Kauno apylinkės teismo sprendimas, 2-484-813/2012

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2012-08-20
Bylos Nr.: 2-484-813/2012
Teisminio proceso Nr.: 2-17-3-00165-2012-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Darius Kantaravičius
Ieškovas: D. M.
Atsakovas: K. M.
Trečiasis asmuo: AB SEB banko

Kategorijos

75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
75.7pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-484-813/2012Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00165-2012-0Procesinio sprendimo kategorija 75.4.3; 75.7; (S) 75.8; 77.4.2; 78.2.1; 116.4.

JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugpjūčio 20 d.Jonava

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas Darius Kantaravičius, sekretoriaujant Inai Jankulskaitei, dalyvaujant ieškovei D. M., ieškovės atstovei advokato padėjėjai G. G., atsakovui K. M., institucijos, teikiančios išvadą civilinėje byloje, Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Natalijai Bereznajai, nedalyvaujant trečiojo asmens AB SEB banko atstovui, nedalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, G. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui K. M., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, G. M. ir AB SEB bankui, institucija, teikianti išvadą civilinėje byloje, - Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, padalijimo, turto pripažinimo asmenine nuosavybe, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir materialinio išlaikymo jam priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė D. M. su ieškiniu kreipėsi į teismą (b.l. 1-4), prašydama nutraukti santuoką, sudarytą tarp jos ir atsakovo K. M. 1990-02-10 Jonavos rajono LDT VK civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 48, dėl atsakovo kaltės; nutraukus santuoką ieškovei palikti M. pavardę; santuokoje įgytą turtą padalinti ieškovei priteisiant televizorių „Samsung 32“ 600,00 Lt vertės, dujinę viryklę „Bosch“ 450,00 Lt vertės, šaldytuvą „Whirpool“ 600,00 Lt vertės, skalbimo mašiną „Bosch“ 650,00 Lt vertės, baldus: sekciją 1100,00 Lt vertės, lovą „Eros 3“ 700,00 Lt vertės, vaikų kambario sekciją 200,00 Lt vertės, vaikų kambario stalą 50,00 Lt vertės, minkštą kampą „Eva“ 1050,00 Lt vertės, prieškambario baldus 400,00 Lt vertės ir automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 900,00 Lt vertės, o atsakovui K. M. garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), 7901,00 Lt vertės, televizorių „Samsung Plano“ 150,00 Lt vertės, televizorių „Vido“ 80,00 Lt vertės, mikrobangų krosnelę „Whirpool“ 90,00 Lt vertės, lovą „Eros 3“ 700,00 Lt vertės, automobilį Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 700,00 Lt vertės; iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 1460,50 Lt dydžio piniginę kompensaciją; butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine ieškovės nuosavybe; nepilnametės dukters G. M. gyvenamąją vietą nustatyti su jos motina; priteisti iš atsakovo K. M. materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai G. M. periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 400,00 Lt iki dukters pilnametystės, t.y. iki 2012-03-24, o G. M. įstojus mokytis ir mokantis dieniniame aukštosios arba profesinės mokyklos skyriuje iki jai sueis 24 metai, t.y. iki 2018-03-24; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė D. M. nurodė, kad jos ir atsakovo K. M. santuoka buvo įregistruota 1990-02-10 Jonavos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. M., o (duomenys neskelbtini) dukra G. M.. Šiuo metu sūnus gyvena ir dirba Didžiojoje Britanijoje, o dukra mokosi gimnazijoje ir gyvena kartu su ieškove. Šalims keletą metų gyvenant kartu pradėjo ryškėti atsakovo polinkis į alkoholį. Ieškovės prašymai nevartoti alkoholinių gėrimų ar juos vartoti saikingai buvo veiksmingi tik santuokos pradžioje, o vėliau atsakovas į juos nereaguodavo. Atsakovas taip pat nereagavo ir į vaikų prašymus, į įvykius, sąlygotus nesaikingo alkoholio vartojimo, kaip atleidimai iš darbo, autoįvykiai. Dėl minėtų įvykių nukentėdavo ir visa šeima. Atsakovas nors ir nevartoja fizinio smurto prieš ieškovę, tačiau būdamas neblaivus triukšmauja, įrodinėja savo tiesą, dėl ko nei ieškovė, nei šalių dukra negali pailsėti. Atsakovas paskutinius 3 metus alkoholį vartoja itin intensyviai, dėl to buvo atleistas iš darbo, visiškai nesirūpina šeima, buitimi, nedirba ir neprisideda prie šeimos biudžeto. Atsakovo priklausomybė nuo alkoholio įtakojo jo ir vaikų tarpusavio santykius, kadangi atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo vaikų auklėjimo ir ugdymo, jis nesidomi nei sūnaus, nei dukters dvasiniais išgyvenimais, pasiekimais, poreikiais ir norais. Atsakovas neprisideda ir prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, neskiria lėšų šeimai, nemoka jokių komunalinių mokesčių. Net ir anksčiau, dar dirbdamas atsakovas šeimos poreikių tenkinimui skirdavo mažas pinigų sumas – 100,00 – 150,00 Lt, kurių neužtekdavo net vienam asmeniui pamaitinti. Ieškovės ir atsakovo šiuo metu niekas nesieja, jie yra svetimi vienas kitam, neturi ir negali turėti jokių bendrų interesų, jau daugiau kaip metus negyvena santuokinio gyvenimo, todėl šeima dėl atsakovo kaltės, šiam iš esmės pažeidus savo, kaip sutuoktinio pareigas, iširo galutinai, nėra jokio tikslo ir prasmės ją išsaugoti. Santuokos metu šalys įgijo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto už 16321,00 Lt, todėl dalijant šį turtą pusiau šaliai turėtų atitekti turto už 8160,50 Lt. Kadangi šalių dukros gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, siekiant užtikrinti minimalių dukros poreikių tenkinimą ir atsižvelgiant į tai, kad daiktai nėra dalūs, ieškovei priteistina televizorius „Samsung 32“, dujinė viryklė „Bosch“, šaldytuvas „Whirpool“, skalbimo mašina „Bosch“, baldai: sekcija, lova „Eros 3“, vaikų kambario sekcija, vaikų kambario stalas, minkštas kampas „Eva“, prieškambario baldai ir automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi šio turto vertė yra 6700,00 Lt, iš atsakovo ieškovei priteistina 1460,50 Lt dydžio piniginė kompensacija. Likęs kilnojamas turtas, o taip pat ir garažas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priteistina atsakovui. Garažas tarp šalių nedalintinas ir priteistinas atsakovui, kadangi jis buvo įgytas būtent atsakovo iniciatyva, šiam planuojant užsiimti lengvųjų automobilių remonto veikla, jis nėra reikalingas ar būtinas ieškovės ar šalių dukros poreikiams patenkinti. Minėto garažo įsigijimui šalys sudarė vartojimo kredito sutartį su AB SEB banku ir už gautą 30000,00 Lt dydžio vartojamąją paskolą garažą įsigijo. Tiek ieškovė, tiek ir atsakovas pagal šią sutartį yra bendraskoliai ir solidariai atsako kreditoriui už tinkamą prievolių pagal sutartį vykdymą. Tiek atsakovo piktnaudžiavimas alkoholiu, tiek ir šios priklausomybės suponuotas jo elgesys bei požiūris į vaikų ugdymą ir auklėjimą, dukters neigiama nuomonė apie tėvą leidžia teigti, jog nepilnametės dukters G. M. gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su jos motina, ieškove D. M., priteisiant iš atsakovo materialinį išlaikymą dukrai. Ieškovė, atsižvelgdama į augančių dukros poreikių tenkinimo svarbą, realiai vertindama susiklosčiusią situaciją ir atsakovo galimybes teikti materialinį išlaikymą, mano esant tikslinga priteisti iš atsakovo dukrai materialinį išlaikymą periodinėmis, kas mėnesį mokamomis išmokomis po 400,00 Lt nuo bylos iškėlimo teisme iki dukters pilnametystės, t.y. iki 2012-03-24, o G. M. įstojus mokytis ir mokantis dieniniame aukštosios arba profesinės mokyklos skyriuje iki jai sueis 24 metai, t.y. iki 2018-03-24. Dukra mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, 3-ioje klasėje, mokytis liko dar vieni metai ir gimnaziją ji baigs 2013 metais. Dukters ugdymui reikalingos papildomos lėšos – 120,00 Lt per mėnesį, kadangi ji lanko „(duomenys neskelbtini)“ mokyklą, taip pat papildomai mokosi matematikos. Viena užsiėmimų valanda kainuoja 20,00 Lt, o per mėnesį nueina į 3-4 užsiėmimus. Taip pat dukra ketina gauti vairuotojo pažymėjimą, o kursai kainuoja 1500,00 Lt. Realiai iš ieškovės atlyginimo jos su dukra tik prasimaitina, todėl ieškovė dukrai per mėnesį daugiausia gali skirti 200,00 Lt. Dukra sveika, sveikatos problemų neturi. Ieškovė sau išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Ieškovės vardu yra įregistruotas 2 kambarių butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė yra 70000,00 Lt. Šis butas įsigytas 1994-04-26 mainų sutarties pagrindu be priemokos, keičiant 1 kambario butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), į dabartinį. Butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo skirtas ieškovei dar iki santuokos Jonavos rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1986-04-17 sprendimu Nr. 94. Minėtas butas privatizuotas už ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausiusius investicinius čekius, jis buvo registruotas ieškovės vardu, todėl negali būti traktuojamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė ir turi būti pripažintas asmenine ieškovės nuosavybe.

