Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičo, Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. S. skundą atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. B., R. B., R. K., R. K., A. S., M. S., J. B., D. K. (D. K.) dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Administracijos įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų 2020-08-28 skundą, kuriame pareiškėja suformulavo prašymą įvertinti Zujūnų seniūno veiksmus suteikiant leidimą pašalinti gatvės bortelius, kurių šalinimas buvo atliekamas privačių asmenų samdyta technika, bei pateikti išsamų atsakymą.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja ir tretieji suinteresuotu asmenys, būdami (duomenys neskelbtini) gyventojais, 2020-08-28 skundu (reg. Nr.A34(1)-5890) kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją prašydami ištirti galimai neteisėtus Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos seniūno M. G. veiksmus, uždrausti veiksmus ir tolimesnius darbus darančius žalą valstybinei žemei, žalioms vejoms, nustatyti aiškias (duomenys neskelbtini) ribas ir padėtį namų atžvilgiu, įpareigoti neteisėtą sprendimą priėmusį Zujūnų seniūnijos seniūną kompensuoti valstybiniam turtui padarytą žalą. Skunde nurodoma, jog dalyvaujant Zujūnų seniūnijos seniūnui 2020-08-27 (duomenys neskelbtini) numeriais pažymėtus namais atvykusi sunkioji technika pašalino kelio bortelius, saugančius žalią veją, esančią valstybinėje žemėje. Paprašius pateikti šiuos darbus ir sprendimą lydinčius dokumentus, buvo pateiktas Zujūnų seniūnijos 2020-08-26 raštas Nr.12-80-(5,8). Seniūnas nurodė, jog bus platinamas kelias dviem metrais į pareiškėjų sklypo pusę. Pasiteiravus apie tokiais atvejais būtiną projektą, seniūnas nurodė, jog „viskas teisėta, čia valstybinė žemė, mums jokių leidimų nereikia“. Skunde teigiama, jog įprastai ruošiamas statinio projektas, kuris vėliau derinamas su inžinieriais, gyventojais, miesto/rajono ūkio ir transporto departamentas pateikia savo išvadas ir pasiūlymus. Zujūnų seniūnijos seniūnas vienašališkai priėmė sprendimą, jog „bordiūrai, kurie yra įrengti (duomenys neskelbtini) ant važiuojamosios (gatvės) dalies valstybinėje žemėje ir trukdo eismui būtų pašalinti“. Skunde pabrėžiama, jog nėra dokumentų, jog bordiūrai įrengti neteisėtai, taip pat išvadų, nurodančių, jog jie „trukdo eismui“.

Administracija Rašte nurodė, kad skunde minima kelio atkarpa, esanti (duomenys neskelbtini), yra Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2005-03-10 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr.T3-44 patvirtintame Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąraše. Pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p. savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra savivaldybių savarankiškoji funkcija. Gatvės priežiūrai bei remonto darbams vykdyti projektas nėra privalomas. Pabrėžiama, kad Zujūnų seniūnijos seniūnas kelio remonto bei priežiūros darbus atlikto teisėtai.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2020-09-01 iki 2020-11-01) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, o tai reiškia, kad sprendime turi būti nurodytos jo priėmimo priežastys, aiškūs atitinkami faktai ir įstatyminis pagrindas, individuali argumentacija. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos bei nurodyta jo apskundimo tvarka (8 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas pastarąsias nuostatas, LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (LVAT 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440/14, 2014 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-839/14, 2009 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-420/2009). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, kuris reikalauja, jog viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2014 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-827/2014, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011). Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo (LVAT 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014).

Pareiškėja teismui pateiktame skunde teigia, kad su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis skundu į Administraciją kreipėsi prašydami ištirti Zujūnų seniūnijos seniūno veiksmui tą pačią dieną, kai buvo gautas prašymas, be Administracijos suteikiant leidimą panaikinti gatvės bortelius. Taip pat nebuvo atsakyta į visus klausimus, išdėstytus 2020-08-28 skunde, nepasisakyta dėl prašymo nustatyti aiškias (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies ribas ir padėtį namų atžvilgiu. Pareiškėjo manymu, Administracijos pateiktame atsakyme nėra pasisakyta dėl visų 2020-08-28 skunde nurodytų aplinkybių, todėl pirmiausia šioje byloje vertintinas pareiškėjos prašymo turinys ir tai, ar atsakovė atsakė į visus pareiškėjos skunde suformuluotus klausimus/prašymus.

