Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

2022-03-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-191-890/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-03-23
Bylos Nr.
II-191-890/2022
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00089-2022-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
Teisėjas
Eglė Žakevičiūtė (pirm.)
Pažeidėjas
V. S.
Institucija
Klaipėdos teritorinė muitinė Teisės skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-191-890/2022Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00089-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.15.; 21.10.4. (S)
ROIK: 21148590454KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. kovo 23 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų Eglė Žakevičiūtė,sekretoriaujant Ingai Sandu,dalyvaujant pareiškėjui – administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. S.,Klaipėdos teritorinės muitinės atstovei Ž. E.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „A“ direktoriumi, turinčio aukštąjį profesinį išsilavinimą, vedusio, skundą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2022 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. MD-LM00-ANR_N-71-2022 administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus vyriausiasis inspektorius 2021 m. spalio 28 d. surašė V. S. administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2021 m. spalio 5 d., 13.45 val., mobiliųjų grupių posto pareigūnai muitinio tikrinimo metu kelyje (duomenys neskelbtini), 3 kilometre, nustatė, kad V. P. vyko su jam priklausančia transporto priemone „RENAULT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais gabeno tris automobilius. Atlikus tikrinimą nustatyta, kad automobilis MB, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), neturi unikalaus transporto priemonės savininko deklaravimo kodo (SDK). Muitiniam tikrinimui pateiktoje importo deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio MB savininku nurodyta UAB „A“. UAB „A“ direktorius V. S. 2021 m. spalio 27 d. paaiškinime nurodė, kad automobilis priklauso įmonei ir buvo gabenamas į Rygą remontui atlikti. V. S. dėl įvykdyto administracinio nusižengimo gailisi. Vadovaujantis 2000 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, motorinė transporto priemonė turi turėti SDK ne vėliau kaip iki įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją. Tokiu būdu V. S., būdamas UAB „A“ direktoriumi ir atsakingu asmeniu, neužtikrino, kad prieš įvežant automobilį MB į Lietuvos Respublikos teritoriją 2021 m. rugsėjo 1 d. pagal importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis turėtų SDK. Tokiais veiksmais V. S. pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalį.

Klaipėdos teritorinės muitinės Teisės skyriaus 2022 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. MD-LM00-ANR_N-71-2022 V. S. pripažintas kaltu pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 440 eurų dydžio bauda (b. l. 27).

