Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės-Biekšės, Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Indrės Žvaigždinienės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. S. skundą atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, tretieji suinteresuoti asmenys V. B., R. B., R. K., R. K., A. S., M. S., J. B., D. K., dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Ginčas byloje kilo dėl Rašto ir Įsakymo, kuriais Pareiškėjai atsakyta į 2020-08-27 skundą, teisėtumo ir pagrįstumo.

5.1. Pareiškėja ir tretieji suinteresuoti asmenys, (duomenys neskelbtini) gyventojai, su 2020-08-28 skundu (2020-08-28 skundas) kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją prašydami ištirti galimai neteisėtus Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūno M. G. veiksmus, uždrausti veiksmus ir tolimesnius darbus, darančius žalą valstybinei žemei, žalioms vejoms, nustatyti aiškias (duomenys neskelbtini) ribas ir padėtį namų atžvilgiu, įpareigoti neteisėtą sprendimą priėmusį (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūną kompensuoti valstybiniam turtui padarytą žalą.

5.2. Administracija 2020-09-22 raštu Nr.A33(1)-6926-(4.9E) nurodė, kad 2020-08-28 skunde minima kelio atkarpa, esanti (duomenys neskelbtini) (Nr. VL7402), yra Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2005-03-10 sprendimu Nr.T3-44 patvirtintame Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąraše. Pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra savivaldybių savarankiškoji funkcija. Nurodė, kad gatvės priežiūrai bei remonto darbams vykdyti projektas nėra privalomas. Pasisakė, kad (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas kelio remonto bei priežiūros darbus atlikto teisėtai.

5.4. Administracija, vykdydama paliktą galioti 2021-02-10 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, priėmė du šiuo skundu skundžiamus dokumentus - Raštą ir Įsakymą.

6. Teismai, nagrinėdami šalių ginčą dėl ankstesnio Administracijos atsakymo į 2020-08-28 skundą yra pasisakę, kad šiuo skundu Pareiškėja skundė: 1) galimai neteisėti Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno M. G. veiksmai, kuriuos jis atliko 2020 m. rugpjūčio 27 d. (duomenys neskelbtini), šalinant kelio bortelius, saugančius žalią veją, esančią valstybinėje žemėje; 2) (duomenys neskelbtini) gyventojų, V. D. šeimos, veiksmai neteisėtai užėmus dalį valstybinės žemės, kurioje pastarieji išklojo trinkeles. Be to, be reikalavimų pašalinti padarytus pažeidimus buvo pareikštas reikalavimas nustatyti ir aiškias (duomenys neskelbtini) kelio ir namų, kurių gyventojai galimai užėmė valstybinę žemę, ribas. (VAAT 2021-02-10 sprendimas administracinėje byloje Nr. eI2-1080-821/2021, LVAT 2022-01-19, 22 punktas).

7. Dėl seniūno veiksmų teisėtumo vertinimo ir bortelių pašalinimo teisėtumo:

7.1. Kaip matyti iš Pareiškėjos argumentų, išdėstytų tiek 2020-08-28 skunde, tiek skunde teismui, ji nepatenkinta tuo, kad seniūnas nusprendė išardyti bortelius, esančius (duomenys neskelbtini) (valstybei priklausančioje žemėje) ir būtent dėl to reikalavo, kad Administracija įvertintų seniūno elgesio teisėtumą.

