Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Virginijos Čekanauskaitės, Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apelianto bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Kalvarijų turgus“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės ,,Valnetas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 21 d. nutarties, priimtos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Kalvarijų turgus“ bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 3 d. nutartimi UAB „Kalvarijų turgus“ buvo iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirtas UAB „Valnetas“, o minėto teismo 2013 m. sausio 2 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Pareiškėjai G. A., Č. M. ir N. P. (buvę UAB ,,Kalvarijų turgus“ darbuotojai) pateikė prašymą įtraukti juos į pirmos eilės BUAB ,,Kalvarijų turgus“ kreditorių sąrašą ir patvirtinti jų pirmos eilės finansinius reikalavimus: G. A. 20 208,67 Lt, Č. M. 16 112,82 Lt ir N. P. 22 439,31 Lt. Minėtus reikalavimus, pasak pareiškėjų, sudaro UAB ,,Kalvarijų turgus“ neišmokėtos darbo išmokos už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio iki 2012 m. gegužės mėnesio.

Įmonės bankroto administratorius su pareiškimu nesutiko, nurodydamas, kad pareiškėjai nuo 2011 m. gruodžio 15 d. nebuvo UAB „Kalvarijų turgus“ darbuotojai, kadangi nuo šios dienos UAB ,,Kalvarijų turgus“ vykdytą veiklą perėmė UAB „KTVG“. Dėl šios priežasties, pasak bankroto administratoriaus, pareiškėjai nuo 2011 m. gruodžio 15 d. sudarytas su UAB „Kalvarijų turgus“ darbo sutartis privalėjo vykdyti UAB „KTVG“, atitinkamai ir reikalavimus turi reikšti ne atsakovui BUAB „Kalvarijų turgus“, o UAB „KTVG“, kuriai ir perėjo visos su kreditoriais sudarytų darbo sutarčių teisės ir pareigos. Be to, bankroto administratoriaus teigimu, Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėta civilinė byla Nr. 2-7274-534/2012, kurioje pareiškėjai buvo pareiškę reikalavimus UAB „KTVG“ dėl įpareigojimo pakeisti darbo sutartis ir atitinkamų piniginių sumų priteisimo. Pasak bankroto administratoriaus, UAB „KTVG“ pareiškėjams išmokėjo pinigines išmokas, todėl pareiškėjai atsisakė nuo ieškinio minėtoje civilinėje byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 21 d. nutartimi patvirtino pareiškėjos G. A. 20 208,67 Lt dydžio, pareiškėjo Č. M. 16 112,82 Lt dydžio ir pareiškėjo N. P. 22 439,31 Lt dydžio finansinius reikalavimus atsakovo BUAB „Kalvarijų turgus“ bankroto byloje.

Teismas atmetė bankroto administratoriaus argumentą, kad pareiškėjai nuo 2011 m. gruodžio 15 d. nebuvo UAB „Kalvarijų turgus“ darbuotojai. Teismas nustatė, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos atsakovui UAB „Kalvarijų turgus“ iškėlimo, įmonės bankroto administratorius 2012 m. gegužės 17 d. priėmė įsakymus dėl darbo sutarčių su darbuotojais G. A., Č. M. ir N. P. nutraukimo. Teismas pažymėjo, jog duomenų, kad pareiškėjai įsakymų priėmimo dieną nebebuvo įmonės darbuotojais, į bylą nėra pateikta. Be to, teismas nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 26 d. UAB ,,KTVG” direktorius paaiškino, kad pareiškėjai nėra ir niekada nebuvo UAB „KTVG“ darbuotojai. Šią aplinkybę, pasak teismo, patvirtina ir byloje esančios pažymos apie asmenų įdarbinimus nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d., iš kurių matyti, jog pareiškėjai niekada nedirbo UAB „KTVG“, o darbo santykiai su BUAB „Kalvarijų turgus“ baigėsi 2012 m. gegužės 17 d., t. y. tą dieną, kuomet bankroto administratorius priėmė įsakymus dėl darbo sutarčių nutraukimo.