Šalies argumentai

2022 m. vasario 14 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas iš Klaipėdos teritorinės muitinės persiųstas administracine tvarka nubausto asmens V. S. skundas dėl Institucijos 2022 m. sausio 25 d. priimto nutarimo. Pareiškėjas skunde nurodo, kad teisinė bazė dinamiška, verslui neretai yra sudėtinga prisiderinti prie atsirandančių naujų teisės aktų reikalavimų. Susipažinęs su priimtu nutarimu, kuriame konstatuota jo, kaip įmonės direktoriaus, kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 str. 2 d., jis išanalizavo teisės aktus, kurių pažeidimu yra kaltinamas. VĮ „Regitra“ duomenų bazėje nurodoma, kad Transporto priemonių savininkų apskaitos sistema (TPSA1S) skirta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso pakeitimams, įsigaliojusiems 2021 m. gegužės 1 d., įgyvendinti. Minėtų įstatymų pagrindinis tikslas – užkardyti sudaromus fiktyvius sandorius transporto priemonių prekybos srityje, sudaryti galimybę kontrolės institucijoms nustatyti tikruosius transporto priemonių pardavėjus (perpardavinėtojus) bei savininkus ir užtikrinti jiems tenkančių mokestinių prievolių ir (ar) kitos teisinės atsakomybės už nustatytus teisės pažeidimus neišvengiamumą. Ši naujovė skirta apsaugoti galutinį vartotoją nuo galimų apgaulių, kuomet perkama transporto priemonė. Siekiama, kad gyventojai nesusidurtų su nesąžininga prekyba, o jų teisės būtų apsaugotos. UAB „A“ automobilį „Mercedes Benz“ iš trečiosios šalies importavo 2021 m. rugsėjo 1 d. įforminusi importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini). Sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio „Mercedes Benz“ savininku nurodyta UAB „A“. Įmonė verčiasi komercine veika ir galimai ateityje automobilį parduos, tačiau siekiant komercinės naudos, prieš tai šią transporto priemonę būtina suremontuoti ir tik tada kai transporto priemonė bus paruošta realizavimui įmonė privalo gauti SDK kodą šiai transporto priemonei. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 3 d. nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininkas ar valdytojas viešo pasiūlymo įsigyti motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą metu privalo skelbti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais deklaruotoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms suteiktą galiojantį unikalų motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos deklaravimo kodą. UAB „A“ automobilį importavo į ES bendriją iš trečiosios šalies, deklaruodama transporto priemonę Muitinei (pateikiant importo deklaraciją) transporto priemonę tuo pačiu užregistravo muitinės duomenų bazėje ir viešajame registre, iki šiol UAB „A“ yra transporto priemonės savininkas. Be to, automobilis buvo skirtas ne Lietuvos Respublikos rinkai, įmonė jai priklausančią transporto priemonę ketino suremontuoti Latvijos Respublikoje, kur jis ir buvo gabenamas. Mano, kad SDK kodas šiai transporto priemonei nebuvo reikalingas. Muitinės pareigūnams pradėjus administracinę teiseną, jie transporto priemonei išėmė SDK kodą, tačiau mano, kad šis reikalavimas yra perteklinis. Už administracinį nusižengimą nutarimu jam paskirta minimali 440 eurų dydžio piniginė bauda, tačiau mano, jog nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus švelnesnę nuobaudos rūšį – įspėjimą. Prašo atkreipti dėmesį į tai, kad šiuo veiksmu (neveikimu) niekam nepadaryta žala, teisės normų dėl SDK kodų išdavimo procesas verslui buvo naujiena. Prašo teiseną jo atžvilgiu nutraukti arba skirti švelnesnę nuobaudą – įspėjimą.

