Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, 2A-945/2013

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Data: 2013-11-13
Bylos Nr.: 2A-945/2013
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidija Tamošiūnienė, Marytė Mitkuvienė, Vytas Milius
Atsakovas: valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Hidrostatyba“

Kategorijos

52.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-945/2013Procesinio sprendimo kategorijos 52.3. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Marytės Mitkuvienės ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1014-163/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Hidrostatyba“ ieškinį atsakovui valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl skolos ir netesybų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 188 470,40 Lt skolą už papildomai atliktus statybos darbus pagal 2010-06-23 statybos rangos sutartį, 14 512,19 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu buvo sudaryta rangos sutartis dėl krantinės remonto. Pradėjus sutartyje numatytus darbus buvo nustatyta neatitikimų tarp atsakovo ruošto techninio projekto ir esamos faktinės padėties statybos objekte, todėl buvo būtina skubiai atlikti sutartyje nenumatytus darbus. Apie šių darbų atlikimo būtinybę atsakovas buvo informuotas. Po 2010-10-20 ir 2010-10-29 pasitarimų už papildomus darbus atsakovas nusprendė apmokėti iš sutartyje numatyto rezervo pagal sutarties įkainius ir sutarties terminą pratęsė iki 2011-04-30. Nurodė, kad dar kartą nustatęs techninio projekto klaidas, pakartotinai kreipėsi į atsakovą ir surašė papildomų darbų aktą, o tame pačiame akte atsakovas įsipareigojo pravesti viešojo pirkimo procedūras šiems papildomiems darbams atlikti, tačiau šio įsipareigojimo neįvykdė ir papildomų darbų neapmokėjo. Nurodė, kad 2011-08-11 atsakovas grąžino atliktų papildomų ir nenumatytų pagal sutartį darbų priėmimo ir perdavimo aktus bei pažymėjo, kad neturi pagrindo pasirašyti aktų su fiksuotais rangos darbais, kuriems įsigyti nebuvo atliktos viešųjų pirkimų procedūros. Teigė, kad atsakovo objekte atliko papildomų darbų už 340 518,72 Lt, tačiau atsakovas nepagrįstai atsisakė priimti ir apmokėti dalį papildomų darbų, kurių vertė 188 470,40 Lt. Taip pat nurodė, kad skolos suma, nuo kurios skaičiuojami delspinigiai, yra 188 470,40 Lt, todėl už laikotarpį nuo 2011-10-22 iki 2012-01-06 prašė iš atsakovo priteisti 14 512,169 Lt delspinigių.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas CK 6.705 str. ir CK 6.706 str. nustatyta tvarka nebuvo sudaręs rangos sutarties dėl ieškinyje nurodytų papildomų darbų atlikimo, todėl ieškovo reikalavimai dėl 188 470,40 Lt skolos už papildomai atliktus darbus negali būti tenkinami. Nurodė, kad šalys nėra sudarę susitarimo dėl netesybų mokėjimo, todėl negali būti tenkinamas ir reikalavimas dėl netesybų priteisimo. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį, nes mano, kad ieškinys yra pareikštas praleidus VPĮ 94 str. nustatytus terminus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo 188 470,40 Lt skolos už atliktus papildomus statybos darbus, 6 proc. dydžio metines palūkanas, o kitą ieškinio dalį atmetė. Taip pat priteisė ieškovui iš atsakovo 6 112,42 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Klaipėdos apygardos teismas išaiškino, kad šioje byloje yra sprendžiama dėl šių klausimų: perkančiosios organizacijos pareigų pagal VPĮ įsigyjant papildomus darbus, kai jų atlikimo ir papildomo apmokėjimo galimybė įtvirtinta sutartyje; užsakovo pareigos sumokėti už rangovo papildomai atliktus darbus, kai pažeidžiama specialiame įstatyme įtvirtinta papildomų darbų pirkimo tvarka. Teismas nurodė, kad papildomi remonto darbai vykdyti abiejų šalių suderinta valia, visi papildomi darbai atlikti tinkamai, papildomų darbų pirkimas nebuvo atliktas pagal VPĮ reikalavimus dėl VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos neveikimo, todėl nusprendė, jog yra pagrindas iš atsakovo priteisti 188 470,40 Lt skolos už papildomus darbus.

