- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-16
- Bylos Nr.
- eA-2101-662/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05809-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Audrius Bakaveckas (pirm.), Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2023 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. 23S45353 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
2. Pareiškėjas prašyme rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Pareiškėjas paaiškino, kad Sprendimu atsakovas nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę – (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, taip pat įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi dvejiems metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėjas su Sprendimu nesutiko ir teigė, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas.
2.2. Pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, kad jis kilmės šalyje buvo persekiojamas dėl savo seksualinės orientacijos. Už homoseksualius santykius kilmės valstybėje yra baudžiama, pareiškėjas buvo sumuštas. Jeigu pareiškėją būtų sulaikę valdžios atstovai, jis būtų uždarytas į kalėjimą, todėl privalėjo slapstytis, kai tik galėjo – pabėgo.
2.3. Pareiškėjui nesuprantama, kokio pobūdžio įrodymus bei paaiškinimus jis turėjo pateikti, siekdamas pagrįsti savo lytinę orientaciją, Departamentas pareiškėjui nustatė neproporcingą įrodinėjimo naštą. Konstatuodamas, kad pareiškėjas nėra homoseksualus, Departamentas rėmėsi tik nepagrįstomis prielaidomis bei subjektyviu suvokimu, kaip turėtų jausti ir save identifikuoti homoseksualus asmuo.
2.4. Priešingai nei nurodė atsakovas, pareiškėjas pateikė detalų pasakojimą dėl patirto persekiojimo bei nurodė aktualias aplinkybes dėl pareiškėjo lytinės orientacijos bei su tuo susijusių grėsmių.
2.5. Departamentas nesuteikė tinkamos įrodomosios reikšmės pareiškėjo pateiktam išrašui iš medicininės knygelės. Nepagrįsta reikalauti, kad medicininiame pareiškėjo sumušimų aprašyme būtų nurodyti jo užpuolikų motyvai, t. y. kad jis buvo sumuštas būtent dėl savo lytinės orientacijos. Be to, to medicinos darbuotojams pareiškėjas ir negalėjo nurodyti, nes jei būtų atskleidęs savo lytinę orientaciją, jam nebūtų buvusi suteikta medicininė pagalba. Departamentas privalėjo situaciją vertinti pareiškėjo naudai, kadangi jis bendradarbiavo su atsakovu ir siekė tinkamai pagrįsti jam kilmės valstybėje kylančią individualią grėsmę. Departamentas netinkamai kvalifikavo pareiškėjo nurodytus faktus ir aplinkybes.
2.6. Pareiškėjas kritiškai vertino atsakovo argumentus, kad nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai ar mirties bausmė, t. y. kad jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Pareiškėjas pažymėjo, kad jo pateikti duomenys pagrindžia realią ir individualią grėsmę jo sveikatai ir net gyvybei, grąžinus jį į kilmės šalį. Pareiškėjo vertinimu, Departamentas nepagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta individualių aplinkybių, kurios padidintų riziką bei sąlygotų apsaugos poreikį nepaisant to, jog pareiškėjo gyvenamojoje teritorijoje nevyksta Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai. Departamentas konstatavo, kad pareiškėjo kilmės valstybėje vyksta vidinis karinis konfliktas prieglobsčio teisės kontekste, tačiau, vertindamas pareiškėjo padėtį, šį karinį konfliktą ignoravo. Be to, beatodairiškos grėsmės vertinimą atsakovas nepagrįstai geografiškai apribojo centriniu šalies regionu, nors pareiškėjas aiškiai nurodė, kad jam ne kartą teko keisti gyvenamąją vietą, siekiant išvengti egzistuojančio persekiojimo, todėl nebuvo pagrindo išvadai, kad pareiškėjas, jei būtų priverstas sugrįžti į kilmės valstybę, gyventų būtent centriniame šalies regione.
3. Teismo posėdžio metu pareiškėjas, be kita ko, nurodė, kad jo gyvybei daug kartų grėsė pavojus, jis ne kartą nukentėjo nuo aplinkinių smurto, jį atstūmė šeima, giminės, jis privalėjo keisti gyvenamąsias vietas savo kilmės valstybėje. Pareiškėjas nurodė aktualias aplinkybes dėl savo lytinės orientacijos, užpuolimo, persekiojimo, išvykimo iš kilmės šalies. Pareiškėjo atstovas advokatas teismo posėdžio metu, be kita ko, paaiškino, kad pareiškėjo kilmės valstybėje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už homoseksualius santykius, visuomenės požiūris į tokius asmenis yra neigiamas. Byloje esantys duomenys nepaneigia pareiškėjo pasakojimo, kad homoseksualūs asmenys pareiškėjo kilmės valstybėje patiria prievartą tiek iš teisėsaugos institucijų pareigūnų, tiek iš civilių asmenų. Todėl naudojant slankiojančios skalės metodą pareiškėjo prašymo motyvai turėjo būti vertinami ypatingą dėmesį skiriant pareiškėjo individualioms savybėms, pagal kurias jis priskirtinas tam tikrai socialinei grupei. Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, galinčių paneigti arba patvirtinti pareiškėjo priklausymą homoseksualių asmenų grupei. Atsakovo argumentai yra paviršutiniški.
Atsiliepimas
4. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Pareiškėjas neatitiko Įstatymo 86–87 straipsnių reikalavimų bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų, todėl jam nebuvo suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje.
