Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba iš jo žodžių (laisvai samdomas darbuotojas), teistas:

- 2012-03-08 Norvegijos Karalystės Drammen pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal Norvegijos baudžiamojo kodekso 233 skyriaus 1 dalį už nužudymą 12 metų kalėjimo bausme. 2014-01-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi suderinta aukščiau nurodytu nuosprendžiu paskirta bausmė su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalimi ir palikta paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė;

- 2015-07-28 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 35 parų areštu. Vadovaujantis BK 64 straipsnį prie Norvegijos Karalystės Drammen pirmosios instancijos teismo paskirtos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi suderintos su BK 129 straipsnio 1 dalimi paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės pridėta iš dalies šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir paskirta galutinė 7 metų 2 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė. 2023-05-18 paleistas atlikęs bausmę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

T. N. nesunkiai sutrikdė sveikatą, o būtent: jis, 2025-06-08 apie 14.25 val. (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo V. M. atžvilgiu, t. y. konflikto metu tyčia vieną kartą kakta sudavė V. M. į veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą, odos nubrozdinimą ir muštinę žaizdelę nosies srityje, nosikaulių lūžį, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, ir sukėlė fizinį skausmą. T. N. šiuo savo veiksmu padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis T. N. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad įvykis įvyko 2025-06-08 prie parduotuvės „Maxima“, aikštelėje. Vasaros dieną buvo parduotuvėje ir sukonfliktavo su apsauginiu. Susiginčijo parduotuvėje ir nežino, dėl ko apsauginis jo lauke laukė, pradėjo jį čiupinėti ir taip gavosi, instinktyviai gavosi. Neneigia ,kad su galvą galėjo suduoti. Abu pasikarščiavo. Jam tai buvo pamoka. Jam labai gėda. Jis tuo metu buvo blaivus. Žalą nukentėjusiajam ir ligonių kasai atlygino, Sodrai taip pat atlygins padarytą žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Iš byloje esančio 2025-06-08 V. M. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2025-06-08 apie 14.25 val. (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės Maxima, iš matymo pažįstamas pirkėjas iš kaktos sudavė jam į veido sritį, sužeisdamas jam nosį. Dėl įvykio patyrė fizinį skausmą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (b. l. 4-6).

Nukentėjusysis V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba apsaugos darbuotoju įmonėje Eurocash1. 2025-06-08 dirbo objekte (duomenys neskelbtini), parduotuvėje Maxima. Savo poste per vaizdo stebėjimo kameras pamatė apie 35-40 metų vyrą su mėlynais marškinėliais, kuris įsidėjo vyrišką dezodorantą sau į kišenę. Vyras jam iš matymo matytas jau nebe pirmą kartą, sulaikytas nė karto nebuvo, nes žodžiu būdavo įspėtas dėl smulkmenų. Vyras į parduotuvę atėjo vienas, tačiau parduotuvėje susitiko su dar dviem pažįstamais vyrais ir jie bendrai kartu nuėjo prie savitarnos kasų. Minėtas vyras su mėlynais marškinėliais už savo prekes prie 3 savitarnos kasos atsiskaitė banko kortele, kuri buvo jo mobiliajame telefone. Pastebėjo, kad prekių krepšelyje nebuvo dezodoranto. Jam praėjus pro kasas, jis išėjo iš apsaugos posto ir priėjo prie vyro ir paprašė, kad išimtų iš kišenės tai ką paėmė ir neatsiskaitė. Jis pradėjo šaukti, rėkti, įsižeidė, kad jis neva jį taip pažemino. Jis pradėjo ginčytis ir vienu momentu metė dezodorantą prie kasų ir jie kartu išėjo iš parduotuvės. Lauke jis pradėjo jį įžeidinėti, užgaulioti ir vienu momentu grėsmingai priartėjo prie jo ir netikėtai vieną kartą su savo kakta trenkė jam į veido sritį, pataikydamas stipriai į nosį. Vyras nubėgo link Šiltnamių gatvės. Jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Jis staigiai paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Dėl minėto įvykio patyrė fizinį skausmą. Papildomos apklausos metu parodė, kad T. N. jokių pretenzijų neturi. atlygino jam padarytą žalą. Jis jam atleido (b. l. 21-23, 24-25).

