Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2016-04-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-926-957/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-04-11
Bylos Nr.
1-926-957/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marijus Kursevičius
Kaltinamasis
M. S., M. M.
Civilinis ieškovas
P. O.
Nukentėjusysis
J. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-926-957/2016Proceso Nr. 1-17-1-02971-2013-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2.1., 1.2.27.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 11 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius,sekretoriaujant Evelinai Vėgelytei,dalyvaujant prokurorei Astai Poškutei,kaltinamiesiems M. S., M. M.,kaltinamosios gynėjui adv. Šarūnui Vilčinskui,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui P. O.,nukentėjusiajai J. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, išsiskyrusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti valytoja, gyvenanti (duomenys neskelbtini), administracine tvarka bausta, neteista;

M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, administracine tvarka baustas, teistas Vilniaus rajono apylinkės teismo 1996 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 1 dalį – 900 Lt (10 MGL) dydžio bauda,

kaltinami nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. ir M. S., 2013 m. gruodžio 4 d., apie 0.30 val., veikdami kartu, viešoje vietoje kebabinėje, (duomenys neskelbtini), abu necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo darbuotoją J. S., po to M. M. stvėrė nukentėjusiajai už kaklo ir bandė smaugti, vėliau atvykus policijos pareigūnams P. K. ir P. O. taip pat įžeidinėjo pareigūnus necenzūriniais žodžiais, M. M. nusimovė kelnes ir norėjo šlapintis viduryje salės, taip M. M. ir M. S. demonstravo nepagarbą aplinkiniams, pažeidė viešąją tvarką ir sutrikdė visuotinę rimtį, t. y. bendrais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Be to, M. M. ir M. S., 2013 m. gruodžio 4 d., apie 0.30 val., veikdami kartu, kebabinėje, (duomenys neskelbtini), atvykus policijos pareigūnams P. K. ir P. O. pagal darbuotojos J. S. iškvietimą, M. M. pareigūnui P. O. bandant uždėti jai antrankius puolė prie jo ir panaudojo fizinį smurtą – nagais bandė apdraskyti veidą, rankomis griebė už tarnybinės liemenės, tampė, spyrė koja P. O. į koją, sukeldama jam fizinį skausmą, uždėjus jai antrankius tris kartus policijos pareigūnui P. O. spjovė ant tarnybinės liemenės, o M. S. pareigūnui P. O. bandant M. M. uždėti antrankius trukdė, taip pat panaudojo fizinį smurtą – stumdė policijos pareigūną, traukė už tarnybinės uniformos tam, kad nebūtų uždėti antrankiai. Taip M. M. ir M. S. panaudodami fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.