4.2. Kadangi pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė priklausymu LGBT bendruomenei, tyrimas dėl jo prašymo vertinimo remiasi JTPA parengtu DSSH modeliu, t. y. specialiu modeliu, kuriuo siekiama įvertinti paties prieglobsčio prašytojo savęs suvokimą, jausmus bei patirtį, nesikoncentruojant į jo seksualinę praktiką. Pareiškėjo pasakojimas pasižymėjo rimtais trūkumais, kuriuos Departamento pareigūnas buvo pajėgus objektyviai nustatyti remdamasis minėtu modeliu. Pareiškėjo pasakojimas apie savo, kaip LGBT bendruomenės nario, patirtis buvo prieštaringas, paviršutiniškas ir dažnai grindžiamas stereotipiniu LGBT bendruomenės suvokimu, todėl jis nebuvo laikomas patikimu įrodymu ir jam nebuvo taikomas abejonės privilegijos principas. Pareiškėjo pasakojimų kontekste įvertinus „kitoniškumo“, „stigmos“, „gėdos“ bei „žalos“ elementus, nustatyti rimti pasakojimų trūkumai. Jo pasakojimai apie savo, kaip LGBT bendruomenės nario, patirtis buvo prieštaringi, paviršutiniški ir dažnai grindžiami stereotipiniu LGBT bendruomenės suvokimu. Be to, pareiškėjo pasakojimas apie su „kitoniškumu“ bei „stigma“ susijusius savęs suvokimo procesus buvo nedetalus ir neišsamus, nepaisant užduodamų pakartotinių klausimų, stengiantis padėti pareiškėjui atskleisti savo vidines patirtis. Pareiškėjas apsiribojo tik bendros informacijos pateikimu, nuolat akcentavo, jog dėl priklausymo LGBT bendruomenei jam kyla grėsmė kilmės šalyje, jog už tai yra baudžiama, tačiau negalėjo savo pasakojimo pagrįsti asmenine patirtimi, rėmėsi plačiai žinoma informacija apie kilmės valstybę. Pasakojimo trūkumai patvirtino vertinant „kitoniškumo“ elementą padarytą prielaidą, jog pareiškėjo deklaruojamas homoseksualumas yra pramanytas. Įvertinus pareiškėjo pasakojimą tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių bei pagrįstų prielaidų kontekste, tikėtina, kad jo deklaruojamas homoseksualumas yra pramanytas su tikslu „tinkamai“ pagrįsti prašymą suteikti prieglobstį, kurio pateikimas, savo ruožtu, buvo sąlygotas ne baime grįžti į kilmės šalį, o nenoru išvykti iš Lietuvos Respublikos.
4.3. Pareiškėjo pateikta informacija apie tariamus persekiojimo epizodus buvo prieštaringa, nekonkreti, nedetali, bendro pobūdžio, nepagrįsta objektyviais įrodymais (kuriuos pareiškėjas tariamai turėjo, tačiau atsakovui nepersiuntė). Šios informacijos pateikimu pareiškėjas galbūt norėjo sustiprinti savo teikiamų įrodymų pagrįstumą. Vertinant „žalos“ elementą, mažai tikėtina, kad pareiškėjo žinios apie galimas grėsmes kilmės šalyje, kurios jo pasakojime apsiribojo bendro pobūdžio informacija, yra pagrįstos individualia patirtimi.
4.4. Departamentas, remdamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika, nenustatė, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, žeminantis elgesys. Pareiškėjas nurodė, kad paskutinė jo gyvenamoji vieta kilmės šalyje – (duomenys neskelbtini). Tai šalies sostinė ir antrasis pagal dydį miestas, esantis Centriniame regione. Centrinis regionas – administracinė teritorija vidurio – pietų šalyje. Tyrimo metu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2023 m. kovo 1 d. Centriniame regione įvyko 25 saugumo incidentai, iš kurių 3 mūšiai, 11 smurto prieš civilius gyventojus atvejų, 2 sprogimai / pavienio smurto atvejai, 9 riaušės. Centriniame regione atskaitiniame laikotarpyje užfiksuotos 8 asmenų mirtys, susijusios su minėtais saugumo incidentais. Įvertinus pateiktus skaičius konstatuota, kad Centriniame regione nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, todėl civiliui vien dėl buvimo teritorijoje nėra rizikos patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Atsakovas nesutiko su argumentais, kad buvo nepagrįstai vertinama saugumo situacija centrinėje šalies dalyje, nes pareiškėjas gyveno įvairiose kilmės šalies vietose. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas yra suaugęs, turintis išsilavinimą vyras, kuris grįžimo į kilmės valstybės atveju gali gyventi jo paties pasirinktoje gyvenamojoje vietoje. Įvertinus pareiškėjui gresiantį pavojų „slankiojančio skalės“ testo kontekste, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios padidintų riziką bei sąlygotų apsaugos poreikį nepaisant, jog jo gyvenamojoje teritorijoje nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, pasireiškiantys beatodairišku smurtu.
4.5. Atsakovas taip pat pagrįstai uždraudė pareiškėjui dvejus metus atvykti į Lietuvos Respubliką bei pagrįstai nustatė dvejų metų draudimo atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes laikotarpius, kurie vertintini kaip proporcingi. Atsakovas pažymėjo, kad nors pareiškėjas išvykęs iš savo kilmės valstybės atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, tačiau nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo bei nepatvirtina, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje.
5. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad Departamentas tinkamai įvertino pareiškėjo situaciją pagal specialią vertinimo skalę, kai vertinami kitoniškumas, stigma, gėda, žala. Tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjo pasakojimas turi trūkumų. Teismo posėdžio metu pareiškėjas pasakojimu patvirtino, kad Sprendimas yra pagrįstas. Pareiškėjo pasakojimas buvo prieštaringas, paviršutiniškas, grindžiamas stereotipiniu suvokimu, kas yra homoseksualus asmuo.
II.
6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
7. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, nustatė šias aktualias aplinkybes:
Šalies argumentai
7.1. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 12 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio, kuriame nurodė, kad atvyko į Lietuvą, nes jo saugumas nebuvo užtikrintas ir jam grasino mirtimi dėl jo lytinės orientacijos. Pareiškėjas kilmės šalyje vis keisdavo gyvenamąją vietą, tačiau apie jį nuolat pranešdavo policijai. Jis suprato, kad jam reikia tęsti mokslus Europoje. Jo mama surado agentūrą, organizuojančią keliones. Pareiškėjas pažymėjo, kad negali grįžti į kilmės šalį.