Iš byloje esančio asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad V. M. atpažįsta asmenį esantį nuotraukoje Nr.2 (T. N.). Yra įsitikinęs, kad tai būtent tas asmuo, kuris konflikto metu jam dirbant apsaugos darbuotoju savo kakta smūgiavo į veido sritį ir sulaužė nosies kaulą. Asmenį atpažįsta iš bendrų veido bruožų, plaukų augimo ir kirpimo linijos, akių, lupų formos (b. l. 31-36).

Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados matyti, kad V. M. padaryta poodinė kraujosruva, odos nubrozdinimas ir muštinė žaizdelė nosies srityje, nosikaulių lūžis, padaryti vienu trauminiu poveikiu, kietu buku daiktu, kurio identifikuoti negalima, galimai užduotyje nurodytomis ir tiriamojo patikslintomis aplinkybėmis ir laiku (2025-06-08). Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, todėl visi sužalojimai vertinami visumoje nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl nosies kaulų lūžio, sužalojimų padarymas sukėlė fizinį skausmą. Sužalojimai yra būdingi sužalojimams, padaromiems kitam asmeniui sudavus smūgį, ir nebūdingi sužalojimams, padaromiems sau pačiam žalojant (b. l. 39-40).

Apžiūrėtas 2025-06-08 skambučio į BPC įrašas „BPC skambu (ID 92393589454, skambu pradžia 2025-06-08 14-27-43)“. Trukmė 1.45 min. skambinta iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Skambina vyras, sakydamas, kad skambina „Maximos“ (duomenys neskelbtini) apsauga, kad neadekvatus pilietis užpuolė apsaugos darbuotoją, trenkė į nosį ir pasišalino, greitosios nereikia. Viskas įvyko prieš kelias minutes. Nukentėjęs apsaugos darbuotojas ir yra pranešėjas. Neadekvatus klientas sudavė į nosį ir pasišalino. Bėga kraujas, bet greitosios nereikia, užpuoliko sulaikyti nepavyko, nes dirba vienas. Užpuolikas atrodė: 35-40 metų amžiaus, aukštas, šviesus, apsirengęs mėlyna „maike“ ir šortus, pasišalino link Pagirių, galimai yra vietinis. Viskas įvyko maždaug prieš 5 min. Pranešėjas V. M.. Operatorė prašo laukti. Pokalbis baigtas (b. l. 50-51).

Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad į parduotuvę Maximą patenkama pro automatines duris. Prie įėjimo durų kairėje pusėje yra prekybinė palapinė su vaisiais ir daržovėmis. Įėjus į vidų – dešinėje pusėje yra durys į apsaugos postą ir savitarnos kasos. Vieta prie įėjimo į parduotuvę filmuojama vaizdo kameromis (b. l. 15-18).

Iš byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti Maximos vaizdo įrašai.

1) apžiūros objektas yra vaizdo įrašas pavadinimu: Camera 4 2025-06-08 14-23-52_541. Įjungus vaizdo įrašą matoma, kad jo trukmė 13 sekundžių. Vaizdo įraše filmuojamas parduotuvės vidus, apmokėjimo kasos ir dešinėje pusėje esančios apsaugos postu durys. Įraše matosi, kad atsidaro apsaugos posto durys ir iš apsaugos posto išeina vyras dėvintis tamsios spalvos batus, tamsiai mėlynos spalvos džinsines kelnes, tamsiai mėlynos spalvos megztinį (apsaugos darbuotojas). Link nurodyto vyro nuo apmokėjimo kasų pusės ateina kitas vyras dėvintis juodos/baltos spalvos sportinius batelius, tamsiai pilkos spalvos sportines kelnes, ryškiai mėlynos spalvos megztinį ir ant galvos dėvi tamsiai mėlynos spalvos kepurę su snapeliu, ant pečių kabo juodos spalvos kuprinė. Vyras vilkintis ryškiai mėlynos spalvos megztiniu prieina prie kito vyro (apsaugos darbuotojo) ir pradeda stumdyti apsaugos darbuotoją suimdamas dešine ranka už jo kairės rankos rankovės. Apsaugos darbuotojas ištiesęs kairę ranką bando išlaikyti atstumą. Vaizdo įrašas baigiasi.

