Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus, Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 30 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2-2838-555/2011 pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Kauno tiltai“ prašymą nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui padavimo, kur atsakovas yra Kauno miesto savivaldybės administracija, o trečiasis asmuo - uždaroji akcinė bendrovė draudimo kompanija „PZU Lietuva“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti. Tikėtina, kad pareiškėjas ieškinyje pareikš reikalavimą pripažinti vienašalį rangos sutarties nutraukimą neteisėtu. Tuo atveju, jeigu teismas patenkins šį pareiškėjo reikalavimą, aplinkybė, jog Kauno miesto savivaldybės administracija bus gavusi 331 000 Lt išmoką iš UAB DK „PZU Lietuva“ pagal 2011 m. kovo 23 d. atlikimo laidavimą (laidavimo raštą) Nr. 1274194, niekaip neapsunkins bei nepadarys neįmanomu teismo sprendimo įvykdymą.Siekdamas užtikrinti byloje pareikštų reikalavimų įvykdymą, teismas turėtų taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra būtinos. 331 000 Lt išmokos išmokėjimas Kauno miesto savivaldybės administracijai nei tiesiogiai, nei netiesiogiai neturės įtakos būsimo teismo sprendimo įvykdymui, todėl pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės ir nebūtinos.Tariamas žalos atsiradimas pareiškėjui nėra tinkamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei nelemia būsimo teismo spendimo įvykdymo pasunkėjimo/neįmanomumo, todėl tai negali būti laikoma pakankamu argumentu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pareiškėjo interesai nebūtų pažeisti, nes Kauno miesto savivaldybei pareiškus UAB DK „PZU Lietuva“ reikalavimą išmokėti 331 000 Lt pagal 2011 m. kovo 23 d. atlikimo laidavimą (laidavimo raštą), pastarasis, kaip laiduotojas, turėtų teisę pareikšti visus atsikirtimus, kuriuos galėtų reikšti pareiškėjui. Tuo atveju, jeigu jis išmokėtų minėtą sumą, atgręžtiniam UAB DK „PZU Lietuva“ reikalavimui pareiškėjas turėtų teisę pareikšti visus atsikirtimus, kuriuos jis galėjo reikšti Kauno miesto savivaldybės administracijai.Pagal teismų formuojamą praktiką Kauno miesto savivaldybės administracija, būdama viešoji įstaiga, negali būti nemoki, todėl ji būtų pajėgi atlyginti pareiškėjui 331 000 Lt dydžio nuostolius.Jokios grėsmės, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, nėra. Todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės tik be pagrindo suvaržys Kauno miesto savivaldybės administracijos teises ir sukels neigiamų pasekmių. Laidavimas yra terminuotas ir jo terminas suėjo 2011 m. birželio 30 d., todėl ieškinys UAB DK „PZU Lietuva“ privalo būti pareikštas ne vėliau kaip iki 2011 m. rugsėjo 30 d. (CK 6.88 str. 1 d.). Todėl Kauno miesto savivaldybės administracija negalės pareikšti UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinio su reikalavimu išmokėti sumą pagal 2011 m. kovo 23 d. atlikimo laidavimą (laidavimo raštą) NR. 1274194 ir tokiu būdu galimai praras teisę reikalauti sumų iš laiduotojo UAB DK „PZU Lietuva“. Laikinosios apsaugos priemonės neturi būti taikomos laidavimo santykių atžvilgiu, nes tai nėra tiesiogiai susiję su būsimu ginču teisme.

