Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. E. 2023 m. rugsėjo 30 d. apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Alfa Romeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent – alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), 18.40 val. jam nustatytas 1,80 promilių neblaivumas, iki kol ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu atsitrenkė į ta pačia eismo juosta prieš jį važiavusį automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir sustojo.

Proceso dalyvių parodymai ir bylos nagrinėjimo metu surinkti rašytiniai įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. E. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad susipykęs su drauge vartojo alkoholio. Alkoholį vartojo kaltinime nurodytą dieną nuo pietų, gėrė degtinę, vienas išgėrė gal 0,5 litro. Kadangi jis vartojo alkoholį, draugė dar labiau supyko ir jis nusprendė važiuoti susitaikyti. Kadangi pinigų taksi neturėjo, apie 19.00 val. sėdo į savo automobilį ir važiavo, tačiau (duomenys neskelbtini) gatvėje ant pirmo posūkio sumaišė pedalus ir atsitrenkė. Prieš važiuodamas jautė, kad gali būti negerai, bet buvo susijaudinęs, todėl ir važiavo. Sutinka su nustatytu neblaivumo laipsniu. Automobilis priklauso jam. Pirkdamas už automobilį mokėjo 800 Eur, tačiau jo rinkos vertė apie 2 000 Eur (b. l. 122).

Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja A. E. paaiškino, kad dėl šio įvykio sūnus labai gailisi, nervinasi, verkė. Sūnus jai iš karto parašė, kad prarado teises. Tuo metu ji buvo darbe ir nematė neblaivaus sūnaus. Nebūtų leidusi jam vairuoti. Kadangi gyvena dviese su sūnumi, palaiko artimus santykius, kasdien kalbasi. Jeigu matytų, kad sūnus negali vairuoti, tegul nevairuoja. Dabar du metus negalės vairuoti, paskui susitvarkys. Čia jam gera pamoka. Jei pamatytų, kad sūnus neblaivus bando sėsti prie vairo, iš karto kviestų policiją. Apie tai su sūnumi jau kalbėjo. Sūnaus elgesį vertina labai blogai, po šio įvykio jis pasikeitė. Dabar būna namuose, mokosi. Esant reikalui turėtų galimybę sumokėti užstatą (b. l. 131).

Kadangi kaltinamasis kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam, jo gynėjui ir prokurorei sutinkant, įrodymų tyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byloje buvo sutrumpintas ir balsu išvardinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojo B. M. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad 2023 m. rugsėjo 30 d. apie 18.00 val., jam važiuojant automobiliu „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kryptimi link (duomenys neskelbtini) gatvės, pasižiūrėjo į galinio vaizdo veidrodėlį ir matė, kad už jo važiavęs automobilis artėjo link jo automobilio galo ir po kelių akimirkų pajuto smūgį į savo automobilio galinę dalį. Vėliau pamatė, kad tai buvo automobilis „Alfa Romeo“, juodos spalvos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kai automobilis „Alfa Romeo“ atsitrenkė, jis bandė stabdyti, tačiau automobilio „Alfa Romeo“ vairuotojas jį stūmė gatve tolyn, nuokalne, jis niekaip negalėjo sustabdyti savo automobilio apie 100-200 m., ir sustojo ties (duomenys neskelbtini) namu, (duomenys neskelbtini). Kai sustojo, jis išlipo iš savo automobilio. Automobilio „Alfa Romeo“ vairuotojas taip pat išlipo iš savo automobilio ir tada pamatė, kad automobilio „Alfa Romeo“ vairuotojas akivaizdžiai girtas. Jis iš karto paskambino bendruoju pagalbos numeriu, iš karto, kai tik sustojo. Automobilio „Alfa Romeo“ vairuotojas automobilyje buvo vienas, jis akivaizdžiai buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo lėtesnė, jis vos pastovėjo ant kojų, lingavo į šonus. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, vairuotoją pasodino į policijos automobilio galą. Automobilio „Alfa Romeo“ vairuotojo nepažįsta, jo ankščiau nėra matęs (b. l. 49–52).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojos G. M. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad 2023 m. rugsėjo 30 d. apie 18.11 val. iš budėtojo gavo pranešimą, kad ties (duomenys neskelbtini), į pranešėjo vairuojamą automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė neblaivus vairuotojas su automobiliu „Alfa Romeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Netrukus nuvyko į (duomenys neskelbtini) gatvę, (duomenys neskelbtini), kur pamatė minėtus automobilius. Juos pasitiko pranešėjas B. M., kuris paaiškino, kad apie 18.00 val., vairuodamas automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini) gatve į nuokalnę ir pajuto, kaip ta pačia kryptimi važiuojantis automobilis „Alfa Romeo“ atsitrenkė jam į galinę dalį bei dar stūmė jį žemyn, kol abu sustojo ties (duomenys neskelbtini) namu. Jis pastebėjo, jog automobilio „Alfa Romeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas yra neblaivus. Nustatyta, kad automobilį „Alfa Romeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo V. E.. Paklausus, ar jis yra vartojęs alkoholio, pastarasis pasakė, kad vartojo prieš 30 min. Alkoholio kiekio matuokliu „Alkotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), V. E. 18.21 val. buvo nustatytas 1,99 promilių neblaivumas, o antrą kartą 18.40 val. patikrinus tuo pačiu matuokliu, jam buvo nustatytas 1,80 promilių neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais V. E. sutiko (b. l. 56–59).