Kaltinamasis M. S. apklausiamas teisme savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad viskas buvo 2013 m., tikslaus mėnesio neprisimena, galėjo būti gruodžio 3-4 d., 0.30 val. Viskas prasidėjo nuo to, kad apie 21.00 val. į svečius užėjo M. M., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Abu išgėrė sauso vyno ir nuėjo pasivaikščioti, užėjo į kebabinę, jau buvo po vidurnakčio. Ta kebabinė yra (duomenys neskelbtini), šalia gėlių turgaus. Užėjus į kebabinę, M. M. padėjo piniginę ant stalo. Kebabinėje dar buvo asmenų, darbuotoja. Paskui užbėgo vaikinas ir pavogė M. M. piniginę, jis bandė gaudyti, tačiau nespėjo pagauti, grįžo atgal. M. M. pradėjo šnekėti su padavėja. Buvo šokas dėl pavogtos piniginės. Jis pradėjo rėkti ant barmenės, kad gal čia pas juos koks susitarimas buvo, kad barmenė su tuo kaip nors susijusi. Tas vaikinas, kuris pavogė pinigines, tiesiog įbėgo į kebabinę ir išbėgo. Į kebabinę atsinešė du butelius alaus, bet jo nevartojo, prieš tai namuose vartojo vyno. Kebabinės darbuotojai dėl to įvykio abu pradėjo reikšti pretenzijas. Jis kebabinės darbuotojai sakė necenzūrinius žodžius, M. M. irgi reiškė pretenzijas, rėkė, įžeidinėjo. Jis tiktai keikėsi. Paskui atvažiavo pareigūnai, tada jau buvo ir necenzūriniai žodžiai. Jis barmenės nelietė, nes prie jos niekaip „nedaeisi“, barmenė nebuvo išėjusi į salę, jis prie jos net nebuvo prisilietęs. Jis barmenei nestvėrė už kaklo ir nebandė jos smaugti. Nematė, kad M. M. būtų prie barmenės pridėjusi rankas. Paskui į kebabinę užėjo dar du vaikinai, jis pradėjo ant barmenės rėkti, buvo šokas, manė, kad jie visi susiję. Stalą gal apvertė netyčia. Jeigu jis būtų buvęs toks agresyvus, juk jam būtų buvę uždėti antrankiai. Jis nieko nestūmė. Pareigūnų nestumdė, netrukdė jiems sulaikyti M. M., kebabinės darbuotojos nelietė. Buvo taip, kaip nurodyta jo apklausoje (t. 1, b. l. 118), bet jis pareigūno už liemenės netampė. Po apklausa pasirašė jis pats. Tą dieną buvo išgėręs pora butelių sauso vyno. Atrodo, jog jam nustatinėjo neblaivumą, bet nepamena, kiek nustatė. Nestūmė ir netraukė pareigūno už liemenės, tik rėkė, keikė, viską prisimena. Jokių veiksmų nukentėjusiųjų atžvilgiu nevartojo. Yra susipažinęs su kaltinamuoju aktu. Pripažįsta, kad buvo necenzūriniai žodžiai, bet nieko nestūmė. Nukentėjusiųjų iš anksčiau nepažįsta. Pareigūnams buvo sakyta, kad pavogta piniginė ir barmenė tai matė. Atrodo, kad pareigūnas niekaip nereagavo, norėjo juos padaryti chuliganais. Tyrimo metu apie piniginę jo niekas neklausinėjo. Kai atvažiavo iš areštinės paklausė, kaip atrodė tas vyras, jis sakė, kad nematytas, bet jokio apklausos protokolo nebuvo. Jis jokio pareiškimo dėl vagystės nerašė, kitą dieną tyrėja visko klausinėjo.

Kaltinamoji M. M. apklausiama teisme savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad ji galimai 2013 m. gruodžio 3 d. buvo pas draugę gimtadienyje, išgėrė brendžio. Tuomet grįžo į Šeškinę, nuėjo pas kaimyną M. ir jo žmoną, išgėrė vyno, nepamena kiek. Paskui turbūt buvo dar mažai, todėl nutarė eiti kebabų. Einant pro šalį praėjo jos sūnus, davė jiems du butelius alaus. Ji su M. S. nuėjo į kebabinę, ji padėjo piniginę, sėdėjo ir kalbėjosi. Tada kažkas atbėgo, griebė jos piniginę ir pabėgo, jai buvo šokas. Ką darė M. S., ji nepamena, ji turbūt pradėjo rėkti, bet neprisimena dėl ligos. Net neprisimena nukentėjusiųjų veido. Prisimena dar tokį momentą, kad kai juos norėjo vežti į areštinę, prie automobilio ją labai mušė ir spyrė, mašinoje suspaudė sėdynes ir daužė, nežino už ką, jokių ekspertizių nedarė, nes neturi pinigų. Jai būna tokių momentų, kad jei ji pagauna šoką, tuomet neprisimena. Žino, kad sūnus davė du butelius alaus, nors neprisimena, kaip ten viskas buvo. Žinodama save, ji galėjo įžeidinėti pareigūnus, neprisimena, ar stvėrė padavėjai už kaklo. Neprisimena momento, kaip atvažiavo pareigūnai ir ką ji su jais darė. Stresuodama nieko neprisimena. Nei apie spyrimą, nei apie spjaudymą neprisimena, bet gali būti, kad taip buvo. Jai labai gėda, kad viskas taip atsitiko. Anksčiau nukentėjusiųjų nepažinojo. Prisimena, kaip vežė į komisariatą, kaip ją stūmė mašinoje. Neprisimena, su kokiu automobiliu vežė. Vežant į komisariatą ją mušė. Civilinio ieškinio visiškai nepripažįsta.

