- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-28
- Bylos Nr.
- I2-2273-257/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-03020-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jarūnė Sedalienė, Žanas Kubeckas, Laisvutė Kartanaitė
- Pareiškėjas
- (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritoriniam skyriui
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Žano Kubecko ir Jarūnės Sedalienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) patikslintą skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritoriniam skyriui dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėja, (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus (toliau – ir atsakovas, Šiaulių skyrius, VDI Šiaulių teritorinis skyrius) 2021 m. lapkričio 22 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas).
Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, nes to pageidavo pareiškėja (b. l. 40). Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai. Pareiškėja patikslintame skunde (b. l. 36-40) nurodė, kad Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius 2021 m. lapkričio 22 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punktu, paskirta 300 Eur bauda. Nutarime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 22 dalį bei Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas. Pareiškėja negalėjo pažeisti ir nepažeidė Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto. Pagal Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 22 dalį, užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 arba 41 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje arba 441 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Reikalavimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas, netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 49⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą. Lietuvos Respublikos užsienių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio normose yra įtvirtintos ir papildomos užsieniečių įsidarbinimo sąlygos, o atsakovas taikydamas tik vieną straipsnio dalį izoliuotai nuo kitų tame straipsnyje ir apskritai visame įstatyme įtvirtintų normų, neteisingai ją traktavo, formaliai taikė, ir tuo pagrindu priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą. Aiškinant sistemiškai LR Užsieniečių teisinės padėties įstatymo normas matyti, kad minėto įstatymo (įstatymo redakcija galiojusi 2021-07-23 iki 2021-08-11) 62 straipsnio 1 dalis numato, jog užsienietis gali įsidarbinti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį arba, kai jo nuolatinė darbo vieta yra užsienyje, gali būti atsiųstas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką. To paties straipsnio 11 dalyje įtvirtinta, kad šio įstatymo 11 straipsnio 2-5 dalyse nurodytas užsienietis teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu gali dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jam yra išduotas leidimas dirbti arba jis atitinka šio įstatymo 58 straipsnio 7-13 ar 15 punktuose nustatytas atleidimo nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti sąlygas. Pagal 62 straipsnio 2 dalis (įstatymo redakcija galiojusi 2021-07-23 iki 2021-08-11) numato, jog darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus. Pagal 58 straipsnio 11 punktą, užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio profesija yra įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio įstatymo 57¹ straipsnį. Pagal 57¹ straipsnį, kvotos nustatomos užsieniečiams, kurie atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti pagal profesiją, kuri įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, kurie atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti ir dėl kurių darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams Užimtumo tarnyba neturi priimti sprendimo (toliau – kvota) (57 straipsnio 1 dalis). Remdamasis Užimtumo tarnybos atliekama darbo rinkos stebėsena, padėties darbo rinkoje vertinimu ir jos pokyčių prognoze, Užimtumo tarnybos direktorius tvirtina Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis kalendoriniams metams ir socialinės apsaugos ir darbo ministrui teikia siūlymą dėl kvotos nustatymo ar jos patikslinimo. Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis gali būti patikslintas vieną kartą per metus (57 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į šio straipsnio 2 dalyje nurodytą siūlymą dėl kvotos nustatymo, kvotą kalendoriniams metams tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru. Kvotos dydis gali būti patikslintas vieną kartą per metus. Kvotos nustatymo kalendoriniams metams tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru (3 dalis). Užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir jo profesija yra įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio įstatymo 57¹ straipsnį yra išaiškinę ir administraciniai teismai (žr., pvz., Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI2-7384-289/2020). Taigi, prieš sudarant darbo sutartį 2021-07-30 suvirintojo pareigoms statybų sektoriuje su trečiosios šalies (duomenys neskelbtini) piliečiu A. T., gim. (duomenys neskelbtini), kuris pagal Migracijos departamento pateiktą informaciją su nacionaline viza (duomenys neskelbtini), galiojančia nuo 2021-06-15 iki 2022-06-14 išduota tarpininkaujant (duomenys neskelbtini) (minėtas pilietis darbo santykius su (duomenys neskelbtini) baigė 2021-07-28), pareiškėjas (duomenys neskelbtini) atliko sekančius veiksmus: 1) ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos pareikalavo iš trečiosios šalies piliečio pateikti galiojančią vizą gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitą dokumentą (Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1 punktas); 2) ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos pareikalavo iš trečiosios šalies piliečio pateikti specialybę patvirtinantį dokumentą; 3) pranešė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka Užimtumo tarnybai apie trečiosios šalies piliečio įdarbinimą jo teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, nurodytu Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 11 straipsnio 2-5 dalyse, kai jo profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (LDU forma buvo pateikta per VSDFV sistemą); 4) kreipėsi į Migracijos departamentą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, tarpininkaujant (duomenys neskelbtini) prieš įdarbinimą. Tuo pačiu ir trečiosios šalies pilietis A. T. kreipėsi į Migracijos departamentą dėl leidimo gyventi išdavimo. Pas pareiškėją (duomenys neskelbtini) A. T. dirbti net nepradėjo (nuolat prašė nemokamų atostogų), todėl pareiškėjas, minėto asmens prašymu (kuris pats neapsisprendė nuo kada ketina pradėti dirbti), perkėlė jo įdarbinimą vėlesnei datai nuo 2021-10-02 (laikydamas tai klaida) ir pranešė apie vėlesnę įdarbinimo datą Užimtumo tarnybai ir VSDFV. Pareiškėjas jokio pažeidimo nepadarė, o kaip tik ne kartą skambinęs į visas institucijas (į Migracijos departamentą, Darbo inspekciją, Užimtumo tarnybą, Sodrą) ir konsultavęsis su specialistais dėl susidariusios situacijos, stengėsi viską atlikti pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus. Nors atsakovas teigia, kad pradėdamas dirbti pas kitą darbdavį, t. y. (duomenys neskelbtini), A. T., tarpininkaujant pareiškėjui, turėjo gauti leidimą dirbti, tačiau dar kartą pamini, kad A. T. specialybė (pareigybė) patenka į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, patvirtintą tiek Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2020 m. lapkričio 20 d. įsakymu N r. A1 -1131 „Dėl užsieniečių, kurie atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti pagal profesiją, kuri įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, kvotos 2021 metams patvirtinimo“, tiek Užimtumo tarnybos direktoriaus 2020 m. spalio 30 d. įsakymu N r. V-430, kvotos nebuvo pasibaigusios (žr., pvz., (duomenys neskelbtini), ir jam nereikėjo laukti, kol Migracijos tarnyba išnagrinės jo leidimą gyventi ir priims teigiamą sprendimą ar dėl kurio darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams Užimtumo tarnyba turi priimti sprendimą (57 straipsnio 1 dalis). Su minėtu piliečiu buvo sudaryta darbo sutartis suvirintojo darbo funkcijoms atlikti statybų sektoriuje. Priimtas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi pareiškėjas (duomenys neskelbtini) nepagrįstai nubaustas pagal Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punktą.