Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2009-11-19 · Administracinė byla Nr. I-860-554/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-11-19
Bylos Nr.
I-860-554/2009
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00296-2009-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Algis Markevičius, Jolanta Medvedevienė, Albina Rimdeikaitė
Pareiškėjas
H. D.
Atsakovas
Lietuvos, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-860-554/2009.Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00296-2009-2.Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2., 24., 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. lapkričio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės, Albinos Rimdeikaitės,

sekretoriaujant Vaidai Martusevičiūtei,dalyvaujant pareiškėjui H. D.,

nedalyvaujant atsakovo – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, įgaliotam atstovui,

atsakovo - Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įgaliotam atstovui,

trečiojo suinteresuotojo asmens - Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos įgaliotam atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. D. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Kauno valstybės garantuojamai teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

n u s ta t ė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas H. D. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. O-2-(1.5)-1499 ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, 1000000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunduose (b.l. 5, 13, 25) nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad 2009 06 22 prašymu kreipėsi į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą ir skirti valstybės apmokamą advokatą kasaciniam skundui surašyti dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 12 16 sprendimo, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 05 26 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1991-104/2009. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2009 07 01 sprendimu Nr. 0-2-(1.5)-1499 jo prašymą paliko nenagrinėtą, motyvuodama tuo, jog pareiškėjui Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008 07 23 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-08-T-1380-1585 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo UAB „Lietuvos rytas“. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog Kauno valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnybos skirto advokato paslaugomis pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose jis nesinaudojo, o pasinaudojo tik teise būti atleistam nuo žyminio mokesčio bei kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl Kauno valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė skirti advokatą kasacinio skundo surašymui. Be to, Kauno valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba neturėjo teisės iš anksto nuspręsti dėl pagrindų kasacijai nebuvimo, nes su civiline byla jos skirtas advokatas nebuvo susipažinęs bei ją nagrinėjant nedalyvavo. Pareiškėjas kasacijos pagrindu nurodė CPK 346 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. – teismai pažeidė proceso teisės normas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas turėtų suformuoti vienodą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką kelių teisės šakų normų klausimo išsprendimui. Skundžiamu sprendimu atsisakydama suteikti antrinę teisinę pagalbą, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pažeidė CPK 345 str. 1 d., 347 str. 3 d. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 3 d. c punkto reikalavimus, taip pat užkirto kelią kasacijos procesui, o, esant reikalui – ir pareiškėjo teisių gynybai Europos Žmogaus Teisių Teisme. Dėl šių veiksmų jam buvo padaryta 1000 000 Lt neturtinė žala, kurios dydis prilyginamas civilinėje byloje Nr. 2-1991-104/2009 pareikštam civiliniam ieškiniui.

Atsiliepimas

Atsakovai atsiliepime į skundą (b.l. 31-33) teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą atsakovai nurodė, kad 2009 06 25 Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje gautas pareiškėjo H. D. prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-1926-30/2008 kasacinio skundo surašymui dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 12 16 sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2009 05 26 nutarties apskundimo, kuriais atmestas pareiškėjo ieškinys atsakovui UAB „Lietuvos rytas" dėl garbės ir orumo gynimo, bei 1 000 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą ir prie jo pateiktus dokumentus, vadovaudamasi Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo viešojo administravimo ir kitose institucijose pavyzdinės tvarkos aprašo 33 p., Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2009 07 01 priėmė sprendimą Nr. O-2-( 1.5)-1499 palikti pareiškėjo prašymą nenagrinėtu, kadangi nustatė, jog šis prašymas yra kartotinis - Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2008 07 23 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-08-T-1380-1585 jau buvo suteikusi pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo UAB „Lietuvos rytas" ir paskyrusi advokatę K. M. teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą. Minėtu sprendimu suteikta antrinė teisinė pagalba apėmė advokato konsultacijas, procesinių dokumentų rengimą ir atleidimą nuo žyminio mokesčio bei kitų bylinėjimosi išlaidų. Advokatės K. M. rašyta išvada ir 2008 10 31 pranešimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo užbaigimo (reg. Nr. O-l-(1.6)-1913) patvirtino, jog paskirta advokatė teikė konsultacijas pareiškėjui ir rinko įrodymus ir, tuo pačiu, paneigia pareiškėjo tvirtinimą, kad jis nesinaudojo advokato paslaugomis byloje. Be to, pažymėjo, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008 10 15 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-08-N-1380-2321 antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui pagal 2008 07 23 sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-08-T-1380-1585 buvo nutrauktas, nustačius VGTPĮ 11 str. 6 d. 1 p. ir 2 p. nurodytas aplinkybes. Šio sprendimo pareiškėjas neskundė. Skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, atsakovas jokių neteisėtų veiksmų neatliko, todėl pareiškėjo teisė į neturtinės žalos atlyginimą negalima.