7.2. Teismai nagrinėjo šalių ginčą dėl bortelių įrengimo VAAT administracinėje byloje Nr. eI3-1277-809/2021 ir LVAT administracinėje byloje Nr. eA-80-438/2022. VAAT 2021-03-29 sprendime pasisakė, kad Pareiškėja neįrodė, kad bortelių, esančių valstybinėje žemėje, nuėmimas pažeidžia būtent pareiškėjos teises, todėl spręstina, jog pareiškėja neįrodė savo privataus pobūdžio interesų pažeidimo, o su skundu į teismą kreipėsi iš esmės gindama viešąjį interesą. LVAT 2022-02-09 nutartimi paliko galioti VAAT sprendimą šioje dalyje ir pasisakė, kad (33 punktas): „Pareiškėja <...> savo materialinį teisinį suinteresuotumą 2020 m. spalio 6 d. skunde išdėstytais klausimais grindžia savo teisėtu interesu į saugiai įrengtą gatvę, taip pat, kad gatvėje prie jos namo būtų išsaugota žalia veja. Byloje nėra ginčo, kad borteliai buvo nuimti nuo valstybinės žemės. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos 2020 m. spalio 6 d. pateiktų reikalavimų nagrinėjimas nesukels jai tiesioginių teisinių pasekmių. Atkreiptinas dėmesys, kad pati pareiškėja apeliaciniame skunde pripažįsta, jog gatvės važiuojamosios dalies atskyrimas borteliais tikslu užtikrinti saugų eismą ir gatvės žaliųjų zonų išsaugojimas yra atitinkamos gyvenamosios vietovės bendruomenės interesas, t. y. viešasis interesas.“ Šioje byloje Pareiškėja nepateikia jokių papildomų argumentų, kurie pagrįstų, kad bortelių išmotavimas/neįrengimas pažeistų jos privatų interesą. Iš 2020-08-28 skundo turinio taip pat matyti, kad jis siejamas su galimu viešojo intereso pažeidimu („Mes <...> priversti prašyti ištirti galimai neteisėtus Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno M. G. veiksmus ir reikalauti apginti viešąjį interesą, atstatyti neteisėtus pakeitimus ir kompensuoti neteisėtais veiksmais valstybei padarytą žalą“). Taigi laikytina, kad neįrodė, kad dėl aptariamos situacijos buvo pažeistas jos privatus interesas ir dėl to laikytina, kad kreipėsi į teismą gindama viešąjį interesą, o jos pačios subjektinės teisės nebuvo pažeistos, nes sprendimai dėl bortelių jai teisinių pasekmių nesukelia.

Papildomai pažymėtina, kad prašymo atstatyti kelio bortelius Pareiškėja 2020-08-28 skunde atsakovei aiškiai nebuvo suformulavusi (nei rezoliucinėje, nei dėstomojoje dalyje tokio prašymo nebuvo). Kaip Pareiškėja nurodo patikslintame skunde, 2020-08-28 skunde buvo užsiminta, kad, be kita ko, pareiškėjai kreipiasi siekdami „atstatyti neteisėtus pakeitimus“. Visgi toks prašymo apibūdinimas pernelyg abstraktus. Tuo arpu kaip matyti iš VAAT bylos eI3-1277-809/2021 medžiagos (kuri prijungta prie šios bylos), Pareiškėja jau po to teiktame kitame prašyme Administracijai (2020-10-06) buvo suformulavusi reikalavimą įrengti bortelius. Teismai išnagrinėjo šalių ginčą dėl Administracijos 2020-10-26 d. rašto Nr. A33(1)-7917 „Dėl informacijos pateikimo“ ir 2020-11-09 rašto Nr. A33(1)-8355 „Dėl 2020 m. spalio 6 d. skundo“ ir pasisakė, kad Pareiškėja neįrodė savo privataus intereso dėl keliamo reikalavimo (LVAT 2022-02-10 nutartis byloje Nr. eA-1041-438/2022, teisinio proceso 3-61-3-03800-2020-8). Tai reiškia, kad šiuo klausimu teismai jau pasisakė ir šiuo atveju nėra pagrindo ginčo situacijos vertinti kitaip. Todėl nėra pagrindo tenkinti Pareiškėjos reikalavimą atstatyti bortelius.

7.3.1. Nepaisant to, kad bortelių išmontavimas/neįrengimas pareiškėjai teisinių pasekmių nesukelia, vertintinas atsakovės skundžiamų raštų atitikimas Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme nustatytiems išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo principams (6 straipsnis), taip pat VAĮ 10 straipsnio nuostatoms.

7.3.2. VAAT 2021-02-10 sprendime, nagrinėdamas skundą dėl ankstesnio, 2020-09-22 Administracijos atsakymo į 2020-08-28 skundą pasisakė, kad Administracija 2020 m. Rašte apskritai net nevertino, kokiomis aplinkybėmis ir kokiu teisiniu reguliavimu vadovaujantis buvo leista pašalinti minėtoje gatvėje esančius bortelius (kaip trukdančius eismui). Rašte tik apsiribota atitinkamų Vietos savivaldos įstatymo ir Kelių įstatymo straipsnių nurodymu, visiškai nedetalizuojant ir nevertinant, nei seniūno kompetencijos, nei Administracijoje nustatytos šių klausimų sprendimo tvarkos. LVAT šį VAAT sprendimą paliko nepakeistą.