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinis skyrius atsiliepime (b. l. 50) į patikslintą skundą nurodė, jog sutinka bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai. Atsakovas atsiliepime (b. l. 47-51) nurodė, kad nesutinka su patikslinto skundo argumentais ir reikalavimu. Nurodė, kad VDI Šiaulių teritorinio skyriaus 2021 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) juridiniam asmeniui (duomenys neskelbtini) paskirta 300 Eur bauda už trečiosios šalies piliečio įdarbinimą nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių užsieniečių įdarbinimą, nes pareiškėja, būdama darbdaviu, atstovaujama direktoriaus R. Z., 2021-08-02, įdarbino suvirintoju (duomenys neskelbtini) pilietį A. T., gim. (duomenys neskelbtini), kuris, pagal Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) pateiktą informaciją, su nacionaline viza (duomenys neskelbtini), galiojančia nuo 2021-06-16 iki 2022-06-14, išduota tarpininkaujant (duomenys neskelbtini). Pareiškėja, įdarbindama (duomenys neskelbtini) pilietį, nesilaikė nustatytos tvarkos, o būtent Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – ir UTPĮ) 62 straipsnio 2² dalies nuostatų, ir šiais savo veiksmais padarė užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Pareiškėja reikalauja panaikinti Nutarimą, nurodydama, kad jokio pažeidimo nepadarė ir pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punktą yra nubausta nepagrįstai, nes pareiškėja kreipėsi į Migracijos departamentą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo tarpininkaujant (duomenys neskelbtini) prieš (duomenys neskelbtini) piliečio A. T. (toliau – Pilietis) įdarbinimą, pilietis dirbti pas pareiškėją nepradėjo (jam buvo suteiktos nemokamos atostogos, vėliau perkelta įdarbinimo data), pilietis neturėjo įgyti leidimo dirbti, jeigu jo profesija įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą. Pagal teisės aktų nuostatas, kol užsienietis negavo nacionalinės vizos ar leidimo laikinai gyventi tarpininkaujant konkrečiam darbdaviui, pas naują darbdavį jis negali būti įdarbintas. Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) pilietis A. T. pas pareiškėją galėjo būti įdarbintas tik turėdamas Migracijos departamento priimtą sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjos (duomenys neskelbtini) kvietimu. Migracijos departamento pranešimo pagrindu VDI Šiaulių teritorinis skyrius atliko tyrimą ir nustatė, kad Pilietis A. T. galėjo dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, o būtent (duomenys neskelbtini). Su šia įmone Piliečio darbo santykiai pasibaigė 2021-07-28. Iki įsidarbinimo pas kitą darbdavį, t. y. pareiškėją, A. T. iš Migracijos departamento turėjo gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjos kvietimu (t. y. tarpininkaujant (duomenys neskelbtini). Tokio leidimo A. T. jo įdarbinimo pas pareiškėją metu (t. y. 2021-08-02) neturėjo. Todėl buvo konstatuotas užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimas ir pareiškėjai taikyta nustatyta sankcija (bauda). Pilietis Migracijos departamentui 2021-07-29 pateikė prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo (duomenys neskelbtini) kvietimu, atitinkamai pareiškėja (darbdavys (duomenys neskelbtini) 2021-07-29 pateikė Migracijos departamentui tarpininkavimo raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau ši aplinkybė nekeičia situacijos dėl užsieniečių įdarbinimo tvarkos nesilaikymo, kadangi pareiškėja Pilietį įdarbino 2021-08-02 neturėdama tam privalomo aukščiau nurodyto Migracijos departamento sprendimo. Atsakovas sutiko su pareiškėjo teiginiu, kad Piliečio specialybė (suvirintojas) yra įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, pagal ekonominės veiklos rūšis 2021 metams, patvirtintą Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2020 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. V-430, sąrašą, jam netaikomas reikalavimas turėti leidimą dirbti, ir pažymi, kad už tai pareiškėjai nebuvo taikyta jokia sankcija. Pareiškėja klaidingai interpretuoja UTPĮ 11 str., 62 str. 1 d. ir 11 d. normas, teigdama, kad užsienietis, kurio specialybė patenka į Sąrašą, gali dirbti teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu neturėdama Migracijos departamento leidimo laikinai gyventi darbo pas pareiškėją pagrindu. Kaip jau išdėstyta aukščiau, užsieniečiai, nenurodyti į UTPĮ 11 str. 2-5 dalyse, gali būti įdarbinti tik laikantis minėto įstatymo 62 straipsnio 2² dalyje nustatytos tvarkos, t. y. tik turėdami leidimą laikinai gyventi, išduotą darbdavio tarpininkavimo pagrindu. Nagrinėjamu atveju A. T. yra trečiosios šalies (duomenys neskelbtini) pilietis, nepatenkantis į UTPĮ 62 str. 11 d. bei 11 str. 2-5 dalyse nustatytas išimtis, todėl negavęs Migracijos departamento sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo pareiškėjos kvietimu, negalėjo būti įdarbintas pas pareiškėją. Skunde nurodoma, kad pareiškėja pažeidimo nepadarė, nes Pilietis pas pareiškėją 2021-08-02 dirbti nepradėjo (nuolat prašė nemokamų atostogų), todėl jo įdarbinimas buvo perkeltas vėlesnei datai – nuo 2021-10-02. Pažymi, kad Pilietis pas pareiškėją buvo įdarbintas 2021-08-02, t. y. kai pareiškėja apie darbo sutarties sudarymą ir Piliečio priėmimą į