Nukentėjusioji J. S. apklausiama teisme parodė, kad tikslios datos neprisimena, galėjo būti 2013 m. gruodžio 3-4 d., į kebabinę užėjo trys jaunuoliai ir atbėgo vieno iš jų motina, užpuolė savo sūnų. Išėjo į lauką aiškintis, paskui jaunuoliai grįžo, pasiėmė tai, ką užsisakė, ir išėjo. Kaltinamoji pasiliko kebabinėje, jie turėjo su savimi alkoholinių gėrimų. Ji kelias kartus kaltinamiesiems pakartojo, kad negalima gerti viešoje vietoje, tačiau jos niekas neklausė. Ji manė, kad geriau patylės ir kaltinamieji greičiau išeis. Po kurio laiko atėjo vyriškis ir kažką pagriebė nuo stalo. Ji nematė, ką minėtas vyriškis pagrobė – ar telefoną, ar piniginę. Kaltinamieji ją pradėjo keikti, sakė ‚tu nebedirbsi, negyvensi“, sakė necenzūrinius keiksmažodžius, tai sakė abu kaltinamieji. Ji iš karto nieko nedarė, bandė su jais kalbėtis, bet galiausiai iškvietė policijos pareigūnus. Prieš atvykstant policijos pareigūnams, atėjo dar du jaunuoliai, užsisakė, ko norėjo. Kaltinamieji pradėjo pulti ir tuos jaunuolius, kad neva čia kažkokia grupuotė. Kebabinėje klebėjo vieno stalo koja, kaltinamoji pargriovė tą stalą, nurovė koją ir užpuolė jaunuolius, įspraudė juos į kampą. Jaunuoliai kaltinamuosius atstūmė ir išbėgo į lauką. Pamačiusi, kad jau atvyko policijos pareigūnai, ji atidarė duris ir išėjo į salę, tuo metu kaltinamoji ją užpuolė. Kaltinamoji pribėgo ir stvėrė jai už kaklo, tai pamatę pareigūnai atbėgo. Kaltinamasis vyriškis ją keiksnojo, buvo tokie grasinimai, kad „nebedirbsi, negyvensi“. Kai atvyko pareigūnai, nematė, kas toliau buvo. Kai pareigūnai buvo kebabinėje, pareigūnai buvo apkeiksnoti, juos moteris apspardė, vėliau moteris nukrito ir voliojosi ant grindų, pareigūnai bandė ją pakelti, ji nesutiko uždėti antrankius, nusimovė kelnes, spjaudėsi, spardėsi, įspyrė. Vyriškis bandė moterį raminti. Kas vyko toliau ji nematė, nes su kitu pareigūnu rašė pareiškimą, bet tikrai matė, kaip spyrė. Moteris nusimovė kelnes, nes norėjo į tualetą. Moteris prašė rakto, bet ji jai rakto nedavė, nes manė, kad dar tualete užsirakins. Neprisimena, ar moteris priešinosi abiem pareigūnams, ar vienam. Ji sužalojimų nepatyrė, nesikreipė į medikus, pretenzijų neturi, nori viską užsimiršti. Policijos pareigūnai prašė, kad ji viską filmuotų, vėliau ji viską pateikė policijai, bet sakė, kad nebėra.