Pareiškėjas AB „Kauno tiltai“ savo prašyme nurodė tinkamą teisinį pagrindą (CK 1.138 str. 3 d., CPK 148 str. 2 d.), išsamiai ir motyvuotai išdėstė visas aplinkybes, dėl kurių turėtų būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, taip pat su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikė jame nurodomas aplinkybes dėl būtinumo šias priemones pagrindžiančius rašytinius įrodymus (dokumentus).UAB DK „PZU Lietuva“ išmokėjus Kauno miesto savivaldybės administracijai 331 000 Lt sumą, žala atsirastų ne tik AB „Kauno tiltai“, bet ir UAB DK „PZU Lietuva“. Paaiškėjus ir teismui nusprendus, kad pareiškėjas tinkamai vykdė rangos sutartį, o Kauno miesto savivaldybės administracija neteisėtai ją nutraukė, draudimo išmoka būtų išmokėta be teisėto pagrindo, pažeidžiant ne tik draudėjo AB „Kauno tiltai“, bet ir kitų UAB DK „PZU Lietuva“ draudėjų interesus ir teises. Kauno miesto savivaldybės administracija neteisėtai ir nepagrįstai praturtėtų, o išmokėtas sumas būtų sunkiau susigrąžinti.Tik išsprendus ginčą, kilusį dėl pagrindinės prievolės, galima bus spręsti klausimą ir dėl šalutinės prievolės vykdymo/nevykdymo būtinumo.Palikus galioti laikinąsias apsaugos priemones, Kauno miesto savivaldybės administracijos teisė, remiantis CK 6.88 straipsnio 1 dalimi pareikšti ieškinį, nebūtų pažeista, nes ši teisė nėra pasibaigusi: administracija į draudimo bendrovę su reikalavimu kreipėsi dar iki 2011 m. birželio 30 d., t.y. nepasibaigus laidavimo sutarties terminui. Tokia teisė Kauno miesto savivaldybei atsirastų, jei UAB DK „PZU Lietuva“ nepagrįstai/neteisėtai būtų atsisakiusi ir/ar atsisakytų ateityje išmokėti draudimo išmoką pagal laidavimo raštą. Šiuo atveju suinteresuotas asmuo neatsisakė išmokėti minėtą sumą, o informavo, kad sprendimą dėl draudimo išmokos priims, gavusi teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Be to, apeliantas nenurodė tiksliai, kodėl ir kaip pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės suvaržys jo teises.

Iš prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir 2011 m. liepos 13 d. pateikto ieškinio turinio matyti, kad AB „Kauno tiltai“ reiškia du reikalavimus: 1) dėl rangos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir 2) dėl pažeistų teisių gynimo, užkertant kelią neteisėtiems atsakovo veiksmams gauti 331 000 Lt iš UAB DK „PZU Lietuva“ pagal 2011 m. kovo 23 d. atlikimo laidavimą (laidavimo raštą) Nr. 1274194.Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra būtinos ir realiai užtikrina teismo sprendimo įvykdymą, nes neuždraudus Kauno miesto savivaldybės administracijai reikalauti ir gauti 331 000 Lt iš UAB DK „PZU Lietuva“, AB „Kauno tiltai“ ieškininis reikalavimas – užkirsti kelią neteisėtiems Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmams be teisėto pagrindo gauti iš UAB DK „PZU Lietuva“ 331 000 Lt pagal laidavimo raštą, būtų betikslis ir toks teismo sprendimas negalėtų būti įvykdomas.Apeliantas analizuoja situaciją, kuri galėtų būti, jeigu Kauno miesto savivaldybės administracija kreiptųsi į teismą su reikalavimu priteisti 331 000 Lt sumą iš UAB DK „PZU Lietuva“. Tačiau tokia situacija negalima, nes UAB DK „PZU Lietuva“ pagal laidavimo raštą pinigus pervestų Kauno miesto administracijai be jokių teismo procesų, jeigu nebūtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Kauno miesto savivaldybės administracija nesiekia geranoriškai ir greitai pabaigti procesą, o ketina įtraukti proceso dalyvius į naujus ginčus.AB „Kauno tiltai“ nereikalauja iš Kauno miesto savivaldybės administracijos priteisti 331 000 