Teismo nuomone, bankroto administratoriaus nurodoma aplinkybė, kad pareiškėjai Vilniaus m. 1 apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje 2-7274-534/2012 siekė prisiteisti vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijas iš UAB „KTVG“, taip pat įpareigoti UAB „KTVG“ pakeisti jų ir UAB „Kalvarijų turgus“ sudarytas darbo sutartis, darbdaviu nurodant UAB „KTVG“, nepaneigia pareiškėjų teisės reikšti finansinius reikalavimus BUAB „Kalvarijų turgus“ bankroto byloje, taip pat ir neturi reikšmės sprendžiant finansinių reikalavimų pagrįstumo klausimą, kadangi kreditorių siekis neprarasti darbo ir toliau dirbti įprastą darbą, negali daryti jokios įtakos turimam finansiniam reikalavimui BUAB „Kalvarijų turgus“. Teismas nurodė, jog pareiškėjams neigiant, kad UAB ,,KTVG“ išmokėjo jiems lėšas, ir nustačius, kad pareiškėjų ir UAB „KTVG“ nesiejo darbiniai santykiai, kurių pagrindu UAB „KTVG“ kiltų pareiga mokėti pareiškėjams pinigines išmokas, teismas sprendė, kad nėra pagrindo netikėti šiais pareiškėjų paaiškinimais. Teismas atkreipė dėmesį, kad kreditoriai atsisakyme nuo ieškinio nenurodė jokių motyvų, dėl kurių jie apsisprendė atsisakyti pareikštų materialinių reikalavimų, todėl vienareikšmiškai teigti, jog toks sprendimas buvo priimtas vien dėl to, jog su jais buvo atsiskaityta, negalima. Teismas sutiko su pareiškėjų argumentais, kad jiems atsisakius nuo ieškinio dėl darbo sutarties pakeitimo, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo, o teismui šių kreditorių pareikštų reikalavimų dalyje bylą nutraukus, jie neteko galimybės pakartotinai kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Todėl vienintelis būdas atgauti jiems priklausančias lėšas, yra reikšti reikalavimus BUAB „Kalvarijų turgus“ bankroto byloje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovo BUAB ,,Kalvarijų turgus“ bankroto administratorius UAB ,,Valnetas“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjų G. A., Č. M. ir N. P. prašymus dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo atmesti. Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad pareiškėjų prašymai yra pagrįsti – panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui tam, kad būtų tinkamai perskaičiuota vidutinio užmokesčio dalis, tenkanti pareiškėjams, ir vidutinio darbo užmokesčio dalis, kuri turėtų būti sumokėta į valstybės biudžetą.

1. Teismas neįsigilino į visas reikšmingas aplinkybes, susijusias UAB ,,Kalvarijų turgus“ vykdytos veiklos perkėlimu naujai įsteigtai įmonei UAB ,,KTVG“. Buvę UAB ,,Kalvarijų turgus“ darbuotojai, įskaitant pareiškėjus, reikšdami ieškinį UAB ,,KTVG“, siekė tęsti darbo teisinius santykius šioje įmonėje, taip pat siekė prisiteisti vidutinius darbo užmokesčius šioje įmonėje, t. y. patys pareiškėjai pripažino, kad tinkamas atsakovas pagal jų reikalavimus dėl darbo užmokesčio priteisimo yra UAB ,,KTVG“. Ta aplinkybė, kad pareiškėjai laisva valia atsisakė reikalavimų UAB ,,KTVG“ atžvilgiu Vilniaus m. apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-7274-534/2014, niekaip nepagrindžia jų teisės reikšti reikalavimus BUAB ,,Kalvarijų turgus“ atžvilgiu įmonės bankroto byloje.

2. Teismas, tenkindamas pareiškėjų prašymus dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo, į tvirtintiną reikalavimą įtraukė pilnas darbo užmokesčio sumas, t. y. įskaitant visus nuo vidutinio darbo užmokesčio į valstybės biudžetą mokėtinus mokesčius. Net jei būtų pripažinta, kad pareiškėjai turi reikalavimo teisę į UAB ,,Kalvarijų turgus“, jiems priklausytų tik vidutinio darbo užmokesčio dalis, atskaičius į valstybės biudžetą mokėtinus mokesčius.

Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjai G. A., Č. M. ir N. P. prašo palikti skundžiamą nutartį nepakeistą, o bankroto administratoriui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirti 20 000 Lt baudą, skiriant pusę šios sumos lygiomis dalimis pareiškėjams.

Pareiškėjai nurodo, kad atskirajame skunde bankroto administratorius nepaneigia esminių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, t. y. kad pareiškėjai iki 2012 m. gegužės 17 d. buvo UAB ,,Kalvarijų turgus“ darbuotojai ir niekada nebuvo UAB ,,KTVG“ darbuotojai. Pažymi, kad UAB ,,KTVG“ niekada nėra mokėjusi pareiškėjams kokių nors piniginių sumų, nes pareiškėjų ir UAB ,,KTVG“ niekada nesiejo darbo santykiai. Bankroto administratorius, pažeisdamas CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigą, atskiruoju skundu nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, nepateikia jokių savo nesutikimą patvirtinančių įrodymų, tokiu būdu vilkindamas pareiškėjų, kaip buvusių įmonės darbuotųjų, įtraukimą į kreditorių sąrašą. Be to, bankroto administratorius, veikdamas prieš bankrutuojančios įmonės darbuotojus, samdėsi advokatų kontorą, tuo aiškiai išreikšdamas neigiamą poziciją pareiškėjų atžvilgiu. Pareiškėjų teigimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atskirasis skundas yra aiškiai nepagrįstas ir pateiktas piktnaudžiaujant apeliacijos teise, todėl bankroto administratoriui turi būti skiriama bauda už piktnaudžiavimą proceso teise.

Be to, Lietuvos apeliaciniame teisme gautas pareiškėjų G. A. Č. M. ir N. P. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti BUAB ,,Kalvarijų turgus“ bankroto administratoriui UAB ,,Valnetas“ iki pareiškėjų reikalavimo dėl finansinių reikalavimų tvirtinimo išsprendimo išmokėti Vilniaus apygardos teismo patvirtintiems BUAB ,,Kalvarijų turgus“ kreditoriams lėšas, tenkinant jų finansinius reikalavimus ĮBĮ 35 straipsnio nustatyta tvarka.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtinti pareiškėjų G. A., Č. M. ir N. P. pirmos eilės finansiniai reikalavimai BUAB ,,Kalvarijų turgus“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Kaip minėta, pareiškėjai prašė patvirtinti jų finansinius reikalavimus, kildinamus iš darbo teisinių santykių, susidariusius už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio mėn. iki 2012 m. gegužės 17 d. Atskiruoju skundu apeliantas įrodinėja, kad pareiškėjai neturi reikalavimo teisės į atsakovą BUAB ,,Kalvarijų turgus“, kadangi UAB ,,Kalvarijų turgus“ verslas buvo perkeltas kitai įmonei – UAB ,,KTVG“. Pasak apelianto tai reiškia, minėtu laikotarpiu (nuo 2011 m. gruodžio 15 d. iki 2012 m. gegužės 17 d.) pareiškėjų darbo teisiniai santykiai, vadovaujantis Darbo kodekso (toliau – ir DK) 138 straipsniu, turėjo savaime tęstis UAB ,,KTVG“, todėl ir reikalavimus, kildinamus iš darbo santykių, pareiškėjai turi reikšti ne atsakovui BUAB ,,Kalvarijų turgus“, o UAB ,,KTVG“.

Kolegijos vertinimu, apelianto nurodyti argumentai nepaneigia pareiškėjų reikalavimo teisės į BUAB ,,Kalvarijų turgus“.