Atsakovas K. M. su ieškovės pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti atsakovui iš ieškovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad su ieškove pradėjo gyventi bei vesti bendrą ūkį nuo 1990 metų, jiems netrukus gimė sūnus M., o po kelerių metų ir dukra G.. Pirmaisiais santuokos metais visi jautėsi laimingi, tačiau laikui bėgant ieškovė pradėjo keistis, tapo priekabi, nuolat užgauliojo atsakovą net ir kitų žmonių akivaizdoje, pradėjo priekaištauti, kad atsakovas per mažai uždirba. Atsakovas visais įmanomais būdais stengėsi įtikti žmonai bei uždirbti kiek galima daugiau pinigų šeimai, tačiau darbą rasti sunku. Atsakovas nedirba nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio, tačiau ieškosi darbo, yra registruotas darbo biržoje. Atsakovas iš darbo biržos 2 mėnesius gavo po 650,00 Lt, tačiau dabar gaus tik 400,00 Lt, iš šių pinigų jis moka įmokas AB SEB bankui, kuri yra 700,00 Lt dydžio. Siekdami pagerinti šeimos buitį kartu su ieškove paėmė vartojamąją 30000,00 Lt dydžio paskolą, įsigijo garažą. Sutuoktinių santykiai, kurį laiką buvę geresni, vėl pašlijo, o ieškovė tapdavo grubi kiekvieną kartą pritrūkus pinigų. Dėl nuolat patiriamo psichologinio ir fizinio smurto labai pablogėjo atsakovo sveikata, jis tapo apatiškas, jį apniko depresija. Neturėdamas su kuo pasikalbėti ir jausdamas, kad netenka savo šeimos, atsakovas ėmė vartoti alkoholį, tačiau tik savaitgaliais ir švenčių dienomis. Atsakovas neigia ieškovės nurodytas aplinkybes, jog vartoja tiek daug alkoholinių gėrimų, taip pat nurodė, jog iš darbo išėjo savo noru, o ne kaip nurodė ieškovė dėl alkoholio vartojimo, tačiau pripažįsta, jog turi problemų su alkoholiu ir iki šiol nėra ėmęsis jokių veiksmų šiai problemai išspręsti. Atsakovas sutinka, kad dukros G. M. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jos motina ieškove D. M., tačiau nesutinka su prašomu priteisti materialinio išlaikymo dydžiu. Atsakovas nurodė sutinkantis dukrai teikti materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200,00 Lt kas mėnesį atsižvelgiant į jo turtinę padėtį. Atsakovas yra bedarbis, todėl dukros išlaikymui negalėtų skirti ieškovės prašomos sumos – 400,00 Lt. Atsakovas nurodė, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo privatizuotas šalims gyvenant santuokoje, iš šeimos lėšų. Vėliau šis butas buvo iškeistas į didesnį butą primokėjus priemoką, tačiau apie ją sutartyje nenurodyta norint mokėti mažesnius mokesčius. Už atsakovo investicinius čekius buvo privatizuota žemė ir sodas, tačiau jie parduoti. Kadangi ieškovė prašo priteisti jai turto, įskaitant ir butą, viso 76000,00 Lt vertės, o atsakovui tik 9621,00 Lt vertės, tai nėra suprantamas ieškovės reikalavimas dėl kompensacijos jai iš atsakovo priteisimo. Ieškovės prašymai yra neteisėti, nesąžiningi, pažeidžiantys atsakovo turtines teises bei interesus, todėl negali būti tenkinami. Nutraukiant santuoką atsakovas turtą prašo dalinti lygiomis dalimis, nes nėra jokio pagrindo nukrypti nuo įstatyme įtvirtinto sutuoktinių turto lygių dalių principo. Be to, atsakovas nesutinka su dalintino turto verte, nurodyta ieškovės, kadangi daiktai verti daugiau, nei kad yra nurodžiusi ieškovė, tačiau pats daiktų vertės negali nurodyti, nes jos nežino. Atsakovas sutinka, kad jo ir ieškovės prievolės kreditoriui AB SEB bankui yra solidarios ir nutraukiant santuoką nedalintinos, taip pat neprieštarauja ieškovės reikalavimui dėl po santuokos nutraukimo jai paliktinos pavardės M..