Pareiškėjas V. S. teisme palaikė savo skundą ir pripažino padaręs administracinį nusižengimą. Papildomai paaiškino, kad SDK kodas labiau reikalingas iš Europos atgabentiems automobiliams. Jų atveju, jie iš karto deklaruoja pateiktą prekę. Jie deklaruoja save kaip automobilio savininką. Muitinės sistemoje matosi, kad jie yra automobilio savininkai, t.y. UAB „A“. Jie visur skaidriai užregistruoti. Jie netampa automobilio savininkais, nes suremontavę automobilį išveža. Latvijoje nereikalauja šio kodo. Tai pirmas toks atvejis. Po pažeidimo, įmonė deklaruoja ir iš karto išima kiekvienai prekei SDK kodą. Nagrinėjamu atveju, jie vėliau išėmė SDK kodą, kai jau buvo nustatytas pažeidimas. Jis turi įsipareigojimų vaikui, bankams, antstoliams. Prašo atsižvelgti į išdėstytas aplinkybes ir skirti švelnesnę nuobaudą – įspėjimą.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, Klaipėdos teritorinė muitinė pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodo, kad su pateiktu skundu nesutinka. Pažymėjo, kad byloje nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog nėra aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, kad V. S. nepadarė administracinio nusižengimo. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – Įstatymo) 20 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai transporto priemonių savininkams ir valdytojams: „1. Vyriausybės ar jos įgalintos institucijos nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui privalo deklaruoti: 1) Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje deklaravęs ar per vienus kalendorinius metus Lietuvoje išbuvęs ištisai arba su pertraukomis 183 arba daugiau dienų fizinis asmuo arba Lietuvos Respublikoje Įregistruotas juridinis asmuo, arba Mokesčių mokėtojų registre įregistruotas fizinis asmuo, arba Mokesčių mokėtojų registre įregistruotas juridinis asmuo, arba Lietuvos Respublikoje įsteigtas kolektyviniu investavimo subjektas, kurio veiklos forma yra investicinis fondas ar investicinė bendrovė, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus duomenis apie ne Lietuvos Respublikos teritorijoje įgytą nuosavybės teisę į motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą - ne vėliau kaip iki šios transporto priemonės ir (ar) priekabos įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją, o šie subjektai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus duomenis apie įgytą arba perleistą nuosavybės teisę į Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui deklaruotą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą - per 5 darbo dienas nuo nuosavybės teisės įgijimo arba perleidimo; 2) užsienietis ar Lietuvos Respublikoje neregistruotas užsienio juridinis asmuo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus duomenis apie Lietuvos Respublikos teritorijoje įgytą arba perleistą nuosavybės teisę į Lietuvos Respublikos kelių transporto registro tvarkytojui deklaruotą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą – šių aplinkybių atsiradimo dieną“. Įstatymo 20 str. 3 d. yra reglamentuota tai, kad viešo pasiūlymo įsigyti transporto priemonę metu turi būti skelbiamas SDK, taip pat iš šio straipsnio teisinio reglamentavimo yra aišku, kad SDK dar prieš viešą pasiūlymą įsigyti transporto priemonę turi būti įgytas vadovaujantis Įstatymo 20 str. 1 d. ir 2 d. nustatytais atvejais. Įstatymo 20 str. 1 d. 1) p. įtvirtinta pagrindinė nuostata, kad juridinis asmuo privalo deklaruoti duomenis apie ne Lietuvos Respublikoje įgytą nuosavybės teisę į motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą - ne vėliau kaip iki šios transporto priemonės ir (ar) priekabos įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją. Įstatymo 27³ str. nurodyta, jog motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų savininkų ir valdytojų nustatymo tikslu Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojas viešai skelbia šiuos duomenis (motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos markę ir modelį, SDK, jo būseną, apie nuosavybės teisės į motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos įgijimo arba perleidimo, įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją deklaravimo datą, motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos identifikavimo numerį (VIN). Vadovaujantis Įstatymo 20 str. 1 d. ir 27³ str., 2021 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-379 buvo patvirtintas „Motorinės transporto priemonės ir jos priekabos nuosavybės teisės deklaravimo tvarkos aprašas“ (toliau - Aprašas). Jame nustatytas transporto priemonės įgijimo, perleidimo bei sunaikinimo deklaracijų pateikimas, jų nagrinėjimas, patvirtinimas bei šių deklaracijų duomenų viešinimas. Vadovaujantis Aprašu yra teikiama deklaravimo paslauga - VĮ „Regitra“ teikiama transporto priemonės įgijimo, perleidimo bei sunaikinimo deklaracijų pildymo, pateikimo, nagrinėjimo, patvirtinimo bei savininko deklaravimo kodo (SDK) suteikimo paslauga (3.1. p.) bei suteikiamas savininko deklaravimo kodas (SDK) - unikalus motorinės transporto priemonės ar priekabos deklaravimo kodas, kurį sudaro aštuonių raidžių kombinacija, sugeneruojama arba panaikinama kiekvieną kartą pasikeitus transporto priemonės savininkui patvirtinus įgijimo, perleidimo deklaraciją (3.8. p.). Skundžiamas nutarimas priimtas nepažeidžiant nei materialinių, nei procesinių teisės normų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgta į netyčinį administracinio nusižengimo padarymo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nubuvimą, taip pat vadovautasi teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, siekiant, kad paskirta administracine nuobauda būtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Administracinio nusižengimo sudėtis yra įrodyta visa bylos medžiaga.