DK 138 straipsnio 1 dalyje, kuria remiasi apeliantas, nustatyta, kad įmonės, įstaigos, organizacijos savininko, jų pavaldumo, steigėjo ar pavadinimo pasikeitimas, įmonės, įstaigos ar organizacijos sujungimas, padalijimas, išdalijimas ar prijungimas prie kitos įmonės, įstaigos ar organizacijos, verslo ar jo dalies perdavimas negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo santykius. Ši teisės norma yra skirta užtikrinti darbuotojų interesus tais atvejais, kai keičiasi jų darbdavys, suteikiant jiems galimybę likti įdarbintais naujojo darbdavio tomis sąlygomis, kurios buvo suderėtos su pirmuoju darbdaviu, tačiau minėta norma nedraudžia tęsti darbo santykių su buvusiu darbdaviu.

Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjų darbo teisiniai santykiai po Kalvarijų turgavietės valdymo perdavimo UAB ,,KTVG“ tęsėsi UAB ,,Kalvarijų turgus“. Paties bankroto administratoriaus 2012 m. gegužės 17 d. įsakymai dėl darbo sutarčių nutraukimo su pareiškėjais (b. l. 89-91), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymos (b. l. 44-46) patvirtina, kad pareiškėjai laikotarpiu, už kurį prašo priteisti su darbo santykiais susijusias išmokas (t. y. iki 2012 m. gegužės 17 d.), dirbo UAB ,,Kalvarijų turgus“. Minėtos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymos ir UAB ,,KTVG“ direktoriaus V. K. raštas (b. l. 42) taip pat patvirtina, kad pareiškėjų darbo santykiai su UAB ,,KTVG“ niekada nesiejo. Tai reiškia, kad, skirtingai nei teigia apeliantas, nagrinėjamu atveju pareiškėjų darbo sutartys UAB ,,KTVG“ neperėjo, o tęsėsi UAB ,,Kalvarijų turgus“. Darbuotojų, dirbusių UAB ,,Kalvarijų turgus“ įdarbinimo tvarka UAB ,,KTVG“ nustatyta 2011 m. gegužės 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr.1-23 patvirtintų Kalvarijų turgaus nuomos konkurso nuostatų 3.19 punkte, kuriame numatyta, kad nuomininkas privalės per 10 darbo dienų nuo nuomos sutarties įsigaliojimo dienos darbuotojų sutikimu perimti UAB ,,Kalvarijų turgus“ darbuotojus, atleistus iš darbo DK 136 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu ir sudaryti su jais darbo sutartis tomis pačiomis sąlygomis, kuriomis jie dirbo UAB ,,Kalvarijų turgus“. Šios tvarkos nagrinėjamu atveju nebuvo laikytasi, t. y. pareiškėjai nebuvo atleisti iš UAB ,,Kalvarijų turgus“. Ta aplinkybė, ar pareiškėjai teisėtai nebuvo perkelti į UAB ,,KTVG“, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pareiškėjai iki 2012 m. gegužės 17 d. buvo UAB ,,Kalvarijų turgus“ darbuotojai, todėl jie turi teisę reikšti už ginčo laikotarpį jiems priklausančias darbo išmokas UAB ,,Kalvarijų turgus“. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ta aplinkybė, kad pareiškėjai buvo pareiškę ieškinį UAB ,,KTVG“, prašydami pripažinti, kad jų darbo santykiai tęsiasi UAB ,,KTVG“ ir priteisti iš UAB ,,KTVG“ su darbo santykiais susijusias išmokas, pareiškėjams ieškinio atsisakius ir nesant teismo procesinio sprendimo, patvirtinančio, kad pareiškėjai buvo perkelti į UAB ,,KTVG“, nepaneigia jų teisės reikalauti darbo išmokų iš UAB ,,Kalvarijų turgus“, kuriame pareiškėjų darbo santykiai tęsėsi iki 2012 m. gegužės 17 d.

Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių atmestinas kaip nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad pareiškėjai neturi reikalavimo teisės į BUAB ,,Kalvarijų turgus“.