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, G. M. nurodė, kad su mamos pareikštu ieškiniu ji yra susipažinusi ir jį palaiko. Jos gyvenamąją vietą prašo nustatyti su mama ir priimti tokį sprendimą, kuris jai užtikrintų tinkamas sąlygas mokytis bei normalias gyvenimo sąlygas. Šiuo metu dėl netinkamo tėčio elgesio ji neturi galimybių tinkamai paruošti namų darbus, pailsėti, kadangi pastoviai yra įsitempusi, nerimauja dėl galimos agresijos, o taip pat baiminasi, kad jos klasės draugai pradės šaipytis dėl jos tėvo girtavimo.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB SEB bankas nurodė, kad šalys 2008-04-17 sudarė su AB SEB banku vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią šalims buvo suteiktas 30000,00 Lt dydžio kreditas ir numatyta, kad šalių atsakomybė pagal šią sutartį yra solidari. Kadangi ieškovė nereikalauja, kad po santuokos nutraukimo šalių atsakomybė pagal kredito sutartį būtų pakeista į asmeninę, kreditorius neprieštarauja, kad šalių atsakomybė pagal pirmiau paminėtą sutartį liktų solidari. Kitus ieškinio reikalavimus trečiasis asmuo prašo spręsti teismo nuožiūra.

Liudytoja A. Š. teismo posėdyje parodė, kad K. M. gėrė, dėl ko vis prarasdavo darbus. Butas buvo mainytas D. M. iniciatyva, jos lėšomis be priemokos. Kai pirmąjį butą išsipirko investiciniais čekiais, M.i jau buvo sudarę santuoką.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo

Pagal byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus – santuokos liudijimą IV-OK Nr. 313993 ir jo kopiją (b.l. 78) nustatyta, kad ieškovė D. M. (B.), gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovas K. M., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) susituokė 1990-02-10 Jonavos rajono LDT VK civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 48, ir yra sutuoktiniai. Jiems santuokoje gimė sūnus M. M., gim. (duomenys neskelbtini), (b.l. 7) ir dukra G. M., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 8). Ieškovės ir atsakovo sūnus yra pilnametis, tuo tarpu šalių dukra G. M. ieškinio pateikimo teismui metu (2012-01-20) dar buvo nepilnametė, tačiau teismo sprendimo priėmimo metu jau yra sulaukusi 18 metų amžiaus ir yra pilnametė.

Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas pradėjo vis dažniau vartoti alkoholinius gėrimus. Nors atsakovas fizinio smurto prieš ieškovę nevartoja, tačiau būdamas neblaivus triukšmauja, įrodinėja savo tiesas, dėl ko nukenčia tiek ieškovės, tiek kartu gyvenančios dukros G. M. gyvenimo kokybė. Atsakovas neprisideda prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, nebendrauja su savo vaikais, nedalyvauja jų auklėjime ir ugdyme, savo interesus ir poreikius kėlė aukščiau šeimos interesų. Sutuoktiniai nors ir gyvena vienoje gyvenamojoje patalpoje, tačiau jau daugiau kaip metus laiko negyvena santuokinio gyvenimo, jų niekas nesieja, todėl santuoka faktiškai yra iširusi. Atsakovas nors ir nesutiko su ieškovės nurodytais argumentais, pagrindžiančiais jo kaltę dėl santuokos iširimo, nurodė, kad jų tarpusavio santykiai ėmė prastėti dėl ieškovės kaltės, jos pastovaus priekabiavimo, užgauliojimų ir priekaištų, tačiau pripažino turįs problemą dėl alkoholinių gėrimų pernelyg didelio vartojimo ir tai, jog jokių priemonių šiai problemai išspręsti nėra ėmęsis.

Vadovaujantis LR CK 3.53 str. 1 d., teismas priima sprendimą santuoką nutraukti, jeigu įsitikina, kad santuoka faktiškai iširo. Santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Santuoka nutraukiama, jeigu teismas nustato, kad sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma (LR CPK 384 str. 6 d.).

LR CK 3.26 str., 3.27 str., 3.28 str. numato, kad sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Sutuoktiniai privalo išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų švietimu, sveikata, užtikrinti vaiko teisę į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, vaiko turtines, socialines ir kitokias teises, numatytas vidaus ir tarptautinės teisės (LR CK 3.30 str.). Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (LR CK 3.60 str. 2 d.).

Teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjant bylą paaiškėjusias aplinkybes, vertindamas ištirtus įrodymus, pripažįsta, kad ieškovės D. M. ir atsakovo K. M. santuoka iširo dėl atsakovo K. M. kaltės. Atsakovas neneigia turintis problemų dėl alkoholio, prisipažįsta iki šiol nesiėmęs jokių priemonių šiai problemai spręsti, todėl tikėtina, kad atsakovo nurodytos aplinkybės dėl ieškovės priekaištų jam yra pagrįstos, teisingos, tačiau negalinčios lemti ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo. Pažymėtina, kad ir pati ieškovė nurodė prašiusi atsakovo liautis vartojus alkoholinius gėrimus ar juos vartoti mažesniais kiekiais, kas santuokos pradžioje dar duodavo teigiamų rezultatų, o vėliau tai įtakos atsakovo elgesiui neturėjo, todėl atsakovas galimai būtent tai ir laiko ieškovės priekabiavimu ir priekaištais jam. Tačiau tokius ieškovės veiksmus lėmė paties atsakovo netinkamas elgesys, jie buvo skirti siekiant padėti atsakovui, išsaugoti šalių santuoką ir bendrą šeimos gyvenimą. Pažymėtina, jog, ieškovės teigimu, pernelyg didelis alkoholio vartojimas turėjo neigiamos įtakos šeimai ne tik moraline, bet ir materialine prasme. Kadangi atsakovas pajamas skirdavo ne šeimos bendrų poreikių tenkinimui, o alkoholiui įsigyti, dėl alkoholio vartojimo atsakovas buvo atleistas iš darbo, yra turėjęs eismo įvykių, kas turėdavo neigiamos įtakos šeimos materialinei gerovei. Atsakovas bendrais šeimos reikalais nesirūpina, su vaikais artimų santykių nepalaiko, jų auklėjimu ir ugdymu nesirūpina, materialiai prie bendrų šeimos poreikių neprisideda, todėl laikytina, jog tokiu savo elgesiu iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas. Ieškovės teigimu, dėl tokio atsakovo elgesio ir jo nenoro imtis priemonių turimai problemai dėl alkoholio vartojimo išspręsti, tolimesnis jų santuokinis gyvenimas yra neįmanomas, jų nesieja jokie bendri interesai, jie negyvena santuokinio gyvenimo ir yra svetimi vienas kitam. Toks atsakovo elgesys patvirtina jo neatsakingą požiūrį į šeimą, į jos išlaikymą, šeimos narių materialinę gerovę. Be to, tokį atsakovo elgesį galima vertinti ir kaip nepagarbą ieškovei bei savo dukrai, sūnui, nelojalumą jiems. Teismo nuomone, civilinėje byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių vien tik atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. Atsakovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, jų tinkamai nevykdė, savo elgesiu ir veiksmais rodė nepagarbą savo sutuoktinei, nebuvo jai lojalus, todėl laikytina, jog jis yra kaltas dėl santuokos iširimo. Atsakovo veiksmai sąlygojo, jog bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas. Pažymėtina, kad 2012-03-05 teismo nutartimi sutuoktiniams D. M. ir K. M. buvo nustatytas 2 mėnesių terminas susitaikyti, tačiau jiems susitaikyti nepavyko. Atsižvelgiant į tai, jog sutuoktiniai jau pakankamai ilgą laiką negyvena santuokinio gyvenimo, neturi bendrų interesų, yra susvetimėję, jiems susitaikyti ir išsaugoti šeimos nepavyko, nėra pagrindo manyti, jog jie vėl pradės gyventi kartu kaip šeima, todėl laikytina, jog jų santuoka faktiškai iširo. Vedybinių ryšių tarp sutuoktinių nutrūkimas, šeimyninių ir kitų bendrų interesų ilgą laiką nebuvimas patvirtina, kad santuoka yra iširusi. Teismas yra įsitikinęs, kad D. M. ir K. M. santuoka faktiškai iširo dėl K. M. kaltės, todėl ieškovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo tenkintinas, santuoka, sudaryta 1990-02-10 Jonavos rajono LDT VK civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 48, tarp D. M. (B.), gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. M., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) nutrauktina, pripažįstant, kad ji iširo dėl K. M. kaltės.