Kaip matyti iš 2020-08-28 pareiškėjos ir trečiųjų asmenų skundo turinio, pareiškėjai Administracijai iš esmės suformulavo kelis prašymus, t.y. ištirti ir įvertinti galimai neteisėtus Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos seniūno M. G. veiksmus, vienašališkai priimant sprendimą dėl (duomenys neskelbtini) įrengtų bortelių pašalinimo, kaip trukdančių eismui, taip pat nustatyti aiškias (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies ribas ir padėtį namų atžvilgiu.

Nagrinėjamu atveju Administracija Raštu atsakydama į minėtus pareiškėjos prašymus/klausimus, konstatavo, kad skunde minima kelio atkarpa, esanti (duomenys neskelbtini), yra Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąraše. Pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p. savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra savivaldybių savarankiškoji funkcija, o gatvės priežiūrai bei remonto darbams vykdyti projektas nėra privalomas.

Savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra savarankiška savivaldybių funkcija (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p.). Savivaldybė, įgyvendindama savarankiškąsias funkcijas, turi įstatymų leidėjo suteiktą veiksmų laisvę pasirinkti būdus, kaip šias funkcijas vykdyti. Šios funkcijos įgyvendinamos savivaldybei Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais suteiktos kompetencijos ribose.

Remiantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalimi, užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktoriaus tvirtina savivaldybės eismo saugumo programą (1 punktas), iš savivaldybės administravimo subjektų ir valstybinio administravimo subjektų savivaldybėje, nevyriausybinių organizacijų atstovų sudaro savivaldybės eismo saugumo komisiją, tvirtina jos nuostatus (2 punktas); sprendžia eismo organizavimo klausimus miestų ir kaimų gyvenamosiose vietovėse, vietinės reikšmės keliuose (3 punktas), atlieka kitas funkcijas, susijusias su eismo saugumo užtikrinimo savivaldybės teritorijoje (6 punktas).

Kaip matyti iš viešai prieinamos informacijos Vilniaus rajono savivaldybėje veikia Vilniaus rajono savivaldybės saugaus eismo komisija. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-09-18 įsakymu Nr. A27(1)-2348 patvirtintuose šios komisijos Nuostatuose, be kita ko, numatyta, kad Komisija, kuri yra kolegiali institucija, svarsto valstybinio administravimo subjektų, Savivaldybės administravimo subjektų, visuomeninių organizacijų, juridinių ir fizinių asmenų pasiūlymus, prašymus ir skundus, susijusius su saugaus eismo organizavimu (14.4. punktas), o jos sprendimai įforminami protokolais.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija iš dalies sutinka su Rašte pagal jame išdėstytą teisinį reguliavimą padaryta išvada, kad vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra savarankiška savivaldybių funkcija. Tačiau šiuo aspektu svarbu pažymėti, jog šiai funkcijai įgyvendinti yra numatyta tam tikra tvarka. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja ir tretieji suinteresuoti asmenys, teikdami 2020-08-28 skundą prašė įvertinti Zujūnų seniūnijos seniūno veiksmus atliekant skunde nurodytus veiksmus, t.y. vienašališkai priimant sprendimą (2020-08-26 raštą Nr.12-80-(5,8)) dėl (duomenys neskelbtini) įrengtų bortelių pašalinimo, kaip trukdančių eismui. Administracija Rašte apskritai net nevertino, kokiomis aplinkybėmis ir kokiu teisiniu reguliavimu vadovaujantis buvo leista pašalinti minėtoje gatvėje esančius bortelius (kaip trukdančius eismui). Rašte tik apsiribota atitinkamų Vietos savivaldos įstatymo ir Kelių įstatymo straipsnių nurodymu, visiškai nedetalizuojant ir nevertinant, nei seniūno kompetencijos, nei Administracijoje nustatytos šių klausimų sprendimo tvarkos.

Pareiškėjos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų Administracijai 2020-08-28 skunde taip pat buvo pateiktas prašymas - nustatyti aiškias (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies ribas ir padėtį namų atžvilgiu, tačiau šis prašymo ginčijamame Rašte nebuvo vertintas ir dėl jo taip pat nėra pasisakyta.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, valstybės tarnautojo nubaudimas už padarytą ar tariamą nusižengimą negali būti laikomas kitų privačių asmenų įstatymo garantuotos subjektinės teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimu ir šiems asmenims neatsiranda teisė reikalauti valstybės tarnautoją nubausti. Asmenys, nurodydami valstybės tarnautojų galbūt padarytus pažeidimus, gali inicijuoti tarnybinių patikrinimų atlikimą, tačiau neturi teisės apskųsti tarnybinių patikrinimų išvadų ar vadovų, turinčių teisę skirti tarnybines nuobaudas, sprendimų. Asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo pricipus įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-98-602/2016).