7.3.3. Administracija, vykdydama VAAT 2021-02-10 sprendimą, pateikė Pareiškėjai Raštą. Nurodė, kad savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra savarankiška savivaldybių funkcija (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p.). Savivaldybė, įgyvendindama savarankiškąsias funkcijas, turi įstatymų leidėjo suteiktą veiksmų laisvę pasirinkti būdus, kaip šias funkcijas vykdyti. Šios funkcijos įgyvendinamos savivaldybei Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais suteiktos kompetencijos ribose.

Remiantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalimi, užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktoriaus tvirtina savivaldybės eismo saugumo programą (1 punktas), iš savivaldybės administravimo subjektų ir valstybinio administravimo subjektų savivaldybėje, nevyriausybinių organizacijų atstovų sudaro savivaldybės eismo saugumo komisiją, tvirtina jos nuostatus (2 punktas); sprendžia eismo organizavimo klausimus miestų ir kaimų gyvenamosiose vietovėse, vietinės reikšmės keliuose (3 punktas), atlieka kitas funkcijas, susijusias su eismo saugumo užtikrinimo savivaldybės teritorijoje (6 punktas).

Administracija nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pareigybės aprašymo, patvirtinto 2011-04-29 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A27(l)-928 (toliau – ir Pareigybės aprašymas), matyti, kad seniūno veiklos srities specializacija yra įstatymų, poįstatyminių teisės aktų, savivaldybės tarybos bei kitų vietos savivaldos institucijų sprendimų įgyvendinimas pagal teisės aktų priskirtą kompetenciją, seniūnijos vykdomų veiklų atlikimo priežiūra ir kontrolė, sprendimų, susijusių su seniūnijos veikla, priėmimas. Pareigybės aprašymo 7. 22 p. nustatyta, kad, Seniūno praeigas einantis asmuo kontroliuoja savivaldybės kelių, bendro naudojimo teritorijų, kapinių, želdinių, gatvių, šaligatvių valymą ir priežiūrą, gatvių ir kitų viešų vietų apšvietimą. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos veiklos nuostatų, kurios yra patvirtintos 2019-06-07 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. Ali (1)- 1430, (toliau – ir Nuostatos) 4 p. nustatyta, kad Seniūnijai vadovauja seniūnas. Minėtų nuostatų 10.21 p. reglamentuoja, kad Seniūnija organizuoja ir (arba) kontroliuoja Seniūnijos vietinės reikšmės kelių ir gatvių, bendrojo naudojimo teritorijų, kapinių, želdinių, šaligatvių, aikščių valymą ir priežiūrą, saugų eismą, poilsiaviečių priežiūrą ir tvarkymą bei gatvių ir kitų viešų vietų apšvietimą, viešųjų tualetų paslaugų teikimą; paraiškos lėšoms gauti teikiamos ir priežiūros darbai vykdomi atsižvelgiant j objekto svarbą. Tų pačių Nuostatų 11.8 p. nustatyta, kad seniūnas vadovauja Seniūnijai, atlieka Seniūnijos vidaus administravimą, atlieka jam priskirtas personalo valdymo funkcijas, atstovauja Seniūnijai santykiuose su kitais struktūriniais padaliniais bei juridiniais ir fiziniais asmenimis. Be to, Nuostatų 11.17. p. numatyta, kad seniūnas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu, Seniūnijai reikalingoms prekėms, paslaugoms ir darbams įsigyti iš Seniūnijai skirtų Savivaldybės biudžeto lėšų organizuoja ir atlieka viešuosius pirkimus. Administracija nurodė, kad seniūnija, vykdydama jai priskirtas ir Nuostatų 10.21. p. aprašytas funkcijas, 2020 metų rugsėjo mėnesį papildomai atliko (duomenys neskelbtini) remonto darbus - kelio pagrindo profiliavimą, grunto kasimo ir išvežimo darbus, kelio žvyravimą. Dėl šių aplinkybių ir teisinio reguliavimo ginčo nėra. Taigi laikytina, kad Administracija pagrindė, kad seniūno kompetencijai priklausė sprendimai dėl vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros, saugaus eismo.

Atsakydama į klausimą dėl kelio remonto projekto, Administracija pasisakė, kad pagal Statybų įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, kuris numato atvejus, kada rengiamas statinio projektas, bei atsižvelgiant į minėto įstatymo 27 straipsnio 1 dalį, gatvės priežiūrai bei remonto darbams vykdyti projektas nėra privalomas. Dėl projekto gatvei remontuoti reikalingumo ginčo taip pat nėra.