Nukentėjusysis P. O. apklausiamas teisme parodė, kad įvykį maždaug atsimena. Tą naktį dirbo 6 policijos komisariato teritorijoje. Iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad kebabinėje, (duomenys neskelbtini), yra užpulta pardavėja. Jiems (t. y. pareigūnams) atvykus, per kebabinės langa pamatė, kaip moteriškė griebė darbuotoją už kaklo, tampė už plaukų, o vyras, kiek pamena, stovėjo šalia ir žiūrėjo. Jiems įbėgus, jis nustūmė moteriškę nuo pardavėjos, pasodino ant kėdės ar suolo prie sienos, kolega ramino merginą, nes ji buvo stipriai išsigandusi. Jis stovėjo prie moteriškės, klausė, kas atsitiko. Moteris kažką minėjo dėl piniginės ar „tašytės“. Tuo momentu kaltinamoji pradėjo spardytis, spyrė jam, vėl pradėjo lįsti prie merginos, keikėsi, įžeidinėjo ir merginą, ir juos, kaip pareigūnus, grasino atleidimu iš darbo ir jiems, ir merginai. Jiems yra taip nuolat grasinama, tačiau jie į tai nebekreipia dėmesio. Tuomet moteriškė pašoko nuo suolo lyg bandydama išeiti iš kebabinės ir pasišalinti. Jis kaltinamąją pagriebė už rankos, pastūmė ant suolo ir apvertė ant pilvo, norėjo uždėti jai antrankius, tačiau nepavyko. Kaltinamoji kartojo, kad nori į tualetą. Jai buvo pasakyta, kad tuoj nuvažiuos į 6 policijos komisariatą ir ten galės nueiti į tualetą. Tuo metu moteriškė nusirengė ir atsitūpė atlikinėti gamtinius reikalus. Jie kebabinės darbuotojai pasakė filmuoti šią situaciją. Moteris pakėlė kelnes jis priėjo ir prispaudė ją prie sienos, kad galėtų uždėti antrankius. Uždėjus antrankius, moteris atsigulė ant grindų ir pradėjo spardytis kojomis, jam pataikė į koją, jis pajuto skausmą, buvo mėlynė, į medikus nesikreipė. Kai bandė uždėti antrankius, vyras pradėjo raminti moteriškę, bet pamatęs, kad antrankiai bus uždėti, jis pradėjo tampyti už uniformos, stumdė jį ir jo porininką. Moteris spjaudėsi ir ant uniformos, ir ant veido pataikė, su nagais griebė už kaklo. Moteris neaiškino aplinkybių dėl piniginės, iš karto kažką bandė pasakyti, kad jai pavogė ar rankinuką, ar piniginę. Moteriškei paaiškino, kad kai išsiblaivys, tegu kreipiasi su pareiškimu į 6 policijos komisariatą. Vyriškis, dedant antrankius, stumdė rankomis, griebė už uniformos, keikėsi, triukšmavo. Moteriškė irgi keikėsi ir jų, ir darbuotojos atžvilgiu, grasino darbuotojai, kad ji negalės dirbti ir gyventi, jiems irgi grasino, kad jie nebedirbs. Ant jų piliečiai keikiasi kiekvieną dieną, tokia jų kasdienybė, nebekreipia į tai dėmesio. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad ir vyriškis smaugė merginą, bet jis buvo šalia, iš tiesų jis buvo užstojęs vaizdą, o moteriškė tikrai laikė už kaklo. Jis patyrė fizinį skausmą, nepatogumą, pažeminimą kebabinės darbuotojos atžvilgiu. Moteris spjaudėsi, pažemino jį ir policiją. Palaiko savo 1200 Lt dydžio ieškinį.

Iš 2013 m. gruodžio 4 d. J. S. pareiškimo matyti, kad šiandien apie dvyliktą valandą į darbą kebabinėje, (duomenys neskelbtini), atėjo klientai, kurie užpuolė kitus klientus ir grasino jai, kad ją nužudys. Minėti asmenys sugadino kebabinės inventorių, garsiai rėkavo, keikėsi necenzūriniais žodžiais, išplūdo ją necenzūriniais žodžiais, sakė „(duomenys neskelbtini) tu nepasirodysi“. Pareigūno akivaizdoje nusimovė kelnes bandydama šlapintis.. Su moterimi buvę vyras grasino jai nužudymu pasakęs, kad ji dirba paskutinę dieną. Moteris užpuolė pareigūnus spardydama kojomis (t. 1, b. l. 13).

Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, jog 2013 m. gruodžio 4 d. 0 val. 32 min. bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kebabinėje lankytojas kabinėjasi prie kitų lankytojų, agresyvus (kviečia darbuotoja) (t. 1, b. l. 16).

Iš 2013 m. gruodžio 4 apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir nustatyta, kad prie durų ant grindų guli medžio drožlių plokštės dalis (1,5 cm × 1,6 cm – 15 cm), iš viršaus jis yra poliruotas, briaunos poliruotos, dešiniame kampe yra stalas ant keturių kojų. Nuo stalo viršaus yra nulaužtas vienas kampas, gulintis ant grindų, kuris atitinka plokštės nulaužtą dalį, gulinčią ant žemės. Stalo koja priešingoje pusėje nuo nulaužto kampo yra palinkusi, kojos laikikliai nelaiko. Stalas tamsiai vyšnios spalvos. Prie stalo yra kėdė. Užėjus į salę, tiesiai yra langas, prie kurio yra suolelis su paminkštinimu ant viršaus. Prie suolo yra vyšnios spalvos stalas bei dvi kėdės. Po dešine yra durys vyšnios spalvos (į tualetą). Įėjimo durys į paviljoną atsidaro į lauką (t. 1, b. l. 17-19).

