- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-17
- Bylos Nr.
- 1-312-957/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-23053-2015-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Kaltinamasis
- J. R.
- Nukentėjusysis
- J. R.
- Advokatai
- Ramūnas Plėštis, Karolis Rugys
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, turinti aukštąjį išsilavinimą, studijuojanti (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. R. kaltinama pagal BK 140 straipsnio 2 dalį tuo, kad 2015 m. balandžio 22 d., apie 22.20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu, nagais apdraskė savo sutuoktiniui J. R. krūtinę ir nugarą, padarė linijinius odos nubrozdinimus – kraujosruvas odoje krūtinės kairėje pusėje, linijinius odos nubrozdinimus nugaroje.
Kaltinamoji J. R. apklausiama teisme savo kaltės nepripažino ir parodė, kad kaip ir kiekvieną vakarą vyras buvo grįžęs po darbo. Buvo apie 18 val., ji klausė vyro, kodėl jis nemoka už butą, nes atsitiktinai sužinojo, kad yra nemokama už butą, o ji su vyru buvo susitarusi, kad ji mokės už darželį, o vyras – už butą. Vyras sakė, kad nenori mokėti. Po to jis, kaip ir kiekvieną vakarą, išėjo į mamos butą. Grįžo apie 21.30 val., užsidarė savo kambaryje. Vaikas nuėjo pas tėtį. Kadangi vyras niekada neprisideda prie vaiko išlaikymo, ji nuėjo į vyro kambarį, atėjusi pamatė prie lovos gulėjusią piniginę, pamatė 50 eurų ir juos paėmė, nors niekada to nedaro, bet žmogus turi prisidėti prie išlaidų. Vyras neprisideda prie vaiko išlaikymo. Vyras pradėjo grasinti „to nedaryk ir padėk atgal“. Vyras labai susinervino, garsiai sakė „tik pabadyk tai padaryti“. Vaikas buvo šalia jo. Pinigai vyrui yra labai opus klausimas. Sakė vyrui „tu prie manęs nesiartink“, matė, kad jis kyla, ji pradėjo plėšti kupiūrą. Sakė jam nesiartinti, sakė „J., tikrai nesiartink“ ir ji kupiūrą šiek tiek įplėšė. Vyras savo dešine ranka griebė jai už kairės rankos, kurioje buvo pinigai, ir užlaužė jai riešą. Ji pradėjo verkti, išsigando, sakė, kad jai skauda. Vyras pridėjęs kairės rankos pirštą prie nosies nusišnirpštė jai į veidą ir pradėjo dar labiau laužti ranką. Jai labai skaudėjo. Ji pasilenkė visu kūnu į kairę ir vyras lenkėsi į tą pačią pusę bei kaire ranka bandė paimti pinigus, gal tuo momentu ji ir įdrėskė, vaikas tai matė. Išsigando, norėjo, kad tai baigtųsi. Vyras pradėjo sakyti „dabar tau bus“ ir pradėjo ieškoti fotoaparato. Ji su vaiku nuėjo gultis, skaityti pasaką, vyras grįžo, sako „dabar tau bus“. Matė, kad jis buvo išėjęs paskambinti, po poros minučių grįžo. Ji jam sakė „skiriamės gražiuoju“, o jis jai pasakė „sumokėk 180 tūkstančių“. Vyras nutraukė nuo jos užklotą ir nusivalė savo snarglius, nosies turinį. Ji skambino savo seseriai, prašė jos atvažiuoti, sakė jai, kad susikivirčijo. J. iškvietė policiją. Sesuo pro duris įžengė praėjus porai minučių po to, kai atvažiavo policija. Policija paklausė, kas atsitiko, kalbėjo su J., kuris sakė, kad buvo užpultas, jam padaryta žala. Ji pareigūnams nieko neaiškino, jai buvo svarbu vaikas, kurį ji norėjo nuraminti. Pareigūnai ją apklausė, ji sakė, kad buvo buitinis konfliktas, kad gindamasi šoko būsenoje nežinojo, ką daryti. Pareigūnai sakė, kad reikės važiuoti į komisariatą. Po to jos tėveliai pasiėmė visus jos daiktus. Kai nuvažiavo į komisariatą, ją patikrino alkotesteriu ir uždarė. Pareigūnams, kurie buvo komisariate, ji nepasakojo, kad jai lenkė ranką, tai ji paaiškino tiems pareigūnams, kurie atvyko į namus. Jai nieko nebuvo sužalota, bet labai skaudėjo, kai užlaužė. Jos nebandė pristatyti į gydymo įstaigą. Jai sunku atkurti to vakaro detales, nes ji buvo susijaudinusi, šoko būsenoje, kupiūrą galėjo perplėšti ir per pusę. Vyras jai taip suspaudė, maigė ranką, kupiūrą susitrynė, gal buvo perlenkta per pusę. Kitą dieną dėl užlaužtos rankos pareiškimo policijai nerašė, buvo šoko būsenoje, ji turi ir vaiką išlaikyti, ir dirbti. Nuo to vakaro adresu (duomenys neskelbtini), ji nebegyvena, kai vyras atvažiuoja paimti vaiko, ji į vyrą nežiūri, vaiką perduoda tėvai. Šiuo metu nei vyras, nei ji nėra pateikę prašymo skirtis, tačiau ateities kartu ji nebeįsivaizduoja. Vyras nori beveik viso turto, kartu turi butą, kuriame jis gyvena. Iki to įvykio su vyru gražiai gyveno (duomenys neskelbtini), nebuvo tos aplinkos, o po to gyveno pas vyro mamą. Vyras nuo studentavimo laikų rūko žolę, tai pasidarė kasdieninis dalykas, jis nesistengia padėti išlaikyti vaiką, konfliktai iki to įvykio vyko žodžiu, nes vyras linkęs psichologiškai įtakoti, ginčo metu sakydavo „aš tave nugesinsiu“ ir nutempdavo į dušą, sakydavo atvėsins vandeniu. Buvo aplinkybės ir su peiliu. Tą vakarą buvo ginčas dėl finansinių dalykų, dėl jo rūkymo. Ji plovė indus, jos rankos buvo kriauklėje, vyras paėmė ją už kaklo ir kišo į nosį „necenzūrinius“ pirštus. Jis ją taip žemina, spaudžia, fiziškai kaip ir nedreskia. Pripažįsta, kad įbrėžimus padarė ir krūtinėje, ir nugaroje, viskas vyko greitai, jau nepamena kaip, sunku pasakyti, kaip padarė. Atsimena, kad jam į nugarą įbrėžė, kai jis laikė jos ranką, gal į priekį įbrėžė, kai jis laikė jos ranką. Jos atlyginimas „ant popieriaus“ 3000 Lt, į rankas 800 eurų. Buvo suplėšyta 50 Eur kupiūra, jai tai nėra dideli pinigai, bet mano, kad vyras turi kažkiek prisidėti. Ji nėra toks žmogus, kad nepagrįstai plėšytų pinigus, nėra konfliktiška. Jis lipo iš lovos, ji davė jam žinią, kad nesiartintų, antraip ji suplėšys kupiūrą, norėjo jį atbaidyti, matė, kad jis eina link jos. Jos dukrai (duomenys neskelbtini) metai, po to įvykio ji buvo sukrėsta, vyras vaiką lanko kartą per mėnesį, vaikas jau užsimiršo, nenori, kad prisimintų, nenori, kad dukra būtų apklausiama.
