Šiaulių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo L. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. B., valstybės įmonei Turto bankui, dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose gautas pareiškėjo L. P. pareiškimas, kuriuo jis prašė pripažinti, kad įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priimti palikimui, atsiradusiam po tėvo A. P. mirties (duomenys neskelbtini), pareiškėjas praleido dėl svarbių priežasčių ir pratęsti (atnaujinti) terminą palikimui po A. P. mirties priimti. Prašė pareiškimą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Apie rašytinį procesą bei teismo posėdį dalyvaujantiems byloje asmenims pranešta viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt pranešimą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.50 straipsnyje įtvirtinta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, o jeigu šis terminas praleistas, jis gali būti atnaujinamas CK 5.57 straipsnio 1 dalies pagrindu.

CK 5.57 straipsnyje nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant prašančiojo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

Nagrinėjamu atveju iš mirties įrašo matyti, kad A. P. mirė (duomenys neskelbtini). Gimimo liudijimai patvirtina, kad pareiškėjo L. P. ir L. B. (ankstesnė pavardė – P.), kuri byloje įtraukta suinteresuotu asmeniu, tėvai yra A. P. ir J. P.. Iš ištuokos liudijimo matyti, kad santuoka tarp A. P. ir J. P. buvo nutraukta, įrašas apie tai, ištuokos metrikų knygoje (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės CM skyriuje įrašytas (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Iš valstybės įmonės Turto banko (duomenys neskelbtini) pranešimo matyti, kad pareiškėjui pranešta, kad valstybės įmonė Turto bankas, gavusi suinteresuotų asmenų pranešimą ir vadovaudamasi CK 5.62 straipsniu, atlieka veiksmus dėl galimo A. P., mirusio (duomenys neskelbtini), turto paveldėjimo valstybės vardu. Turto banko turimais duomenimis po A. P. mirties liko butas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), automobiliai „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi pareiškėjas yra įstatyminis A. P. įpėdinis (sūnus), todėl prašo iki (duomenys neskelbtini) susisiekti su Turto banko atstovais arba kreiptis į (duomenys neskelbtini) rajono notarų biurą ir informuoti apie savo apsisprendimą imtis veiksmų palikimui priimti. Pranešime taip pat nurodyta, kad jei iki nurodytos datos neatliks minėtų veiksmų, Turto bankas kreipsis į notarų biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo. Iš (duomenys neskelbtini) Teisinių paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytos tarp advokatės D. B. ir L. P., matyti, kad L. P. pavedė advokatei atstovauti jį civilinėje byloje. Iš elektroninio laiško siunčiamo elektroninio pašto adresu info@turtas.lt, matyti, kad advokatė D. B. atstovaudama L. P. interesus, informavo valstybės įmonę Turto banką, kad L. P. kreipsis dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo paveldėjimo tikslu, likusio po A. P. mirties.

Pareiškėjas L. P., kaip argumentą, dėl ko nustatytu terminu nesikreipė dėl palikimo priėmimo nurodė, jog po pareiškėjo tėvų santuokos nutraukimo (duomenys neskelbtini), būdamas nepilnametis, liko gyventi su motina, su tėvu ryšiai praktiškai nutrūko, bendravo tik epizodiškai, nežinojo, kad tėvas turi savo nuosavybėje kokį nors turtą, dėl likusių nuoskaudų nesidomėjo tėvo turtine padėtimi, todėl ir po tėvo mirties nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Apie tai, kad tėvas A. P. turėjo registruoto turto, pareiškėjas sužinojo tik (duomenys neskelbtini) gavęs valstybės įmonės Turto bankas pranešimą. Po gauto pranešimo jis iš karto kreipėsi teisinės pagalbos ir į teismą, t. y. nedelsiant ėmėsi aktyvių veiksmų tam, kad įgyvendintų savo, kaip įpėdinio teises, vertina, kad jis elgėsi ir savo teises įgyvendino rūpestingai.

Šiuo nagrinėjimu atveju terminas palikimui priimti praleistas žymiai, t. y. pareiškėjas L. P. ėmėsi aktyvių veiksmų tam, kad įgyvendintų savo, kaip įpėdinio teises po palikėjo mirties praėjus daugiau nei dvejiems metams, tačiau teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo elgesį, tai yra į tai, jog pareiškėjas vos sužinojęs apie tai, kad po tėvo A. P. mirties liko nekilnojamasis turtas, transporto priemonės, nedelsdamas kreipėsi teisinės pagalbos ir į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, vertintina jį kaip pakankamai rūpestingą.

Paveldėjimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros principas suponuoja būtinybę įvertinti, kaip termino palikimui priimti atnaujinimas gali paveikti asmens, priėmusio palikimą ir tokiu būdu jau tapusio paveldimo turto savininku, teises ir pareigas, taip pat tai, kokią įtaką gali turėti termino atnaujinimas (neatnaujinimas) šių santykių dalyvių turtiniams interesams. Taigi, teismas, spręsdamas įstatyme nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).

Nagrinėjamu atveju niekas dėl palikimo likusio po A. P. mirties nesikreipė, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas ir L. B., taip pat nenurodė jokių priežasčių, kad termino atnaujinimas galėtų sukelti kokias neigiamas pasekmes, todėl nenustatyta, kad teigiamu teismo sprendimu, būtų pažeisti kitų suinteresuotų asmenų interesai. Esant nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis protingumo bei teisingumo principais, teismas sprendžia, kad L. P. pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas, atnaujintinas terminas palikimui, atsiradusiam po A. P. mirties, priimti.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jos iš pareiškėjo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalimi, 5.57 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo L. P. pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trijų mėnesių terminą, skaičiuojant šį terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.