7.2. 2021 m. spalio 14 d. apklausos Departamente metu pareiškėjas paaiškino, kad negali grįžti į kilmės šalį dėl savo lytinės orientacijos, nes dėl jos pareiškėjo gyvybė yra pavojuje. Pareiškėjas jaučia spaudimą iš šeimos ir iš valstybinių institucijų. Pareiškėjas nebegali keliauti, bendrauti su kitais asmenimis, todėl buvo priverstas palikti šalį. Dėl pareiškėjo lytinės orientacijos jis buvo baudžiamas, keletą kartų buvo sumuštas ir keletą kartų buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie jį mušdavo, sakydavo, kad jį reikia „palikti aplinkai, iš kurios jis yra“. Pareiškėjas paaiškino, kad pakeitė keletą gyvenamųjų vietų, miestų. Kiekvieną kartą, kai buvo sužinoma, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), jis turėdavo keltis kitur, jam tekdavo slapstytis. Kaimynams sužinojus apie pareiškėjo orientaciją, buvo rašomi skundai, buvo siūloma net jį sudeginti. Pareiškėjui policijos pareigūnai nurodė, kad kilmės valstybės teisės aktai nustato atsakomybę už homoseksualumą. Atsakydamas į klausimus, kaip ir kada suprato, kad yra kitokios seksualinės orientacijos, pareiškėjas paaiškino, kad suprato dar paauglystėje, kai pradėjo lankyti vidurinę mokyklą ir kai gyveno internate. Apie savo seksualinę orientaciją pasakoti buvo tabu. Pareiškėjas nepažinojo žmonių, su kuriais galėtų kalbėti šia tema. Šia tema kalbėjo, kai paaugo ir apie tai nurodė organizacijai „(duomenys neskelbtini)“ ir asociacijai „(duomenys neskelbtini)“. Atsakydamas į klausimą, ar turėjo partnerių, kurie yra tokios lytinės orientacijos kaip ir jis, pareiškėjas nurodė, kad turėjo vidurinėje mokykloje, po to universitete. Paklaustas, kaip su partneriais susipažindavo, paaiškino, kad tai yra potraukis, „jūs jaučiate potraukį ir jie jaučia potraukį“. Atsakydamas į klausimą, kaip suprato, kad jo partneris arba partneriai yra tokios pačios seksualinės orientacijos kaip jis, pareiškėjas paaiškino, kad tai yra ženklų kalba, tai yra tam tikras „filingas“; „ir kai tu tada pajauti tą potraukį, tada sakai komplimentus ir kai tu gauni irgi komplimentus apie tą patį. Taip pat tai tam tikri klausimai, kurie būna užduodami. Iki pirmo pasibučiavimo“. Atsakydamas į klausimus, ar tai buvo pastovūs santykiai, kaip jiems sekėsi slėpti santykius, pareiškėjas paaiškino, kad reikėjo būti itin atsargiems, savo santykius slėpė, viskas vyko žinučių ir pokalbių dėka, ne namų aplinkoje. Atsakydamas į klausimus, kaip „aplinka“ sužinodavo apie jo seksualinę orientaciją ir apie suėmimus, pareiškėjas paaiškino, kad viskas „kildavo iš kaimynystės“ – buvo pastebima, kad bendravimas vyksta tik su vyriškos lyties asmenimis. Pareiškėjas pirmą kartą tai patyrė būdamas universitete, susilaukė visokių žodžių, keiksmų. Paaiškino, kad buvo suimtas 2 kartus, kai gyveno (duomenys neskelbtini) mieste. Pirmą kartą buvo suimtas pranešus kaimynams, kurie pasiskundė nuomotojui. Kaimynai pareiškėją sumušė ir nuvežė į policiją, kur pareiškėjas pareigūnų buvo mušamas su lazda. Pareiškėjas buvo laikomas suimtas 3 dienas. Pareiškėją jo mamos pagalbos dėka paleisdavo iš policijos. Aiškindamas, ar dėl sužalojimų buvo atsidūręs ligoninėje, pareiškėjas nebuvo nuoseklus – aiškino, kad pirmą kartą buvo 2 dienas ligoninėje, antrą kartą – 5 dienas, tačiau po to aiškino, kad pirmą kartą ligoninėje nebuvo, o jam medikas suteikė pagalbą namuose. Pareiškėjas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) prieš jį taip pat buvo smurtaujama. Paaiškino, kad kaimynai suprato, kur pareiškėjas lankosi, matė, su kokiais asmenimis pareiškėjas vaikšto. Pareiškėjo kaimynai įsiverždavo pas pareiškėją, todėl keletą kartų matė jį miegamajame, kaimynai įsiverždavo, nes buvo labai smalsūs. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) patalpų nuomotojas parašė skundą policijai dėl pareiškėjo.
7.3. 2023 m. kovo 28 d. apklausos Departamente metu pareiškėjas paaiškino, kad gimė (duomenys neskelbtini) mieste, prieš išvykdamas iš kilmės valstybės gyveno (duomenys neskelbtini) mieste, kur mokėsi universitete. „Tikrame“ darbe pareiškėjas nedirbo, turėjo tik trumpas laikinas praktikas, pareiškėją finansiškai išlaikė mama. Iš kilmės šalies išvyko 2020 m. balandžio–gegužės mėnesį. (duomenys neskelbtini) gyveno iš santaupų, į (duomenys neskelbtini) atvyko kaip studentas, gyveno bendrabutyje, paskaitų nelankė, nes buvo sudėtinga, nieko nesuprato. Paaiškino, kad iš kilmės šalies išvyko, nes buvo ilgai persekiojamas dėl seksualinių priežasčių bei siekdamas išvengti valstybės pareigūnų persekiojimo, nes apie pareiškėją valdžios institucijoms pranešė žmonės.
7.4. Ginčijamu Sprendimu atsakovas nusprendė: 1) nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); 2) išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 3) uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 4) įvesti SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Sprendime konstatuota, kad tyrimo metu surinkta informacija pagrindžia išvadą, kad pareiškėjo homoseksualumas, t. y. esminė aplinkybė, kuria pareiškėjas grindžia tarptautinės apsaugos poreikį, yra pramanytas su tikslu „tinkamai“ pagrįsti prašymą suteikti prieglobstį, todėl jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta
Žemesnės instancijos teismas
8. Pirmosios instancijos teismas, aptaręs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Įstatymo 86–87 straipsnių, Konvencijos nuostatas, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, pažymėjo, jog pareiškėjas prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad kilmės šalyje buvo persekiojamas dėl savo lytinės orientacijos, o už homoseksualius santykius kilmės valstybėje yra baudžiama, pareiškėjas buvo sumuštas ir persekiojamas.