Teismas taip pat nurodė, kad pagrindinėje viešo pirkimo sutartyje nustatyta, kad darbų kaina 995 432,16 Lt. Darė išvadą, jog perkančioji organizacija papildomų darbų tik iš ieškovo, neskelbdama apie pirkimą, galėjo pirkti už ne didesnę kaip 497 716, 08 Lt. Konstatavo, kad iš viso UAB „Hidrostatyba“ statybos objekte „Krantinės Nr. 62 remontas. I ir II darbų etapas“ papildomų nenumatytų darbų buvo atlikta už 340 518,72 Lt, o šią sumą sudaro pagal 2011 m. liepos 25 d. sutartį Nr. 34-2011-527 papildomiems rangos darbams atlikti įvykdyti ir užsakovo priimti bei apmokėti darbai už 158 233,70 Lt ir ieškiniu ginčijama atliktų, bet neapmokėtų darbų suma už 188 470,40 Lt. Teismas pažymėjo, kad visi papildomai atlikti darbai neviršija įstatymo reikalavimo, todėl reikalavimas priteisti už papildomai atliktus darbus 188 470,40 Lt tenkintinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 3 d. sprendimo. Apeliaciniu skundu prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – UAB „Hidrostatyba“ ieškinį atmesti. Taip pat prašo iš ieškovo atsakovui priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir neatskleidė bylos esmės, netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, pažeidė procesinės teisė normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Apelianto teigimu, 2011-11-21 užsakovo ir rangovo buvo pasirašytas objekto „Krantinės Nr. 62 remontas. I ir II darbų etapai“ remonto darbų užbaigimo aktas Nr. STN-34-2011-19, kuriame nurodyti visi pagal statybos rangos sutartis Nr. 35-2010-387, Nr. 34-2011-527 atlikti statybos darbai, faktinė statybos darbų kaina. Užsakovas pripažino, kad atliktas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinės Nr. 62 remontas atitinka nustatytus reikalavimus ir krantinė yra tinkama naudotis, remonto darbų užbaigimo aktas ginčijamas nebuvo, akte nurodyta statybos darbų kaina (805 602,27 Lt) UAB „Hidrostatyba“ buvo sumokėta. Taigi remonto darbų užbaigimo akte buvo nurodyta galutinė faktiška objekto statybos darbų vertė, todėl UAB „Hidrostatyba“ neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo po akto pasirašymo reikalauti sumokėti 188 470,40 Lt už papildomus darbus. Be to, UAB „Hidrostatyba“ su VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija nebuvo sudaręs atskiros rangos sutarties dėl 188 470,40 Lt vertės darbų atlikimo, todėl atsakovui neatsirado sutartinė prievolė atlyginti ieškovui už šiuos darbus. Apelianto įsitikinimu, teismas neteisingai konstatavo perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, nes UAB „Hidrostatyba“ neginčijo atsakovo 2011-07-27 sprendimo, kuriuo buvo nutrauktas objekto „Krantinės Nr. 62 remontas. I ir II darbų etapai“ papildomų statybos darbų supaprastintas pirkimas. Ieškovas nereiškė jokių pretenzijų ir dėl ilgai užsitęsusios bei po 3 mėn. nutrauktos viešųjų pirkimų procedūros. UAB „Hidrostatyba“, 2011 m. vasario mėn. pateikęs pasiūlymą papildomiems ir nenumatytiems darbams, nelaukdamas, kol bus pravesta viešųjų pirkimų procedūra, iš karto pradėjo vykdyti papildomus ir nenumatytus darbus, tokiu būdu pažeisdamas tiek viešųjų pirkimų procedūras reglamentuojančių teisės aktų, tiek pasirašytos rangos sutarties nuostatas. Atlikus papildomus darbus, atsakovas neturėjo teisės vykdyti viešojo pirkimo procedūrų jau atliktiems rangos darbams. Be to, ieškovas, reikalaudamas priteisti 188 470,40 Lt už papildomus darbus, pažeidė VPĮ 92 str. 7 d. 1 p. nuostatas, nes už papildomus rangos darbus atsakovas sumokėjo 158 233,70 Lt, todėl likusių papildomų darbų kaina galėjo būti ne didesnė kaip 126 175,49 Lt.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Hidrostatyba“ pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime ieškovas iš esmės pakartoja pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).

Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K- 3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl užsakovo pareigos apmokėti už rangovo papildomai atliktus darbus, kai pažeidžiama specialiame įstatyme įtvirtinta papildomų darbų pirkimo tvarka.

Byloje nustatyta, kad 2009 m. rugsėjo 23 d. atsakovas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija vykdė viešąjį pirkimą „Krantinės Nr. 62 remontas. I ir II darbų etapas“, kurį laimėjo UAB ,,Hidrostatyba“. 2010 m. birželio 23 d. tarp atsakovo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir ieškovo UAB „Hidrostatyba“ buvo sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. 35-2010-387. Atlikus dalį sutartyje numatytų statybos darbų, buvo nustatyta eilė neatitikimų tarp atsakovo ruošto techninio projekto ir esamos faktinės padėties statybos objekte. Tam, kad objektas būtų tinkamas naudoti pagal paskirtį, reikėjo skubiai atlikti papildomus, sutartyje nenumatytus darbus. Ieškovas informavo atsakovą apie šių darbų atlikimo būtinybę 2010 m. spalio 8 d. ir 2010 m. spalio 26 d. 2010 m. spalio 20 d. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, UAB „Hidrostatyba“ ir UAB „Hidrosfera“ atstovai pasirašė „Krantinės Nr. 62 remontas. I ir II darbų etapas“ vykdomų darbų pagal 2010 m. birželio 23 d. sutartį pratęsimo aktą A2.127, o 2010 m. spalio 29 d. pasirašė „Krantinės Nr. 62 remontas. I ir II darbų etapas“ vykdomų darbų pagal 2010 m. birželio 23 d. sutartį papildomų darbų aktą Nr. A2.136. Šiuose aktuose konstatuota, kad atliekant krantinės remonto darbus bei atidengus konstrukcijas atsirado techniniame projekte nenumatyti darbai, todėl buvo pratęstas sutartyje numatytas darbų užbaigimo terminas. Taip pat aktuose buvo numatyta už faktiškai atliktus techniniame projekte nenumatytus papildomus darbus, gavus užsakovo sutikimą, apmokėti iš sutartyje numatyto rezervo pagal sutarties įkainius. Abu aktus patvirtino VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros ir plėtros direktorius. 2010 m. lapkričio 9 d. atsakovui buvo pateiktas pakoreguotas objekto „Krantinės Nr. 62 remonto II etapas“ darbo projektas, kurį atsakovas patvirtino 2010 m. gruodžio 10 d. 2010 m. vasario 15 d. buvo pritarta Krantinės Nr. 62 remonto I etapo darbams. UAB „Hidrostatyba“, dar kartą nustačiusi techninio projekto klaidas, informavo atsakovą 2011 m. vasario 21 d. raštu Nr. 02SP-509 apie papildomų darbų atlikimo reikalingumą. 2011 m. vasario 23 d. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, UAB „Hidrostatyba“ ir UAB „Hidrosfera“ atstovai pasirašė Krantinės Nr. 62 I ir II darbų etapo vykdomų darbų pagal 2010 m. birželio 23 d. sutartį papildomų darbų aktą A2.27, kuriuo nutarta atlikti papildomus darbus ir už juos apmokėti atlikus atitinkamas viešojo pirkimo procedūras. 2011 m. balandžio 12 d. įvyko derybos dėl papildomų statybos darbų ir surašytas viešojo pirkimo komisijos protokolas. 2011 m. liepos 25 d. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir UAB „Hidrostatyba“ pasirašė objekto „Krantinės Nr. 62 remontas. I ir II darbų etapas“ statybos papildomų rangos darbų atlikimo sutartį Nr. 34-2011-527, pagal kurią rangovas įsipareigojo savo rizika ir lėšomis, savo medžiagomis atlikti objekto „Krantinės Nr. 62 remontas. I ir II darbų etapas“ statybos rangos papildomus darbus pagal pateiktą darbo projektą, o užsakovas įsipareigojo kokybiškai atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti, tačiau 2011 m. liepos 27 d. raštu atsakovas informavo ieškovą, kad nutraukia objekto papildomų statybos darbų supaprastintą pirkimą ir pabaigia viešojo pirkimo procedūrą. 2011 m. rugpjūčio 3 d. ieškovas išsiuntė papildomai atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus ir PVM sąskaitą-faktūrą šių darbų apmokėjimui 188 470,40 Lt sumai. 2011 m. rugpjūčio 3 d. raštu atsakovas grąžino pateiktus dokumentus ir nurodė, kad neturi pagrindo pasirašyti aktų su fiksuotais rangos darbais, kuriems įsigyti nebuvo atliktos viešųjų pirkimų procedūros.