darbą nustatyta tvarka pranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui (toliau – Sodra). Tą įrodo Sodros informacinės sistemos duomenys (2021-08-19), pareiškėjos teikti dokumentai (darbo sutartis, prašymai, įsakymai) ir paaiškinimai atsakovo atliekamo tyrimo metu. Laikotarpiu nuo 2021-08-02 iki 2021-08-24 Piliečiui buvo pažymėtas nedraudiminis laikotarpis (nemokamos atostogos) (duomenys 2021-10-08). Užbaigus tyrimą, nustačius pažeidimą, surašius 2021-10-07 Nelegalaus darbo tyrimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pranešus pareiškėjai, kad įmonei bus surašytas Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolas, atsakovas gavo pareiškėjos pranešimą, kad Pilietis buvo įdarbintas 2021-10-02, atitinkamai pakeisti Sodros duomenys. Atsakovas paaiškina, kad Piliečio įdarbinimo 2021-08-02 faktas (t. y. kad sudaryta darbo sutartis ir apie tai pranešta Sodrai) buvo nustatytas 2021 m. rugpjūčio mėn., šį faktą patvirtinančius dokumentus pareiškėja geranoriškai bendradarbiaudama pateikė atsakovui, šio fakto neginčijo. Sužinojusi, kad už užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimą bus taikomos sankcijos, pareiškėja atliko Piliečio įdarbinimo duomenų pakeitimus Sodroje. Pažymi, kad pareiškėja pažeidė užsieniečių įdarbinimo tvarką, t. y. priėmė į darbą Pilietį, įdarbinimo metu neturintį Migracijos departamento leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjos kvietimu. Šio pažeidimo sudėtis yra formali ir pažeidimo konstatavimui neturi reikšmės aplinkybė, ar darbuotojas faktiškai atlieka darbo funkcijas, kurioms yra priimtas, ar ne. Pareiškėjo veiksmai atliekant Piliečio įdarbinimo duomenų keitimą po pažeidimo nustatymo, vertinti kaip siekis išvengti atsakomybės ir gresiančių sankcijų ir laikyti gynybine pozicija. Toks duomenų pakeitimas nepakeičia nustatyto fakto, kad Pilietis buvo įdarbintas 2021-08-02 pažeidžiant užsieniečių įdarbinimo tvarkos reikalavimus (UTPĮ 62 str. 22 d.). Todėl aukščiau nurodytas pareiškėjos argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Pareiškėjos veiksmai atitinka Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyto trečiosios šalies piliečio įdarbinimo tvarkos pažeidimo sudėtį: pareiškėja (darbdavys) įdarbino Pilietį A. T. nesilaikydama norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos (nesilaikant įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 2² dalyje nustatytų sąlygų). Vadovaudamasis Užimtumo įstatymo 57 str. 3 d., VDI Šiaulių teritorinis skyrius priėmė Nutarimą ir už šį pažeidimą, paskyrė pareiškėjai 300 Eur baudą (sankcijos vidurkį). Nutarimas yra teisėtas, pagrįstas ir negali būti panaikintas pareiškėjos skundo teiginių pagrindu. Prašo pareiškėjos patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus 2021 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo (duomenys neskelbtini) skirta 300,00 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš bylos rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiasis darbo inspektorius surašė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą juridiniam asmeniui Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 71-72). Pastarajame protokole nurodoma, kad (duomenys neskelbtini), turintis darbinį veiksnumą ir teistumą, būdama darbdaviu, leido įmonėje dirbti suvirintoju (duomenys neskelbtini) piliečiui A. T. nuo 2021-08-02, kuris pagal Migracijos pateiktą informaciją turėjo nacionalinę vizą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančią nuo 2021-06-15 iki 2022-06-14, išduotą tarpininkaujant (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), įdarbindama minėtą (duomenys neskelbtini) pilietį A. T., pažeidė Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 2² dalies nuostatas ir šiais savo veiksmais padarė Užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte (įdarbino trečiosios šalies pilietį nesilaikydama Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 2² dalyje nustatytų sąlygų).
Atsakovas priėmė skundžiamą Nutarimą, kuriuo konstatavo, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 2² dalies nuostatų reikalavimus, ir vadovaujantis UĮ 57 straipsnio 3 dalimi skyrė 300,00 Eur baudą. Sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nustatyta nebuvo.
Ekonominių sankcijų skyrimo juridiniams asmenims už UĮ nuostatų pažeidimus reglamentuoja UĮ IV skyrius „Nelegalus darbas, nedeklaruotas darbas, nedeklaruota savarankiška veikla ir užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimai“ (aktuali redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.).