Klaipėdos teritorinės muitinės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko savo poziciją išdėstytą atsiliepime į skundą. Papildomai nurodė, kad tokia prievolė automobilių savininkams atsirado įsigaliojus įstatymo pakeitimams nuo 2021 m. gegužės 1 d. Transporto priemonių savininkai privalo deklaruoti apie nuosavybės teisės atsiradimą. Tris mėnesius buvo tolerancijos laikotarpis, o po rugsėjo 1 d. jie pradėjo vykdyti įstatymo normą ir tikrinti, kaip jos laikomasi. Būtent SDK kodas patvirtina nuosavybės teisę. Visi piliečiai įgiję transporto priemonę, privalo deklaruoti nuosavybės teisę į transporto priemonę. Iš muitinei pateiktų dokumentų matėsi, kad UAB „A“ pirko transporto priemones.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai. Aptariamos teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymu nustatytos pareigos pažeidimas. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje deklaravęs ar per vienus kalendorinius metus Lietuvoje išbuvęs ištisai arba su pertraukomis 183 arba daugiau dienų fizinis asmuo arba Lietuvos Respublikoje įregistruotas juridinis asmuo, arba Mokesčių mokėtojų registre įregistruotas fizinis asmuo, arba Mokesčių mokėtojų registre įregistruotas juridinis asmuo, arba Lietuvos Respublikoje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas, kurio veiklos forma yra investicinis fondas ar investicinė bendrovė, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus duomenis apie ne Lietuvos Respublikos teritorijoje įgytą nuosavybės teisę į motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą – ne vėliau kaip iki šios transporto priemonės ir (ar) priekabos įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją, o šie subjektai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus duomenis apie įgytą arba perleistą nuosavybės teisę į Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui deklaruotą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą – per 5 darbo dienas nuo nuosavybės teisės įgijimo arba perleidimo; užsienietis ar Lietuvos Respublikoje neregistruotas užsienio juridinis asmuo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus duomenis apie Lietuvos Respublikos teritorijoje įgytą arba perleistą nuosavybės teisę į Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui deklaruotą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą – šių aplinkybių atsiradimo dieną (2 punktas). Minėto straipsnio 1 dalyje nenumatytais atvejais motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos valdytojas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo deklaruoti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus duomenis apie motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą ne vėliau kaip iki įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją. Ši nuostata netaikoma, kai motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą valdo asmuo, kuris yra ir šios motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininkas arba jo šeimos narys, kai motorinė transporto priemonė ir (ar) priekaba nuosavybės teise priklauso darbdaviui, kai motorinė transporto priemonė ir (ar) priekaba yra valdoma lizingo (finansinės nuomos) arba išperkamosios nuomos pagrindu.

Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, skundžiamu nutarimu V. S. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta minimali sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – 440 Eur dydžio bauda. Nagrinėjamu atveju byloje ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 2 dalyje, nėra. Pareiškėjas teismo posėdžio metu pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl jo gailėjosi, teigė, kad po nustatyto pažeidimo sutvarkė SDK kodą teisės aktų nustatyta tvarka, šis pažeidimas atsitiktinis, kiti vežami automobiliai buvo su SDK kodais. Po šio pažeidimo įmonė iš karto išima kiekvienai prekei SDK kodą. Jis turi įsipareigojimų vaikui, bankams, antstoliams. Prašo skirti švelnesnę nuobaudą – įspėjimą.