Pažymėtina, kad 2011 m. lapkričio 21 d. buvo pasirašytas objekto „Krantinės Nr. 62 remontas. I ir II darbų etapai“ remonto darbų užbaigimo aktas Nr. STN-34-2011-19, kuriuo komisija pripažino, kad atliktas remontas atitinka nustatytus reikalavimus ir krantinė yra tinkama naudoti, ir kurį patvirtino VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius. Baigiamajame akte įrašyti ir visi papildomi darbai, o kartu ir darbai, už kuriuos nesumokėta 188 470,40 Lt.

Projektą vykdę ir kontroliavę specialistai: A. B. ir G. S., patvirtino, kad protokoliniais nutarimais (2010 m. spalio 20 d. aktas Nr. A2.127 ir 2010 m. spalio 29 d. aktas Nr. A2.136) buvo pritarta, kad būtina atlikti papildomus darbus, bet ir tai, kad šie darbai buvo tinkamai ir kokybiškai atlikti. Jie yra įtraukti į baigtų darbų sąrašą bei apimtis ir valstybinės komisijos priimti, tačiau neapmokėti.

Atsakovas nurodo, kad UAB ,,Hidrostatyba“ 2011 m. vasario mėn. pateikusi pasiūlymą nenumatytiems papildomiems darbams, nelaukė kol bus atlikta atitinkama viešųjų pirkimų procedūra, o iš karto pradėjo šiuos darbus vykdyti. Tokiu būdu pažeidė VPĮ nuostatas ir rangos sutarties nuostatų reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad papildomi darbai perkančiajai organizacijai buvo reikalingi, todėl siekdama juos įsigyti būtent perkančioji organizacija turėjo atlikti viešojo pirkimo procedūras, nes papildomi darbai reikalauja ir papildomų mokėjimų, šių procedūrų atlikimo metu rangos darbai turėjo būti sustabdyti.

Pagal teisinį reglamentavimą rangovas netenka teisės reikalauti iš užsakovo apmokėti atliktų papildomų darbų vertę ir atlyginti dėl to turėtus nuostolius, jeigu neįvykdo aukščiau įvardytos sąlygos pranešti atsakovui apie papildomus darbus bei neįrodo, kad jo neatidėliotini veiksmai atitiko užsakovo interesus, o dėl statybos darbų sustabdymo statybos objektas būtų žuvęs ar buvęs sugadintas (Lietuvos Respublikos CK 6.684 str. 4 d., 5 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovas tinkamai informavo atsakovą, užsakovo sutikimas dėl papildomų darbų atlikimo ir sutarties termino pratęsimo buvo gautas, įforminant pasitarimų protokolais, tačiau atsakovas nutraukė viešojo pirkimo procedūras ir pažeidė CK 6.691 straipsnio nuostatas, nes nevykdė pareigos sutarties vykdymo metu imtis visų nuo jo priklausančių protingų priemonių iškilusioms kliūtims, trukdančioms tinkamai įvykdyti sutartį bei papildomus susitarimus, pašalinti, nepagrįstai atsisakė pasirašyti papildomai atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus ir už juos sumokėti, nes minėti darbai atitiko jo interesus, objektas buvo pripažintas tinkamu naudoti.