Tretysis suinteresuotasis asmuo - Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į skundą (b.l. 55-56) nurodė, kad dėl pareiškėjo skundo reikalavimų pagrįstumo palieka spręsti teismui.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2008 07 21 Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje (Toliau tekste - Tarnyba) buvo gautas 2008 07 17 pareiškėjo prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-1926-104/2008. Pareiškėjas prašyme nurodė, jog antrinė teisinė pagalba jam būtina atleidimui nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų bei kasacinio skundo surašymui (b.l. 48-51). Tarnyba 2008 07 23 sprendimu „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ Nr. TP-2-(2.2)-08-T-1380-1585 suteikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl neturtinės žalos iš atsakovo UAB „Lietuvos rytas“ atlyginimo priteisimo ir šiai pagalbai teikti paskyrė advokatę K. M. (b.l. 44). Vadovaudamasi advokatės K. M. 2008 10 07 išvada, Tarnyba 2008 10 15 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2.)-08-N-1380-2321 nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui pagal Tarnybos 2008 07 23 sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-08-T-1380-1585 (b.l. 45-46). Šio sprendimo pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka teismui neskundė. Tarnyboje 2009 06 25 gautas pareiškėjo 2009 06 22 prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-1926-30/2008 (dėl civilinės bylos perkėlimo į kitus metus jai buvo suteiktas Nr. 2-1991-104/2009) sąryšyje su baudžiamąja byla Nr. 1-32/2001. Prašyme pareiškėjas nurodė, jog antrinė teisinė pagalbą būtina dokumentų rengimui, gynybai ir atstovavimui, įskaitant vykdymo procesą ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, taip pat kasaciniam skundui surašyti dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 12 16 sprendimo bei Lietuvos apeliacinio teismo 2009 05 26 nutarties, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 06 16 nutarties nurodymais (b.l. 34-36). Tarnyba, nustačiusi, kad pareiškėjo prašymas yra kartotinis, 2009 07 01 sprendimu Nr. O-2-(1.5)-1499 jo prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo paliko nenagrinėtu (b. l. 43).

Ginčo atveju teismui svarbu nustatyti, ar Tarnyba turėjo teisę priimti tokio pobūdžio sprendimą, ar ginčo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, ar yra visos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti.