Šiuo atveju byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas V. S. nėra subjektas, kuriam taikomos Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata. V. S., būdamas UAB „A“ direktoriumi ir atsakingu asmeniu, neužtikrino, kad prieš įvežant automobilį „Mersedes Benz“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), į Lietuvos Respublikos teritoriją 2021 m. rugsėjo 1 d. pagal importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis turėtų SDK. Tokiais veiksmais V. S. pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalį. Tai, kad nebuvo įvykdyta pareiga Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui deklaruoti duomenis apie įgytą nuosavybės teisę į motorinę transporto priemonę, nulėmė V. S. nepakankamai apdairus ir rūpestingas elgesys. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad pats asmuo turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai. V. S. kaip įmonės vadovui ir specialiam subjektui taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai. Jis turi veikti išimtinai rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Teisės aktų normos aiškiai numato, kad Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui privaloma deklaruoti apie įgytą arba perleistą nuosavybės teisę į Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui deklaruotą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą – ne vėliau kaip iki šios transporto priemonės ir (ar) priekabos įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją. V. S. šio įpareigojimo nesilaikė, todėl padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 2 dalyje.

Kaip jau minėta, ANK 431 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo pareiškėjas V. S. teisme neginčijo ir pripažino padaręs nusižengimą, todėl plačiau dėl to teismas nepasisako, apibendrintai konstatuodamas, kad be V. S. prisipažinimo, jo kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 2 dalyje, patvirtina byloje esanti medžiaga – administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6), pranešimas dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo (b.l. 7), importo deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 7), VĮ „Regitra“ išrašas (b.l. 9), Klaipėdos teritorinės muitinės 2021 m. spalio 13 d. raštas su priedais (b.l. 10-12), 2021 m. spalio 5 d. tarnybinis pranešimas dėl medžiagos perdavimo (b.l. 13), 2021 m. spalio 1 d. patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 14-15) ir kiti byloje esantys duomenys. Tokiomis faktinėmis aplinkybėmis, V. S. veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį.

Pažymėtina, kad ANK 431 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta bauda nuo 440 iki 600 Eur.

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Teismas turi diskrecijos teisę, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, motyvuotai paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda pažeidėjui gali būti neskiriama arba švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinės nutartys Nr. 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015, 2AT-38-895/2019).

Teismo nuomone, skundžiamu nutarimu V. S. už nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta 440 Eur bauda yra pernelyg griežta ir neproporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui bei jo asmenybei.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad Institucijos nutarimas, priimtas nustačius vieną V. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nenustačius jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. V. S. teisme nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 2 dalyje, neneigė ir dėl jo padarymo nuoširdžiai gailėjosi, paaiškino, jog nusižengimas atsitiktinis, kitos transporto priemonės buvo su SDK kodais. V. S. anksčiau administracine tvarka baustas, tačiau paskirtas administracines nuobaudas – baudas, sumokėjęs (b.l. 30-49). Nors V. S. už Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą baudžiamas pakartotinai, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog už tokio pobūdžio reikalavimo nesilaikymą V. S. administracinėn atsakomybėn traukiamas pirmą kartą, administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės liudija, jog šis nusižengimas atsitiktinis ir padarytas dėl V. S. neapdairumo. Nusižengimas yra formalus, žala valstybei nebuvo padaryta, po pažeidimo nustatymo V. S. ėmėsi priemonių ir teisės aktų nustatyta tvarka gavo SDK kodą skundžiamame nutarime nurodytai transporto priemonei. Teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus V. S. charakterizuojančius duomenis – dirba UAB „A“ direktoriumi, vedęs, aukštojo profesinio išsilavinimo, turi įsipareigojimų bankui bei antstoliams, augina nepilnametį vaiką. Teismo vertinimu, visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas V. S. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatą, ir už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 2 dalyje, padarymą Institucijos paskirtą administracinę nuobaudą – 440 Eur baudą pakeisti švelnesne administracine nuobauda – įspėjimu.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas pareiškėjo skundą tenkina iš dalies, pakeisdamas skundžiamu nutarimu jam paskirtą nuobaudą švelnesne nuobauda (ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo V. S. skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos teritorinės muitinės 2022 m. sausio 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-LM00-ANR_N-71-2022 ir juo V. S. paskirtą administracinę nuobaudą – 440 Eur baudą – pakeisti švelnesne administracine nuobauda – įspėjimu.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

TeisėjaEglė Žakevičiūtė