2) apžiūros objektas yra vaizdo įrašas pavadinimu: Camera 1 2025-06-08 14-25-10_688. Įjungus vaizdo įrašą matoma, kad jo trukmė 17 sekundžių. Vaizdo įraše filmuojamas įėjimas į parduotuvę, automatinės durys ir automobilių stovėjimo aikštelė. Vaizdo įraše matomi prie durų stovintys du vyrai, aukščiau minėtas apsaugos darbuotojas ir kitas asmuo dėvintis ryškiai mėlynos spalvos megztiniu. Vyras dėvintis ryškiai mėlynos spalvos megztiniu pasilenkia ir į dešinę ranką paima tualetinio popieriaus pakuotę, o į kairę ranką baltos spalvos polietileninį maišelį ir artinasi prie stovinčio apsaugos darbuotojo. Vyras dėvintis ryškiai mėlynos spalvos megztiniu prieina labai arti prie apsaugos darbuotojo ir atsilošęs atgal savo kaktos sritimi vieną kartą smogia apsaugos darbuotojui į veidą, nukrinta kepurė. Apsaugos darbuotojas abiem rankomis atstumia nuo savęs vyrą dėvintį ryškiai mėlynos spalvos megztiniu. Vyras ryškiai mėlynos spalvos megztiniu dešine ranką dar kartą bando smūgiuoti apsaugos darbuotojui į veidą, bet nepataiko. Vyras dėvintis ryškiai mėlynos spalvos megztiniu atbulomis traukiasi nuo apsaugos darbuotojom, o pastarasis kaire ranka jį prilaiko už megztinio, o dešine ranka laiko akinius ir vaizdo įrašas baigiasi.

3) apžiūros objektas yra vaizdo įrašas pavadinimu: Camera 4 2025-06-08 14-23-39_625. Įjungus vaizdo įrašą matoma, kad jo trukmė 11 sekundžių. Vaizdo įraše filmuojamas parduotuvės vidus, apmokėjimo kasos ir dešinėje pusėje esančios apsaugos postu durys. Įraše matosi, kad prie apsaugos posto durų stovi vyras - apsaugos darbuotojas ir kaire ranka nuo savęs atstumia aukščiau minėtą vyrą vilkinti ryškiai mėlynos spalvos megztiniu. Vyras vilkintis ryškiai mėlynos spalvos megztiniu agresyviai nusiteikęs toliau juda link apsaugos darbuotojo, o pastarasis ištiesęs kairę ranką bando išlaikyti atstumą. Vaizdo įrašas baigiasi.

4) apžiūros objektas yra vaizdo įrašas pavadinimu: Camera 2 2025-06-08 14-24-57_972. Įjungus vaizdo įrašą matoma, kad jo trukmė 11 sekundžių. Vaizdo įraše filmuojamas parduotuvės vidus, apsaugos daiktų pasidėjimo kameros, automatinės įėjimo/išėjimo durys bei matosi dalis lauko. Lauke stovi vyras aukščiau minėtas apsaugos darbuotojas ir vyras vilkintis ryškiai mėlynos spalvos megztiniu. Vyras dėvintis ryškiai mėlynos spalvos megztiniu nusiima kuprinę nuo pečių, ant žemės padeda prekes ir nueina į kairę pusę. Po to iš kairės pusės agresyviai nusiteikęs juda link apsaugos darbuotojo ir vaizdo įrašas baigiasi.

5) apžiūros objektas yra vaizdo įrašas pavadinimu: Camera 2 2025-06-08 14-24-37_324. Įjungus vaizdo įrašą matoma, kad jo trukmė 14 sekundžių. Vaizdo įraše filmuojamas parduotuvės vidus, apsaugos daiktų pasidėjimo kameros, automatinęs įėjimo/išėjimo durys bei matosi dalis lauko. Aukščiau minėtas vyras ryškiai mėlynos spalvos megztiniu stovi kairėje pusėje prie apsaugos daiktų saugojimo kamerų ir ant jų pasidėjęs kažką daro su polietileniniu paketu. Iš parduotuvės vidaus į lauką išeina aukščiau minėtas vyras – apsaugos darbuotojas. Paskui jį iš parduotuvės išeina ir vyras su ryškiai mėlynos spalvos megztiniu. Vaizdo įrašas baigiasi.