Antrinės teisinės pagalbos teikimo tvarka įtvirtinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 str. (Toliau tekste – Teisinės pagalbos įstatymas). Teisinės pagalbos įstatymo 18 str. 1 d. nustatyta, kad norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą rekvizitus ir formą tvirtina teisingumo ministras. To paties įstatymo 18 str. 2 d. reglamentuota, kad sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima Tarnyba. Tarnybos sprendimai gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Teisinės pagalbos įstatymo 18 str. 3 d. prasmę, šio straipsnio 2 dalyje nurodyti Tarnybos sprendimai gali būti dviejų rūšių: sprendimas suteikti antrinę teisinę pagalbą arba sprendimas atsisakyti suteikti tokią pagalbą. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs (ABTĮ 13 str., 20 str., administracinė byla Nr. A556-684/2008), kad, nors pagal Teisinės pagalbos įstatymą Tarnybos sprendimai gali būti dviejų rūšių – suteikti antrinę teisinę pagalbą arba atsisakyti ją suteikti, o kitokios rūšies sprendimai nėra numatyti, tačiau tai nereiškia, kad bet koks kitas sprendimas (bendrąja prasme) pagal prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo visada turi būti pripažintas neteisėtu. Kitaip tariant, gali būti priimami ir kitokie sprendimai, jeigu jais nėra pažeidžiami valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą reglamentuojantys teisės aktai. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos yra vienos iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valdymo institucijų, kurių uždavinys - užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal šį įstatymą (Teisinės pagalbos įstatymo 5 str. 4 p., 9 str. 2 d.). Pagal Teisinės pagalbos įstatymo 9 str. 3 d. nuostatas Tarnybos organizuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą apygardos teismo teritorijoje, priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Tarnybos, spręsdamos joms pavestą uždavinį, privalo vadovautis ne tik Teisinės pagalbos įstatymu, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucija, kaip vientisu ir tiesiogiai taikytinu teisės aktu, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu (vienas iš šio įstatymo uždavinių įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą – 1 str.), Viešojo administravimo įstatymu (garantuoja teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą – 1 str.) ir kitais teisės aktais, skirtais viešojo administravimo sistemos subjektams. Teismas pabrėžia, kad Viešojo administravimo įstatymas šiuo atveju yra lex generalis, o Teisinės pagalbos įstatymas – lex specialis, o tai reiškia, jog pirmasis įstatymas yra taikomas tiek, kiek įsakmiai nedraudžia antrojo įstatymo nuostatos. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d. nuostatas skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą, taip pat, jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo padavimo yra praėję daugiau kaip vieneri metai. Atsižvelgiant į tai, kad Teisinės pagalbos įstatyme nėra įtvirtintas draudimas priimti sprendimą palikti prašymą nenagrinėtu, o Viešojo administravimo įstatymas viešojo administravimo subjektui tokią teisę suteikia, todėl darytina išvada, kad Tarnyba turi teisę priimti sprendimą palikti prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą nenagrinėtu (ABTĮ 57 str.). Tarnybos priimamas sprendimas yra individualus administracinis aktas, kuriuo antrinės teisinės pagalbos prašantis asmuo įgyja (nepalankaus pareiškėjui sprendimo atveju neįgyja) atitinkamas teises bei pareigas. Individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, kaip to reikalauja Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nuostatos. Vienas iš pagrindinių principų, kuriais privalo savo veikloje vadovautis viešojo administravimo subjektas yra įstatymo viršenybės principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta šio įstatymo, o veikla atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais (Viešojo administravimo įstatymo 4 str. 1 d.). Taigi, viešojo administravimo subjektas turi priimti sprendimą vadovaudamasis pirmiausia įstatymuose, ir tik po to poįstatyminiuose teisės aktuose įtvirtintomis teisės normomis. Iš to seka, kad priimdama skundžiamą sprendimą Tarnyba netinkamai taikė teisės aktus, reglamentuojančius sprendimų priėmimą, t.y. nesivadovavo Viešojo administravimo įstatymo, reglamentuojančio sprendimų priėmimo procedūrą, normomis, o tik poįstatyminio teisės akto nuostatomis. Palikimo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą nenagrinėtu pagrindu Tarnyba nurodė Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo viešojo administravimo ir kitose institucijose pavyzdinės tvarkos aprašo, patvirtinto LR Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1491, 33 p., pagal kurį kartotiniai prašymai ir skundai nenagrinėjami, jeigu juose nenurodoma naujų aplinkybių, sudarančių prašymo pagrindą, ir nėra įtikinamų argumentų, kad institucijos sprendimas dėl ankstesnio prašymo ar skundo išnagrinėjimo yra neteisingas. LR Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 25 d. nutarimas Nr. 1491, kuriuo patvirtintas Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo viešojo administravimo ir kitose institucijose pavyzdinės tarkos aprašas nuo 2007 m. rugsėjo 2 d. neteko galios (LR Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimas Nr. 875). Akivaizdu, jog Tarnyba, priimdama skundžiamą sprendimą, vadovavosi negaliojančiomis poįstatyminio teisės akto nuostatomis. Pagal ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusių Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, 12 p. prašymai, su kuriais asmuo kreipiasi į instituciją tuo pačiu klausimu, nenagrinėjami, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti atsakymo pagrįstumu. Šios teisės normos analizė duoda teismui pagrindą išvadai, jog, palikdama prašymą nenagrinėtu, Tarnyba turi nustatyti klausimo dėl kurio kreipiamasi tapatumą su jau išnagrinėtu bei nuodugniai ištirti aplinkybes, kad įsitikintų, jog prašyme nenurodytos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą arba keliančios abejonę dėl anksčiau priimto sprendimo pagrįstumo. Administracinėje byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjas į Tarnybą prašymais suteikti antrinę teisinę pagalbą (2008 07 17 ir 2009 06 22) kreipėsi tuo pačiu klausimu – dėl kasacinio skundo surašymo civilinėje byloje Nr. 2-1926-30/2008 (b.l. 34-36, 48-51), todėl Tarnybos išvada, jog pareiškėjas pateikė kartotinį prašymą iš dalies yra pagrįsta. Tačiau teismas taip pat konstatuoja, kad prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjas nurodo ir naujas aplinkybes - teismų nutartis ir sprendimus, priimtus po Tarnybos 2008 10 15 sprendimo Nr. TP-2-(2.2)-08-N-1380-2321 nutraukti pareiškėjui skirtos antrinės teisinės pagalbos teikimą, priėmimo. Prie prašymo Tarnybai buvo pateikti minėti teismų procesiniai dokumentai. Ginčijame sprendime pareiškėjo prašyme naujai nurodytų aplinkybių analizės nėra, todėl darytina išvada, jog neištyrus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų, Tarnybos sprendimas palikti pareiškėjo prašymą nenagrinėtu negali būti laikomas pagrįstu bei teisėtu. Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes bei jas patvirtinančius įrodymus, teismas daro išvadą, jog Tarnyba, priimdama skundžiamą sprendimą, neišnagrinėjo bei neįvertino visų ginčijamam sprendimui priimti reikšmingų aplinkybių, o tuo pačiu nepagrindė sprendimo faktiniais duomenimis, taip pat netinkamai taikė sprendimų priėmimo procedūras reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, kas sudaro pagrindą skundžiamą sprendimą pripažinti nepagrįstu, neteisėtu bei jį panaikinti (ABTĮ 89 str.).