Taigi Administracija vertino seniūno veiksmų teisėtumą ir padarė išvadą, kad seniūnas turėjo įgaliojimus priimti tokį sprendimą (to Pareiškėja ir neginčija) ir nurodė faktinius tokio sprendimo pagrindus – eismo saugumas, atsižvelgiant į tai, kad kelias turi būti vienodu atstumu nuo sklypų, o šiuo atveju nutolsta nuo sklypų (duomenys neskelbtini) (Pareiškėjos sklypas) ir (duomenys neskelbtini) , tuo tarpu priartėja prie sklypų (duomenys neskelbtini). Administracija, atsižvelgdama į VAAT 2021-02-10 sprendime nustatytas aplinkybes, Pareiškėjos 2020-08-28 skundą perdavė nagrinėti Vilniaus rajono savivaldybės saugaus eismo komisijai (toliau – ir Komisija). Komisija 2022-02-15 posėdyje nagrinėjo klausimą, pasisakė, kad seniūnas, priima sprendimus susijusius su vietinės reikšmės kelių ir gatvių saugaus eismo organizavimu vadovaujamoje seniūnijoje, todėl bortelių pašalinimo klausimas neturėjo būti papildomai svarstomas Saugaus eismo komisijoje. Taigi Pareiškėjos keltas klausimas buvo išnagrinėtas ir Komisijoje, Komisijos išvados Pareiškėja nekvestionuoja. Taigi darytina išvada, kad Administracija dėl seniūno veiksmų teisėtumo pasisakė, iš esmės paaiškino ir išdėstė savo poziciją, kodėl buvo pašalinti borteliai. Tuo tarpu Pareiškėja iš esmės reikalauja, kad Administracija detaliais įrodymais pagrįstų, kodėl remonto darbai (bortelių pašalinimas) buvo būtini eismo saugumui užtikrinti. Visgi jau pasisakyta, kad šiuo veikimu nebuvo pažeisti Pareiškėjos interesai, jai jokie ribojimai dėl sprendimo pašalinti bortelius neatsirado. Tuo tarpu jos teisė gauti informaciją buvo įgyvendinta tuo, kad Administracija paaiškino priimto sprendimo teisinius ir faktinius pagrindus, nurodydama priežastis, kodėl priimtas toks sprendimas. Pažymėtina, kad Pareiškėja, kreipdamasi į Administraciją, ir nepateikė įrodymų, kad eismo saugumo situacija pablogėjo dėl bortelių išmontavimo.

Pareiškėja, keldama reikalavimus, nurodytus 3 punkte reikalauja detaliais duomenimis pagrįsti sprendimą dėl bortelių pašalinimo. Tokių klausimų ji pirminiame, 2020-08-28 skunde, nekėlė. Keliami reikalavimai susiję su teisinio reguliavimo nurodymu ir seniūno veiksmų pagrindimu šioje situacijoje (patikslinto skundo rezoliucinės dalies 3.1 – 3.12 punktai). Kaip jau aptarta, Administracija pasisakė dėl seniūno veiksmų teisėtumo šioje situacijoje tiek, kiek atitinka Pareiškėjos interesą.

8. Dėl kitų asmenų valstybinės žemės užėmimo ir dėl kelio ribų nustatymo:

8.1. 2020-08-28 skunde Pareiškėja kreipėsi ir dėl D. šeimos, veiksmų, nurodydama, kad jie neteisėtai užėmė dalį valstybinės žemės, kurioje išklojo trinkeles, prašė nustatyti aiškias (duomenys neskelbtini) kelio ir namų, kurių gyventojai galimai užėmė valstybinę žemę, ribas.

Administracija Rašte nurodė, kad gatvės ribos nėra koordinuotos, todėl negalima nustatyti, ar pažeistos kelio ribos D. priklausančio namo valdos ar kitų namų valdų atžvilgiu. Taip pat Administracija paaiškino, kad nors kelias turi būti vienodu atstumu nuo sklypų, šiuo atveju faktiškai važiuojamoji danga nutolsta namų (duomenys neskelbtini) (kaip matyti iš prie Rašto pridėtos ortografinės nuotraukos iš regia.lt, Pareiškėjos gatvės pusėje) ir priartėja prie namų (duomenys neskelbtini) (D. pusėje).

8.2. Pareiškėja skunde teismui nurodo, kad ji ir D. buvo traktuojami nelygiateisiškai, nes į D. skundą seniūnas sureagavo ir jau sekančią dieną pašalino bortelius, o, tuo tarpu, dėl jos skundo apie D. užimtą valstybinę žemę ir galimai pažeistas gatvės ribas nebuvo reaguojama (net ir NŽT nustačius, kad trinkelės užima valstybinę žemę, šis klausimas buvo perduotas atgal NŽT).