Iš pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 30 d. apie 18.00 val. ties namu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), automobilio „Alfa Romeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas V. E. atsitrenkė į ta pačia eismo juosta, prieš jį važiavusį automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir stūmė jį nuokalne tolyn iki kol sustojo ties namu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini). Po eismo įvykio apgadinti abu automobiliai. V. E. pirmu tikrinimu 2023 m. rugsėjo 30 d. 18.21 val. alkoholio matuokliu nustatytas 1,99 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu 2023 m. rugsėjo 30 d. 18.40 val. – 1,80 promilių girtumas (b. l. 1–3).

Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta eismo įvykio vieta (b. l. 6–12).

Iš valstybės įmonės „Regitra“ duomenų nustatyta, kad automobilio „Alfa Romeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra V. E. (b. l. 60–61).

Iš viešosios įstaigos „Emprekis“ pažymos nustatyta, kad automobilio „Alfa Romeo (duomenys neskelbtini)“, gamybos periodas (duomenys neskelbtini) m., pasirinkti metai – (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1 516,80 Eur be PVM, 1 920 Eur su PVM (b. l. 66).

Iš neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), 18.21 val. V. E. buvo nustatytas 1,99 promilių neblaivumas, o 18.40 val. – 1,80 promilių neblaivumas (b. l. 70, 71–73).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Įvertinęs visų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą – kaltinamojo V. E. parodymus, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsintus liudytojų B. M. ir G. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, rašytinius įrodymus, pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, tarnybinį pranešimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolą su foto lentelėmis, neblaivumo nustatymo aktą ir kitus baudžiamojoje byloje esančius rašytinius ir daiktinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis V. E. 2023 m. rugsėjo 30 d. apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Alfa Romeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent – alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), 18.40 val. jam nustatytas 1,80 promilių neblaivumas, iki kol ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu atsitrenkė į ta pačia eismo juosta prieš jį važiavusį automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir sustojo.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, nurodė, kad sutinka su alkotesterio parodymais, jo neblaivumo laipsnis nustatytas sertifikuotu alkotesteriu. Kaltinamojo vairavimo faktą būnant neblaiviu patvirtina ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinti liudytojų parodymai bei byloje esantys rašytiniai įrodymai. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, nurodytą draudimą kaltinamasis ignoravo, vairavo automobilį būdamas apgirtęs ir norėjo taip elgtis, nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. Tokiu būdu kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamasis V. E. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis V. E. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, neteistas (b. l. 96–97), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 98–102), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 111–112), gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas, teismo psichiatrijos ekspertizę skirti netikslinga (b. l. 105, 106, 110), nusikalstama veika nesukėlė jokių sunkesnių pasekmių, eismo įvykio metu sukeltą žalą atlygino draudimo bendrovė, inkriminuojamais nusikalstamais veiksmais žala nepadaryta, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamasis ateityje galėtų daryti naujas nusikalstamas veikas. Jau pats baudžiamasis procesas dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamajam yra pakankamai efektyvi poveikio priemonė, kuri kaltinamąjį paveiks taip, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi yra nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje išvardintos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