Teismas taip pat konstatuoja, kad, panaikinus skundžiamą atsakovo sprendimą, susidarė teisiškai ydinga situacija – pareiškėjo 2009 06 22 prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą lieka neišnagrinėtu, o to padaryti teismas ABTĮ suteiktos kompetencijos ribose, negali, taip pat negali iš byloje esančių duomenų nustatyti, ar pareiškėjui Tarnybos sprendimu turi būti skirta antrinė teisinė pagalba, ar ne. Pažymėtina, jog šios aplinkybės taip pat turi esminės reikšmės sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumo klausimą. Akivaizdu, kad susiklosčiusi situacija prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo, Teisinės pagalbos įstatymo nuostatoms, garantuojančioms asmens teisę į įstatymais pagrįstą bei objektyvų asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimą. ABTĮ 88 str. apibrėžia susidariusios situacijos teisinio sureguliavimo galimybes - t.y. numato sprendimų, kurie gali būti priimti, rūšis. Teismas gali panaikinti skundžiamą aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą (2 punktas), taip pat įpareigoti savivaldybių administravimo subjektą atitinkamai įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą ar kitą teisės aktą (3 punktas). Įvertinęs paminėtas galimų sprendimų rūšis ir atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo prašymo išnagrinėjimo rezultatas užtikrintų įstatymuose įtvirtintos pareiškėjo teisės į pagrįstą bei objektyvų prašymų ir skundų nagrinėjimą, įgyvendinimą, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba įpareigotina pareiškėjo 2009 06 22 prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą išnagrinėti iš naujo ir šio prašymo pagrindu priimti naują sprendimą. Teismas taip pat konstatuoja, kad toks sprendimas neišeina už skundo reikalavimų ribų bei atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuo 2004 metų formuojamą teismų praktiką (ABTĮ 4 str., 13 str., 18 str., 20 str., LVAT 2004-03-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A2-333/2004).