Lt. Dėl antrojo reikalavimo ginčas vyksta pagal CK 1.138 straipsnio 1 dalies 3 punktą (prevencinis ieškinys). Todėl apelianto argumentai, kad jis yra biudžetinė įstaiga ir pajėgus išmokėti tam tikro dydžio pinigų sumą, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės. Reikšminga yra tai, kad prevencinio ieškinio tikslas – užkirsti kelią potencialiai žalai.Pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nebuvo pažeistas lygiateisiškumo principas, nes teismas jomis užtikrino teismo sprendimo įvykdymą, jos nesuvaržo Kauno miesto savivaldybės administracijos teisių ir nesukėlė jokių neigiamų pasekmių. Kauno miesto savivaldybės administracijai nebuvo užkirstas kelias kreiptis į teismą teisminės gynybos. Skundžiama nutartimi apeliantui draudžiama ne kreiptis į teismą ir prašyti priteisti tam tikras pinigų sumas, o pačiam imtis tam tikrų veiksmų, kurie gali padaryti žalos.Apeliantas nepagrįstai teigia, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos laidavimo santykių atžvilgiu. Byloje kilo ginčas ne dėl laidavimo santykių, o dėl to, ar AB „Kauno tiltai“ tinkamai vykdė sutartį ir ar Kauno miesto savivaldybės administracija galėjo vienašališkai šią sutartį nutraukti bei reikalauti iš draudimo kompanijos, kaip laiduotojo, lėšų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas. Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartis naikintina.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Pagal CPK 144 straipsnio pirmosios dalies (redakcija, galiojusi iki 2011 m. spalio 1 d.) nuostatą, teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Jeigu teismas padaro išvadą, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas, jis turi teisinį pagrindą taikyti tokio pobūdžio priemones.

Pažymėtina, kad tam tikrais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių negalima iš karto paduoti ieškinio, tačiau gresia pavojus, jog kita šalis gali tuo pasinaudoti, būtina nedelsiant užtikrinti suinteresuoto asmens interesus ir sutrukdyti atsakovui išnaudoti laiką iki ieškinio pareiškimo tam, kad būtų apsunkintas būsimo galimai atsakovui nepalankaus teismo sprendimo įvykdymas. Teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu iki ieškinio padavimo teismui dienos. Asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo dienos, privalo nurodyti teismui, dėl kokių priežasčių ieškinys nebuvo paduotas iš karto, ir pateikti įrodymus, patvirtinančius tam tikrą grėsmę pareiškėjo turtiniams interesams (CPK 148 str. 2, 3 d. reakcija, galiojusi iki 2011 m. spalio 1 d.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas (ieškovas) kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui padavimo dienos, uždraudžiant Kauno miesto savivaldybės administracijai dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų, t. y. reikalauti ir gauti 331 000 Lt iš UAB „PZU Lietuva“ pagal 2011 m. kovo 23 d. atlikimo laidavimą (laidavimo raštą) Nr. 1274194, taip pat uždraudžiant UAB DK „PZU Lietuva“ perduoti Kauno miesto savivaldybės administracijai 331 000 Lt pagal minėtą laidavimo raštą (4-9 b. l.). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patenkino šį prašymą ir nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti Kauno miesto savivaldybės administracijai reikalauti ir gauti 331 000 Lt iš UAB DK „PZU Lietuva“ pagal 2011 m. kovo 23 d. atlikimo laidavimą (laidavimo raštą) Nr. 1274194, o UAB DK „PZU Lietuva“ uždraudė perduoti Kauno miesto savivaldybės administracijai 331 000 Lt pagal 2011 m. kovo 23 d. atlikimo laidavimą (laidavimo raštą Nr. 1274194) (60-62 b. l.). Apeliantas nesutinka su teismo pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Anot jo, tikėtina, kad pareiškėjas ieškinyje pareikš tik vieną reikalavimą - pripažinti rangos sutarties nutraukimą neteisėtu, todėl nepritaikius minėtų laikinųjų apsaugos priemonių, galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų. Pažymi, kad 331 000 Lt išmokos išmokėjimas Kauno miesto savivaldybės administracijai nei tiesiogiai, nei netiesiogiai neturės įtakos būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Todėl pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, apelianto teigimu, yra perteklinės ir nebūtinos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto teiginys, jog pareiškėjas ketina kreiptis į teismą su vienu materialiniu teisiniu reikalavimu, yra nepagrįstas. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų ir AB „Kauno tiltai“ prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pateiktų priedų (140-149 b. l.) matyti, kad AB „Kauno tiltai“ Kauno apygardos teismui pateikė ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai ir trečiajam asmeniui UAB DK „PZU Lietuva“, prašydamas: 1) pripažinti 2010 m. spalio 29 Kauno miesto savivaldybės administracijos ir AB „Kauno tiltai“ sudarytos Nemuno salos kanalo (senvagės) Kauno mieste išvalymo ir sutvarkymo darbų Rangos sutarties Nr. 201-2-1062 vienašališką nutraukimą neteisėtu; 2) apginti pažeistas AB „Kauno tiltai“ teises, užkertant kelią neteisėtiems atsakovo veiksmams tikslu gauti iš UAB DK „PZU Lietuva“ be teisėto pagrindo 331 000 Lt pagal 2011 m. kovo 23 d. atlikimo laidavimą (laidavimo raštą) Nr. 1274194. Vadinasi, pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iš esmės skirtos šio ieškinio antrojo materialinio teisinio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui.

Atsakovo atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės iš esmės sutampa su ieškovo pareikšto ieškinio antruoju materialiniu teisiniu reikalavimu. Tokia procesinė situacija, kai taikytos laikinosios apsaugos priemonės sutampa su pareikštais reikalavimais apskritai yra galima (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-781/2009). Tačiau šiuo konkrečiu atveju tokias laikinąsias apsaugos priemones taikyti pagrindo nėra.

Kaip matyti iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, tarp pareiškėjo AB „Kauno tiltai“ ir Kauno miesto savivaldybės administracijos 2010 m. spalio 29 d. buvo sudaryta Nemuno salos kanalo (senvagės) Kauno mieste išvalymo ir sutvarkymo darbų rangos sutartis Nr. 201-2-1062 (toliau – rangos sutartis) (12-16 b. l.). Šios sutarties 10.3 punkte nustatyta, kad rangovas (AB „Kauno tiltai“) įsipareigojimų, pateiktų šios sutarties 8 punkte, vykdymą užtikrina 10 proc. nuo 2.1 punkte nurodytos sumos sutarties įvykdymo užtikrinimu, kuris galioja visą sutarties galiojimo laiką ir yra neatskiriama šios sutarties dalis (14 b. l.). Vykdant šią sutarties nuostatą, užsakovui (Kauno miesto savivaldybės administracijai) buvo pateiktas UAB DK „PZU Lietuva“ laidavimo raštas. 2011 m. kovo 23 d. atlikimo laidavimu Nr. 1274194 UAB DK „PZU Lietuva“ suteikė draudėjui (AB „Kauno tiltai“) draudimo kompanijos laidavimą ir patvirtino, kad jis atsako užsakovui už draudėją 331 000 Lt suma (27 b. l.). UAB DK „PZU Lietuva“ šiuo raštu įsipareigojo po užsakovo raštiško pareikalavimo, kuriame būtų nurodyta, kad draudėjas netinkamai vykdė sutartį, sumokėti užsakovui bet kokias sumas, neviršijant bendros 331 000 Lt sumos, neprieštaraudamas ir nereikalaudamas pateikti ir nurodyti pagrindą arba priežastį nurodytų