Pagal UĮ 57 straipsnio 1 d., užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmai, kai jis: 1) ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos nepareikalauja iš trečiosios šalies piliečio pateikti galiojantį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitą dokumentą, suteikiantį teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jį privaloma turėti; 2) nepateikia dokumentų, patvirtinančių trečiosios šalies piliečio turimą kvalifikaciją, jos tinkamumą darbo vietai ir darbo patirtį, kai darbdavys įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka institucijoms, nagrinėjančioms trečiosios šalies piliečio prašymą išduoti nacionalinę vizą arba leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar darbdavio prašymą išduoti leidimą dirbti ar priimti sprendimą dėl trečiosios šalies piliečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, teikė informaciją apie trečiosios šalies piliečio turimą kvalifikaciją, jos tinkamumą darbo vietai ir darbo patirtį; 3) darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu nesaugo šio įstatymo 56 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų dokumentų kopijų ir (ar) nepateikia jų Valstybinei darbo inspekcijai, Migracijos departamentui ar kitoms šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytoms institucijoms jų reikalavimu; 4) įdarbina trečiosios šalies pilietį pagal laikinojo darbo sutartį taip, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos darbo kodekse; 5) įdarbina trečiosios šalies pilietį nesilaikydamas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 2² dalyje nustatytų sąlygų.
UĮ 57 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Valstybinė darbo inspekcija, nustačiusi, kad darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, padarė šio straipsnio 1 ir (ar) 2 dalyje numatytą pažeidimą, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria darbdaviui arba įmonei, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, baudą nuo 200 iki 400 eurų už kiekvieną padarytą pažeidimą. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio arba įmonės, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, jau baustų už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia darbdaviui arba įmonei, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, baudą nuo 400 iki 800 eurų už kiekvieną padarytą pažeidimą.
Bylai aktualus Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – UTPĮ). UTPĮ 62 straipsnio 2² dalis nustato, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 arba 4¹ punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje arba 44¹ straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Reikalavimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas, netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 49⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą.
UTPĮ 44 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas, o tais atvejais, kai turi būti priimtas šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Šis sprendimas galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos.
Taigi, įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, spręstina, kad kol užsienietis negavo nacionalinės vizos ar leidimo laikinai gyventi tarpininkaujant konkrečiam darbdaviui, pas kitą darbdavį jis negali būti įdarbintas. Šios nuostatos privalo laikytis ne tik užsienietis, bet ir darbdavys, šio teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio.
Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Bauda išieškoma į valstybės biudžetą (UĮ 60 straipsnio 2 dalis). Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis (UĮ 60 straipsnio 3 dalis). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo trukdė atlikti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytų institucijų įgaliotų pareigūnų įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus (UĮ 60 straipsnio 4 dalis).
Pagal bylos duomenis (b. l. 14-16, 21, 55, 61, 63-65, 66, 95, 102-105) nustatyta, jog pareiškėja (duomenys neskelbtini), būdama darbdaviu, 2021-08-02, įdarbino suvirintoju (duomenys neskelbtini) pilietį A. T., gim. (duomenys neskelbtini), kuris, pagal Migracijos departamento pateiktą informaciją, turėjo nacionalinę vizą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančią nuo 2021-06-16 iki 2022-06-14, išduotą tarpininkaujant (duomenys neskelbtini), su kuria darbo santykiai pasibaigė 2021-07-28, o ne tarpininkaujant (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad iki įsidarbinimo (iki 2021-08-02) pas (duomenys neskelbtini) A. T. būtų turėjęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjos kvietimu (t. y. tarpininkaujant (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į nurodytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, jog Nutarime pagrįstai ir teisėtai buvo konstatuotas užsieniečio įdarbinimo tvarkos pažeidimas ir pareiškėjai taikyta bauda. Nors A. T. Migracijos departamentui 2021-07-29 pateikė prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo (duomenys neskelbtini) kvietimu, o pareiškėja (duomenys neskelbtini) – Migracijos departamentui tarpininkavimo raštą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 95-101), tačiau ši aplinkybė nėra teisiškai reikšminga nagrinėjamu atveju, kadangi pareiškėja A. T. įdarbino 2021-08-02 neturėdama tam privalomo aukščiau nurodyto Migracijos departamento sprendimo.