Pareiškėjas taip pat kelia neturtinės žalos atlyginimo klausimą. Jo tvirtinimu, atsakovas, ginčijamu sprendimu atsisakydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą, užkirto kelią kasacijos procesui, o, esant reikalui – ir teisių gynybai ir Europos Žmogaus Teisių Teisme. Neturinės žalos dydis prilyginamas civilinėje byloje Nr. 2-1991-104/2009 pareikšto ieškinio kainai.

Žalos atlyginimą dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas (toliau – CK). CK 6.271 str. 1 d. nustato, kad žalą privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas tik nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Tarnybos) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Administracinėje byloje nustatyti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos neteisėti veiksmai – priimdama skundžiamą sprendimą, Tarnyba neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, tačiau civilinei atsakomybei atsirasti reikia nustatyti ir kitas būtinas sąlygas - atsakovo veiksmais padarytą žalą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str.). Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą perkelia į savo skundą administracinėje byloje iš civilinės bylos Nr. 2-1991-104/2009 – neturinės žalos dydis šioje administracinėje byloje prilyginamas civilinėje byloje UAB „Lietuvos rytas“ pareikštam ieškiniui, be to, pareiškėjo teigimu, jam padaryta žala atsirado ir dėl UAB „Lietuvos rytas“ veiksmų. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas Tarnybos veiksmais jam padarytos neturtinės žalos visiškai nepagrindė ir neįrodė, kaip to reikalauja CK 6.250 str., CPK 178 str. (ABTĮ 23 – 24 str., 57 str.). Taip pat atmestinas, kaip nepagrįstas pareiškėjo argumentas, jog ginčijamu sprendimu Tarnyba užkirto kelią kasacijos procesui. Skundžiamu sprendimu Tarnyba neatsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą, o tik paliko pareiškėjo prašymą nenagrinėtu. Be to, kasacija civilinėje byloje Nr. 2-1991-104/2009 dar galima (CPK 345 str. 1 d. ir 2 d.), o tuo pačiu neužkirstas kelias pareiškėjui ginti savo teises Europos Žmogaus Teisių Teisme. Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nes nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas neįrodė Tarnybos veiksmais padarytos žalos fakto, o tuo pačiu ir priežastinio ryšio tarp Tarnybos veiksmų ir pareiškėjui tariamai padarytos neturtinės žalos (ABTĮ 57 str.). Pažymėtina, jog teisę į kasaciją, kaip ir teisę į neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjas turės teisę (galimybę) realizuoti ateityje, Tarnybai iš naujo išnagrinėjus jo prašymą ir priėmus sprendimą, priklausomai nuo priimto sprendimo turinio (ABTĮ 10 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str.1 p., 2 p., 89 str., teisėjų kolegija

nusprendžia:

H. D. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. O-2-(1.5)-1499.

Įpareigoti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą H. D. 2009 06 22 prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą išnagrinėti iš naujo ir šio prašymo pagrindu priimti naują sprendimą.

Kitoje dalyje H.D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Algis MarkevičiusJolanta MedvedevienėAlbina Rimdeikaitė