Pagal 2010 m. birželio 23 d. statybos rangos sutartį nustačius, kad reikia atlikti papildomus darbus, buvo būtina nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 dienas, informuoti užsakovą ir laukti tolesnių nurodymų, kaip numato sutarties 5.2.14. punktas. Nagrinėjamu atveju šalys susitarė dėl šių darbų apmokėjimo. Sutarties 3.2 punkte teigiama, jog apmokėjimui už papildomus darbų kiekius naudojamas užsakovo rezervas, kurį sudaro 5 proc. nuo sutarties 3.1.1. punkte nurodytos sumos. Bendrovė 2010 m spalio mėn. sužinojusi apie papildomų darbų atlikimo būtinybę, informavo atsakovą ir vykdė šiuos darbus neatidėliodama, nes priešingu atveju objekto remonto nebuvo galima tinkamai ir laiku užbaigti. Akivaizdu ir tai, kad atsakovas žinojo apie papildomai atliekamus darbus, leido juos atlikti ir nenutraukė sutarties, nors tokią galimybę numatė jos 7.1.5 punktas. Visi papildomi darbai atlikti tinkamai, ką patvirtino remonto darbų užbaigimo aktas.

Apeliantas yra teisus, kad esant papildomų darbų atlikimo būtinumui, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija privalėjo laikytis VPĮ nuostatų. Būtent vadovaujantis tuo metu galiojusio minėto įstatymo 56 str. 4 d. 1 punktu užsakovas paslaugas ir darbus galėjo pirkti neskelbiamų derybų būdu kai dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėja, kad yra reikalingi papildomi darbai arba paslaugos, kurie nebuvo įrašyti į pradinį projektą ar sudarytą pirkimo sutartį ir kurių techniškai ar ekonomiškai neįmanoma atskirti nuo pradinės pirkimo sutarties, nesukeliant didelių nepatogumų perkančiajai organizacijai, arba kai tokie darbai ar paslaugos, nors ir gali būti atskirti nuo pradinės pirkimo sutarties, yra būtinai reikalingi jai užbaigti.

Pagal įstatymą neskelbiamų derybų būdu perkant papildomus darbus sutartis gali būti sudaroma tik su tuo tiekėju, su kuriuo buvo sudaryta pradinė pirkimo sutartis, o visų kitų papildomai sudarytų pirkimo sutarčių kaina neturi viršyti 50 procentų pagrindinės pirkimo sutarties vertės. 2010 m. birželio 23 d. statybos rangos sutartyje nustatyta, kad darbų kaina - 995 432,16 Lt. Taigi atsakovas, neskelbdamas apie pirkimą, galėjo pirkti papildomų darbų už ne didesnę sumą nei 497 716,08 Lt.

Atsakovas, turintis pakankamos VPĮ taikymo patirties, laiku nepradėjo minėtame įstatyme numatytos neskelbiamų derybų procedūros. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad papildomų darbų pirkimas nebuvo atliktas dėl atsakovo neveikimo, UAB ,,Hidrostatyba“ nepažeidė 2010 m. birželio 23 d. statybos rangos sutarties nuostatų ir viešųjų pirkimų procedūras reglamentuojančių teisės aktų. Modifikuoti teisinius santykius galima tiek, kiek jie nepasibaigę, restitucija, kaip niekinio sandorio padarinys, negalima, nes perkančioji organizacija negali tiekėjui grąžinti atliktų ir priimtų darbų. Pažymėtina, kad atsakovas neginčija atliktų darbų apimties ir kokybės, papildomi darbai buvo atlikti ne rangovo rizika, o atitinkamai abiejų šalių suderinta valia, neįvykdžius VPĮ reikalavimų, neigiami padariniai tenka atsakovui. Jei būtų priešingai, galėtų kilti situacijos, kai perkančioji organizacija pasinaudotų ar turėtų naudos iš savo neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2011).

