-36). Tarnyba, nustačiusi, kad pareiškėjo prašymas yra kartotinis, 2009-07-01 sprendimu Nr. O-2-(1.5)-1499 jo prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo paliko nenagrinėtu (b. l. 43). Teismas pažymėjo, jog ginčo atveju teismui yra svarbu nustatyti, ar Tarnyba turėjo teisę priimti tokio pobūdžio sprendimą, ar ginčo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, ar yra visos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, jog priimdama skundžiamą sprendimą Tarnyba netinkamai taikė teisės aktus, reglamentuojančius sprendimų priėmimą, t. y. nesivadovavo Viešojo administravimo įstatymo, reglamentuojančio sprendimų priėmimo procedūrą, normomis, o tik poįstatyminio teisės akto nuostatomis. Palikimo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą nenagrinėtu pagrindu Tarnyba nurodė Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo viešojo administravimo ir kitose institucijose pavyzdinės tvarkos aprašo, patvirtinto LR Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1491, 33 p., pagal kurį kartotiniai prašymai ir skundai nenagrinėjami, jeigu juose nenurodoma naujų aplinkybių, sudarančių prašymo pagrindą, ir nėra įtikinamų argumentų, kad institucijos sprendimas dėl ankstesnio prašymo ar skundo išnagrinėjimo yra neteisingas. Pažymėjo, kad Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 25 d. nutarimas Nr. 1491, kuriuo patvirtintas Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo viešojo administravimo ir kitose institucijose pavyzdinės tarkos aprašas nuo 2007 m. rugsėjo 2 d. neteko galios (Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimas Nr. 875), todėl konstatavo, jog Tarnyba, priimdama skundžiamą sprendimą, vadovavosi negaliojančiomis poįstatyminio teisės akto nuostatomis. Pagal ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusių Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, 12 p. prašymai, su kuriais asmuo kreipiasi į instituciją tuo pačiu klausimu, nenagrinėjami, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti atsakymo pagrįstumu. Teismas pažymėjo, jog, palikdama prašymą nenagrinėtu, Tarnyba turi nustatyti klausimo dėl kurio kreipiamasi tapatumą su jau išnagrinėtu bei nuodugniai ištirti aplinkybes, kad įsitikintų, jog prašyme nenurodytos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą arba keliančios abejonę dėl anksčiau priimto sprendimo pagrįstumo. Teismo vertinimu, administracinėje byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjas į Tarnybą prašymais suteikti antrinę teisinę pagalbą (2008-07-17 ir 2009-06-22) kreipėsi tuo pačiu klausimu – dėl kasacinio skundo surašymo civilinėje byloje Nr. 2-1926-30/2008 (b. l. 34-36, 48-51), todėl Tarnybos išvada, jog pareiškėjas pateikė kartotinį prašymą iš dalies yra pagrįsta. Tačiau teismas taip pat konstatavo, kad prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjas nurodo ir naujas aplinkybes - teismų nutartis ir sprendimus, priimtus po Tarnybos 2008-10-15 sprendimo Nr. TP-2-(2.2)-08-N-1380-2321 nutraukti pareiškėjui skirtos antrinės teisinės pagalbos teikimą, priėmimo. Prie prašymo Tarnybai buvo pateikti minėti teismų procesiniai dokumentai. Nustatęs, kad ginčijame sprendime pareiškėjo prašyme naujai nurodytų aplinkybių analizės nėra, teismas priėjo prie išvados, jog neištyrus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų, Tarnybos sprendimas palikti pareiškėjo prašymą nenagrinėtu negali būti laikomas pagrįstu bei teisėtu.