Nukentėjusysis J. R. apklausiamas teisme parodė, kad visą tą dieną buvo su šeima Trakuose. Buvo jis, motina ir brolis. Trakuose yra namas, kurį jie tvarkė. Į Vilnių grįžo apie 17-18 val. Grįžo pas mamą, pabuvo ten dviese su mama, po to jis grįžo namo. Paskui mama pasiūlė ateiti pas ją pavakarieniauti. Nuėjo, nes mama gyvena netoliese, namo grįžo apie 21.30 val. – 21.45 val. Svetainėje kelias minutes pažiūrėjo televizorių ir nuėjo atsigulti į kambarį. Dukra I. norėjo su juo pažaisti, todėl žaidė. Atėjo J. R., pradėjo sakyti apie komunalinius mokesčius. Jis žadėjo I. prisidėti prie dviračio dukrai pirkimo, bet nebuvo pinigų, tai ne pirmo būtinumo prekė. Pinigus laikė susimokėti už komunalinius mokesčius. Tada atėjo J. R. Prie jo lovos buvo padėta piniginė, telefonas. J. R. ištraukė 50 eurų kupiūrą, priėjo prie durų (apie 10 metrų atstumu) sakė „kadangi tu neprisidedi prie nupirkto dviračio“ ir suplėšė kupiūrą. Tą dviratį nupirko jos tėvai. Jis pakilo nuo lovos. J. R. padarė du judesius, nes kupiūrą suplėšė į keturias dalis dėl to, kad jis neprisidėjo prie vaiko dviračio. Mano, kad tuo metu žmona uždirbo apie 3000 Lt, ji jam tiksliai nesakė, tai buvo paslaptis. Kai žmona suplėšė kupiūrą, jis buvo arba lovoje, arba kilo nuo lovos, atstumas tarp jų buvo nedidelis. Paėmė ir jos rankos ir ištraukė suplėšytą kupiūrą, nes norėjo, kad daugiau neplėšytų, norėjo pasiimti pinigus. Pinigus išėmė ne laužimo būdu, o ištraukimo, suėmė jai už rankos savo dešine ranka, paėmė jos ranką ir ištraukė pinigus. Lyg su kaire ranka ištraukė. Pasiėmė pinigus ir apsisuko, kairėje rankoje buvo pinigai, nusisuko eiti link lovos, buvo ir I., tada pajuto skausmą nugaroje, o tada nuėjo ieškoti fotoaparato. Neužfiksavo, kaip atsirado sužalojimas priekyje, gal anksčiau atsirado. Nelenkė už rankos. Ieškojo fotoaparato, jį surado, bet nesinaudojo. Tada nuėjo į lauką ir iškvietė policiją, tada grįžo namo. Netrukus, po kelių minučių atvažiavo policija, namuose bendravo su pareigūnais, sakė jiems, kad buvo žodinis konfliktas. Pareigūnai padarė nuotraukas. Pareigūnai bendravo su žmona, išvežė ją į komisariatą. Paskui atvažiavo ir J. R. sesuo. Jis su žmonos seserimi nieko nekalbėjo, išvažiavo į komisariatą. Pareigūnai pajuto, kad nuo jo sklinda alkoholio kvapas, įpūtė 0,13 promilės, tada jį apklausė ir paleido. Prieš tai, prieš kelis mėnesius, jie buvo tame pačiame komisariate, kai J. R. buvo iškvietusi policiją dėl to, kad jis jos neįleidžia, bet policija nesiaiškino, nes tokio įvykio nebuvo. Tada policininkas, atrodo, M. aiškinosi, sakė nenaudoti fizinio smurto prieš vaiką, o jam po to buvo naudotas peilis į nugarą, buvo šnekėjęs su J. R. mama dėl peilio, ji sakė, kad jis nieko neįrodys. Į Lietuvą jie atvyko 2015 m. rugpjūčio 23 d., prasidėjo konfliktai. Narkotinių medžiagų jis nevartoja. Sužalojimus jam padarė J. R., dėl nugaros šimtas procentų, kad ji padarė, o kaip sužalojimai atsirado priekyje, nepastebėjo. Kvietė policiją dėl to, nes prieš jį vaiko akivaizdoje buvo naudojamas fizinis smurtas, jis traukėsi, nieko nenaudojo, užsisuko ir pajuto drykstelėjimą. Jis nėra konfliktiškas žmogus. Mano, kad konfliktai vyksta dėl pinigų trūkumo, nes jis mažiau uždirba. Alkoholį vartojo ne namuose, o pas savo mamą namuose, tai buvo alus prie vakarienės. Kai prasidėjo konfliktas, jis tik klausėsi J. R. priekaištų. Paėmė ir atsistojo. Ji paėmė pinigus, kai jis gulėjo lovoje, jis į tai nesureagavo, ji ištraukė pinigus ir nuėjo prie durų, nesakė jai „padėk“ ar „neimk“, nežinojo, ką ji darys. Jis dirba (duomenys neskelbtini), tuo metu irgi dirbo ten pat, jo atlyginimas – 147 eurai, moka už komunalines paslaugas, už kurias moka bankiniu pavedimu. Įvykio metu buvo pradelstas mokėjimas. Nenori, kad vaikas prisimintų įvykius, nenori jo apklausos.