Žemesnės instancijos teismas

Vadovaujantis LR CK 3.69 str. 1 d., sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Santuoką nutraukus, ieškovės reikalavimu po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina pavardė – M., o atsakovui – M..

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Kaip jau buvo nurodyta pirmiau, ieškovei kreipiantis į teismą su ieškiniu šalių nepilnametė dukra G. M., gim. (duomenys neskelbtini), buvo nepilnametė, todėl ieškovė remiantis teisės aktų nuostatomis reiškė reikalavimą ir dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu, 2012-03-24 G. M. tapo pilnamete, kadangi jai suėjo 18 metų. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais (b.l. 9, 23) nustatyta, kad G. M. gyvenamoji vieta yra deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), ji šiuo metu gyvena minėtu adresu esančiame bute su ieškove ir atsakovu, ir pageidauja, kad jos gyvenamoji vieta nutraukus tėvų santuoką būtų nustatyta su motina.

Nepilnamečių asmenų nuolatine gyvenamąja vieta laikoma jų tėvų nuolatinė gyvenamoji vieta, o tuo atveju, jeigu nepilnamečio asmens tėvai neturi bendros nuolatinės gyvenamosios vietos, tai nepilnamečio nuolatine gyvenamąja vieta laikoma to iš tėvų, su kuriuo nepilnametis daugiausia gyvena, nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu teismas nėra nustatęs nepilnamečio gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų (LR CK 2.14 str.). Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o kai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tarp tėvų kyla ginčas, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu su vienu iš tėvų (LR CK 3.169 str. 1 d., 2 d.). LR CK reglamentuoja tik nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymą teismo tvarka, kai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tarp tėvų kyla ginčas. Remiantis 1996 m. kovo 14 d. Nr. I-1234 Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 33-807) 2 str., vaiku yra laikomas žmogus, neturintis 18 metų, išskyrus atvejus, kai įstatymai numato kitaip. Kadangi šalių dukra teismo sprendimo priėmimo metu yra pilnametė, turinti teisę laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvoje ar išvykti iš Lietuvos (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 32 str. 1 d.), teismas negali spręsti klausimo dėl jos gyvenamosios vietos nustatymo. Pažymėtina, kad teismui patenkinus ieškovės prašymą dėl jos dukros gyvenamosios vietos nustatymo, būtų nepagrįstai suvaržyta pilnamečiui asmeniui Lietuvos Respublikos Konstitucijoje laiduojama teisė laisva valia pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvoje ar iš jos išvykti.

Teisėje išskiriamos teisė paduoti ieškinį ir teisė į ieškinio patenkinimą. Ieškovė kreipdamasi į teismą su ieškiniu pasinaudojo jai suteikta teise ir reiškė reikalavimą dėl jos ieškinio pateikimo metu nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo, tačiau ieškinio padavimas dar nereiškia, jog jis visais atvejais turi būti patenkintas. Ar ieškinys bus patenkintas, priklauso nuo materialinio teisinio pobūdžio aplinkybių, kurių pagrindinėmis yra ieškinio teisinis ir faktinis pagrįstumas. Patenkinus reikalavimą, išnyksta jo pagrindas. Taikant analogiją, šalių dukrai tapus pilnamete ir nesant galimybės ginčo tvarka tėvams spręsti dėl jos gyvenamosios vietos nustatymo, išnyko ieškovės reikalavimo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pagrindas. Ieškovė ieškinio šioje dalyje neatsisakė, todėl teismui neturint įgaliojimų spręsti dėl pilnametės šalių dukters G. M. gyvenamosios vietos nustatymo, ieškovės ieškinys šioje dalyje atmestinas.

Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo K. M. materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai G. M. periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 400,00 Lt nuo bylos iškėlimo teisme iki dukters pilnametystės, t.y. iki 2012-03-24, o G. M. įstojus mokytis ir mokantis dieniniame aukštosios arba profesinės mokyklos skyriuje iki jai sueis 24 metai, t.y. iki 2018-03-24. Ieškovė nurodė, kad atsakovas visiškai nesirūpina šeima, buitimi, nedirba ir neprisideda prie šeimos biudžeto, net ir anksčiau, dar dirbdamas atsakovas šeimos poreikių tenkinimui skirdavo mažas pinigų sumas – 100,00 – 150,00 Lt, kurių neužtekdavo net vienam asmeniui pamaitinti, todėl tinkamai prie nepilnametės dukros poreikių tenkinimo neprisidėjo. Ieškovė nedetalizavo dukros poreikių bei išlaidų šiems poreikiams patenkinti, nenurodė konkrečios jos poreikių tenkinimui per mėnesį skirtinos sumos, tačiau nurodė, jog ji asmeniškai dukrai per mėnesį daugiausia gali skirti 200,00 Lt, kadangi iš jos darbo užmokesčio jos su dukra tik prasimaitina. Ieškovė nurodė, kad dukra sveika, sveikatos problemų neturi, tačiau papildomų išlaidų yra, pvz. taisantis dantis. Šalių dukra G. M. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, 3-ioje klasėje (b.l. 24). Dukters ugdymui reikalingos papildomos lėšos – 120,00 Lt per mėnesį, kadangi ji lanko „(duomenys neskelbtini)“ mokyklą, taip pat papildomai mokosi matematikos. Viena užsiėmimų valanda kainuoja 20,00 Lt, o per mėnesį nueina į 3-4 užsiėmimus. Taip pat dukra ketina gauti vairuotojo pažymėjimą, o kursai kainuoja 1500,00 Lt.

LR CK 3.192 str. įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vaikų teisių (tarp jų ir išlaikymo) užtikrinimas yra prioritetinė tėvų pareiga. Minėta nuostata įtvirtinta ir Vaiko teisių apsaugos konvencijos 27 str. 2 d., numatančioje, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka pagrindinė atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Tėvai turi teisę bei pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (LR CK 3.155 str. 2 d.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (LR CK 3.192 str.). Vadovaujantis LR CK 3.194 str. 3 d., išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas, arba kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (LR CK 3.200 str.).