A. E. pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos atsakomybėn pagal laidavimą (b. l. 124). A. E. neteista (b. l. 125–126), administracine tvarka nebausta (b. l. 127), dirba (b. l. 128–129), akivaizdu, kad kaip motina yra autoritetas sūnui ir galės jam daryti teigiamą įtaką, nes juos sieja stiprus emocinis ryšys, geri tarpusavio santykiai, pagarba vienas kitam, kartu gyvena. Įvertinus visas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad A. E. yra verta teismo pasitikėjimo būti kaltinamojo laiduotoja, nes pagal savo teigiamas asmenines savybes, einamas pareigas, tarpusavio ryšį, ji gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, kad kaltinamasis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, eismo įvykio metu padaryta žala atlyginta, nusikalstamais veiksmais žala nepadaryta, į kaltinamojo ir laiduotojos asmenybes ir juos charakterizuojančias aplinkybes, kaltinamojo ir laiduotojos tarpusavio santykius ir laiduotojos galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, į laiduotojos prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamasis V. E. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduotinas laiduotojos A. E. atsakomybėn be užstato 1 (vienerių) metų laikotarpiui, ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina. Teismas vertina, kad tokia poveikio priemonė bus pakankama užtikrinti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalys).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-252-677/2015).

Nustatyta, jog V. E. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, t. y. būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (1,80 promilės), vairavo transporto priemonę. Akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei. Nors V. E. kaltu prisipažino, nurodė, kad gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, netaikant specialiosios teisės atėmimo, šiuo atveju, tai akivaizdžiai neatitiktų bausmės paskirties, todėl V. E. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte bei 68 straipsnyje, uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2023 m. spalio 3 d., apie tai praneština valstybės įmonei „Regitra“. Toks terminas nustatytas atsižvelgus į padarytos veikos pavojingumą, į kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį ir kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-262-489/2017). Kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Byloje nustatyta, kad V. E. vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra transporto priemonės savininkas ir valdytojas, transporto priemonė „Alfa Romeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra ir daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, perduota saugoti uždarajai akcinei bendrovei ,, (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) (b. l. 64–65), konfiskuotina ir kartu su užvedimo rakteliu, perduotina valstybės nuosavybėn nuosprendžiui įsiteisėjus.

Dėl teisinės pagalbos išlaidų

Byloje buvo gauta 2023 m. lapkričio 15 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad advokatui Jaroslav Los teikiant antrinę teisinę pagalbą V. E. šioje byloje, antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 150 eurų.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nedirba, be to, gynėjo dalyvavimas yra būtinas nagrinėjant bylas pagreitinto proceso tvarka, teisinės pagalbos išlaidos dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo iš kaltinamojo V. E. nepriteisiamos.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Inos Zabielienės 2023 m. spalio 3 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. E. turtui – automobiliui „Alfa Romeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) (b. l. 67–69), paliktinas galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Kaltinamajam V. E. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 87–91), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomosios priemonės panaikintinos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, V. E. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), supakuotas į voką, saugomas baudžiamojoje byloje (bylos galinis viršelis), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas valstybės įmonei ,,Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 297–298 straipsniais, 303–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. E. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį 1 (vienerių) metų laikotarpiui A. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybėn. Baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti V. E., kad jeigu jis, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti V. E. ir laiduotojai A. E., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, V. E. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejus) metus, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2023 m. spalio 3 d., apie tai pranešti valstybės įmonei „Regitra“.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuoti V. E. vardu registruotą transporto priemonę „Alfa Romeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), kuri yra ir daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomą uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), ir nuosprendžiui įsiteisėjus, kartu su užvedimo rakteliu, perduoti valstybės nuosavybėn.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Inos Zabielienės 2023 m. spalio 3 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą V. E. turtui – automobiliui „Alfa Romeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Daiktą, turintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti, V. E. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), supakuotą į voką, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti valstybės įmonei ,,Regitra“.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąsias priemones panaikinti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš V. E. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.