Pažymėtina, kad atsakovas iš dalies UAB ,,Hidrostatyba“ ieškinį pripažįsta. Nurodo, kad vadovaujantis 2011 m. birželio 27 d. Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimu, papildomi darbai galėjo būti perkami pagal VPĮ 92 str. 7 d. 1 p., t. y. papildomai sudarytų pirkimo sutarčių kaina neturėjo viršyti 30 proc. pradinės pirkimo sutarties kainos. Tokiu būdu perkančioji organizacija papildomų darbų tik iš ieškovo, neskelbdama apie pirkimą, galėjo pirkti už ne didesnę kaip 284 409,19 Lt sumą. Kadangi papildomiems rangos darbams pirkti užsakovas sumokėjo 158 233,70 Lt, todėl likusių papildomų darbų kaina galėjo būti ne didesnė kaip 126 175,49 Lt. Taigi ieškovo reikalavimas priteisti 188 470,40 Lt už papildomus darbus viršijo VPĮ 92 str. 7 d. 1 p. nustatytą ribą. Tačiau 62 249,91 Lt ieškinio dalis, kurios atsakovas nepripažįsta, nėra ženkli lyginant su bendra pirkimo sutartyje nustatyta 995 432,16 Lt kaina, apmokėjus ir likusią ieškinio sumą VPĮ esmingai pažeistas nebūtų.

Atsakovas nepaneigė, kad nagrinėjamu atveju gali būti taikomas ir VPĮ 56 str. 4 d. 1 p. reikalavimas dėl papildomų darbų pirkimo. Kaip minėta, 2011 m. rugpjūčio 3 d. atsakovui buvo pateikti papildomų atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktai ir PVM sąskaita – faktūra šių darbų apmokėjimui 188 470,40 Lt sumai. Šiuos dokumentus atsakovas grąžino. Darbų atlikimo aktas savo pobūdžiu yra reikšmingas dokumentas, kuriame surašomi faktinio pobūdžio duomenys apie svarbias bylai aplinkybes ir yra įrodymų šaltinis apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis civ .byloje Nr. 3K-3-361/2007). Ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.694 str.4 d. vienašališkai pasirašė papildomų darbų priėmimo –perdavimo aktą, atsakovas šio akto nenuginčijo.

Papildomi darbai yra techniškai susiję su vykdomu projektu, šios aplinkybės atsakovas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija neginčija. Akivaizdu, kad be jų atlikimo visas projektas negalėjo būti įvykdytas. Sprendžiant šį klausimą yra reikšmingos ir Lietuvos Respublikos CK 1.5 nuostatos dėl teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymo.

Nagrinėjamu atveju ieškovas objekte „Krantinės Nr. 62 remontas. I ir II darbų etapas“ atliko papildomų nenumatytų darbų už 340 518,72 Lt, iš kurių 158 233,70 Lt atsakovas priėmė bei apmokėjo pagal 2011-07-25 sutartį Nr. 34- 2011-527 papildomiems rangos darbams atlikti. Tačiau perkančioji organizacija neapmokėjo 188 470,10 Lt už UAB „Hidrostatyba“ įvykdytus papildomus rangos darbus. Visi atlikti bendrovės papildomi darbai neviršija tuo metu galiojusios VPĮ nustatytos ribos, todėl reikalavimas sumokėti už šiuos darbus yra teisėtas ir pagristas.

Pagal VPĮ 94 str. 4 d. nuostatą dėl žalos atlyginimo yra taikomi CK nustatyti terminai. CK 1.125 str. 1 d. šiuo atveju yra taikytinas bendrasis ieškinio senaties terminas – 10 metų. Šio kodekso 1.127 str.1 d. numato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškinio senaties termino nepraleido.

Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju teismo nutartis yra palanki ieškovui, tačiau jis neprašo priteisti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Dėl šios priežasties bylinėjimosi išlaidos jam nėra priteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Vytas MiliusMarytė MitkuvienėEgidija Tamošiūnienė