Sprendžiant materialinio išlaikymo priteisimo klausimą būtina nustatyti tiek nepilnamečio vaiko poreikius, tiek ir tėvų materialinė padėtį. Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaikų poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą, tačiau, nustatant vaiko poreikius, reikia atsižvelgti tik į tokias išlaidas vaiko poreikiams tenkinti, kurios yra pagrįstos ir racionalios, patenkintų kiekvieną iš aptariamų vaiko poreikių. Tėvams nesutariant dėl išlaikymo dydžio, teismas apskaičiuoja tokį išlaikymo dydį, kuris užtikrintų vaiko poreikių tenkinimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nustatant išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį, jeigu tėvai yra materialiai pajėgūs teikti didesnį išlaikymą tam, kad būtų tenkinami ne tik minimalūs, bet ir visi reikalingi vaikui ir jam naudingi poreikiai, toks didesnis išlaikymo dydis ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. O. v. V. M.; bylos Nr. 3K-3-368/2006). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinti vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne - tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteisto išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į LR CK 6.461 str. 2. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S.; bylos Nr. 3K-3-259/2004; Teismų praktika 22 p. 13-22). 2007-12-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ patvirtinta nuo 2008-01-01 minimali mėnesinė alga – 800,00 Lt (šiuo metu nuo 2012-08-01 Vyriausybės nutarimu (Žin., 2012, Nr. 170-3608) minimali mėnesinį alga yra 850,00 Lt). Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos kontekste imamas ne dabar galiojantis 850,00 Lt MMA dydis, bet iki vaikui G. M. sulaukus pilnametystės galiojęs 800,00 Lt MMA dydis. Teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjusias aplinkybes, kad ieškovė savo dukros poreikių tenkinimui kas mėnesį skiria tik 200,00 Lt, laiko, kad šalių dukros minimalių poreikių tenkinimui šalys skiria mažesnę sumą, nei kad numatyta teisės aktuose. Sprendžiant apie tėvų turtinę padėtį ir galimybes teikti materialinį išlaikymą savo dukrai pažymėtina, kad ieškovė D. M. šiuo metu dirba ir jos gaunamas darbo užmokestis yra 1192,03 Lt (b.l. 25), tuo tarpu atsakovas K. M. nedirba, šalių paaiškinimais registruotas darbo biržoje ir jo gaunamos pajamos yra tik bedarbio pašalpa, kuri yra 400,00 Lt dydžio. Taigi iš esmės ieškovės pajamos beveik 3 kartus yra didesnės nei atsakovo, jų turimas turtas yra bendras, todėl laikytina, kad ieškovės turtinė padėtis gaunamų pajamų aspektu yra geresnė nei atsakovo, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovas mažesne dalimi turėtų prisidėti prie savo dukros materialinio išlaikymo. Be to, ieškovė, gyvendama su savo dukra, kasdien imasi aktyvių priemonių vaiko turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia išlaikymą, suteikia gyvenamąjį būstą, juo rūpinasi, jį prižiūri, t.y. atlieka tuos veiksmus, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Atsakovas yra darbingas, sveikas, priežasčių, dėl kurių negalėtų tinkamai vykdyti savo pareigos materialiai išlaikyti savo dukrą, nenustatyta, todėl laikytina, jog jis tokia pačia dalimi kaip ir ieškovė turėtų prisidėti prie dukros išlaikymo, kad būtų patenkinti bent jau minimalūs jos poreikiai. Atsakovas nepateikė teismui duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų, jog jis tinkamai teikė materialinį išlaikymą savo nepilnametei dukrai, prisidėjo prie jos poreikių tenkinimo, todėl laikytina, kad atsakovas savo pareigos išlaikyti nepilnametę dukrą tinkamai nevykdė, materialinio išlaikymo jai neteikė, todėl iš jo priteistinas materialinis išlaikymas dukrai G. M.. Kaip jau buvo nurodyta, G. M. tėvai, teismo manymu, lygiomis dalimis turėtų prisidėti prie savo dukros materialinio išlaikymo, todėl ieškovei dukros poreikių tenkinimui skiriant kas mėnesį po 200,00 Lt, nurodyto dydžio materialinis išlaikymas priteistinas ir iš atsakovo. Pažymėtina, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą dukrai G. M. nuo bylos iškėlimo teisme iki dukters pilnametystės, t.y. iki 2012-03-24, o G. M. įstojus mokytis ir mokantis dieniniame aukštosios arba profesinės mokyklos skyriuje iki jai sueis 24 metai, t.y. iki 2018-03-24. Civilinė byla pagal ieškovės ieškinį teisme buvo iškelta 2012 m. sausio 24 d., o 2012 m. kovo 24 d. G. M. suėjo 18 metų ir ji tapo pilnamete. Vadovaujantis LR CK 3.194 str. 3 d., išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, t.y. kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas, arba kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų. Tačiau tokiu atveju, kai vaikas, kuriam reikalinga parama, sulaukia pilnametystės, jis pats įgyja visišką civilinį procesinį veiksnumą ir gali asmeniškai ginti savo teises teisme. Trečiuoju asmeniu byloje patraukta G. M. reikalavimo dėl paramos teikimo nėra pareiškusi, todėl reikalavimą dėl paramos pilnamečiui vaikui teikimo pareiškusi ieškovė laikytina netinkama šalimi, neturinčia teisės reikšti tokį reikalavimą, o kadangi civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo pateikti teismui duomenys apie paramos teikimo būtinumą, neįrodyti paramos teikimo kriterijai, G. M. materialinis išlaikymas priteistinas iki ji sulaukė pilnametystės, išaiškinant G. M. teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl materialinės paramos jai iš atsakovo priteisimo. Taigi, kadangi nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki G. M. sukako 18 metų praėjo 2 mėnesiai, o teismo nustatyta, kad atsakovas K. M. kas mėnesį turėtų teikti savo dukrai materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200,00 Lt kas mėnesį, tai iš atsakovo K. M. kaip materialinio išlaikymo įsiskolinimas priteistina G. M. 400,00 Lt suma.

Kaip jau buvo nurodyta, nors ieškovė prašė priteisti materialinį išlaikymą iki vaikui sueis 24 metai, jei dukra mokysis mokymo įstaigų dieniniame skyriuje, tačiau šioje dalyje šis ieškinio reikalavimas netenkintinas, nes materialinis išlaikymas priteisiamas iki vaikas taps pilnametis, o vėliau, tik esant būtinybei ir vaikui mokantis mokymo įstaigų dieniniuose skyriuose, jam gali būti priteisiama parama. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-06-07 nutarimu nekonstatavo tėvų pareigos – teikti paramą pilnamečiams, besimokantiems dieniniuose skyriuose, vaikams ne vyresniems nei 24 metų, neatitikties Konstitucijai, tačiau pažymėjo, kad nepilnamečių vaikų išlaikymo institutas ir paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių atitinkamų mokyklų dieniniuose skyriuose, paramos teikimo (išlaikymo) institutas nėra tapatūs, jie iš esmės skiriasi. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis byloje A.T., E.T. v. A.T., bylos Nr. 3K-3-188/2007).

Dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe

Ieškovė prašo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine ieškovės nuosavybe. Nurodė, kad jos vardu yra įregistruotas 2 kambarių butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė yra 70000,00 Lt. Šis butas įsigytas 1994-04-26 mainų sutarties pagrindu be priemokos, keičiant 1 kambario butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), į dabartinį. Butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo skirtas ieškovei dar iki santuokos Jonavos rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1986-04-17 sprendimu Nr. 94. Minėtas butas privatizuotas už ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausiusius investicinius čekius, jis buvo registruotas ieškovės vardu, todėl negali būti traktuojamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė ir turi būti pripažintas asmenine ieškovės nuosavybe.

Byloje esanti 2011 m. rugsėjo 30 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo kopija (b.l. 17) patvirtina, kad ieškovės D. M. vardu yra įregistruotas 2 kambarių butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įgytas 1994 m. balandžio 26 d. mainų sutarties Nr. 1-3466 pagrindu. 1994 m. balandžio 26 d. mainų sutarties, registro Nr. 1-3466 kopija (b.l. 13) patvirtina, kad ieškovė D. M. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), įgijo mainų sutarties pagrindu, išmainydama jai priklausiusį 1 kambario butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), į pirmiau paminėtą butą. Nors atsakovas K. M. teigia, kad mainų sutarties metu butas buvo išmainytas su priemoka, tačiau ši priemoka sutartyje nebuvo nurodyta, siekiant sumažinti mokėtinus mokesčius. Nurodytos mainų sutarties 3 punkte nurodyta, kad butai mainomi be priemokos. Kadangi mainų sutartis buvo patvirtinta notariškai, ji laikytina oficialiu rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią, todėl atsakovui nepateikus jokių įrodymų, paneigiančių minėtos sutarties nuostatą, laikytina, jog minėti butai buvo mainomi be priemokos. Remiantis byloje esančiu VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (b.l. 67-69) nustatyta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybėn buvo įgytas pagal 1991 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą 1992 m. balandžio 23 d. Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai bei esantys rašytiniai įrodymai (b.l. 11) patvirtina, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ieškovei buvo paskirtas Jonavos miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto gyvenamosios patalpos žinybiniu orderiu Nr. 137 dar iki šalims sudarant santuoką, tačiau minėtas butas buvo privatizuotas jau šalių santuokos metu, t.y. 1992 m. balandžio 23 d. (b.l. 12). Kaip matyti iš 1992 m. balandžio 23 d. sutarties, registro Nr. 6417, sudarytos tarp ieškovės D. M. ir VĮ „Jonavos statyba“ firmos „Buitis ir būstas“ Nr. 8, butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo įgytas už bendrą 6080,00 rublių kainą, iš kurių 741,00 rublių pirkėjas sumokėjo grynaisiais pinigais, o likusią sumą – 5339,00 rublius – valstybės vienkartinėmis išmokomis bei kitomis tikslinėmis kompensacijomis. Ieškovė nurodė, jog butas buvo įsigytas jos asmeninėmis lėšomis, sumokant už jį jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusiais investiciniais čekiais, kas sudaro pagrindą šį butą laikyti jos asmenine nuosavybe. Pažymėtina, kad byloje yra pateiktos tiek ieškovės, tiek ir atsakovo taupomųjų knygelių kopijos (b.l. 14-15), iš kurių matyti šalių turėti investiciniai čekiai, jų indeksavimas, nuėmimas ir t.t. Kaip galima spręsti iš ieškovės D. M. taupomosios knygelės kopijos, būtent jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiais investiciniais čekiais ir buvo sumokėta pagal 1992 m. balandžio 23 d. už įsigytą butą mokėtina suma – 5339,00 rubliai (b.l. 15). Tačiau ieškovė įrodymų, patvirtinančių, jog būtent jos asmeninės lėšos buvo panaudotos sumokant ir likusią buto įsigijimo kainos dalį grynaisiais pinigais, byloje nėra pateikta. Teismo manymu, tikėtina, kad šalims gyvenant santuokoje, jiems esant susituokusiems nuo 1990-02-10, t.y. gyvenant iki sutarties sudarymo kartu daugiau nei dvejus metus, jie buto privatizavimui panaudojo bendras šeimos lėšas sumokant grynuosius pinigus. Pats faktas, kad buto privatizavimo sutartis sudaryta su ieškove, butas įregistruotas jos vardu, buto įsigijimui panaudoti ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausę investiciniai čekiai, dar nesudaro pagrindo pripažinti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), asmenine ieškovės nuosavybe.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad investiciniai čekiai yra asmeninis sutuoktinio turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje T. M. v. V. V.; bylos Nr. 3K-7-311/2002), tačiau tuo pačiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje plėtota praktika, pagal kurią pripažįstama, kad butų privatizavimo procesas buvo orientuotas į gyventojų aprūpinimą gyvenamosiomis patalpomis, sudarant sąlygas asmenims, kurie naudojosi valstybinėmis ir visuomeninėmis gyvenamosiomis patalpomis, lengvatinėmis sąlygomis šias patalpas įsigyti privačion nuosavybėn. Tiek nuomininkams, tiek ir jų šeimos nariams įstatymai užtikrino lygias teises naudotis nuomojamomis gyvenamosiomis patalpomis, taip pat ir šias patalpas privatizuojant lengvatine tvarka. Pasinaudoti valstybės lengvatomis įsigyti gyvenamąjį plotą buto privatizavimo būdu viena šeima galėjo tik vieną kartą (Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnis). Taigi, butus privatizuojant sutuoktiniams, butų privatizavimo lengvata buvo teikiama šeimoms, o ne vienam iš sutuoktinių. Draudimas tai pačiai šeimai antrą kartą pasinaudoti įstatymo lengvata patvirtina, jog privatizavusi butą šeima buvo laikoma įsigijusį gyvenamąjį būstą, skirtą bendram visų šeimos narių naudojimui. Todėl, siekiant apsaugoti abiejų sutuoktinių ir jų nepilnamečių vaikų interesus, Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnyje buvo numatyta, jog sutuoktinių nuosavybės teisė į privatizuotą butą nustatoma pagal šeimos įstatymus. Pagal bendrąją tuo metu galiojusių šeimos įstatymų taisyklę turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, tapdavo bendrąja jungtine jų nuosavybe (SŠK 21 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad Butų privatizavimo įstatymo prasme butas santuokoje esantiems asmenims būdavo parduodamas kaip šeimai, bendram naudojimui, Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio nuoroda į šeimos įstatymų taikymą turi būti suprantama kaip nuoroda būtent į SŠK 21 straipsnyje nustatytą sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisinio režimo taikymą. Tai užtikrina abiejų sutuoktinių lygias teises santuokos metu įgyto turto atžvilgiu. Sutuoktinių turtui sutartinio teisinio režimo taikymas SŠK numatytas nebuvo. SŠK galiojimo metu įgytam turtui galėjo būti taikomas tik toks teisinis režimas, kuris šiame kodekse buvo numatytas, t.y. turto teisinis režimas pagal įstatymą. Susitarimai dėl turto, kuris santuokos metu sutuoktinių bus įgyjamas ateityje, teisinio režimo pagal SŠK nebuvo galimi, skirtingai nuo naujojo CK, įsigaliojusio 2001 m. liepos 1 d. Vadinasi, sutuoktiniai turtą pasidalinti galėjo tik po to, kai jis jau įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise (SŠK 23 straipsnis). Todėl bylą nagrinėjusiems teismams nustačius, jog ginčo butas buvo įgytas jį privatizavus pagal Butų privatizavimo įstatymą šalių santuokos metu, toks butas neabejotinai turi būti pripažintas abiejų sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Aplinkybė, jog butas privatizuotas už vieno sutuoktinio asmenines lėšas, nesudaro pagrindo šiam turtui taikyti kitokį teisinį režimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2002 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-311).