sumų. Kadangi Kauno miesto savivaldybės administracija, būdama įsitikinusi, kad AB „Kauno tiltai“ atsisakė vykdyti rangos sutarties sąlygas ir darbus vykdė lėtai ir baigti iki kalendoriniame darbų vykdymo grafike nurodyto termino juos tapo neįmanoma, t.y. netinkamai vykdė sutartį, ją vienašališkai nutraukė (31 b. l.) ir kreipėsi į UAB DK „PZU Lietuva“ išmokėti 331 000 Lt draudimo išmoką pagal 2011 m. kovo 23 d. atlikimo laidavimą (laidavimo raštą) Nr. 1274194 (29-30 b. l.). Pareiškėjas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, savo prašyme nurodė, kad užsakovo (Kauno miesto savivaldybės administracijos) veiksmai, vienašališkai nutraukiant rangos sutartį, yra neteisėti, nes rangovas šią sutartį vykdė tinkamai ir nepažeidė esminių sutarties sąlygų, todėl užsakovas neturi teisėto pagrindo gauti 331 000 Lt iš UAB DK „PZU Lietuva“, kol nebus nustatyta, jog rangovas pažeidė esmines sutarties sąlygas ir netinkamai vykdė sutartį. Pasak jo, UAB DK „PZU Lietuva“ 331 000 Lt sumą gali išmokėti užsakovui bet kuriuo momentu, o paskui regreso tvarka išmokėtos sumos reikalauti iš AB „Kauno tiltai“. Jeigu rangovo ieškinys dėl sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu bei pažeistų teisių gynimo būtų patenkintas, tai draudimo kompanijai pervedus pinigus, užsakovui būtų padaryta žala ir būtų apsunkintas sprendimo įvykdymas (4-9 b. l.). Su tokiais pareiškėjo AB „Kauno tiltai“ motyvais, kaip pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėjų kolegija nesutinka.

Pagal CK 6.76 straipsnio 2 dalį laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė. Šiuo atveju pagrindinė prievolė kyla iš rangos sutarties. Ginčas tarp AB „Kauno tiltai“ ir Kauno miesto savivaldybės administracijos iš esmės kilo iš pagrindinės prievolės, o ne iš šalutinės, todėl tik išsprendus ginčą, kilusį dėl pagrindinės prievolės, galima bus spręsti klausimą ir dėl šalutinės prievolės vykdymo/nevykdymo būtinumo, t. y. teismui konstatavus, kad pareiškėjas nepažeidė rangos sutarties ir tinkamai ją vykdė, Kauno miesto savivaldybės reikalavimas, pareikštas UAB DK „PZU Lietuva“ dėl išmokos išmokėjimo, tokiu atveju būtų nepagrįstas ir draudikui nekiltų pareiga mokėti draudimo išmoką pagal sutartinių prievolių laidavimo draudimo sutartį.

Kokį sprendimą priimti, Kauno miesto savivaldybės administracijai, kaip draudėjui pareiškus reikalavimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo, vadovaudamasis teisės aktais (įstatymais, draudimo taisyklėmis ir pan.) bei jų pagrindu pasirašyta atlikimo laidavimo draudimo sutartimi sprendžia draudikas. Draudimo įstatymo 82 straipsnio 3 dalis numato, kad draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs draudiminio įvykio buvimu. Be to, pagal UAB DK „PZU Lietuva“ sutartinių prievolių laidavimo draudimo taisyklių Nr. 036 (jos yra laidavimo rašto Nr. 1274194 pagrindas) 16.4. punkto nuostatą, draudikas, gavęs informaciją, reikšmingą draudžiamojo įvykio fakto, aplinkybių, pasekmių bei draudimo išmokos nustatymui, privalo ne vėliau kaip per 30 dienų išmokėti draudimo išmoką (117 b. l.). Pažymėtina, kad UAB DK „PZU Lietuva“ savo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, jog išmokėjus 331 000 Lt sumą ir vėliau paaiškėjus, kad AB „Kauno tiltai“ tikrai tinkamai vykdė rangos sutartį, būtų pažeistos ne tik byloje dalyvaujančių šalių, kitų UAB „PZU Lietuva“ draudėjų teisės, bet ir imperatyvios Draudimo įstatymo 82 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatos (87 b. l.). Vadinasi, bet kuriuo atveju UAB DK „PZU Lietuva“ privalo nustatyti, ar Kauno