6) apžiūros objektas yra vaizdo įrašas pavadinimu: Camera 2 2025-06-08 14-25-10_951. Įjungus vaizdo įrašą matoma, kad jo trukmė 17 sekundžių. Vaizdo įraše filmuojamas parduotuvės vidus, apsaugos daiktų pasidėjimo kameros, automatinęs įėjimo/išėjimo durys bei matosi dalis lauko. Matoma, kad lauke stovi abu aukščiau minėti vyrai. Vyras ryškiai mėlynos spalvos megztiniu paima nuo žemės pirkinius ir grįžta prie stovinčio apsaugos darbuotojo. Toliau matosi abiejų vyrų grumtynės ir vaizdo įrašas baigiasi (b. l. 55-58).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Nesunkus sveikatos sutrikdymas padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi, būtina nustatyti, kad sužalojimo ar susargdinimo atveju nukentėjusysis prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog T. N. byloje nustatytu laiku ir vietoje nesunkiai sutrikdė V. M. sveikatą.

T. N. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš V. M.– konflikto metu tyčia vieną kartą kakta sudavė V. M. į veido sritį bei tokias savo veiksmais nukentėjusiajam nesunkiai sutrikdė sveikatą. Tokie kaltinamojo parodymai iš esmės atitinka V. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, vaizdo įrašų, specialisto išvada. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad V. M. sužaloti galėjo kitas žmogus. Byloje taip pat Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (padarė poodinę kraujosruvą, odos nubrozdinimą ir muštinę žaizdelę nosies srityje, nosikaulių lūžį). Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šios specialisto išvados teisingumu ir ją surašiusios specialistės kompetencija. T. N. panaudoto fizinio smurto pobūdis ir intensyvumas, V. M. padaryto sužalojimo pobūdis neleidžia abejoti tuo, kad kaltinamasis veikė tyčia. Taigi pripažintina, kad byloje surinktais įrodymais įrodyta, kad T. N. veikdamas tyčia padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas T. N. bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, kaltinamasis tyčia vieną kartą kakta sudavė nukentėjusiajam į veido sritį. Atsižvelgtina ir į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nagrinėjamu atveju teismas, vadovaudamasis BK 27 straipsnio 1 dalimi, pripažįsta, kad kaltinamasis T. N. yra recidyvistas, nes jis teistas už tyčinį labai sunkų nusikaltimą, atlikęs bausmę, tačiau neišnykus teistumui, padarė naują tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis). Teismas, pripažinęs T. N. recidyvistu, kartu konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra nustatyta ir kaltinamojo atsakomybę dėl nagrinėjamo nesunkaus nusikaltimo įvykdymo sunkinanti aplinkybė – veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Atsižvelgiant į nuosprendyje išdėstytas aplinkybes, į nusikalstamos veikos pobūdį, ankstesnius teistumus, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikaltimą paskyrus sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę 1 metams 6 mėnesiams.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnis), kaltinamasis T. N. prisipažino esantis kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu, t. y. skirtina 1 metų laisvės atėmimo bausmė (BK 64¹ straipsnis).

Teismo vertinimu nagrinėjamu atveju kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nėra pagrindo pripažinti tai, kad jis savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą, kadangi atlygino visą žalą nukentėjusiajam ir Valstybinei ligonių kasai, o Sodrai ketina atlyginti artimiausiu metu. Teismų praktikoje ši BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai yra atlyginama visa padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-283-697/2024). Šiuo atveju tai nebuvo padaryta, taigi, nėra pagrindo taikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Kita vertus, teismas į tai, kad kaltinamasis savo noru atlygino žalą nukentėjusiajam ir Valstybinei ligonių kasai, atsižvelgia spręsdamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo galimybės.

V. Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

BK 75 straipsnio nuostatos leidžia teismui atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus. Tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, vertina visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su kaltinamojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltinamojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

Nepaisant šiame nuosprendyje jau nurodytų neigiamai kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių, teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis yra dirbantis, tai yra laisvai samdomas darbuotojas, padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, nukentėjusiojo atsiprašė, labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, atlygino žalą. Nors kaltinamasis T. N. turi neišnykusį teistumą už nusikalstamos veikos padarymą, tačiau teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė suprantantis, kad pasielgė netinkamai, gailisi ir pergyvena, po nusikalstamos veikos padarymo susitiko su nukentėjusiuoju, atlygino jam padarytą žalą, pastarasis pretenzijų neturi, kas rodo, jog jis adekvačiai įvertino savo neteisėtą, netinkamą elgesį ir imasi priemonių jį keisti. Teismas mano, kad ne tik minėtos aplinkybės, bet ir suvokimas, jog naujos nusikalstamos veikos padarymas gali sąlygoti tai, kad jis bus pasiųstas atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, paskatins kaltinamąjį iš esmės pakeisti savo gyvenimo būdą ir toliau gyventi be teisės aktų pažeidimų. Teismas įvertinęs ir tai, jog byloje nėra duomenų, kad po nusikalstamos veikos padarymo dėl jo pradėta naujų ikiteisminių tyrimų, taip pat tai, jog bausmės paskirtis yra ne tik nubausti, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, siekiant pozityvių jo pokyčių, sprendžia, kad yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai, tame tarpe ir individualioji bei bendroji prevencija, dar gali būti pasiekti kaltinamajam neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės, o jos vykdymą atidedant. Įvertinus veikos pobūdį, pavojingumą, paskirtos bausmės trukmę, kaltinamojo asmenybę, teismo vertinimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas, neskiriant intensyvios priežiūros, atidėtinas vieneriems metams, skiriant šiuos BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytus įpareigojimus: bausmės atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas), dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas). Atsižvelgiant į tai kad nusikalstamos veikos padarymui jokios reikšmės neturėjo tamsusis paros metas, įpareigojimas neišeiti iš namų tam tikromis valandomis – neskirtinas.

VI. Civiliniai ieškiniai ir kiti klausimai

Šioje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa 73,43 civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo V. M. gydymo (b. l. 65-73). Valstybinė ligonių kasa atsisakė civilinio ieškinio, kadangi kaltinamasis T. N. atlygino 73,43 eurų padarytą žalą dėl nukentėjusiojo gydymo (b. l. 76). Atsižvelgiant į išdėstytą, ir vadovaujantis BPK 115 straipsnio 1 dalimi, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys atmestinas.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė 781,66 eurų civilinį ieškinį dėl nukentėjusiajam V. M. išmokėtos ligos išmokos (b. l. 82-94). Teismas konstatuoja, kad T. N. kaltė tyčiniais nusikalstamais veiksmais sužalojus nukentėjusįjį V. M. yra įrodyta visiškai. Pastarasis dėl sužalojimų buvo laikinai nedarbingas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius už nedarbingumo laikotarpį nukentėjusiajam skyrė ligos pašalpą, todėl išlaidos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui atsirado dėl T. N. neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis CK 6.263 straipsnio 2 dalimi, 6.290 straipsnio 3 dalimi, kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalos žmogaus sveikatai, dėl ko jis buvo nedarbingas, privalo atlyginti išmokėtas draudimo išmokas socialinio draudimo įstaigai. Atsižvelgus į aptartas aplinkybes iš T. N. priteistinas 781,66 Eur žalos atlyginimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai.

T. N. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ((b. l. 115-116)). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD-R laikmena su vaizdo įrašais ir BPC garso įrašu– paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 straipsniu, 305 straipsniu bei 307 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 1 (vienerių) metų 6 (mėnesių šešių) laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. N. paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 5 dalimis T. N. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metų laikotarpiui, neskiriant intensyvios priežiūros ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirti šiuos įpareigojimus: 1) tęsti darbą (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas); 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas); 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

T. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atmesti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 781,66 Eur civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš T. N. 781,66 Eur turtinei žalai atlyginti..

Daiktus, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD-R laikmeną su vaizdo įrašais ir BPC garso įrašu– palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.