Liudytoja D. M. apklausiama teisme parodė, kad J. R. yra jos sesuo. Ji nebuvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu. Tą vakarą jai paskambino sesuo, tikslios datos neprisimena, apie 21 val. Tai galėjo būti balandžio 22 d. J. R. paklausė, ar ji (D. M.) gali atvažiuoti, sakė, kad pas juos atvažiuoja policija, daugiau nieko neaiškino. Ji atvažiavo. Kai įėjo į butą jau buvo policija. Duris atidarė J. R. Įėjus buvo lengvas sąmyšis, J. R. ieškojo dokumentų, matė, kad vaikas buvo išsigandęs, įsikniaubęs. Ji priėjo prie I., klausė, kas nutiko. Vaikas sakė, kad tėtis laužė rankas, o mama drėskė. Norėjo kažko paklausti J. R., tačiau ji buvo šoko būsenoje, negalėjo nieko paaiškinti. Pareigūnai tik klausė jos (D. M.) duomenų, kad paliktų vaiką, tiesioginio bendravimo su pareigūnais nebuvo, tik su vaiku. Su vaiku ji buvo iki tol, kol atvažiavo tėvai, J. R. prašė neskambinti. Ji liko viena, paskambino tėvams, jie atvažiavo, liepė surinkti J. R. daiktus, nuvažiavo į komisariatą ir atvažiavo jų paimti. Tą dieną ji nesulaukė nei J. R., nei J. R., su J. R. bendravo tik kitą dieną. J. R. papasakojo konflikto aplinkybes, ji ir tikėjosi tokio konflikto, nes J. R. išgėręs mėgsta J. R. užgaulioti. Kai jie gyveno (duomenys neskelbtini), ji pas juos nuvažiuodavo, buvo užgauliojimų jos akivaizdoje, pati seniai fiziškai buvo nukentėjusi nuo J. R., kai buvo vaikų krikštynos, ją užsipuolė jo šeimą, jo motina liepė jai dingti ir J. R. stvėrė jai už plaukų ir tąsė. Dėl pinigų suplėšymo ji nieko nežino. Jai nežinomi atvejai, kad jos sesuo būtų užpuolusi J. R. Jos pasikalba apie santykius, jos akivaizdoje sesuo su vyru tik apsižodžiuodavo, dėl tų priežasčių, kad J. R. rūko žolę ir neduoda pinigų išlaikyti I. Ji ir tėvai sakydavo, kad reikia sakyti J. R., kad jis gydytųsi nuo žolės rūkymo, matė, kaip jis sukdavo cigaretes su žole ir prie jos rūkydavo, sakydavo jam pasitraukti, nes smirda. Matė, kad medžiaga laikoma tokiame maišiuke, suprato, kad žolė. Jai atvykus mergaitė stipriai verkė, buvo išsigandusi, ji ieškojo net „Volokardino“.
Liudytojas A. S. apklausiamas teisme parodė, kad jis nukentėjusįjį tikrai yra matęs, o kaltinamosios gerai neatsimena. Buvo taip, kad gavo iškvietimą, adreso nepamena, buvo pavasaris ar vasara. Kaip tik tuo metu jis buvo stažuotėje. Gavo iškvietimą, kad vyksta buitinis konfliktas. Atvyko į vietą, į juos (pareigūnus) kreipėsi nukentėjusysis, kuris parodė suplėšytą kupiūrą ir rodė, kad jo nugara apdraskyta. Kolega (A. R.) kalbėjo su nukentėjusiuoju, dar buvo G. A. Jis ir G. A. bendravo su kaltinamąja, kuri aiškino, kad buvo buitinis konfliktas, minėjo, kad vyras šiokį tokį smurtą gal kaip psichologinį vartojo, tiksliai negali prisiminti. Buvo taip, kai nurodyta A. R. tarnybiniame pranešime. Toliau kaltinamąją ir nukentėjusįjį pristatė į komisariatą.
Liudytojas A. R. apklausiamas teisme parodė, kad jis yra matęs kaltinamąją ir nukentėjusįjį, kai dirbo (duomenys neskelbtini). Buvo iškvietimas dėl šeimyninio smurto, tikslios datos nepamena. Atvyko į įvykio vietą, kur pasitiko vyras, paaiškino apie situaciją, kad įvyko konfliktas su žmona dėl buitinių priežasčių, nurodė, kad žmona apdraskė kūną. Jie nufotografavo nukentėjusįjį ir nuotraukas pridėjo prie medžiagos. Kartu atvyko du patruliai - A. S. ir G. A. Jis pats daugiau bendravo su pranešėju, o su moterimi bendravo A. S. ir G. A. Negirdėjo, ką aiškino moteris. Jis surašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, ką sakė vyras, ir tai ką nurodė G. A. apie pokalbį su žmona. Dabar neatsimena, ką jis aiškino.
Liudytojas G. A. apklausiamas teisme parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). Prisimena, jog atvyko, pilietis (J. R.) buvo savo kambaryje. Buvo du kambariai, virtuvė. Atrodo, dar atvažiavo moters sesuo. Vyras paskambino ir pranešė, kad žmona smurtauja. Vyras buvo gerokai išgėręs. Žmona paaiškino tai, kas nurodyta tarnybiniame panešime. Bendravo su abejomis pusėmis, kurias nuvežė į komisariatą. Abu asmenys pateikė savo versijas. Vyras sakė, kad žmona užsipuolė, apdraskė nugarą, suplėšė pinigus, o žmona sakė, kad ją puolė neblaivus vyras, ji gynėsi, sakė, kad jai sugriebė, skaudėjo. Greitosios nekvietė. Pamena, kad vyras buvo apdraskytas. Įvykis vyko kambaryje po kaire, vyras sakė, kad moteris jį pradėjo provokuoti. Kiekvienas gynė save. Vietoje negalėjo priimti sprendimo, todėl su moters seserimi paliko vaiką, o su asmenimis aplinkybes aiškinosi tyrėjas komisariate. Su vaiku šiek tiek bendravo, atrodo, vaikas palaikė mamos pusę, atrodo sakė, kad tėtis geria ar kažką tokio. Sunku prisiminti. Pamena, kad vyras buvo gerokai apdraskytas, moteris aiškino, kad konflikto metu vyras ją graibaliojo už rankų, jie grūmėsi ir taip apdraskė. Vyras sakė, kad miegojo ir jį užsipuolė.