Tačiau šiuo atveju iš Administracijos atsakymo negalima spręsti, ar iš viso buvo atliekamas tyrimas dėl pareiškėjos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų skunde nurodytų aplinkybių. Toks atsakovės neveikimas prieštarauja VAĮ 1 straipsnyje įtvirtintai nuostatai, kad pareiškėjas turi teisę į pagrįstą ir objektyvų prašymų ir skundų nagrinėjimą. Šiuo įstatymu viešojo administravimo institucija yra įpareigota išsamiai ir pilnai išnagrinėti pareiškėjos skundą, motyvuotai atsakyti į jame keliamus klausimus; institucija neturi teisės pasirinktinai atsakyti tik į tam tikrus klausimus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Administracijos Raštas nėra išsamus, motyvuotas ir pagrįstas objektyviais duomenimis, nustatytais faktais, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad Raštas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.

Apibendrinant, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos ir trečiųjų asmenų Administracijai pateiktas 2020-08-28 skundas nebuvo išnagrinėtas pilna apimtimi, nes atsakovė nepateikė išsamaus, faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniu reguliavimu pagrįsto atsakymo dėl Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos seniūno M. G. veiksmų, vienašališkai priimant sprendimą dėl (duomenys neskelbtini). įrengtų bortelių pašalinimo, kaip trukdančių eismui, vertinimo, taip pat nepasisakyta dėl skunde suformuluoto prašymo nustatyti aiškias (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies ribas ir padėtį namų atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, atsakovė įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų 2020-08-28 pateiktą skundą ir pateikti išsamų atsakymą dėl skunde nurodytų aplinkybių ir teismo nurodytų prašymų.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti bylinėjimosi išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Pareiškėjos atstovas advokatas V. R. 2021-01-19 pateikė prašymą atlyginti 904,48 Eur bylinėjimosi išlaidų. Prašyme nurodoma, jog išlaidas sudaro (garso ir vaizdo įrašų perklausa - 278,30 Eur; prašymo NŽT parengimas - 69,58 Eur; rašytinių paaiškinimų su prašymu sujungi bylas parengimas – 556,60 Eur).

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Konstatuotina, kad pareiškėjo skundas iš esmės patenkintas. Išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Pagal Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šių Rekomendacijų 8.2 papunktyje numatyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį – rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis koeficientais yra 2,5, pagal 8.17 papunktį rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis koeficientais už kitų dokumentų rengimą yra 0,1, pagal 8.16 punktą už paaiškinimų parengimą – 0,4. Taip pat pažymėtina, jog skundo parengimas apima ir susipažinimą su medžiaga ir pateiktais dokumentais.

Pareiškėja teikdama skundą ir jo patikslinimą advokato teisine pagalba nesinaudojo, todėl prašymas atlyginti 278,30 Eur už garso ir vaizdo įrašų perklausą, netenkinamas. Prašyme atlyginti bylinėjimosi išlaidas nurodoma, jog 69,58 Eur išlaidų patirta rengiant prašymą NŽT, tačiau šioje byloje toks prašymas (ar pagal prašymą gautas dokumentas) nebuvo pateikti (minėti dokumentai galėjo būti teikti kitoje teisme nagrinėjamoje byloje Nr.eI3-1277-809/2021), todėl šioje dalyje prašymas taip pat netenkinamas. Pareiškėja prašo atlyginti 556,60 Eur išlaidų už paaiškinimų ir prašymo sujungti bylas parengimą. Teismas pažymi, jog pateiktas prašymas jungti bylas nebuvo patenkintas, o pateikti paaiškinimai iš esmės yra susiję ne su nagrinėjama byla, o su Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracine byla Nr.eI3-1277-809/2021. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio ABTĮ 39–41 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016).

Teismas pagal nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, įvertinęs tai, jog 2021-01-14 rašytiniuose paaiškinimuose pateikiami paaiškinimai dėl aplinkybių, kurios nagrinėjamos kitoje pareiškėjos ir atsakovės byloje, prašymas sujungti bylas nebuvo patenkintas, o pareiškėja turi teisę tik į būtinų ir realiai patirtų su byla susijusių išlaidų atlyginimą, prašymą atlyginti išlaidas už paaiškinimų parengimą tenkina iš dalies ir pareiškėjai iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos priteisia 150 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos K. S. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos raštą Nr.A33(1)-6926-(4.9E) ir įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti 2020-08-28 skundą, pateikiant išsamų atsakymą dėl skunde nurodytų aplinkybių ir pateiktų prašymų.

Iš atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188708224) pareiškėjos K. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 150 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.