Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-02-08 · Civilinė byla Nr. e2-173-516/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-08
Bylos Nr.
e2-173-516/2018
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-01092-2017-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Gudžiūnienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Reklamos arka“
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo
ERGO Insurance SE Lietuvos filialas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-173-516/2018Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01092-2017-8Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.8 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 8 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Reklamos arka“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nutarties, kuria atsiakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-2730-221/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Reklamos arka“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl atleidimo nuo prievolės vykdymo, trečiasis asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Byloje nagrinėjamas teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo klausimas. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Reklamos arka“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama atleisti ją nuo atsakovės reikalavimo vykdyti prievolę – 3 267 314 Eur baudos pagal 2015 m. liepos 31 d. Kauno miesto viešojo transporto stotelių stoginių suprojektavimo, įrengimo (pastatymo), valdymo, naudojimo ir priežiūros koncesijos sutarties 52 punktą mokėjimo, priteisti ieškovei iš atsakovės negautas pajamas – 410 214 Eur, 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, taip pat taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti trečiajam asmeniui išmokėti atsakovei išmoką pagal 2016 m. rugpjūčio 2 d. sutartį Nr. AT 68755P.Ieškovė nurodė, kad vykdydama 2015 m. liepos 31 d. Kauno miesto viešojo transporto stotelių stoginių suprojektavimo, įrengimo (pastatymo), valdymo, naudojimo ir priežiūros koncesijos sutarties 31 punkto nuostatas, ieškovė pateikė atsakovei su trečiuoju asmeniu ERGO Insurance SE Lietuvos filialas 2016 m. rugpjūčio 2 d. sudarytą sutartį Nr. AT68755P, kuria trečiasis asmuo įsipareigojo sumokėti atsakovei jos reikalaujamas sumas iki 289 620 Eur pagal 2016 m. rugpjūčio 2 d. atlikimo laidavimo draudimo raštą, jeigu ieškovė neįvykdytų arba delstų įvykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.Ieškovė paaiškino, kad atsakovė 2017 m. liepos 27 d. raštu pareikalavo, jog trečiasis asmuo pagal laidavimo draudimo raštą įvykdytų savo įsipareigojimą ir sumokėtų atsakovei 289 620 Eur. Jei trečiasis asmuo atsakovės reikalavimu išmokėtų jos prašomas sumas pagal laidavimo draudimo raštą, vadovaujantis laidavimo draudimo sutarties 3.3 punktu, ieškovė po raštiško trečiojo asmens reikalavimo turėtų visiškai ir besąlygiškai atlyginti draudikui jo sumokėtas sumas atsakovei. Trečiasis asmuo 2017 m. rugsėjo 21 d. rašte nurodė, kad reikalavimas išmokėti draudimo išmoką pagal atlikimo laidavimo draudimo raštą gali būti stabdomas tik tuo atveju, jei yra gautas teismo sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Jei šis ieškinys būtų patenkintas, o ieškovė jau būtų atlyginusi trečiajam asmeniui jo sumokėtas sumas atsakovei, kiltų regreso klausimas, kuris, užvedus naują procesą, neabejotinai pareikalautų papildomų finansinių ir laiko išteklių. Be to, trečiajam asmeniui pareikalavus, o ieškovei sumokėjus beveik 300 000 Eur sumą, ieškovės finansinė padėtis žymiai pablogėtų. Ieškovė pažymėjo, kad trečiojo asmens laidavimo draudimo išmokos sumokėjimas atsakovei neišvengiamai lemtų tolesnius neigiamus padarinius bylos šalių tarpusavio santykiams, t. y. trečiasis