Nors pareiškėja patikslintame skunde nurodo, jog ji pažeidimo nepadarė, nes pilietis A. T. pas pareiškėją 2021-08-02 dirbti nepradėjo (nuolat prašė nemokamų atostogų), todėl jo įdarbinimas buvo perkeltas vėlesnei datai – nuo 2021-10-02, tačiau teismas pažymi, jog A. T. pas pareiškėją buvo įdarbintas 2021-08-02, t. y. kai pareiškėja apie darbo sutarties sudarymą ir pastarojo Piliečio priėmimą į darbą nustatyta tvarka pranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui (toliau – Sodra). Tai įrodo Sodros informacinės sistemos 2021-08-19 duomenys, pareiškėjos atsakovui pateikti dokumentai (darbo sutartis, prašymai, įsakymai) ir pareiškėjo paaiškinimai atsakovo atliekamo tyrimo metu (b. l. 61, 63-65, 66, 102-105). Laikotarpiu nuo 2021-08-02 iki 2021-08-24 piliečiui A. T. buvo pažymėtas nedraudiminis laikotarpis (nemokamos atostogos) (Sodros duomenys 2021-10-08, b. l. 105). Užbaigus tyrimą, nustačius pažeidimą, surašius 2021-10-07 Nelegalaus darbo tyrimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), atitinkamai vėliau buvo pakeisti Sodros duomenys, kad pilietis A. T. buvo įdarbintas 2021-10-02 (dėl pastarųjų aplinkybių byloje ginčo tarp šalių nėra). Teismas pažymi, kad tai, jog vėliau buvo pakeisti Sodros duomenys, nustatyto pažeidimo padarymo fakto nekeičia ir jo neeliminuoja.
Pareiškėja taip pat patikslintame skunde nurodo, kad jos įdarbinto Piliečio specialybė (pareigybė) – suvirintojas, patenka į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, pagal ekonominės veiklos rūšis 2021 metams, patvirtintą Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2020 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. V-430 (toliau – Sąrašas), todėl nereikėjo gauti leidimo dirbti ir jam nereikėjo laukti, kol Migracijos tarnyba išnagrinės jo prašymą dėl leidimo gyventi. Teismas pažymi, kad pagal UTPĮ 58 str. 11 p., užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio profesija yra įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio įstatymo 57¹ straipsnį. Ginčo byloje nėra, kad Piliečio specialybė (suvirintojas) yra įtraukta į Sąrašą, jam netaikomas reikalavimas turėti leidimą dirbti, ir pažymi, kad už tai pareiškėjai nebuvo taikyta sankcija.
Teisėjų kolegija, įvertinusi Nutarimo turinį, konstatuoja, jog atsakovas jį priimdamas tinkamai taikė aptartas UĮ 57 straipsnio, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 2² dalies nuostatas, pagrįstai nustatė užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimą ir pareiškėjai taikė sankciją. Pareiškėja, įdarbindama minėtą trečiosios šalies pilietį, kuris tuo metu pagal jam išduotą vizą bei leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje sąlygas turėjo teisę dirbti ne pas pareiškėją, bet pas kitus darbdavius, padarė pažeidimą. Nutarime yra aptartos tyrimo metu nustatytos aplinkybės, skiriant ekonominę sankciją buvo nuspręsta skirti sankcijos vidurkį, nenustatyta lengvinančių ir suninkančių aplinkybių. Bauda skirta per Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 60 straipsnio 5 dalyje numatytą 2 metų baudos skyrimo terminą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo Nutarimo atitikimą Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 ir 6 dalių reikalavimams, nustatytiems individualiam administraciniam aktui, konstatuoja, kad atsakovo priimtas Nutarimas šiuos reikalavimus atitinka – jame nuosekliai išdėstytos faktinės aplinkybės, nurodytos konkrečios Užimtumo įstatymo ir Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatos, nurodyti pareiškėjos veiksmai, kuriais pasireiškė nustatyti pažeidimai, pateikiama šių veiksmų teisinė kvalifikacija, nurodytas pareiškėjos atsakomybės teisinis pagrindas bei išdėstyti motyvai, susiję su paskirtos baudos dydžiu. Nutarimas yra priimtas kompetentingo subjekto, teisiškai pagrįstas, motyvų išdėstymas pakankamas. 2013 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. V-42 „Dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo ir nutarimo juridiniam asmeniui formų patvirtinimo“ buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolo juridiniam asmeniui bei nutarimo formos (VDI 2017 m. birželio 30 d. įsakymo redakcija Nr. EV-93). Ginčijamas Nutarimas patvirtintą formą atitinka.
Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus 2021 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtumo pagrindų, pareiškėjos patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.