Skundžiama nutartimi teismo patvirtintų finansinių reikalavimų dydžio apeliantas atskiruoju skundu neginčija, tačiau, apelianto teigimu, teismas nepagrįstai patvirtino su darbo santykiais susijusius finansinius reikalavimus neatskaičiavęs mokesčių. Su tokia apelianto pozicija teisėjų kolegija nesutinka. Vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, Sveikatos draudimo įstatymo 18 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos vienetas, kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo, išmokėdamas su darbo santykiais susijusias išmokas, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti mokesčius valstybei. Taigi mokesčiai valstybei apskaičiuojami, išskaičiuojami ir sumokami juos išskaičiavus iš priteistų sumų, susijusių su darbo santykiais, šias sumas išmokančio subjekto. Teismas nėra priteistas sumas išmokantis ir mokesčius apskaičiuojantis asmuo, todėl pareigos apskaičiuoti mokėtinus mokesčius ir nurodyti juos teismo nutartyje neturi. Dėl šios priežasties atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad skundžiama nutartis turi būti naikinama tuo pagrindu, kad ja pirmos eilės pareiškėjų (darbuotojų) finansiniai reikalavimai patvirtinti neišskaičius mokesčių.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamos nutarties, todėl ji paliekama nepakeista.

Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjai prašo skirti bankroto administratoriui baudą už nepagrįsto atskirojo skundo pateikimą. Apeliantų teigimu, piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis pasireiškė tuo, jog net ir esant byloje pateiktiems tiesioginiams įrodymams, kad individualūs teisiniai santykiai pareiškėjus siejo su UAB ,,Kalvarijų turgus“, o ne su UAB ,,KTVG“, bankroto administratorius vis tiek ginčijo pareiškėjų reikalavimo teisę į UAB ,,Kalvarijų turgus“. Bylos duomenys patvirtina, kad bankroto administratorius su pareiškėjų reikalavimais patvirtinti jų finansinius reikalavimus ir skundžiama nutartimi, kuria jie patvirtinti, nesutiko, įrodinėdamas, kad pareiškėjų darbo santykiai savaime turėjo būti perkelti į UAB ,,KTVG“ ir todėl būtent ši įmonė turi būti laikoma atsakinga už pareiškėjams neišmokėtas darbo išmokas. Šios pozicijos bankroto administratorius nuosekliai laikėsi visos bylos nagrinėjimo metu; tai, kad apelianto argumentai pripažinti nepagrįstais, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jis, reikšdamas atskirąjį skundą, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Bankroto administratorius turi teisę teisinius veiksmus pavesti atlikti advokatui, todėl ta aplinkybė, kad bankroto administratorius, vykdydamas savo funkcijas, pasinaudojo kvalifikuota teisine pagalba, nereiškia bankroto administratoriaus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ar jo šališkumo pareiškėjų atžvilgiu. Dėl nurodytų priežasčių kolegija sprendžia, kad pagrindo skirti bankroto administratoriui baudą, nėra (CPK 95, 185 str.).

Atmetus atskirąjį skundą, skundžiama nutartis, kuria patvirtinti pareiškėjų pirmos eilės finansiniai reikalavimai, įsiteisėjo. Dėl šios priežasties pareiškėjų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti bankroto administratoriui išmokėti kitiem BUAB ,,Kalvarijų turgus“ pirmos eilės kreditoriams su darbo santykiais susijusias išmokas, iki įsiteisės skundžiama nutartis, netenka prasmės. Be to, kolegijos vertinimu, apeliantai, prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepagrindė grėsmės būsimo jiems palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymui, kaip būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (CPK 144 str. 1 d.) Kolegijos vertinimu, pareiškėjų nurodyti argumentai dėl bankroto administratoriaus šališkumo ir nepagrįsto skubotumo, siekiant išvengti pareiškėjų patvirtintų finansinių reikalavimų patenkinimo, yra deklaratyvaus pobūdžio. Dėl šių aplinkybių pareiškėjų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjų G. A., Č. M. ir N. P. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

TeisėjaiVirginija Čekanauskaitė Gintaras PečiulisVigintas Višinskis