Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka atsakovui E. M. už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. ieškinį dėl skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pareikštą atsakovui E. M.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui E. M. adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, buvo įteikti 2016-10-31 viešo paskelbimo būdu. Laikytina, kad nuo nurodyto laiko atsakovas buvo informuotas apie jam inicijuotą civilinę bylą, procesines teises ir pareigas bei jų neįvykdymo pasekmes, tai yra galimybę priimti sprendimą už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 1 dalis). Per nustatytą atsiliepimų pateikimo terminą, teismo nuomone, atsakovas turėjo pakankamai laiko jiems pareikšti, taip pat pasinaudoti procesine teise prašyti pratęsti nepasibaigusį procesinį terminą (CPK 77 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

CPK 142 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu byloje yra negautas atsiliepimas į ieškinį, o ieškinyje yra pareikštas prašymas dėl sprendimo už akių priėmimo, tai teismas, neinformuodamas dalyvaujančių byloje asmenų apie tokio sprendimo priėmimo laiką ir vietą, pasibaigus atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminui, turi teisę iš karto priimti sprendimą už akių.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, atlikęs formalų įrodymų vertinimą pagal pateiktą ieškinį ir prie ieškinio pridėtus dokumentus – leistinus rašytinius įrodymus, ir įsitikinęs, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti, nustato, kad: 2007-08-10 AB SEB bankas, ieškovė ir atsakovas sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) butui, esančiam (duomenys neskelbtini), pirkti. Bankas, pagal preliminariąją buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, išmokėjo BUAB „Varnių projektai“ 40 000 Lt pigų sumą. Pagrindiniu kredito gavėjui sutartyje nurodyta ieškovė, o atsakovas specialiosios dalies punkte pasirašytinai patvirtino, kad susipažino su visomis sutarties sąlygomis, jas suprato ir tai išreiškė tikrąją sutuoktinių valią. Kadangi perkamas butas kredito davėjui per 12 mėnesių nuo pirmosios kredito dalies išmokėjimo dienos buvo neįkeistas, tai vadovaujantis kredito specialiųjų sąlygų 9.3 punktu išmokėta pirmoji kredito dalis, skirta pradinei įmokai įmokėti, performinta į vartojimo kreditą 5 metų laikotarpiui. Šilutės rajono apylinkės teismo 2009-04-29 sprendimu ieškovės ir atsakovo santuoka buvo nutraukta, kuriuo šalys patvirtino, kad 2007-08-10 tarp jų ir AB banko „SEB Vilniaus banko“ (dabar AB SEB banko) sudaryta kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią šalys bankui atsako sutartyje nustatytomis sąlygomis. V. M. AB SEB banko sąskaitos 2010-01-01 – 2014-12-31 išraše nurodyta, kad ji asmeniškai grąžino AB SEB bankui gauto kredito dalį: 2010-08-09 – 3 290 Lt, 2012-11-12 - 10 100 Lt, 2013-03-12 – 28 443,02 Lt. Atsakovo dalis iš šios grąžintinos sumos yra tik – 948 Lt, pervesta 2010-07-20.

Bendrosios sutuoktinių turtinės prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.109 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad bendrosiomis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal CK 3.109 straipsnio 2 dalį kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, o pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga. CK 3.109 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos kasacinėje jurisprudencijoje vertinamos kaip bendrosios dalinės bendraskolių atsakomybės prezumpcijos išimtis (CK 6.5 straipsnis). Solidarioji skolininkų prievolė preziumuojama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.6 straipsnio 1 dalis), todėl kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad viena iš įstatyme nustatytų CK 6.6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad solidarioji skolininkų nepreziumuojama, išimčių įtvirtinta CK 3.109 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2012).

CK 6.9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų. Taigi, bendraskolių dalys solidariojoje prievolėje aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011).

Kredito sutartyje pagrindiniu kredito gavėju yra nurodyta ieškovė V. M.. Kredito sutartį pasirašė ir kredito gavėjos sutuoktinis E. M., kuris Kredito sutarties specialiosios dalies 13 punkte nurodė, kad sutinka su visomis sutarties sąlygomis ir kad jos išreiškia tikrąją sutuoktinių valią. Nagrinėjamu atveju sutuoktiniai sudarė su ieškovu kredito sutartį butui pirkti, t. y. šeimos poreikiams tenkinti. Pagal tokius sandorius sutuoktiniai atsako solidariai. Kai skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju ieškovė laikotarpiu nuo 2010-07-20 iki 2013-03-12 AB SEB bankui asmeniškai grąžino gauto kredito dalį – 41 833 Lt. Atsakovo dalis iš šios grąžintinos sumos yra tik 948 Lt. Esant nurodytoms aplinkybėms, iš atsakovo E. M. ieškovei priteistina 5 783 Eur paskolos ir palūkanų dalis.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis numato atsakovo pareigą mokėti įstatymų ar sutarties nustatyto dydžio palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kurios yra laikomos minimaliais ieškovo nuostoliais. Tokiu atveju, esant ieškovės prašymui, iš atsakovo priteistinos įstatymo nustatytos 5 % dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – šiuo atveju 2016-08-19, iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Dėl savo, kaip tinkamai prievolę įvykdžiusios sutarties šalies, pažeistų interesų teisminės gynybos ieškovė turėjo bylinėjimosi išlaidų – sumokėjo 130 Eur žyminio mokesčio, kuris ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei priteistinas iš atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, tačiau patirtos išlaidos turi būti protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos.

Ieškovė teismui pateikė rašytinius įrodymus apie 600 Eur patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovę atstovavęs advokatas parengė teismui ieškinį, kuris yra mažos apimties (1 lapo), prie ieškinio pateikta nedidelis kiekis raštinių įrodymų, todėl byla negali būti vertinama kaip reikšminga, reikalaujanti itin specifinių žinių ir didelių laiko sąnaudų. Teismas pažymi, kad nors ieškovės patirta išlaidų, susijusių su advokato pagalba, suma neviršija Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio už advokato teikiamą teisinę pagalbą, numatytų maksimalių dydžių, tačiau visais atvejais bylinėjimosi išlaidos turi būti realios, būtinos ir pagrįstos. Teismas sprendžia, jog ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos rengiant teismui ieškinį yra per didelės, todėl jos mažintinos iki 400 Eur sumos (Kauno apygardos teismo 2015-07-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1340-230/2015).

Iš atsakovo taip pat priteistinos 5,50 Eur teismo turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsniu, 285 straipsniu, 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), penkis tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus (5 783 Eur) skolos, penkis procentus (5 %) procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2016-08-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, vieną šimtą trisdešimt eurų (130 Eur) žyminio mokesčio ir keturis šimtus eurų (400 Eur) išlaidų, susijusių su advokato pagalba ieškovei V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nurodyti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos jis turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo sprendimą priėmusiam teismui.

Sprendimas už akių įsiteisėja po 20 dienų nuo jo priėmimo dienos, jeigu atsakovas nepateiks pareiškimo dėl sprendimo peržiūrėjimo.

Atsakovas priimto sprendimo už akių negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per sprendimą už akių priėmusį Šakių rajono apylinkės teismą.