Teismas taip pat konstatavo, kad, panaikinus skundžiamą atsakovo sprendimą, susidaro teisiškai ydinga situacija – pareiškėjo 2009-06-22 prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą lieka neišnagrinėtu, o to padaryti teismas ABTĮ suteiktos kompetencijos ribose, negali, taip pat negali iš byloje esančių duomenų nustatyti, ar pareiškėjui Tarnybos sprendimu turi būti skirta antrinė teisinė pagalba, ar ne. Teismas pažymėjo, kad šios aplinkybės taip pat turi esminės reikšmės sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumo klausimą. Susiklosčiusi situacija prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo, Teisinės pagalbos įstatymo nuostatoms, garantuojančioms asmens teisę į įstatymais pagrįstą bei objektyvų asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimą. ABTĮ 88 str. apibrėžia susidariusios situacijos teisinio sureguliavimo galimybes - t.y. numato sprendimų, kurie gali būti priimti, rūšis. Teismas gali panaikinti skundžiamą aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą (2 punktas), taip pat įpareigoti savivaldybių administravimo subjektą atitinkamai įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą ar kitą teisės aktą (3 punktas). Įvertinęs paminėtas galimų sprendimų rūšis ir atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo prašymo išnagrinėjimo rezultatas užtikrintų įstatymuose įtvirtintos pareiškėjo teisės į pagrįstą bei objektyvų prašymų ir skundų nagrinėjimą, įgyvendinimą, teismas įpareigojo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą pareiškėjo 2009 06 22 prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą išnagrinėti iš naujo ir šio prašymo pagrindu priimti naują sprendimą. Teismas taip pat konstatavo, kad toks sprendimas neišeina už skundo reikalavimų ribų bei atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuo 2004 metų formuojamą teismų praktiką (ABTĮ 4 str., 13 str., 18 str., 20 str., LVAT 2004-03-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A2-333/2004).
Teismas pažymėjo, kad nors administracinėje byloje nustatyti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos neteisėti veiksmai, tačiau civilinei atsakomybei atsirasti reikia nustatyti ir kitas būtinas sąlygas - atsakovo veiksmais padarytą žalą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas Tarnybos veiksmais jam padarytos neturtinės žalos visiškai nepagrindė ir neįrodė, kaip to reikalauja CK 6.250 str., CPK 178 str. (ABTĮ 23 – 24 str., 57 str.).
Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nes nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas neįrodė Tarnybos veiksmais padarytos žalos fakto, o tuo pačiu ir priežastinio ryšio tarp Tarnybos veiksmų ir pareiškėjui tariamai padarytos neturtinės žalos (ABTĮ 57 str.).
Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą, jog ginčijamu sprendimu Tarnyba užkirto kelią kasacijos procesui, pažymėdamas, kad skundžiamu sprendimu Tarnyba neatsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą, o tik paliko pareiškėjo prašymą nenagrinėtu. Teismas nurodė, jog teisę į kasaciją, kaip ir teisę į neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjas turės teisę (galimybę) realizuoti ateityje, Tarnybai iš naujo išnagrinėjus jo prašymą ir priėmus sprendimą, priklausomai nuo priimto sprendimo turinio (ABTĮ 10 str.).
III.
Pareiškėjas H. D. 2009 m. gruodžio 10 d. Kauno apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-860-554/2009 vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu (b. l. 80).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, nurodydamas, kad pareiškėjo prašymas teismingas Lietuvos vyriausiajam administraciniame teismui (b. l. 83).
Šalies argumentai
Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė atskirąjį skundą dėl 2009 m. gruodžio 14 d. Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 14 d. nutarties.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą 2010 m. balandžio 2 d. nutartimi pareiškėjo atskirojo skundo netenkino ir dar kartą išaiškino pareiškėjui, kad šis turi teisę pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Pareiškėjas H. D. 2009 m. balandžio 30 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-860-554/2009 vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu.
Šalies argumentai
Kartu pateikė prašymą atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, kuriame nurodė, jog prašymą dėl proceso atnaujinimo Kauno apygardos administraciniam teismui jis pateikė nepraleidęs 3 mėnesių termino, o ta aplinkybė, kad iš pradžių prašymą jis pateikė ne tam teismui, turėtų būti pripažįstama pateisinama priežastimi.
Prašymas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pareiškėjo manymu teismas nepagrįstai netenkino jo reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Pirmosios instancijos teismas privalėjo sustabdyti bylos nagrinėjimą iki kol Tarnyba priims naują sprendimą ir tada spręsti klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Procesą atnaujinti atsisakytina.
Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu (sprendimu, nutartimi, nutartimi). Įsiteisėjęs teismo baigiamasis aktas, kuriuo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią.Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Proceso atnaujinimo paskirtis ir išimtinis pobūdis lemia, kad taikant proceso atnaujinimo institutą peržiūrimos bylos, kuriose teismai instancine tvarka iš esmės išsprendė pareiškėjo skunde (prašyme) pateiktus materialinius teisinius reikalavimus ir dėl šalių ginčo priėmė atitinkamą baigiamąjį aktą, kuris yra įsiteisėjęs.
ABTĮ 153 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skirsnyje (t. y. ABTĮ IV skyriaus 23 skirsnyje) nustatytais pagrindais ir tvarka. Proceso atnaujinimo pagrindai išvardyti ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 1-12 punktuose. Iš minėtoje įstatymo normoje išvardytų proceso atnaujinimo pagrindų visumos matyti, kad jie yra susiję su administracinės bylos išsprendimu iš esmės. Minėtoje įstatymo normoje nurodytų pagrindų sąrašas yra baigtinis. Proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad šį institutą reglamentuojančios įstatymo normos turi būti taikomos ne formaliai, o griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų ir atsižvelgiant į įstatymų leidėjo nustatytą šio instituto paskirtį.
Pagal ABTĮ 158 straipsnio 2 dalies nuostatas, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus 156 straipsnyje nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas šio įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais.
ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis nustato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-860-554/2009, kurioje prašoma atnaujinti procesą, priimtas 2009 m. lapkričio 19 d. ir nuo šio sprendimo įsiteisėjimo skaičiuojamas trijų mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė 2010 m. balandžio 30 d., t. y. praleidęs įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą.
ABTĮ 156 straipsnio 2 dalis numato, kad asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymo motyvus, taip pat tą aplinkybę, kad pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo padavė ne tam teismui (pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo Kauno apygardos administraciniame teisme gautas 2009 m. gruodžio 10 d. (b. l. 80)), bei atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateiktas per protingą terminą nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 2 d. nutarties, kurioje pareiškėjui buvo išaiškinta, kad jo prašymas teismingas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, priėmimo, sprendžia, jog yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą ir todėl šis terminas atnaujintinas. Atnaujinus terminą prašymui pateikti toliau vertintini argumentai, kurių pagrindu prašoma atnaujinti procesą.
Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu.
ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktas numato, kad procesas gali būti atnaujintas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Iš minėtos teisės normos turinio darytina išvada, kad procesas administracinėje byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, gali būti atnaujintas vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu tik tuo atveju, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, patvirtinantys, jog buvo padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant ir dėl to galėjo būti priimtas neteisėtas procesinis sprendimas.
Prašyme dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu pareiškėjas nenurodo konkrečių argumentų, jog apeliacinės instancijos teismas padarė konkretų materialinės teisės normų pažeidimą jas taikant, galėjusį turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą. Prašyme iš esmės pateikiama pareiškėjo pozicija, jog jis nesutinka su teismo padarytoms išvadoms dėl neturtinės žalos priteisimo (pareiškėjas mano, kad neturtinė žala jam turėjo būti priteista arba teismas privalėjo sustabdyti bylą, kol bus priimtas naujas tarnybos sprendimas ir tada spręsti neturtinės žalos atlyginimo klausimą). Teisėjų kolegija pažymi, kad toks pareiškėjo nurodomas ginčo situacijos interpretavimas nėra pagrįstas materialinės teisės normomis, todėl negali būti pagrindu konstatuoti netinkamą jų taikymą. Nesant akivaizdžių įrodymų dėl materialinės teisės normų pažeidimo prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti patenkintas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog procesas administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. D. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Kauno valstybės garantuojamai teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo negali būti atnaujintas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu.
Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestinas, o procesą administracinėje byloje Nr. I-860-554/2009 atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo H. D. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.
Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. D. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Kauno valstybės garantuojamai teisinės pagalbos tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo Teisingumo ministerija) dėl sprendimo panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo.
Nutartis neskundžiama.