Ekspertas E. B. apklausiamas teisme paaiškino, kad šioje byloje jis yra pateikęs išvadą. Parašyta, kad sužalojimai padaryti kietais bukais, aštriabriauniais daiktais, galimai nagais. Dėl asmenų kūno padėčių tuo metu – tai yra daugiau situaciniai klausimai, pagal sužalojimus negalima tiksliai pasakyti tarpusavio padėčių, nes nukentėjusysis galėjo būti atsisukęs į žalojusį asmenį ir priekiu, ir nugara. Tokioje padėtyje (užlaužiant moteriai kairę ranką) moteriai pasiekti daug aukštesnį vyrą tarp menčių būtų sudėtinga, mažai tikėtina, kad galėtų pasiekti tokioje padėtyje nugaroje, o krūtinę galima pasiekti. Mano, kad sužalojimo tarp menčių tokioje padėtyje nebūtų galima padaryti, jie yra vertikalios eigos, jai būtų nepasiekiama. Tiek imant atskirai priekyje arba nugaroje, tiek ir visumoje sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Pagal aprašymą ir sužalojimus bei jų pobūdį negalima pasakyti, ar sužalojimai padaryti tik viena ranka. Pagal pobūdį sužalojimai buvo panašaus senumo tiek priekyje, tiek nugaroje, jie galėjo būti padaryti vienu metu. Jeigu asmenys stovėtų veidas į veidą, tokie sužalojimai galėtų būti padaryti. Negali įsivaizduoti, jeigu laužiant ranką nukentėjusysis būtų atsisukęs į nugarą. Tokioje situacijoje (kaltinamosios teismo posėdžio metu pademonstruotoje, kai pinigai buvo kairėje moters rankoje, vyras pradėjo laužti atgal jos kairį riešą suėmęs savo dešine ranka ir ją lenkti žemyn, o kaire ranka pasisukęs korpusu bandė paimti pinigus, nors ir pradžioje stovėjo į moterį priekiu) negalima atmesti galimybės, kad moteris taip galėjo pasiekti nugarą ir padaryti sužalojimus, kadangi moteris linksta link žmogaus, kuris lenkė jos ranką, taigi laisva dešine ranka galėtų pasiekti nugarą.
Iš 2015 m. balandžio 23 d. J. R. protokolo – pareiškimo matyti, kad 2015 m. balandžio 22 d., apie 22.20 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žmona apdraskė jam nugarą ir krūtinę. Konfliktas vyko mažamečio vaiko akivaizdoje (b. l. 3).
Iš (duomenys neskelbtini) patrulio A. R. 2015 m. balandžio 22 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015 m. balandžio 22 d., apie 22.41 val., patruliuojant 1 PK teritorijoje kartu su vyriausiuoju patruliu G. A. ir tyrėju A. S. iš VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) prieš vyrą smurtauja žmona. Atvykus minėtu adresu, į juos (pareigūnus) kreipėsi J. R., gim. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (iš jo burnos sklido alkoholio kvapas), kuris nurodė, kad tarp jo ir žmonos J. R., gim. (duomenys neskelbtini), įvyko konfliktas, kurį matė jų mažametė dukra I. R., gim. (duomenys neskelbtini). J. R. teigė, kad jam gulint kambaryje, lovoje prie jo priėjo žmona, kuri pasiėmė šalia jo gulinčią piniginę, iš kurios ištraukė 50 Eur kupiūrą ir pradėjo ją plėšyti. J. R., norėdamas ją sustabdyti, sugriebė žmoną už rankų, ko pasėkoje J. R. apdraskė nagais vyro nugarą ir krūtinę. Pabendravus su J. R., ji paaiškino, kad norėjo nupirkti vaikui dviratuką ir paprašė vyro, kad šis prisidėtų prie pirkinio, tačiau vyras neprisideda prie vaiko išlaikymo (atsisakė prisidėti prie pirkinio), todėl suplėšė 50 Eur kupiūrą, paimtą iš vyro piniginės. Tada vyras smarkiai sugriebė J. R. už rankų, moteris negalėdama ištrūkti netyčia apdraskė vyrui nagais nugarą ir krūtinę. Abi konflikto pusės pristatytos į 1 PK tolimesniam aiškinimuisi. Pristatymo metu spec. priemonės nenaudotos. Mažametis vaikas su tėvų leidimu buvo paliktas su J. R. sese D. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6).
Iš 2015 m. birželio 23 d. apžiūros protokolo bei foto lentelės matyti, kad buvo apžiūrėta J. R. pateikta 50 eurų vertės kupiūra Nr. X63831883412, kuri yra suplėšyta į keturias nelygias dalis. Kupiūra suglamžyta (b. l. 8, 9).
Iš (duomenys neskelbtini) tyrėjos I. Z. 2015 m. balandžio 23 d. pranešimo apie smurtą artimoje aplinkoje matyti, kad buvo gauta informacija apie tai, kad galimai 2015 m. balandžio 22 d., apie 22.20 val., bute (duomenys neskelbtini), J. R. galimai apdraskė savo vyrui J. R. nugarą ir krūtinę, šiais savo veiksmais nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą (b. l. 11).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos eksperto E. B. pateiktos specialisto išvados Nr. G1352/15(01) matyti, kad J. R. padaryti linijiniai odos nubrozdinimai – kraujosruvos odoje krūtinės kairėje pusėje, linijiniai odos nubrozdinimai nugaroje, paveikus kietais bukai aštriabriauniais daiktais (galimai nagais). Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai nebūdingi sužalojimams, atsirandantiems griūnant. Nustatyti kūno sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui. Sužalojimų vietose nėra požymių, pagal kuriuos galima būtų nustatyti konkretų žalojusį daiktą ar įrankį (b. l. 19).
Iš J. R. paaiškinimo, be kita ko matyti, kad [...] ji nuėjo į vyro kambarį ir pasakė, jog už butą yra skola, kad bent jau vaikui už dviratuką prisidėtų. Paėmė 50 eurų banknotą ir pasakė, kad ima už butą mokėti, jis grėsmingai atsistojo ir pradėjo artėti prie jos, ji pasakė, kad neartėtų, nes suplėšys. Jis sugriebė už rankos, o banknotą su kita ranka ji įplėšė. Jo stipri ranka pradėjo laužti jos ranką, ji jautė, kad neišlaikys ir panaudodama dešinę ranką gynėsi. Jis spėjo jai spjauti į veidą prieš pradedant gintis. [...] Šiandien ji gynėsi, ne todėl, kad jį norėtų sužeisti, bet todėl, kad jai užlaužė ranką (b. l. 42).
Iš 2015 m. birželio 23 d. akistatos protokolo matyti, jog tarp J. R. ir J. R. buvo atlikta akistata, prieštaravimų pašalinti nepavyko (b. l. 36-38).
Iš asmens neblaivumo nustatyto pažymos (alkotesterio kvito) matyti, kad 2015 m. balandžio 22 d., 23.19 val. J. R. nustatytas 0,13 promilės neblaivumas (b. l. 44).
Iš asmens neblaivumo nustatyto pažymos (alkotesterio kvito) matyti, kad 2015 m. balandžio 22 d., 23.28 val. J. R. nustatyta 0,00 promilės (b. l. 46).
Iš J. R. asmens duomenų matyti, kad ji ištekėjusi, jos sutuoktinis J. R. (b. l. 48-49).