Taigi, nustačius, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo įgytas privatizavimo būdu šalių santuokos metu, skirtas bendrų šeimos, o ne vien ieškovės poreikių tenkinimui, nors dalis lėšų už jį sumokėta tik ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausiusiais investiciniais čekiais ir jis įregistruotas jos vardu, laikytina, kad minėtas butas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Laikant, kad pirminis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nėra pagrindo sutikti su ieškovės nurodytais argumentais, pagrindžiančiais buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priklausymą jai asmeninės nuosavybės teise. Ieškovė nepaneigė LR CK 3.88 str. 2 d. įtvirtintos sutuoktinių turto bendrumo prezumpcijos, o sąlygų, numatytų LR CK 3.89 str. 1 d. 7 p. neįrodė. Be to, pažymėtina, kad santuokos metu šalims nuosavybės teise priklausantis butas buvo įgytas, išlaikomas ir remontuojamas už bendras šeimos lėšas, su juo buvo elgiamasi kaip su bendru šeimos turtu, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymą ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti jos asmenine nuosavybe, kadangi minėtas turtas yra bendroji jungtinė ieškovės ir atsakovo kaip sutuoktinių nuosavybė.

Dėl turto, esančio bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, padalijimo

Civilinėje byloje pripažinus, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė ieškovės D. M. ir atsakovo K. M. nuosavybė, spręstina dėl minėto turto padalijimo nutraukiant šalių santuoką. Pažymėtina, kad ieškovė nurodė, jog minėto buto vidutinė rinkos vertė yra 70000,00 Lt. Nors atsakovas K. M. teismo posėdžio metu ir teigė nesutinkantis su ieškovės nurodytomis turto vertėmis, tačiau įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytą turto vertę nepateikė. Remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, 2012 m. sausio 1 d. masinio vertinimo duomenimis šio nekilnojamojo turto vertė yra 36200 Lt (http://www.registrucentras.lt/masvert/paieska_obj.jsp). Taip pat remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad santuokos metu buvo įgytas garažas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas atsakovo K. M. vardu (b.l. 18-19). Minėtą turtą ieškovė buvo įvertinusi 7901,00 Lt, o remiantis VĮ Registrų centro duomenimis 2012 m. sausio 1 d. masinio vertinimo duomenimis šio nekilnojamojo turto vertė yra 7800 Lt (http://www.registrucentras.lt/masvert/paieska_obj.jsp). Santuokos metu šalys taip pat įgijo šias transporto priemones VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri registruota ieškovės D. M. vardu, bei RENAULT ESPACE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri įregistruota atsakovo K. M. vardu (b.l. 20-21), kurias atitinkamai ieškovė įvertino 900,00 Lt ir 700,00 Lt. Be nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto ieškovės teigimu šalys įgijo ir kilnojamojo turto, kuris laikytinas jų su atsakovo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, t.y. televizorių „Samsung 32“ 600,00 Lt vertės, dujinę viryklę „Bosch“ 450,00 Lt vertės, šaldytuvą „Whirpool“ 600,00 Lt vertės, skalbimo mašiną „Bosch“ 650,00 Lt vertės, baldus: sekciją 1100,00 Lt vertės, lovą „Eros 3“ 700,00 Lt vertės, vaikų kambario sekciją 200,00 Lt vertės, vaikų kambario stalą 50,00 Lt vertės, minkštą kampą „Eva“ 1050,00 Lt vertės, prieškambario baldus 400,00 Lt vertės, televizorių „Samsung Plano“ 150,00 Lt vertės, televizorių „Vido“ 80,00 Lt vertės, mikrobangų krosnelę „Whirpool“ 90,00 Lt vertės, lovą „Eros 3“ 700,00 Lt vertės. Atsakovas K. M. sutinka, kad visi ieškovės nurodyti daiktai yra įgyti kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tačiau nesutinka su ieškovės nurodytomis šio turto vertėmis, bet savo turto įvertinimo atsakovas nepateikė, taip pat nepateikė ir įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytas turto vertes. LR CK 3.119 str. numatyta, kad dalijamo bendro turto vertė būtų nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Pagal LR CK 3.100 str. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Taigi dalintino turto vertė nustatytina atsižvelgiant į turto vertę teismo sprendimo priėmimo dėl santuokos nutraukimo momentu. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, kad ieškovės nurodytos kilnojamojo turto vertės yra teisingos, o nustatant dalintino nekilnojamojo turto vertę remiamasi VĮ Registrų centro duomenimis. Taigi nutraukiant šalių santuoką sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo ir nutraukiant santuoką dalintino turto bendra vertė yra 52 420 Lt.

Pažymėtina, kad sutuoktiniai D. M. ir K. M. turi kreditorių AB SEB banką, kadangi tiek šalių paaiškinimais, tiek ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais (b.l. 26-34) nustatyta, kad 2008 m. balandžio 17 d. šalys su trečiuoju asmeniu AB SEB banku sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią šalims buvo suteiktas 30 000 Lt dydžio kreditas garažui įsigyti, numatytas kredito grąžinimo terminas – 2013 m. balandžio 16 d. Pagal minėtą sutartį šalys yra solidarūs skolininkai, kadangi sutarties 2 p. nurodyta, kad kredito gavėjų prievolės pagal sutartį yra solidarios ir bankas turi teisę reikalauti, kad prievoles įvykdytų tiek visi ar keli kredito gavėjai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek jas visas, tiek jų dalį (b.l. 26). 2011 m. spalio 14 d. papildomu susitarimu kredito grąžinimas buvo atidėtas 3 mėnesiams (b.l. 34). Atsakovo teigimu, likusi negrąžinta kredito suma yra 10 514,91 Lt (b.l. 53), todėl pirmiau nurodyta sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio ir dalintino turto vertė remiantis LR CK 3.118 str. 2 d. mažintina nurodyta suma ir laikytina, kad bendro dalintino turto vertė iš viso yra 41 905,09 Lt.

LR CK 3.87 str. nurodyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno iš jų vardu (LR CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). Remiantis LR CK 3.117 str. 1 d. preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik LR CK numatytais atvejais (LR CK 3.117 str. 2 d.). Pagal LR CK 3.123 str. 1 d. teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Atsižvelgdamas į nurodytus kriterijus, teismas turi spręsti ir dėl turto padalijimo būdo, nors, remiantis LR CK 3.127 str. 3 d., preziumuojama, kad turtas padalijamas natūra.