9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nurodė esąs homoseksualus asmuo, tačiau, teismo vertinimu, ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog tai yra byloje nustatytas faktas. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje yra pareiškėjo apklausų Departamente dokumentai, teismo posėdžio metu pareiškėjui buvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus, buvo užduodami klausimai, pareiškėjo atstovas advokatas teismo posėdžio metu turėjo galimybę užduoti pareiškėjui klausimus, siekiant atskleisti bylai svarbias aplinkybės. Teismas, vertindamas pareiškėjo teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus kaip visumą, tai, kaip pareiškėjas atsakinėjo į užduotus klausimus, sprendė, kad pareiškėjo pateikti paaiškinimai yra bendro, abstraktaus pobūdžio, paviršutiniški, neišsamūs, nedetalūs. Teismo vertinimu, pareiškėjas apklausų metu pasakojo ne asmeniškai patirtas aplinkybes, o tai, ką jis galbūt girdėjo ar matė kaip įvykių stebėtojas, o ne dalyvis. Nors pareiškėjas gyveno skirtinguose kilmės valstybės miestuose, ši jo pasakojimo dalis pagal pasakojimo struktūrą, aplinkybių pobūdį, įvykių eigą, iš esmės nesiskiria. Buvo abstrakčiai pasakojama apie įvykius skirtinguose miestuose, galbūt pagal tam tikrą schemą. Pareiškėjas neatsakydavo į užduodamus klausimus, buvo būtina klausimus kartoti. Pareiškėjo paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu dėl to, kaip kilmės šalyje gyvena ir dirba pareiškėjo mama, kuri jį finansiškai išlaikė, ar pareiškėjas pats dirbo, ieškojo darbo, kaip pareiškėjas ieškojo valstybės, į kurią galėtų atvykti iš kilmės šalies, kaip ir kodėl jis pasirinko būtent (duomenys neskelbtini) bei gyvenimo joje aplinkybes, nesudarė pagrindo pripažinti, kad Departamentas netinkamai konstatavo, kad labai tikėtina, jog pareiškėjo deklaruojamas homoseksualumas yra pramanytas su tikslu „tinkamai“ pagrįsti prašymą suteikti prieglobstį, kurio pateikimas buvo sąlygotas ne baime grįžti į kilmės šalį, o nenoru išvykti iš Lietuvos Respublikos.
Šalies argumentai
10. Pareiškėjo paaiškinimai dėl bendros situacijos kilmės šalyje buvo aiškūs, bet paklausus apie išvykimo iš šalies detales, Lietuvos, kaip kelionės tikslo, pasirinkimą, asmeninius santykius, pareiškėjas akivaizdžiai vengė atsakyti į klausimus, pateikdavo nesusijusius atsakymus, nors įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo išsilavinimą (studijavo universitete), kalbos (vertėjo) supratimą, teismas vertino, kad pareiškėjas klausimus suprato.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų buvęs persekiojamas kilmės šalies valstybės institucijų, kad jam būtų buvę pareikšti kaltinimai pagal (duomenys neskelbtini) baudžiamąjį kodeksą. 2021 m. spalio 14 d. apklausos metu pareiškėjas paaiškino, kad, kai gyveno (duomenys neskelbtini) mieste, buvo nuvežtas į policijos įstaigą du kartus (2019 m. pabaigoje ir 2020 m. pradžioje), tačiau teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad į policijos įstaigą (duomenys neskelbtini) buvo nuvežtas vieną kartą. Apklausos metu pareiškėjas teigė, kad žmonės valdžios atstovams buvo parašę skundus dėl jo seksualinės orientacijos, o teismo posėdžio metu pareiškėjas dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo paaiškino, kad žmonės rašė skundus, bet kai kilmės valstybės piliečiai pateikdavo skundą, pareiškėjas išvykdavo į kitą vietą. Aiškindamas aplinkybę, kad iš (duomenys neskelbtini) išvyko per oro uostą ir nebuvo sulaikytas, pareiškėjas paaiškino, kad dar nebuvo apkaltintas dėl tų priežasčių, tie skundai iki kaltinimų nebuvo „nuėję“. Atsižvelgdamas į bylos medžiagą, teismas laikė nepagrįstais pareiškėjo argumentus, kad jeigu jį būtų sulaikę kilmės šalies valdžios atstovai, jis būtų įkalintas, todėl turėjo slėptis, o kai tik galėjo – pabėgo. Teismas pažymėjo, kad, nors pareiškėjas buvo pristatytas į policijos įstaigą dėl, kaip nurodė pareiškėjas, savo lytinės orientacijos, kilmės šalies žmonės rašė skundus valdžios institucijoms dėl pareiškėjo orientacijos, jis keliavo iš vieno miesto į kitą, užsirašydavo skirtinguose miestuose į universitetus, tačiau pareiškėjas nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nebuvo valstybės institucijų persekiojamas dėl lytinės orientacijos, netrukdomai lėktuvu išskrido iš kilmės šalies, nebuvo sulaikytas.
12. Teismo vertinimu, (duomenys neskelbtini) sveikatingumo centro Konsultacijų knygelė pagrįstai nepripažinta įrodymu, pagrindžiančiu pareiškėjo teiginius, kad jis buvo gydomas dėl sumušimų, susijusių su jo lytine orientacija. Konsultacijų knygelėje nenurodyta, kad pareiškėjas sužalojimus patyrė dėl to, kad fizinis smurtas prieš jį buvo panaudotas dėl jo lytinės orientacijos. Iš Konsultacijų knygelės negalima daryti išvados, dėl kokių motyvų pareiškėjas patyrė sužalojimus.
13. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sutiko su Departamento argumentais, kad bylos aplinkybės (jų visuma) nesudarė pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo grįžimo į kilmės valstybę atveju jis patirtų persekiojimą dėl jo nurodytų motyvų. Teismo vertinimu, pareiškėjo baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta. Kaip teismo posėdžio metu nurodė pareiškėjas, nors jis buvo sulaikytas policijos, žmonės rašė skundus valdžios institucijoms, tačiau pareiškėjo kilmės šalies institucijos jo nepersekiojo dėl lytinės orientacijos, baudžiamoji atsakomybė pareiškėjui nebuvo pritaikyta, jis netrukdomai keliavo iš vieno miesto į kitą, studijavo skirtinguose universitetuose, netrukdomai išskrido iš savo kilmės šalies. Pareiškėjas nepateikė konkrečių individualaus pobūdžio aplinkybių, pagrindžiančių jo persekiojimo tikimybę kilmės šalyje.
14. Teismas, įvertinęs pareiškėjo teismo posėdžio metu, apklausų Departamente metu pateiktus argumentus ir paaiškinimus, Departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų pabėgėlio statusui gauti. Teismo vertinimu, atsakovas surinko išsamią kilmės valstybės informaciją, įvertino pareiškėjo paaiškinimus. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo atžvilgiu bus jo kilmės šalyje imtasi persekiojimo veiksmų. Pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti teismo vertintina kaip hipotetinio pobūdžio ir nelaikytina visiškai pagrįsta, nes „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl Departamentas Sprendimu pareiškėjui pagrįstai nesuteikė pabėgėlio statuso.
15. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje konstatuotas aplinkybes ir padarytas išvadas, sprendė, kad byloje nenustatytos aplinkybės, kurios leistų daryti išvadą, kad yra pagrindas suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais. Vien tariama grėsmė, kuri, teismo teigimu, yra abejotina ir subjektyvi, nėra pagrindas suteikti papildomą apsaugą. Teismas sutiko su atsakovo argumentais dėl pareiškėjo kilmės šalyje vykstančio konflikto ir nurodė, kad pareiškėjas yra suaugęs vyras, kuris gali gyventi jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje. Be to, kaip matyti iš byloje esančių pareiškėjo paaiškinimų, jis keitė gyvenamąsias vietas, gyveno skirtinguose miestuose, iš pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad jis nesieja savęs su kokia nors šalies dalimi. Be to, pareiškėjas prieglobsčio prašymo negrindė aplinkybėmis, susijusiomis su kariniu konfliktu, nurodydamas jas kaip itin svarbias.