Motyvuojamoji dalis
Dėl J. R. veikos kvalifikavimo ir BK 28 straipsnio 2 dalies taikymo
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas yra tyčinis. Sprendžiant dėl asmens atsakomybės pagal šį BK straipsnį būtina nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp veikos ir kilusių padarinių.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog J. R. 2015 m. balandžio 22 d., apie 22.20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nagais apdraskė savo sutuoktiniui J. R. krūtinę ir nugarą, padarė linijinius odos nubrozdinimus – kraujosruvas odoje krūtinės kairėje pusėje, linijinius odos nubrozdinimus nugaroje, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokias faktines aplinkybes patvirtina byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai. Pažymėtina, kad pati kaltinamoji J. R. neneigė, jog nagais apdraskė savo sutuoktiniui krūtinę ir nugarą tvirtindama, kad buitinio konflikto metu jai paėmus nukentėjusiojo pinigus, šis jai suėmė už rankos, lenkė, todėl ji gindamasi galėjo įdrėksti nukentėjusiajam krūtinę bei tikrai įdrėskė nugarą. Nukentėjusysis J. R. taip pat parodė, kad buitinio konflikto metu jo sutuoktinė paėmė jam priklausančius pinigus, jis priėjęs šiuos pinigus iš jos atėmė ir nueidamas pajuto, kaip jam įdreskiama nugara. Bendrame įrodymų kontekste faktą, kad būtent J. R. nagais apdraskė sutuoktinio J. R. krūtinę ir nugarą, patvirtina ir 2015 m. balandžio 23 d. J. R. protokolas – pareiškimas, iš kurio matyti, kad 2015 m. balandžio 22 d., apie 22.20 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žmona apdraskė jam nugarą ir krūtinę, taip pat (duomenys neskelbtini) patrulio A. R. 2015 m. balandžio 22 d. tarnybinis pranešimas apie tai, kad 2015 m. balandžio 22 d., apie 22.41 val., patruliuojant 1 PK teritorijoje kartu su vyriausiuoju patruliu G. A. ir tyrėju A. S. iš VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) prieš vyrą smurtauja žmona. Tuo tarpu iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos eksperto E. B. pateiktos specialisto išvados Nr. G1352/15(01) matyti, kad J. R. padaryti linijiniai odos nubrozdinimai – kraujosruvos odoje krūtinės kairėje pusėje, linijiniai odos nubrozdinimai nugaroje, paveikus kietais bukai aštriabriauniais daiktais (galimai nagais), kurie tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Taigi, pirmiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visuma leidžia spręsti, kad būtent J. R. nagais apdraskė savo sutuoktinio krūtinę ir nugarą, taigi tarp jos veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Bylos duomenimis, J. R. ir J. R. yra sutuoktiniai, todėl pripažintina, kad veika padaryta prieš šeimos narį.
Pirmiau nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis J. R. padaryta veika formaliai atitinka baudžiamajame įstatyme numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Vis tik aptartų aplinkybių nepakanka tam, kad pripažinti J. R. kalta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi šiuo atveju bendrame aptartų įrodymų kontekste atsižvelgus į kaltinamosios parodymus, jog nukentėjusįjį ji apdraskė nuo jo besigindama, bei į įvykio metu susiklosčiusią situaciją, būtina įvertinti kaltinamosios veiksmus BK 28 straipsnio 2 dalies (būtinoji gintis) taikymo aspektu.
BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-428/2010, 2K-7-313/2012 ir kt.).
Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pažymi, kad kaltinamosios J. R. veiksmai – nukentėjusiojo krūtinės ir nugaros apdraskymas nagais – padaryti nepažeidžiant būtinosios ginties teisėtumo sąlygų, todėl yra pagrindas pripažinti, kad ji nežymiai sutrikdydama nukentėjusiojo J. R. sveikatą veikė būtinosios ginties sąlygomis (BK 28 straipsnio 2 dalis).
Pirmiausia teismas konstatuoja, kad nukentėjusiojo J. R. veiksmai prieš kaltinamąją BK 28 straipsnio 2 dalies prasme pripažintini pavojingu kėsinimusi į jos sveikatą. Kaltinamoji J. R. apklausiama teisme parodė, jog kilus ginčui dėl to, kad nukentėjusysis neprisideda prie buities ir vaiko išlaikymo, ji paėmė iš pastarojo piniginės 50 eurų, tuo tarpu nukentėjusysis J. R. jai piktai liepė padėti pinigus. Jai nepaklusus nukentėjusysis pakilo eiti link jos, ji prašė nesiartinti, norėdama atbaidyti pagrasino, kad suplėšys pinigus, bet šis vis tiek artinosi, todėl ji perplėšė pinigus. Priėjęs nukentėjusysis suėmė savo dešine ranka jai už kairės rankos, kurioje buvo pinigai, riešo ir užlaužė jai ranką į išorę. Ji pradėjo verkti, išsigando, sakė, kad jai skauda. Vyras pridėjęs kairės rankos pirštą prie nosies nusišnirpštė jai į veidą ir pradėjo dar labiau laužti ranką. Jai labai skaudėjo. Ji pasilenkė visu kūnu į kairę ir vyras lenkėsi bei kaire ranka bandė atimti pinigus, tuo momentu ji ir įdrėskė. Pažymėtina, kad kaltinamosios J. R. parodymai dėl to, kad nukentėjusįjį J. R. ji apdraskė nagais tik dėl to, kad šis jai laužė ranką ir jai skaudėjo ir ji norėjo ištrūkti, byloje nepaneigti. Priešingai, proceso metu jie iš esmės liko nuoseklūs, atitinka ir jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Štai apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ji taip pat parodė, kad J. R. jai užlaužė kairę ranką, kurioje buvo pinigai, jai skaudėjo, ji norėjo gintis ir dėl to dešine ranka apdraskė jam nugarą, o kaip įdrėskė krūtinę neprisiminė (b. l. 23-24). Iš esmės analogiškos aplinkybės matyti ir iš tuoj po įvykio 2015 m. kovo 23 d. J. R. rašyto paaiškinimo (rašymo apsirikimas nurodant datą, nes iš paaiškinimo turinio matyti, kad jame kalbama apie „šiandieninius“ įvykius), kuriame ji nurodė, kad įvykio metu vyras stipriai pradėjo jai laužti ranką, ji jautė, kad neišlaikys, todėl ji gynėsi dešine ranka (b. l. 42). Tokius parodymus ji patvirtino ir 2015 m. birželio 23 d. akistatos su J. R. metu (b. l. 36-38). Pažymėtina, kad kaltinamosios nurodytas aplinkybes apie J. R. prieš ją naudotą smurtą patvirtina ir kiti bylos įrodymai. Štai iš (duomenys neskelbtini) patrulio A. R. 2015 m. balandžio 22 d. tarnybinio pranešimo, be kita ko, matyti, kad 2015 m. balandžio 22 d., apie 22.41 val., patruliuojant 1 PK teritorijoje kartu su vyriausiuoju patruliu G. A. ir tyrėju A. S. iš VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) prieš vyrą smurtauja žmona. Atvykus minėtu adresu, į juos (pareigūnus) kreipėsi J. R., buvo bendrauta su J. R., kuri paaiškino, kad norėjo nupirkti vaikui dviratuką ir paprašė vyro, kad šis prisidėtų prie pirkinio, tačiau vyras neprisideda prie vaiko išlaikymo (atsisakė prisidėti prie pirkinio), todėl suplėšė 50 eurų kupiūrą, paimtą iš vyro piniginės. Tada vyras smarkiai sugriebė J. R. už rankų, moteris negalėdama ištrūkti netyčia apdraskė vyrui nagais nugarą ir krūtinę. Šiame tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes apklausiami teisme patvirtino liudytojai policijos pareigūnai A. S., A. R. bei G. A. Pastarasis liudytojas (G. A.) apklausiamas teisme parodė, kad jiems atvykus J. R. sakė, kad ją puolė neblaivus vyras, ji gynėsi, sakė, kad jai sugriebė, skaudėjo. Liudytoja D. M. apklausiama teisme taip pat parodė, kad J. R. tą vakarą jai paskambino, paklausė, ar ji (D. M.) gali atvažiuoti, sakė, kad pas juos atvažiuoja policija, daugiau nieko neaiškino. Ji atvažiavo. Kai įėjo į butą jau buvo policija. Įėjus buvo lengvas sąmyšis, J. R. ieškojo dokumentų, matė, kad vaikas buvo išsigandęs, įsikniaubęs. Ji (D. M.) priėjo prie I., klausė, kas nutiko. Vaikas sakė, kad tėtis laužė rankas, o mama drėskė. Taigi teismas sprendžia, kad pirmiau išdėstytų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nukentėjusysis J. R., suimdamas ir lauždamas kaltinamosios ranką, pirmas pradėjo pavojingą kėsinimąsi į kaltinamosios J. R. sveikatą, nuo kurio ji turėjo teisę gintis. Šio fakto nepaneigia ta aplinkybė, kad kaltinamoji dėl kokių nors jai padarytų sužalojimų nesikreipė į medikus, neprašė teisėsaugos institucijų pradėti tyrimą, kadangi pati kaltinamoji parodė, kad jokių žymių vizualiai užsifiksavę nebuvo, be to, ji to ir nenorėjo, apie tai nepagalvojo, tačiau pačio įvykio metu dėl nukentėjusiojo vykdyto laužimo jai labai skaudėjo. Teismo vertinimu, asmuo turi teisę, bet ne pareigą kreiptis į teisėsaugą ar medikus dėl padarytų sveikatos sutrikdymų, taip pat neprivalo numatyti, kad tokiu būdu jam gali tekti gintis nuo pareikštų kaltinimų ir tik dėl šios priežasties pranešti apie tai atitinkamoms institucijoms. Bendrame kontekste pažymėtina, kad ir pats nukentėjusysis J. R. neneigė, jog įvykio metu, norėdamas atimti pinigus, jis buvo suėmęs kaltinamosios ranką, nors jis ir neigė, kad ją laužė.
Antra, nagrinėjamu atveju J. R. kėsinimasis buvo realus, nes kaltinamajai buvo sukeltas skausmas lenkiant ranką į priešingą pusę, nei tai biomechanine prasme paprastai gali padaryti žmogus. Be to, kaltinamoji nuosekliai parodė, kad kartu buvo atliekami ir kiti ją žeminantys veiksmai (nosies šnirpštimas jai į veidą, įžeidžiantys žodžiai), kas rodo, kad objektyviai neblaivaus nukentėjusiojo veiksmai laužiant ranką nebuvo nukreipti tik atimti pinigus, bet jais buvo siekiama ir įžeisti, pažeminti fiziškai silpnesnę, smulkesnio sudėjimo kaltinamąją bei sukelti jai fizinį skausmą. Tai leidžia spręsti, kad nukentėjusiojo kėsinimasis buvo realus, o ne egzistavo tik kaltinamosios vaizduotėje. Faktą, kad būtent kaip realius ir pavojingus kaltinamoji J. R. įvertino nukentėjusiojo J. R. veiksmus patvirtina ir tai, kad dar tik pakilus nukentėjusiajam iš lovos ji bandė jį sustabdyti baugindama, kad suplėšys pinigus. Teismas atmeta nukentėjusiojo parodymus apie tai, kad kaltinamoji paėmė pinigus jau turėdama tikslą juos suplėšyti, kadangi tokia versija nėra logiška ir įtikinama. Nukentėjusysis ir pats parodė, jog paimant pinigus jam buvo išsakyti priekaištai dėl to, kad jis neprisidėjo prie dviračio nupirkimo vaikui. Be to, kaltinamoji teigė, kad jos atlyginimas siekia 800 Eur į rankas, tai nėra labai didelė suma, bet mano, kad vyras turi kažkiek prisidėti, todėl ji neplėšytų pinigų, o būtent šiuos pinigus ji bandė paimti kaip kompensaciją už tai, kad sutuoktinis neprisideda prie buities. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusysis apklausiamas teisme teigė, kad J. R. ištraukė 50 eurų kupiūrą, priėjo prie durų (apie 10 metrų atstumu) sakė „kadangi tu neprisidedi prie nupirkto dviračio“ ir suplėšė kupiūrą. Tai iš esmės atitinka ir kaltinamosios parodymus, kad ji pinigus plėšė ne tuoj juos paėmusi, o vėliau, kai nukentėjusysis jau ėmė artėti prie jos. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis tvirtino, kad pinigus kaltinamoji suplėšė tik ištraukusi iš piniginės. Taigi šioje dalyje nukentėjusiojo parodymai prieštaringi. Teismo vertinimu, tuo atveju, jeigu kaltinamoji būtų turėjusi tikslą pinigus tik suplėšyti, jai nebuvo prasmės nueiti iki durų apie 10 metrų. Visos šios aplinkybės rodo ir tai, kad nukentėjusysis priėjo prie kaltinamosios ne siekdamas apsaugoti pinigus nuo suplėšymo, o dėl to, kad jam, kaip gaunančiam nedideles pajamas, 50 eurų suma buvo reikšminga ir jis norėjo juos panaudodamas fizinę jėgą atimti iš kaltinamosios.