asmuo nutrauktų 2017 m. liepos 9 d. sudarytą laidavimo draudimo sutartį, kuria tęsiamas ieškovės įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymo draudimas. Ieškovė negalėtų gauti kito laidavimo draudimo per trumpą laiką, todėl būtų pažeistas koncesijos sutarties 31 punktas ir kiltų su tuo susiję padariniai – vienašališkas koncesijos sutarties nutraukimas. Nutraukus koncesijos sutartį, nukentėtų ne tik ieškovės, tačiau ir viešasis (miestiečių) interesas – mieste nebūtų pastatytos likusios pagal sutartį suplanuotos statyti stoginės, stoginių nuosavybės teisė pereitų atsakovei, taip pat būtų nutrauktos stoginių įkeitimo banko naudai sutartys, o tai reikštų didelius nuostolius ieškovei, dėl kurių ji turėtų nutraukti veiklą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2017 m. spalio 4 d. nutartimi ieškovės UAB „Reklamos arka“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš ieškinio turinio matyti, jog ieškovė suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, detaliai išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, pateikė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos stadijoje. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad šioje civilinės bylos stadijoje (sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą), kai ginčas dar nėra nagrinėjamas iš esmės, nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovė tikėtinai nepagrindė pareikšto ieškinio reikalavimų.Teismas nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės ginčas iš esmės kilo dėl tinkamo koncesijos sutarties vykdymo. Ieškovė ieškiniu prašo atleisti ją nuo atsakovės reikalavimo vykdyti prievolę – 3 267 314 Eur baudos pagal koncesijos sutarties 52 punktą mokėjimo, priteisti ieškovei iš atsakovės negautas pajamas – 410 214 Eur. Tačiau ieškovė nėra pareiškusi ieškinio reikalavimo dėl 289 620 Eur išmokos pagal 2016 m. rugpjūčio 2 d. atlikimo laidavimo draudimo raštą išmokėjimo, taip pat ieškovė neginčija su ERGO Insurance SE Lietuvos filialu 2016 m. rugpjūčio 2 d. sudarytos sutarties Nr. AT68755P sąlygų. Teismas darė išvadą, kad trečiajam asmeniui, kuris nėra ginčo šalis, draudimai vykdyti nenuginčytą ir neginčijamą įstatymo galią turintį atlikimo laidavimo draudimo raštą negali būti taikomi, tuo labiau, kad šioje byloje pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai yra susiję su atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos, o ne su ERGO Insurance SE Lietuvos filialo veiksmais.Teismas pažymėjo, kad ieškovė neteisingai nurodo, jog tik jai vienai kils pareiga ERGO Insurance SE Lietuvos filialui sumokėti atsakovei išmokėtą 289 620 Eur sumą ir dėl to ieškovės veikla bus itin apsunkinta. Draudikui išmokėjus naudos gavėjui priklausančią draudimo sumą pagal naudos gavėjui pateiktą atlikimo laidavimo draudimo raštą, draudikas vadovaudamasis 2016 m. rugpjūčio 2 d. sutarties 3.3 punktu ir laidavimo sutartimi Nr. AT68755P, pasirašyta tarp UAB „Reklamos arka“ (skolininko), AB „Ortopedijos technika“, UAB „RGK Invest“, UAB „Išorinė reklama“ (laiduotojų) bei ERGO Insurance SE Lietuvos filialo (kreditoriaus), atgręžtinio reikalavimo būdu nukreips išmokėtų sumų išieškojimą į UAB „Reklamos arka“, AB „Ortopedijos technika“, UAB „RGK Invest“, UAB „Išorinė reklama“. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo spręsti tai, jog, patenkinus ieškinį, atsakovei, atsižvelgiant į jos teisinę formą (biudžetinė įstaiga), kiltų problemų sumokėti ieškovei ar jos laiduotojoms 289 620 Eur sumą. Be to, nors ieškovė nurodo, kad dėl trečiojo asmens laidavimo draudimo išmokos sumokėjimo atsakovei trečiasis asmuo nutrauktų 2017 m. liepos 9 d. sudarytą laidavimo draudimo sutartį, ieškovė negalėtų gauti kito laidavimo draudimo per trumpą laiką, todėl būtų pažeistas koncesijos sutarties 31 punktas ir kiltų su tuo susiję padariniai – vienašališkas koncesijos sutarties nutraukimas, tačiau nepateikė jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė UAB „Reklamos arka“ atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Lietuvos apeliacinis teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymą yra akcentavęs, jog atsižvelgiant į tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra siekiama užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, priklausomai nuo būsimo sprendimo turinio laikinųjų apsaugos priemonių vykdymas kai kada gali būti nukreipiamas ir į trečiuosius asmenis, tačiau neigiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmes visada turi patirti asmuo, kuriam adresuoti materialiniai reikalavimai (paprastai atsakovas). Jeigu laikinųjų apsaugos priemonių vykdymas nukreipiamas į trečiuosius asmenis, jis pasireiškia pasyviu trečiųjų asmenų elgesiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-824/2011). Ieškovės šioje byloje prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – draudimas trečiajam asmeniui išmokėti atsakovei išmoką pagal 2016 m. rugpjūčio 2 d. laidavimo draudimo sutartį – visiškai atitinka Lietuvos apeliacinio teismo praktiką. Visų pirma, asmuo, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąją apsaugos priemonę yra įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu ir turi neabejotiną bei vykdytiną prievolę atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atžvilgiu. Antra, nepaisant to, jog byloje pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai yra susiję ne su trečiojo asmens veiksmais, tačiau pritaikius laikinąją apsaugos priemonę jos neigiamas pasekmes patirs būtent tas asmuo, į kuri nukreipti ieškinio reikalavimai, t. y. Kauno miesto savivaldybės administracija. Pritaikius laikinąją apsaugos priemonę, jos galiojimo laikotarpiu atsakovė negautų prašomos 289 620 Eur dydžio laidavimo draudimo išmokos.Skundžiamos nutarties argumentas, jog ieškovė ne viena, o kartu su kitais 3 laidavusiais juridiniais asmenimis patirtų 289 620 Eur dydžio nuostolius dėl reikalavimo atlyginti išmokėtą draudimo sumą atsakovei yra visiškai formalus ir trumpalaikis. Paminėti juridiniai asmenys, vadovaujantis laidavimo sutartimi yra tik laiduotojai, o pagrindiniu skolininku vis tiek būtų laikoma ieškovė, į kurią įvykdę prievolę laiduotojai galiausiai vis tiek nukreiptų atgręžtinius reikalavimus. Nors formaliai trečiasis asmuo savo reikalavimą dėl išmokėtų sumų išieškojimo nukreiptų ne tik į ieškovę, tačiau realiai visa finansinė našta tektų išimtinai tik ieškovei. Sumokėjus beveik 300 000 Eur siekiančią sumą draudikui, ieškovės finansinė padėtis ženkliai pablogėtų.Atsakovės veiksmai bei pozicija iki ieškinio pareiškimo neturėtų kelti abejonių dėl to, jog ieškovei pažeidus sutarties 31 punkto nuostatas, atsakovė nedelsiant nutrauktų sutartį. Kaip nuosekliai aprašyta UAB „Reklamos arka“ ieškinyje, atsakovė atliko įvairių neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu, atėmusių galimybę įvykdyti sutartį tokiais terminais, kaip buvo numatyta sutartyje, t. y. atsakovė nesiėmė privalomų ir pakankamų veiksmų tam, kad ieškovė galėtų netrukdomai statyti stogines savo pasirinktose vietose, pagal pačios pasirinktą grafiką, atsakovė sutarties vykdymo metu visiškai be pagrindo toleravo aplinkybę, jog tose vietose, kuriose ieškovė turėjo pareigą statyti naująsias stogines, tebestovėjo UAB „JCDecaux Lietuva“ stoginės, kt. Paminėtos aplinkybės rodo akivaizdžiai nesąžiningo atsakovės elgesio tendenciją – siekį nutraukti sutartį bei perimti ieškovės pastatytą turtą – stogines, todėl ieškovė nemato pagrindo abejoti tuo, jog atsakovė nutrauktų sutartį iš karto, kai tik būtų pažeistas ieškovės įsipareigojimas pateikti galiojantį laidavimo draudimą. Faktą, jog trečiasis asmuo nutrauktų naujosios 2017 m. liepos 9 d. laidavimo draudimo sutarties, kuria tęsiamas ieškovės įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymo draudimas, galiojimą, patvirtina paties trečiojo asmens 2017 m. spalio 10 d. raštas. Akivaizdu, kad nė vienas kitas draudikas, atsižvelgdamas į tarp šalių kilusį ginčą, nenorėtų skubiai išduoti naujo draudimo.Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo ieškovės UAB „Reklamos arka“ atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Ieškovė ieškinyje nereiškia jokio reikalavimo dėl atsakovės teisės reikalauti 289 620 Eur išmokos pagal 2016 m. rugpjūčio 2 d. laidavimo draudimo raštą išmokėjimo, neginčija su ERGO Insurance SE Lietuvos filialu 2016 m. rugpjūčio 2 d. sudarytos sutarties Nr. AT68755P sąlygų, taip pat neginčija to fakto, kad Kauno miesto viešojo transporto stotelių stoginių suprojektavimo, įrengimo (pastatymo), valdymo, naudojimo ir priežiūros koncesijos sutartyje nustatyti stoginių įrengimo terminai buvo praleisti, todėl nėra jokio pagrindo uždrausti vykdyti nenuginčytą ir neginčijamą draudimo bendrovės įsipareigojimą besąlygiškai išmokėti nurodytą sumą, gavus raštišką naudos gavėjo, t. y. Kauno miesto savivaldybės administracijos, reikalavimą.Ieškovė neįrodė antrosios būtinos sąlygos prašomoms taikyti laikinosioms apsaugos priemonėms, t. y. kad sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Ieškovė savo ieškinyje reikalauja atleisti ieškovę nuo atsakovės reikalavimo vykdyti prievolę – baudos mokėjimo bei priteisti iš atsakovės negautas pajamas, tačiau nei ieškinyje, nei atskirajame skunde nepateikia jokių argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kokiu būdu nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimai palankaus ieškovei sprendimo vykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas, kadangi prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės – uždrausti draudimo bendrovei išmokėti išmoką pagal laidavimo sutartį yra nesusijusios su reiškiamais ieškinio reikalavimais. Ieškovės prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti trečiajam asmeniui ERGO Insurance SE Lietuvos filialui išmokėti atsakovei išmoką pagal 2016 m. rugpjūčio 2 d. sutartį yra prašymas be bylos nagrinėjimo priimti sprendimą trečiojo asmens atžvilgiu – stabdyti jo prisiimtų įsipareigojimų Kauno miesto savivaldybės administracijai vykdymą. UAB „Reklamos arka“ pati pateikusi įrodymus, kad yra finansiškai nepajėgi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus trečiajam asmeniui ERGO Insurance SE Lietuvos filialui, iškilus būtinybei savo santykius su ERGO Insurance SE Lietuvos filialu galės aiškintis kitoje byloje. Būtent toje byloje ieškovei bus pagrindas prašyti teismo stabdyti bylą kol baigsis bylos su Kauno miesto savivaldybės administracija nagrinėjimas ar taikyti tam tikras laikinąsias apsaugos priemones. Apie tai, kad trečiajam asmeniui, kuris nėra ginčo šalis, draudimai vykdyti nenuginčytą ir neginčijamą, įstatymo galią turintį atlikimo laidavimą negali būti taikomi, pasisakoma ir teismų praktikoje (Lietuvos Apeliacinis teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2284/2011).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti ieškovės UAB „Reklamos arka“ prašomas laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia ginčo tarp šalių, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti bei atsižvelgia į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros.Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).Pažymėtina, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Tai reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Tiesiogiai su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių bei įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų dėl atsakovo taikymas pažeidžia ekonomiškumo principą, todėl yra neteisėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008).Paduotame ieškinyje ieškovė prašo atleisti ją nuo atsakovės reikalavimo vykdyti prievolę – 3 267 314 Eur baudos pagal 2015 m. liepos 31 d. Kauno miesto viešojo transporto stotelių stoginių suprojektavimo, įrengimo (pastatymo), valdymo, naudojimo ir priežiūros koncesijos sutarties 52 punktą mokėjimo, taip pat priteisti iš atsakovės 410 214 Eur negautas pajamas. Prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė prašo užtikrinti būtent pirmojo ieškinio reikalavimo, jeigu būtų priimtas jai palankus teismo sprendimas, įvykdymą.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės šiuo atveju nėra susijusios su galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu. Ieškovė savo ieškinyje reikalauja atleisti ją nuo baudos mokėjimo ir kaip grėsmę galimai palankaus sprendimo įvykdymo užtikrinimui iš esmės nurodo tai, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ji ateityje gali patirti finansinius nuostolius. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių ryšys su būsimo teismo sprendimo vykdymu paprastai reikalauja taikyti turtinio pobūdžio reikalavimo įvykdymą užtikrinančias priemones tik tokiose bylose, kuriose pareikšti ieškinio reikalavimai priteisti, o ne reikalavimai pripažinti ar modifikuoti teisinius santykius. Nagrinėjamu atveju teismui priėmus palankų ieškovei sprendimą, atsakovė iš esmės neturės pareigos atlikti jokių veiksmų ieškovės atžvilgiu. Taigi, teismui konstatavus, kad ieškovė neturi pareigos mokėti baudos pagal tarp šalių sudarytos koncesijos sutarties 52 punktą, neatsirastų prielaida priverstinai vykdyti teismo sprendimą. Nesant priverstinio sprendimo vykdymo prielaidos, negalima daryti išvados, kad gali kilti grėsmė jo įvykdymui, atitinkamai ieškovės nurodyta aplinkybė, kad ji gali patirti finansinius nuostolius dėl koncesijos sutarties nutraukimo, tokiu atveju nelaikytina grėsme.Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės šiuo atveju užtikrintų ne galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą, o sustabdytų trečiojo asmens turimo įsipareigojimo atsakovei vykdymą. Pažymėtina, kad ieškovė ieškinyje nereiškia reikalavimo dėl atsakoves teisės į mokėtiną išmoką, neginčija su trečiuoju asmeniu sudarytos draudimo laidavimo sutarties sąlygų, todėl nėra jokio pagrindo uždrausti vykdyti draudimo bendrovės įsipareigojimą išmokėti nurodytą sumą atsakovei. Pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones – uždraudus trečiajam asmeniui išmokėti atsakovei išmoką pagal draudimo laidavimo sutartį, akivaizdžiai būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo esmė, paskirtis ir tikslai. Tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neabejotinai neatitiktų ir jomis siekiamų tikslų, nes byloje dalyvaujančių asmenų teisės būtų suvaržomos be pagrindo, t. y. nesant jokio poreikio ieškinyje nurodytiems reikalavimams užtikrinti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirajame skunde nurodyta aplinkybe, kad kai kuriomis laikinosios apsaugos priemonėmis nustatyti draudimai ar įpareigojimai būna adresuoti ir kitiems asmenims, pavyzdžiui, įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas), draudimas kitiems asmenims perduoti atsakovui turtą arba vykdyti kitas prievoles (CPK 145 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Tačiau šiuo atveju nurodyta aplinkybė nėra reikšminga, kadangi prašomos taikyti laikinosios pasaugos priemonės, kaip konstatuota, nėra susijusios su ieškinyje pareikštų reikalavimų užtikrinimu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos aplinkybes ir pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rasa Gudžiūnienė