miesto savivaldybės administracijos nurodytas išmokos pagal 2011 m. kovo 23 d. atlikimo laidavimą (laidavimo raštą) Nr. 1274194 išmokėjimo pagrindas laikytinas draudžiamuoju įvykiu. Pažymėtina ir tai, kad sutartinių prievolių laidavimo draudimo taisyklių Nr. 036 16.8.2. punkte numatyta, jog draudikas turi teisę atidėti sprendimo dėl draudimo išmokos mokėjimo ar nemokėjimo priėmimą iki teisminio proceso, susijusio su draudžiamuoju įvykiu, pabaigos (118 b. l.). Iš UAB DK „PZU Lietuva“ 2011 m. liepos 14 d. rašto „Dėl žalos bylos administravimo eigos (žalos byla Nr. 2011/117092) Nr. 04-11B-85851 (101-102 b. l.) matyti, kad draudikas tokio sprendimo dar nėra priėmęs. Taigi pareiškėjas neįrodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, draudikas Kauno miesto savivaldybės administracijos prašymu išmokės draudimo išmoką. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nėra pagrindo manyti, kad kol neišnagrinėjus pagrindinio ginčo, t. y. ginčo dėl rangos sutarties vienašališko nutraukimo teisėtumo, UAB DK „PZU Lietuva“ priims galutinį sprendimą išmokėti 331 000 Lt išmoką. Pažymėtina, kad dar prieš ieškovui kreipiantis į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones (prašymas Kauno apygardos teisme gautas 2011 m. birželio 28 d.), atsakovas jau buvo pareiškęs reikalavimą draudimo bendrovei dėl draudimo išmokos išmokėjimo pagal 2011 m. kovo 23 d. atlikimo laidavimą (laidavimo raštą) Nr. 1274194. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi be pagrindo pritaikė laikinąją apsaugos priemonę – draudimą Kauno miesto savivaldybės administracijai reikalauti 331 000 Lt draudimo išmokos iš UAB DK „PZU Lietuva“, nes tokios laikinosios apsaugos priemonės įgyvendinimas neįmanomas.

Pažymėtina, kad, kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju tarp AB „Kauno tiltai“ ir Kauno miesto savivaldybės administracijos ginčas iš esmės kilo dėl rangos sutarties vienašališko nutraukimo teisėtumo. Pareiškėjas į teismą taip pat kreipėsi su prevenciniu ieškiniu, prašydamas apginti pažeistas AB „Kauno tiltai“ teises, užkertant kelią neteisėtiems atsakovo veiksmams tikslu gauti iš UAB DK „PZU Lietuva“ be teisėto pagrindo 331 000 Lt pagal 2011 m. kovo 23 d. atlikimo laidavimo (laidavimo raštą) Nr. 1274194. Paties 2011 m. kovo 23 d. atlikimo laidavimo (laidavimo rašto) Nr. 1274194 sąlygos nėra ginčijamos. Kaip matyti iš Kauno apygardos teismui pateikto ieškinio turinio, UAB DK „PZU Lietuva“ byloje dalyvauja kaip trečiasis asmuo. Teisėjų kolegija sprendžia, jog esant tokiam prevenciniam ieškiniui, trečiajam asmeniui, kuris nėra ginčo šalis, draudimai vykdyti nenuginčytą ir neginčijamą įstatymo galią turintį atlikimo laidavimą (laidavimo raštą) (CK 6.189 str. 1 d.) negali būti taikomi, tuo labiau, kad pats materialinis teisinis reikalavimas yra susijęs su Kauno miesto savivaldybės administracijos, o ne su UAB DK „PZU Lietuva“, tam tikrų veiksmų atlikimo draudimu.

Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, netinkamai įvertino būsimo ieškinio materialinių teisinių reikalavimų pobūdį ir laikinųjų apsaugos priemonių klausimui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes bei UAB DK „PZU Lietuva“ teisinį statusą byloje, atitinkamai netinkamai pritaikė materialinės ir proceso teisės normas, todėl skundžiama nutartis naikinama, o pareiškėjo AB „Kauno tiltai“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 337 str. 1 d. 2 p., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartį.

Pareiškėjo AB „Kauno tiltai“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.