16. Teismas taip pat vertino, kad nustatyti draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir kitas Šengeno erdvės valstybes terminai yra proporcingi ir pagrįsti. Teismas nustatė, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, sutiko su Departamento pozicija, kad atsisakius suteikti pareiškėjui prieglobstį, vengdamas grąžinimo, jis gali pasislėpti.
17. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutartimi nuspręsta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Departamento Sprendimo vykdymo dalį, kuria nutarta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį, iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas šioje administracinėje byloje.
III.
18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą bei pareiškėjo skundą patenkinti.
19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:
19.1. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymi, kad esant netiksliems, net logiškai nepagrįstiems prieglobsčio prašytojų paaiškinimams, prieglobsčio prašymą nagrinėjanti institucija turi dėti pastangas tikslinti ir aiškinti aplinkybes. Kilę neaiškumai, nesant galimybių jų pašalinti, turi būti vertinami prieglobsčio prašytojo naudai. Nagrinėjamu atveju tiek pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo lytinę orientaciją, tiek Departamentas šiuo aspektu rėmėsi prielaidomis bei subjektyviu aplinkybių vertinimu. Pareiškėjas pateikė detalų pasakojimą dėl jo patirto persekiojimo jo lytinės orientacijos pagrindu. Pareiškėjo vertinimu, nėra aišku, kokio pobūdžio įrodymus bei paaiškinimus jis turėjo pateikti, kad pagrįstų savo lytinę orientaciją. Teismas, reikalaudamas, kad pareiškėjas pateiktų konkrečius tai įrodančius duomenis, pareiškėjui nustatė neproporcingą įrodinėjimo naštą, kurios iš esmės neįmanoma įgyvendinti. Neaišku, kodėl asmenims turėtų būti taikoma „heteroseksualumo prezumpcija“, kurią pareiškėjas turėtų būti įpareigotas paneigti.
19.2. Pareiškėjas kritiškai vertina teismo argumentus dėl į bylą pateiktos (duomenys neskelbtini) sveikatingumo centro Konsultacijos knygelės. Pareiškėjas pažymi, kad medicininėje pažymoje konstatuojami sveikatos sutrikimai bei sužalojimai, tačiau nebūna nurodomos šių sužalojimų priežastys, ypač jei sužalojimai yra smurtinio pobūdžio, pagalbą suteikiantys medicinos darbuotojai objektyviai neturi jokių galimybių nustatyti užpuolikų motyvus, be to, tokio pobūdžio aplinkybės neturėtų įtakos sveikatos sužalojimų nustatymui. Todėl nepagrįsta reikalauti, kad pareiškėjo pateiktoje medicininėje pažymoje turėjo būti nurodyti ir pareiškėjo užpuolikų motyvai, t. y., kad joje aprašyti sužalojimai pareiškėjui buvo sukelti būtent dėl jo lytinės orientacijos. Vertinant aptariamą Konsultacinę knygelę byloje esančių įrodymų kontekste akivaizdu, kad ji pagrindžia pareiškėjui kilmės valstybėje kylančią grėsmę dėl jo lytinės orientacijos.
Žemesnės instancijos teismas
19.3. Priešingai nei nurodė Teismas, pareiškėjas nurodė daug individualių detalių, susijusių su jo patirtu persekiojimu lytinės orientacijos pagrindu. Teismas šiuos argumentus išsamiai išdėstė savo sprendime tačiau vėliau juos ignoravo ir priėjo prie nepagrįstos išvados, kad pareiškėjui kilmės valstybėje nekyla individualaus pobūdžio grėsmė. Vien aplinkybė, kad pareiškėjas negalėjo pateikti dokumentų, pagrindžiančių jo atžvilgiu vykdytą teisėsaugos institucijų persekiojimą, nesudaro pagrindo išvadai, kad toks persekiojimas nebuvo vykdomas. Reikalaujant tai padaryti, pareiškėjui nustatoma neproporcinga įrodinėjimo našta, nes tai reikštų, kad asmenys, savo valstybę paliekantys dėl grėsmės jų sveikatai bei gyvybei, išvykdami turėtų atlikti „namų darbus“ ir susirinkti visus teisėsaugos institucijų išduotus dokumentus, nors tai ne visuomet įmanoma. Be to, nei atsakovas, nei teismas nesiekė išsiaiškinti, ar laikinai sulaikius asmenis dėl jų lytinės orientacijos, pareiškėjo kilmės šalyje surašomi protokolai ar kitokio pobūdžio sulaikymą fiksuojantys dokumentai, o jei surašomi, ar sulaikytieji gali gauti jų kopijas. Nesiaiškindamas šių aplinkybių atsakovas nevykdė bendradarbiavimo pareigos, o teismas į tai neatsižvelgė. Taip pat pareiškėjui kilmės valstybėje kylančios grėsmės nebuvo vertinamos perspektyviniu požiūriu, t. y. ar yra reali tokios grėsmės tikimybė ateityje.
19.4. Teismui pripažinus, kad pareiškėjo patirtas persekiojimas nėra susijęs su Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytomis priežastimis, jos laikytinos susijusiomis su Įstatymo 87 straipsnyje įtvirtintais papildomos apsaugos suteikimo kriterijais, kurie taip pat nebuvo tinkamai įvertinti. Pareiškėjas šiuo aspektu pažymi, kad jo pateikti duomenys pagrindžia realią ir individualią grėsmę jo sveikatai ir net gyvybei jį sugrąžinus į kilmės valstybę.
19.5. Teismas nepaneigė, kad pareiškėjo kilmės valstybėje vyksta karinis konfliktas, tačiau sumenkino jo reikšmę, remdamasis tuo, kad pareiškėjas yra „suaugęs vyras“ ir „gali gyventi jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje“. Toks teismo pritaikytas grėsmės pareiškėjui dėl beatodairiško smurto vertinimo kriterijus yra nepagrįstas ir nesuprantamas. Remiantis šiuo kriterijumi, papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą negalėtų būti suteikiama nei vienam vyriškos lyties asmeniui, vyresniam nei 18 metų, nes toks asmuo tariamai galėtų pats pasirinkti gyvenamąją vietą ir tokiu būdu išvengti beatodairiško smurto grėsmės. Pareiškėjo sveikatai bei gyvybei kilmės valstybėje kyla pavojus, pareiškėjas atitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatytus kriterijus ir šiuo pagrindu jam suteiktina papildoma apsauga.