Atsižvelgiant į civilinės bylos metu nustatytas aplinkybes, teismo manymu, pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ar nuo turto padalijimo natūra principo, nėra. Turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Kiti ne natūra padalijimo būdai gali būti taikomi tik esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Teismo manymu, jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą turtą dalinti kitaip, nei kad natūra, civilinėje byloje taip pat nenustatyta. Nors, kaip nustatyta civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu, sutuoktiniams įsigyjant butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), didesne dalimi buvo panaudotos ieškovės asmeninės lėšos, tačiau pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, teismo manymu, tai nesudaro, o remiantis LR CK 3.98 str. 2 d. laikytina, kad ieškovė turi teisę į kompensaciją.

Taigi dalijant turtą lygiomis dalimis šalims tenka bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto po ½ dalį, t.y. lygiomis dalimis iš viso 20952,54 Lt vertės. Lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalį sutuoktiniams nutraukiant santuoką padalijamas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei garažas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kilnojamieji daiktai padalintini ieškovės reikalavime nurodyta tvarka, ieškovės nuosavybėn priteisiant televizorių „Samsung 32“ 600,00 Lt vertės, dujinę viryklę „Bosch“ 450,00 Lt vertės, šaldytuvą „Whirpool“ 600,00 Lt vertės, skalbimo mašiną „Bosch“ 650,00 Lt vertės, baldus: sekciją 1100,00 Lt vertės, lovą „Eros 3“ 700,00 Lt vertės, vaikų kambario sekciją 200,00 Lt vertės, vaikų kambario stalą 50,00 Lt vertės, minkštą kampą „Eva“ 1050,00 Lt vertės, prieškambario baldus 400,00 Lt vertės ir automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 900,00 Lt vertės, iš viso kilnojamojo turto 6700,00 Lt vertės, o atsakovui K. M. televizorių „Samsung Plano“ 150,00 Lt vertės, televizorių „Vido“ 80,00 Lt vertės, mikrobangų krosnelę „Whirpool“ 90,00 Lt vertės, lovą „Eros 3“ 700,00 Lt vertės, automobilį Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 700,00 Lt vertės, iš viso kilnojamojo turto 1720,00 Lt vertės. Kadangi ieškovei tenka 4980,00 Lt daugiau turto nei kad atsakovui, pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą dalyje dėl 1460,50 Lt dydžio piniginės kompensacijos iš atsakovo ieškovės naudai priteisimo nėra pagrindo. Tačiau, teismo manymu, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, netikslinga atsakovo K. M. naudai priteisti iš ieškovės D. M. nurodyto dydžio piniginę kompensaciją. Kaip nustatyta civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu, ieškovė butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kurį teismas laikė priklausiusiu šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise, įsigyti panaudojo savo asmenines lėšas, t.y. jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusius investicinius čekius, todėl tikslinga skirtumą, susidariusį tarp sutuoktiniams padalinto turto, laikyti ieškovei tenkančia kompensacija, numatyta LR CK 3.98 str. 2 d.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Tiek ieškovė, tiek ir atsakovas prašo priteisti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau išlaidas patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Pažymėtina, kad 2012 m. sausio 24 d. nutartimi, patenkinus ieškovės prašymą, 2484,00 Lt dydžio žyminio mokesčio sumokėjimas už pareikštą ieškinį buvo atidėtas iki teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo (b.l. 35). Ieškovė už pareikštą reikalavimą dėl santuokos nutraukimo turėjo sumokėti 139,00 Lt žyminio mokesčio, o už turtinius reikalavimus (neįskaitant reikalavimo dėl materialinio išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo) iš viso 2345,00 Lt. Kadangi ieškovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo patenkintas visiškai, santuoka nutraukta dėl atsakovo K. M. kaltės, nurodyto dydžio žyminis mokestis, t.y. 139,00 Lt priteistinas valstybei iš atsakovo. Ieškovės pareikštas turtinis reikalavimas, išskyrus reikalavimą dėl materialinio išlaikymo priteisimo, atsižvelgiant į teismo nustatytą turto rinkos vertę, patenkintas 47,29 procento, o kadangi už pareikštą ieškinį žyminio mokesčio mokėjimas buvo atidėtas, valstybei iš ieškovės priteistina 829,00 Lt mokėtino žyminio mokesčio, o iš atsakovo valstybei – 744,00 Lt žyminio mokesčio. Kadangi ieškovės reikalavimas dalyje dėl materialinio išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo patenkintas iš dalies, t.y. 50,00 procentų, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 12,00 Lt mokėtino žyminio mokesčio. Taigi iš viso iš atsakovo valstybės naudai priteistina 895,00 Lyt žyminio mokesčio, o iš ieškovės valstybės naudai priteistina 829,00 Lt žyminio mokesčio.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos civilinėje byloje yra 22,62 Lt, tad proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų sumai remiantis LR CPK 96 str. 1 d. iš ieškovės valstybei priteistina 7,75 Lt, o iš atsakovo valstybės naudai priteistina 14,87 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259-270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą tarp K. M., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. M. (B.), gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti, pripažįstant, kad ji iširo dėl K. M. kaltės.

Nutraukus santuoką ieškovei palikti M. pavardę, o atsakovui – M. pavardę.

Reikalavimą dėl G. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo šiai sulaukus pilnametystės atmesti.

Priteisti iš atsakovo K. M., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), G. M., gim. (duomenys neskelbtini), materialinio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 24 d. iki 2012 m. kovo 24 d. – 400,00 Lt (keturis šimtus litų).

Reikalavimą dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinimo asmenine ieškovės D. M. nuosavybe atmesti.

Santuokoje įgytą turtą nutraukus santuoką padalinti D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisiant ½ dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kilnojamuosius daiktus: televizorių „Samsung 32“ 600,00 Lt vertės, dujinę viryklę „Bosch“ 450,00 Lt vertės, šaldytuvą „Whirpool“ 600,00 Lt vertės, skalbimo mašiną „Bosch“ 650,00 Lt vertės, baldus: sekciją 1100,00 Lt vertės, lovą „Eros 3“ 700,00 Lt vertės, vaikų kambario sekciją 200,00 Lt vertės, vaikų kambario stalą 50,00 Lt vertės, minkštą kampą „Eva“ 1050,00 Lt vertės, prieškambario baldus 400,00 Lt vertės ir automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 900,00 Lt vertės, o atsakovui K. M., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisiant ½ dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kilnojamuosius daiktus: televizorių „Samsung Plano“ 150,00 Lt vertės, televizorių „Vido“ 80,00 Lt vertės, mikrobangų krosnelę „Whirpool“ 90,00 Lt vertės, lovą „Eros 3“ 700,00 Lt vertės, automobilį Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 700,00 Lt vertės.

Reikalavimą dėl 1460,50 Lt dydžio piniginės kompensacijos ieškovei D. M. priteisimo iš atsakovo K. M. atmesti.

Priteisti iš ieškovės D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. adresu (duomenys neskelbtini), valstybei 829,00 Lt (aštuonis šimtus dvidešimt devynis litus) žyminio mokesčio ir 7,75 Lt (septynis litus septyniasdešimt penkis centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo K. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybei 895,00 Lt (aštuonis šimtus devyniasdešimt penkis litus) žyminio mokesčio ir 14,87 Lt (keturiolika litų aštuoniasdešimt septynis centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Kantaravičius