Trečia, sprendžiant dėl kėsinimosi akivaizdumo pažymėtina, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Kėsinimosi akivaizdumo sąlyga yra tiesiogiai susijusi su teisės į būtinąją gintį pradžia ir pabaiga. Teisė į būtinąją gintį kyla nuo kėsinimosi pradžios. Pažymėtina, kad vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Būtinosios ginties situacija atsiranda ne tik būtent pavojingo kėsinimosi momentu, bet ir tais atvejais, kai yra reali jo grėsmė (ištraukiamas ginklas, atlenkiamas peilis, besiginantysis apsupamas kitų asmenų ir pan.). Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125/2011, 2K-140/2011 ir kt.). Nagrinėjamos bylos kontekste kėsinimosi akivaizdumo sąlygos nustatymas yra esminis, sprendžiant ar J. R. veiksmai atitinka visas būtinosios ginties teisėtumo sąlygas. Pažymėtina, kad nukentėjusysis J. R. ir kaltinamoji J. R. šioje byloje dėl kaltinamosios padaryto nukentėjusiojo nugaros apdraskymo davė skirtingus parodymus laiko požiūriu. Kaltinamoji teigė, kad ji nugarą nukentėjusiajam apdraskė besigindama, norėdama ištrūkti, tuo metu, kai jis laužė jai ranką. Tuo tarpu nukentėjusysis teigė, kad kaltinamoji jam nugarą apdraskė tuo metu, kai jis jau atėmęs pinigus nusisuko ir nueidinėjo nuo kaltinamosios. Tokie nukentėjusiojo parodymai galėtų būti pagrindu išvadai, kad jo pavojingas kėsinimasis buvo žinomai pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis, tačiau teismas sprendžia, kad šiais nukentėjusiojo parodymais nėra teisinio pagrindo remtis. Jau pirmiau aptarta, kad J. R. viso proceso metu, nuo pat pirmojo paaiškinimo, duoto tuoj po įvykio atvykusiems policijos pareigūnams, vėliau raštu (b. l. 42) bei apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 23-24), akistatos metu (b. l. 36-38) bei apklausiama teisme nuosekliai tvirtino, kad ji apdraskė nukentėjusįjį norėdama ištrūkti būtent tada, kai šis jai laužė ranką ir jai skaudėjo. Tokios aplinkybės matyti ir iš policijos pareigūno A. R. tarnybinio pranešimo, kuriame, be kita ko, nurodytas ir paties nukentėjusiojo J. R. paaiškinimas apie tai, kad „žmona [...] ištraukė 50 eurų kupiūrą ir pradėjo ją plėšyti. J. R. norėdamas ją sustabdyti sugriebė žmoną už rankų, ko pasėkoje J. R. apdraskė nagais vyro nugarą ir krūtinę“. Šiame tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes apklausiami teisme patvirtino ir policijos pareigūnai G. A., A. R. ir A. S. Taigi kaltinamosios parodymai dėl šios aplinkybės ne tik nuoseklūs, bet ir išsamūs bei konkretūs, jie atitinka kitus bylos įrodymus. Tuo tarpu nukentėjusysis J. R. teismo posėdžio metu teigė, kad nugarą J. R. jam apdraskė tada, kai jis dešine ranka suėmė jos kairę ranką, tada kaire ranka paėmė pinigus ir atėmęs pinigus nusisukęs norėjo nueiti. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiojo parodymai dėl nugaros apdraskymo laiko atžvilgiu ganėtinai lakoniški. Štai iš 2015 m. balandžio 23 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad jame tiesiog nurodyta, jog „žmona apdraskė nugarą ir krūtinę“ (b. l. 3). 2015 m. balandžio 23 d. liudytojo apklausos metu J. R. parodė, kad žmonai pradėjus plėšyti pinigus „... nenorėdamas, kad žmona toliau siautėtų ir neplėšytų pinigų paėmiau jai už rankos ir paleidau iš karto ir nusisukau ir ji iš galo mane puolė, labai žaibiškai su nagais stipriai apdraskė nugarą...“ (b. l. 16). Akistatos metu jis teigė, kad „aš atsistojau nuo lovos, priėjau prie žmonos, paėmiau pinigus, gal laikiau žmonai už rankos, kadangi jos rankose buvo pinigai. Pasiėmiau pinigus, nusisukau eiti link lovos ir pajutau nugaroj skausmą...“ (b. l. 36-38). Taigi, iš tokių nukentėjusiojo parodymų matyti, kad nors jis ir gana nuosekliai teigė, kad apdraskytas buvo jau nusisukęs, tačiau akivaizdžiai menkino savo veiksmų reikšmę ir pavojingumą, bandė nutylėti, kad vis tik buvo kilusios grumtynės, kad jis gana stipriai buvo suėmęs fiziškai silpnesnės ir menkesnio sudėjimo kaltinamosios ranką bei panaudodamas fizinę jėgą bandė atimti pinigus, teigdamas, jog tiesiog priėjo ir pasiėmė pinigus, jau nekalbant apie tai, kad atliko ir kitus kaltinamąją žeminančius veiksmus. Pažymėtina, kad tiek kaltinamoji, tiek pats nukentėjusysis, taip pat ir liudytoja D. M. apklausiami teisme aiškiai ir nedviprasmiškai tvirtino, kad J. R. ir J. R. tarpusavio santykiai gana seniai yra konfliktiški ir priešiški, vyksta nuolatiniai barniai, šeimoje kalbama apie ištuoką, ateities gyvenant kartu jie nebemato. Kaltinamoji, be kita ko, parodė, kad siūlė skirtis, tačiau J. R. pareikalavo gana didelės sumos pinigų. Teismo vertinimu, tokie paminėtų asmenų, tame tarpe ir nukentėjusiojo, parodymai apie pastarojo ir kaltinamosios konfliktiškus tarpusavio santykius, vertinant kartu su kitomis pirmiau aptartomis nustatytomis aplinkybėmis, leidžia abejoti nukentėjusiojo J. R. parodymų patikimumu. Teismo vertinimu, išvados dėl nukentėjusiojo parodymų nepatikimumo nepaneigia ir teismo medicinos specialisto išvada, kuria nukentėjusiajam nežymus sveikatos sutrikdymas nustatytas ir dėl nugaros apdraskymų, kuris objektyviai gana sunkiai prieinamas tuo atveju, jeigu kaltinamoji su nukentėjusiuoju rankos suėmimo momentu stovėjo priešpriešiais. Pirmiausia pažymėtina, kad, išskyrus kaltinamosios ir nukentėjusiojo subjektyvius parodymus, jokių objektyvių duomenų apie kaltinamosios ir nukentėjusiojo tarpusavio padėtį konflikto metu byloje nėra. Antra, pažymėtina, kad nukentėjusioji dviejų teismo posėdžių metu vizualiai nuosekliai parodė bei paaiškino, kaip klostėsi įvykiai, kaip ji buvo suimta už rankos, lenkiama, iš jos kairės rankos paimami pinigai. Tuo tarpu nukentėjusysis savo ir kaltinamosios veiksmus demonstravo