19.6. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes pareiškėjas taip pat pažymi, kad turi būti panaikintos ir sprendimo dalys dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, taip pat draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir draudimo įtraukimo į Šengeno informacinę sistemą.
Atsiliepimas
20. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Departamentas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:
20.1. Pareiškėjo argumentai yra deklaratyvūs bei neatitinka tikrovės, kadangi, kaip matyti iš Departamento ir pirmos instancijos teismo sprendimų turinio, buvo išsamiai ir visapusiškai įvertinti pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvai bei pateiktas jų teisinis įvertinimas, atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktus įrodymus, surinktą kilmės valstybės informaciją ir remiantis teisės aktų nuostatomis bei pabėgėlių teisės principais.
20.2. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir pažymi, kad pareiškėjo pasakojimas yra bendro pobūdžio, pateikti faktai yra abstraktūs, paremti hipotetiniais vertinimais, paviršutiniški, neišsamūs, nedetalūs. Pareiškėjo atveju jo pasakojimas pasižymėjo rimtais trūkumais, kuriuos Departamento pareigūnas buvo pajėgus objektyviai nustatyti remdamasis DSSH modeliu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pasakojimas apie savo, kaip LGBT bendruomenės nario, patirtis yra prieštaringas, paviršutiniškas ir dažnai grindžiamas stereotipiniu LGBT bendruomenės suvokimu, todėl jis nebuvo laikomas patikimu įrodymu ir jam nebuvo taikomas abejonės privilegijos principas. Tikėtina, kad pareiškėjo deklaruojamas homoseksualumas yra pramanytas su tikslu „tinkamai“ pagrįsti prašymą suteikti prieglobstį, kurio pateikimas buvo sąlygotas ne baime grįžti į kilmės šalį, o nenoru išvykti iš Lietuvos Respublikos. Neatmestina, kad pareiškėjas turi kitų motyvų, dėl kurių stengiasi išvengti grįžimo į kilmės šalį, tačiau tyrimo metu jis šių motyvų neatskleidė.
20.3. Atsakovas pakartoja pirmosios instancijos teismo argumentus dėl pareiškėjo pasakojimo neatitikimų ir pažymi, kad atsižvelgus į tai, jog tyrimo metu nenustatytas prieglobsčio prašytojo teiginių apie jo homoseksualumą patikimumas, nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas kilmės valstybėje susiduria su grėsme, kylančia LGBT bendruomenės nariams.
20.4. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad nepagrįstai buvo vertinama saugumo situacija centrinėje šalies dalyje, nes pareiškėjas gyveno įvairiose kilmės valstybės vietose. Pareiškėjas nurodė, kad paskutinė jo gyvenamoji vieta kilmės šalyje – (duomenys neskelbtini). Kita vertus, pareiškėjas yra suaugęs, turintis išsilavinimą vyras, kuris grįžimo į kilmės valstybės atveju gali gyventi jo paties pasirinktoje gyvenamojoje vietoje. Įvertinus prieglobsčio prašytojui gresiantį pavojų „slankiojančios skalės“ testo kontekste, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios padidintų riziką bei sąlygotų apsaugos poreikį nepaisant, jog jo gyvenamojoje teritorijoje nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, pasireiškiantys beatodairišku smurtu.
20.5. Taip pat nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo pagrįstai išsiųstas iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, bei pagrįstai nustatyti draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir kitas Šengeno erdvės valstybes terminai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
21. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Departamento Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
22. Skundžiamu Sprendimu atsakovas atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą) Lietuvos Respublikoje, išsiuntė pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę – (duomenys neskelbtini), uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, taip pat įvedė į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi dvejiems metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
23. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. birželio 16 d. sprendimu pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atmetė. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes jo prašymo suteikti prieglobstį argumentai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų, taip pat motyvuotai (tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisės normomis) buvo priimtas Sprendimas išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
24. Pareiškėjas su anksčiau minėtu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, t. y. panaikinti Migracijos departamento Sprendimą visa apimtimi ir Migracijos departamentą įpareigoti iš naujo visapusiškai ištirti ir įvertinti pareiškėjo prieglobsčio prašymą. Teigia, jog atsakovas bei teismas netinkamai įvertino pareiškėjo persekiojimo aplinkybes kilmės valstybėje ir jam kylančią individualią grėsmę. Pareiškėjo sveikatai bei gyvybei kilmės valstybėje neabejotinai kyla pavojus. Taigi, pareiškėjas atitinka UTPĮ 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nustatytus kriterijus ir šiuo pagrindu jam suteiktina papildoma apsauga.
25. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABT 140 str. 1 d.). Taip pat akcentuotina, jog, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina.
26. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1–2 dalyse.
27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3776-438/2018; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; kt.).
28. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindžia tuo, kad kilmės valstybėje ((duomenys neskelbtini)) patiria persekiojimą dėl savo seksualinės orientacijos, t. y. jis yra (duomenys neskelbtini). Apie jį žmonės pranešė valdžios institucijoms. Už homoseksualius santykius kilmės valstybėje yra smarkiai baudžiama ir dėl to jis buvo žiauriai sumuštas. Anot pareiškėjo, jeigu jį būtų pagavę valdžios atstovai, tai būtų uždarę į kalėjimą ir jis nebebūtų galėjęs išeiti, todėl turėjo slėptis, o kai tik galėjo – pabėgo. Pažymi, jog kilmės šalyje dėl savo seksualinės orientacijos negali normaliai gyventi.
29. Nagrinėjamu atveju, atlikdamas tyrimą, atsakovas rėmėsi DSSH modeliu. Atlikto tyrimo metu nustatyta, kad vertinant pareiškėjo pasakojimą „kitoniškumo“ elemento kontekste jo pasakojime ir atsakymuose dominavo visuotinai žinoma informacija, o ne jo asmeninė patirtis: jo pasakojimas apsiribojo bendro pobūdžio informacija, dauguma atsakymų pasižymėjo neišsamiu apibūdinimu, jog jis „kitoks“, daugiau akcentavo bendrą LGBT asmenų padėtį. Per apklausą prieglobsčio prašytojas apie savo lytinę orientaciją kalbėjo abstrakčiai, vengė atsakinėti į patikslinančius klausimus ir dažnai į klausimus tiesiogiai neatsakydavo, tekdavo pakartoti klausimą. Per antrinę apklausą jam taip pat sunkiai sekėsi apibūdinti aplinkybes, kaip jis susipažindavo su kitais tapačios seksualinės orientacijos asmenimis.