8.3. Nėra pagrindo laikyti, kad Pareiškėja buvo diskriminuojama. Skunde teismui nėra argumentų, kurie įrodytų, kad kiti asmenys (D.) įgijo daugiau teisių ar jų padėtis tapo geresnė nei Pareiškėjos dėl Administracijos elgesio šioje situacijoje. Konstatavus, kad bortelių pašalinimas/neįrengimas Pareiškėjai teisinių pasekmių nesukelia, laikytina, kad Pareiškėjos teisių ir pareigų apimtis dėl to nesumažėjo. Tuo tarpu aplinkybė, kad kiti asmenys (D.) galimai įrengė trinkeles ant valstybinės žemės, savaime neįrodo, kad buvo pažeistos Pareiškėjos teisės. Taip pat skunde nėra argumentų, kurie įrodytų, kad Pareiškėjos teisės pažeidžiamos tuo kaip Administracija reagavo į galimą kitų asmenų (D.) pažeidimą. Šiuo atveju Administracija Raštu reagavo į Pareiškėjos skundo dalį dėl kitų asmenų padarytų pažeidimų, suteikė jai informaciją apie atliktus veiksmus ir faktinę būklę – nurodė, kad dėl galimai užimtos valstybinės žemės skundą perdavė NŽT, o dėl gatvės ribų nustatymo paaiškino, kad gatvės ribos nėra koordinuotos, todėl negali pasisakyti, ar kiti asmenys pažeidė šias ribas. Taigi Pareiškėjos teisė gauti informaciją nebuvo pažeista. Pažymėtina, kad Pareiškėja skunde teismui neteikia argumentų dėl to, kad nenustačius (duomenys neskelbtini) ribų kaimyninių sklypų (ne jos pačios) atžvilgiu būtų pažeistos jos teisės ar interesai.

9. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad, Raštu teikiant atsakymą į Pareiškėjos 2020-08-28 skundą, nebuvo pažeistos Pareiškėjos teisės ir teisėti interesai. Taigi nėra pagrindo panaikinti Raštą ir įpareigoti Administraciją iš naujo atsakyti į 2020-08-28 skundą.

10.1. Įsakyme nurodoma, kad seniūno M. G. tarnybinio nusižengimo tyrimo Administracijos direktorius nusprendė nepradėti suėjus senaties terminui, kadangi nuo 2020-08-28 skunde įvardyto galimo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos (2020-08¬27) praėjo daugiau nei 6 mėnesiai. Pareiškėja Raštu buvo informuota apie šį Įsakymą.

10.2. Pareiškėja nesutinka su tuo kaip Administracija paskaičiavo senaties terminą seniūno tarnybinei atsakomybei, taip pat nurodo, kad Administraijos vengimas spręsti seniūno atsakomyės klausimą nepagrįstai perkeltų Administracijos vengimo tirti seniūno veiklą ir netinkamai atliekamų viešojo administravimo subjekto pareigų neigiamas pasekmes Pareiškėjai.

Atsakovė mano, kad Pareiškėja neturi suinteresuotumo tarnybinės nuobaudos atžvilgiu, o senaties terminas buvo įvertintas teisingai.

10.3. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, valstybės tarnautojo nubaudimas už padarytą ar tariamą nusižengimą negali būti laikomas kitų privačių asmenų įstatymo garantuotos subjektinės teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimu ir šiems asmenims neatsiranda teisė reikalauti valstybės tarnautoją nubausti. Asmenys, nurodydami valstybės tarnautojų galbūt padarytus pažeidimus, gali inicijuoti tarnybinių patikrinimų atlikimą, tačiau neturi teisės apskųsti tarnybinių patikrinimų išvadų ar vadovų, turinčių teisę skirti tarnybines nuobaudas, sprendimų. Asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo pricipus įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-98-602/2016).

Šiuo atveju Pareiškėja buvo informuota apie galimo tarnybinio pažeidimo turimo eigą, o priimtas sprendimas nepradėti tarnybinio nusižengimo tyrimo jos teisių ir pareigų apimčiai įtakos neturi, ji nenurodė, kokias konkrečiai pasekmes jai sukelia priimtas sprendimas, taigi Įsakymu nebuvo pažeistos Pareiškėjos subjektinės teisės. Todėl nėra pagrindo panaikinti Įsakymą.

11. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, Pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėja prašo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi skundas atmetamas, nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos K. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.