abejodamas, neįtikinamai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo posėdyje apklaustas teismo medicinos ekspertas E. B. parodė, kad dėl asmenų kūno padėčių yra daugiau situaciniai klausimai, pagal sužalojimus negalima tiksliai pasakyti tarpusavio padėčių, nes nukentėjusysis galėjo būti atsisukęs į žalojusį asmenį ir priekiu, ir nugara. Tokioje padėtyje (užlaužiant moteriai kairę ranką) moteriai pasiekti daug aukštesnį vyrą tarp menčių būtų sudėtinga, mažai tikėtina, kad galėtų pasiekti tokioje padėtyje nugaroje, o krūtinę galima pasiekti. Tačiau kaltinamajai J. R. vizualiai pademonstravus, kaip klostėsi įvykiai, ekspertas parodė, kad tokioje situacijoje (kaltinamosios teismo posėdžio metu pademonstruotoje, kai pinigai buvo kairėje moters rankoje, vyras pradėjo laužti atgal jos kairį riešą suėmęs savo dešine ranka ir ją lenkti žemyn, o kaire ranka pasisukęs korpusu bandė paimti pinigus, nors ir pradžioje stovėjo į moterį priekiu) negalima atmesti galimybės, kad moteris taip galėjo pasiekti nugarą ir padaryti sužalojimus, kadangi moteris linksta link žmogaus, kuris lenkė jos ranką, taigi laisva dešine ranka galėtų pasiekti nugarą. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį ir į prie 2015 m. balandžio 22 d. tarnybinio pranešimo pridėtas nuotraukas, iš kurių matyti, kad ant nukentėjusiojo nugaros matyti keturios žymės, kurių viena lenktos formos ir išlinkusi į kairę nukentėjusiojo nugaros pusę. Teismo vertinimu, sugretinus kaltinamosios J. R. parodymus apie jos ir nukentėjusiojo kūno padėtis, kai ji drėskė pastarajam nugarą savo dešine ranka, o jos kairė ranka buvo suimta, taip pat eksperto paaiškinimus, galima daryti išvada, jog šis sužalojimas pakrypęs į tą pusę, kurioje objektyviai ir buvo kaltinamoji. Taigi, visiškai įtikinami ir atitinka logikos dėsnius kaltinamosios J. R. parodymai apie jos ir nukentėjusiojo tarpusavio padėtis sužalojimų metu. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad nukentėjusysis, nors ir išprovokuotas kaltinamosios veiksmų (paimtų pinigų), objektyviai pats priėjo agresyviai nusiteikęs prie kaltinamosios, suėmė ją už rankos, atliko kaltinamąją žeminantį veiksmą nusišnirpšdamas nosį jai į veidą bei suėmęs už riešo ėmė gana stipriai ir skausmingai laužti jos ranką atgal, t. y. priešingai žmogaus galimybėms atlikti tokį veiksmą, o kaltinamoji būtent tuo metu, t. y. nepasibaigus pavojingam kėsinimuisi, bandydama ištrūkti, nagais apdraskė jam nugarą. Taigi nukentėjusiojo J. R. pavojingas kėsinimasis į kaltinamosios J. R. sveikatą buvo pradėtas, o pirmiau aptartais motyvais nustačius, kad jis nebuvo pasibaigęs, atitinkamai konstatuotina, jog šis pavojingas kėsinimasis buvo akivaizdus.
Ketvirta būtinosios ginties teisėtumo sąlyga susijusi su gynimosi nuo pavojingo kėsinimosi būdu ir priemonėmis. Šis klausimas svarbus dėl to, kad pagal baudžiamojo įstatymo dėl būtinosios ginties nuostatas, greta būtinosios ginties sąvokos yra būtinosios ginties ribų peržengimo sąvoka. BK 28 straipsnyje nurodoma, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jei jis neperžengdamas būtinosios ginties ribų padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką. Pagal BK 28 straipsnio 3 dalį būtinosios ginties ribos peržengiamos, kai gynyba aiškiai neatitinka kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo, kai tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vertinant, ar nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos, būtina atsižvelgti į kėsinimosi pobūdį, pavojingumą ir besikėsinančiam padarytos žalos dydį. Nagrinėjamoje byloje J. R. kėsinimosi pobūdis iš esmės buvo neapibrėžtas, nors jis ir norėjo atimti iš kaltinamosios pinigus, tačiau atliko ją žeminančius veiksmus, pinigus bandė atimti žmogui skausmingu būdu, panaudodamas fizinę jėgą lenkdamas kaltinamosios ranką į išorinę pusę, kas leidžia spręsti, jog fiziškai gerokai silpnesnė, smulkesnė moteris aiškiai juto gana didelį skausmą, taigi jos sveikatai buvo kilęs realus pavojus, o atsižvelgus į lenkimo pobūdį negalima atmesti ir rankos kaulų lūžio tikimybės. Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad gindamasi nuo fiziškai stipresnio, pakankamai agresyviai nusiteikusio gerokai stambesnio ir neblaivaus sutuoktinio, kaltinamoji J. R., apdraskydama nukentėjusiajam J. R. nugarą ir krūtinę ir taip nežymiai sutrikdydama jam sveikatą, būtinosios ginties ribų neperžengė, nes gynybos priemonės ir padaryta žala besikėsinančiajam atitiko pavojingo kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą.
Teismas, vadovaudamasis BK 28 straipsnio 2 dalimi konstatuoja, kad J. R. negali kilti baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nors ji ir padarė šiame baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo požymius formaliai atitinkančią veiką. Pirmiau aptartų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad kaltinamoji tai padarė gindamasi nuo pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi bei neperžengdama būtinosios ginties ribų, todėl baudžiamoji byla nutraukiama esant baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei (BK 28 straipsnio 2 dalis, BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 254 straipsnio 4 dalis).
J. R. 2015 m. balandžio 24 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nutartį paskelbus nedelsiant naikintina (b. l. 29, 30).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 1 dalies 9 punktu,
nutaria:
Baudžiamąją bylą, kurioje J. R. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 2 dalies nuostatas, nutraukti.
J. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – paskelbus nutartį panaikinti.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.