30. Nevisiškai tikroviška prieglobsčio prašytojo pateikta informacija ir apie (duomenys neskelbtini) homoseksualų teises ginančias organizacijas: apie vieną jo nurodytą organizaciją ((duomenys neskelbtini)) tyrimo metu informacijos nerasta, o apie tai, kad palaikė ryšius su kita organizacija ((duomenys neskelbtini)), veikusia (duomenys neskelbtini) mieste, jokių įrodymų nepateikė, todėl vien tik jos prieglobsčio prašytojo paminėjimas savo pasakojime niekaip nepatvirtina jo seksualinės orientacijos. Be to, nors 2021 m. balandžio mėn. organizacijos „(duomenys neskelbtini)“ ofise buvo atlikta policijos krata ir 13 asmenų buvo suimti dėl įtarimų esant homoseksualais, tačiau jos pagrindinis veiklos tikslas – padėti ŽIV sergantiems asmenims. Taigi prieglobsčio prašytojo pasakojimas „kitoniškumo“ prasme yra nenuoseklus, taip pat nepasižymi nei detalumu, nei išsamumu, o tam tikros pasakojimo dalys yra prieštaringos. Prieglobsčio prašytojo abstraktūs paaiškinimai, kaip jis suvokė (suvokia) savo „kitoniškumą“ ir kaip tai paveikė (paveikia) jo elgesį, iš esmės neišeina už paviršutiniško ir stereotipinio suvokimo ribų, apsiriboja fizinių elementų bei kitų asmenų (o ne paties prieglobsčio prašytojo) elgesio apibūdinimu.
31. Esminiai trūkumai taip pat nustatyti įvertinus „stigmos“ ir „gėdos“ elementus. Prieglobsčio prašytojo teiginiai apie jaustą baimę dėl priklausymo LGBT bendruomenei, kuri neleido atsiskleisti, yra bendro pobūdžio bei nenuoseklūs, o paaiškinimai yra nepakankami. Su „stigma“ ir „gėda“, susiję prieglobsčio prašytojo teiginiai yra abstraktūs, neatspindintys asmeninių patyrimų bei nenusakantys proceso, kurio metu jis atsikratė „stigmos“ ir „gėdos“ jausmo bei suvokė, kad nebeturi slėpti savo priklausomybės LGBT bendruomenei. Jo pasakojimas apie persekiojimą kilmės valstybėje (buvo sumuštas ir sulaikytas policijos) yra prieštaringas, nekonkretus, pateikta informacija yra daugiau bendro pobūdžio, nepagrįsta objektyviais įrodymais (kuriuos prieglobsčio prašytojas tariamai turi, tačiau Migracijos departamentui nepersiuntė). Nors prieglobsčio prašytojas teigia, kad (duomenys neskelbtini) baudžiamajame kodekse yra (duomenys neskelbtini) straipsnis, kuris numato atsakomybę už seksualinius santykius su tos pačios lyties asmeniu, tačiau vertinant „žalos“ elementą, mažai tikėtina, kad (duomenys neskelbtini) žinios apie galimas grėsmes (duomenys neskelbtini), kurios jo pasakojime apsiriboja bendro pobūdžio informacija, yra pagrįstos individualia patirtimi.
32. Pažymėtina, kad pareiškėjo pasakojimas pasižymėjo prieštaringumu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nesutapo jo pirminėje (2021 m. spalio 14 d.) ir Migracijos departamento papildomai atliktoje (2023 m. kovo 28 d.) apklausose pateikta informacija. Pirminės apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad santykius su tos pačios lyties asmenimis jis slėpė ir viskas vykdavo ne namų aplinkoje. Vėliau tos pačios apklausos metu teigia, jog kaimynai įsiverždavo pas jį į namus ir jį keletą kartų matė jo miegamajame. Prieglobsčio prašytojas nebuvo nuoseklus ir pasakodamas apie sužalojimo aplinkybes: pirma teigė, kad ligoninėje buvo 2 dienas, antrą – 5 dienas, o vėliau aiškino, jog ligoninėje nebuvo, jam medikas suteikė pagalbą namuose. Skirtingai pareiškėjas apibūdino ir pristatymo į policijos įstaigą (duomenys neskelbtini) mieste kiekybinį aspektą (2021 m. spalio 14 d. apklausos metu teigė, kad buvo nuvežtas du kartus, o teismo posėdžio metu – jog vieną kartą). Taip pat pirminės apklausos metu pareiškėjas nurodė, jog apie savo seksualinę orientaciją suvokė vidurinėje mokykloje ir gyvenant internate, tada pradėjo bendrauti su vienu berniuku, vėliau jie bendravo ir universitete, kol vieną dieną buvo sužinota apie jų santykius ir jie kartu buvo uždaryti į kamerą. Tuo tarpu antrosios apklausos metu pareiškėjas tvirtino, kad turėjo vienkartinių partnerių vidurinėje mokykloje, o po to turėjo partnerių universitete. Pareiškėjas per antrą apklausą negalėjo detalizuoti anksčiau pirminės apklausos metu nurodytų ilgalaikių santykių. Taigi prieglobsčio prašytojo pasakojime nustatyta visuma prieštaravimų.
33. Migracijos departamentas Sprendime, apibendrindamas visų DSSH modelio elementų vertinimą nurodė, kad prieglobsčio prašytojo pasakojimų kontekste įvertinus „kitoniškumo“, „stigmos“, „gėdos“ bei „žalos“ elementus, nustatyti rimti prieglobsčio prašytojo pasakojimų trūkumai. Jo pasakojimai apie savo, kaip LGBT bendruomenės nario, patirtis yra prieštaringi, paviršutiniški ir dažnai grindžiami stereotipiniu LGBT bendruomenės suvokimu. Be to, prieglobsčio prašytojo pasakojimas apie su „kitoniškumu“ bei „stigma“ susijusius savęs suvokimo procesus buvo nedetalus ir neišsamus, nepaisant užduodamų pakartotinių klausimų, stengiantis padėti prieglobsčio prašytojui atskleisti savo vidines patirtis. Prieglobsčio prašytojas apsiribojo tik bendros informacijos pateikimu, nuolat akcentavo, jog dėl priklausymo LGBT bendruomenei jam kyla grėsmė kilmės šalyje, jog už tai yra baudžiama, tačiau negalėjo savo pasakojimo pagrįsti asmenine patirtimi, rėmėsi plačiai žinoma informacija apie kilmės valstybę. Įvertinus prieglobsčio prašytojo pasakojimą remiantis DSSH modeliu, nustatyti patikimumo trūkumai, todėl jo pasakojimas apie tariamą priklausymą LGBT bendruomenei vertintinas kritiškai bei nelaikytinas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu tarptautinės apsaugos poreikį.
34. Vertinant visų DSSH modelio elementų kontekste būtent pasakojimo trūkumai patvirtina, jog pareiškėjo deklaruojamas homoseksualumas yra pramanytas su tikslu „tinkamai“ pagrįsti prašymą suteikti prieglobstį, kurio pateikimas, savo ruožtu, buvo sąlygotas ne baime grįžti į kilmės šalį, o nenoru išvykti iš Lietuvos Respublikos. Prieglobsčio prašytojas taip pat nepateikė aiškios ir tikslios informacijos apie patirtą individualų netinkamą elgesį, apie suvokiamas grėsmes kilmės valstybėje, apie homoseksualams kylančias grėsmes kilmės valstybėje, apart to, jog yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė.
35. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų pabėgėlio statusui gauti. Pareiškėjo paaiškinimas pagrįstai nebuvo laikomas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu tarptautinės apsaugos poreikį. Išskyrus bendro pobūdžio pasakojimą, pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų jo paaiškinimą dėl kilmės valstybėje tariamai gresiančio persekiojimo, susijusio su pareiškėjo seksualine orientacija (labiau jautėsi tik esąs (duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktą paaiškinimą apie jo kaip homoseksualaus asmens persekiojimą (duomenys neskelbtini), nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjo nurodytos priežastys prilygsta persekiojimui, o jo individuali situacija atitinka visiškai pagrįstos baimės kriterijų. Nepaisant to, kad (duomenys neskelbtini) homoseksualūs santykiai kriminalizuoti, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjui kilmės valstybėje individualiai gresia pavojus.
36. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.
37. Įvertinus pareiškėjui gresiantį pavojų „slankiojančios skalės“ testo kontekste, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios padidintų riziką bei sąlygotų apsaugos poreikį nepaisant beatodairiško smurto lygio. Prieglobsčio prašytojas nurodė, kad augo ir vidurinę mokyklą lankė (duomenys neskelbtini), o baigęs vidurinę mokyklą išvažiavo studijuoti į (duomenys neskelbtini) miestą. Pareiškėjas, atsakydamas į klausimą dėl (duomenys neskelbtini) krizės įtakos, pažymėjo, jog pats nemano, kad (duomenys neskelbtini) krizė jį būtų palietusi ir tai neįtakojo jo pabėgimą iš šalies. Kaip matyti iš atsakovo surinktos informacijos apie padėtį kilmės valstybėje, įvairaus pobūdžio neramumai ir ginkluoti susirėmimai vyksta (duomenys neskelbtini) šiaurės vakarų ir pietvakarių regionuose (Amnesty International ataskaita apie žmogaus teises (duomenys neskelbtini) 2022 metais). 2023 m. sausį minėtuose regionuose padėtis išliko įtempta, tęsėsi smurtas ir tikslinės atakos.
38. Pareiškėjas nurodė, kad paskutinė jo gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini). Tai šalies sostinė ir antrasis pagal dydį miestas, esantis centriniame regione. Vadovaujantis naujausiais ACLED duomenimis, laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2023 m. kovo 1 d., (duomenys neskelbtini) centriniame regione įvyko 25 saugumo incidentai, iš kurių 3 mūšiai, 11 smurto prieš civilius gyventojus atvejų, 2 sprogimai, 9 riaušės, taip pat užfiksuotos 9 mirtys, susijusios su minėtais saugumo incidentais.
39. Įvertinę šias aplinkybes tiek atsakovas, tiek ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) centriniame regione nevyksta UTPĮ 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, pasireiškiantys beatodairišku smurtu, todėl civiliui asmeniui vien tik dėl buvimo teritorijoje nėra rizikos patirti rimtą grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Tai reiškia, jog prieglobsčio prašytojas turi alternatyvaus persikėlimo galimybę, ką patvirtina ir jo pasakojimas (gyveno bent penkiuose miestuose). Iš jo pasakojimo taip pat matyti, jog (duomenys neskelbtini) centriniame regione jis gyveno ilgiausiai. Be to, pareiškėjas nė karto neužsiminė, kad dėl šalyje vykstančio vidinio konflikto jam gyvenant (duomenys neskelbtini) kilo rimta grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.
40. Vertindamas grėsmę prieglobsčio prašytojo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei kilmės valstybėje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad, nors pareiškėjas buvo pristatytas į policijos įstaigą dėl, kaip nurodė pareiškėjas, savo lytinės orientacijos, kilmės šalies žmonės rašė skundus valdžios institucijoms dėl pareiškėjo orientacijos, jis keliavo iš vieno miesto į kitą, užsirašydavo skirtinguose miestuose į universitetus, tačiau pareiškėjas nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nebuvo valstybės institucijų persekiojamas dėl lytinės orientacijos, netrukdomai lėktuvu išskrido iš kilmės šalies, nebuvo sulaikytas.
41. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui ir papildomą apsaugą. Pagrįstai nenustatyta, kad jis galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, jog kilmės valstybėje pareiškėjas bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas arba jis galėtų tokiu būdu būti baudžiamas. Taip pat pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje (pareiškėjo pasakojimas ir atsakovo surinkta informaciją apie kilmės valstybę nepatvirtina, kad dėl savo seksualinės orientacijos jis gali būti nužudytas ar patirti kitokį žiaurų elgesį). Todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose. Taip pat pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei negresia ginkluoto konflikto nulemtas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojui turėtų būti suteikta papildoma apsauga (Įstatymo 87 str. 1 d. 3 p.).
42. Pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai pasisakė dėl prieglobsčio prašytojo pateikto išrašo iš medicininės knygelės ir (duomenys neskelbtini) sveikatingumo centro Konsultacijų knygelės įrodomosios reikšmės. Pastebėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Pažymėtina, kad šiais aspektais teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir plačiau šioje nutartyje dėl to nepasisako.
43. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai nustatytas 2 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos ir nuspręsta įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi Šengeno erdvės valstybėse 2 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
44. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl esminių pareiškėjo nurodytų argumentų, įvertino pareiškėjo individualią padėtį. Pažymėtina, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018). Pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų ir padarytų išvadų nepaneigia.
45. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.