Iš 2013 m. gruodžio 4 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pranešimo matyti, kad nuo 0.05 val. iki 0.40 val. (duomenys neskelbtini), kebabinėje, moteris su vyru, būdami neblaivūs, kebabinėje sulaužė stalą, išgąsdino darbuotoją, jai grasino ir vadino visokiais necenzūriniais žodžiais. Materialinės žalos dėl įvykio įmonė nepatyrė (t. 1, b. l. 21).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 4-os kuopos 3-ojo būrio vyresniojo patrulio P. O. 2013 m. gruodžio 4 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog 2013 m. gruodžio 4 d., apie 0.35 val., patruliuojant kartu su vyr. patruliu P. K. iš Vilniaus apskrities VPK OVS gautas pranešimas, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kebabinėje lankytojas kabinėjasi prie kitų lankytojų. Atvykus minėtu adresu kebabinėje pamatė, kaip vyras su moterimi už kaklo paėmę smaugė kebabinės darbuotoją. Užėjus į vidų moteris pradėjo garsiai rėkauti, keiktis necenzūriniais žodžiais ir įžeidinėti juos, kaip policijos pareigūnus, necenzūriniais žodžiais, sakė, kad jie nebedirbs. Vyras jų akivaizdoje kebabinės darbuotojai pasakė „(necenzūriniai žodžiai) (duomenys neskelbtini) nepasirodysi, zakapaju tebia (necenzūriniai žodžiai)“. Moteris, kaip vėliau paaiškėjo, M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jų akivaizdoje nusimovė kelnes bandydama nusišlapinti, pilietės buvo pareikalauta nutraukti savo neteisėtus veiksmus, pilietė jų nenutraukė, atsistojusi spyrė su koja pataikydama jam į koją. Prieš M. M. buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai, ji pargriauta ant žemės, užsuktos rankos už nugaros ir uždėti antrankiai. Šalia buvęs vyras, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo M. S., gim. (duomenys neskelbtini) (iš žodžių), trukdė sulaikymui traukdamas jį už liemenės, sakydamas necenzūrinius žodžius. Sodinant į tarnybinį automobilį M. M. pradėjo spardytis vengdama sulaikymo, jėga buvo įsodinta į tarnybinį automobilį. Apie 0.55 val. minėti asmenys pristatyti į 6 PK. Pristatymo metu M. S. grasino susidorojimu pasakydamas, kad paskutinė jūs dieną dirbate policijoje, M. M. keikėsi necenzūriniais žodžiais ir spjaudėsi tarnybiniame automobilyje (t. 1, b. l. 30).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 4-os kuopos 3-ojo būrio vyresniojo patrulio P. K. 2013 m. gruodžio 4 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog jame nurodytos analogiškos aplinkybės, kaip ir P. O. 2013 m. gruodžio 4 d. tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 29).

Iš alkotesterio kvito duomenų matyti, kad 2013 m. gruodžio 4 d., 01.18 val. M. S. buvo nustatytas 1.93 prom. neblaivumo laipsnis (t. 1, b. l. 101).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, kad M. M. ir M. S. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro atlikęs nuoseklų vienas kita papildančių ir detalizuojančių įrodymų visumos tyrimą.

Dėl BK 284 straipsnio 1 dalies taikymo

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad viešojoje vietoje panaudotas fizinis smurtas, atsižvelgiant į visas konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, gali būti vertinamas ir pripažįstamas įžūliu elgesiu, demonstruojančiu nepagarbą aplinkiniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-652/2007, 2K-136/2010, 2K-445/2013, 2K-7-404/2014, 2K-7-62-489/2015 ir kt.).

Kaltinamoji M. M. apklausiama teisme savo kaltę pripažino iš dalies ir dėl kaltinimo pažeidus viešąją tvarką parodė, kad ji galimai 2013 m. gruodžio 3 d. buvo pas draugę gimtadienyje, išgėrė brendžio. Tuomet grįžo į (duomenys neskelbtini), nuėjo pas kaimyną M. ir jo žmoną, išgėrė vyno, nepamena kiek. Paskui turbūt buvo dar mažai, todėl nutarė eiti kebabų. Einant pro šalį praėjo jos sūnus, davė jiems du butelius alaus. Ji su M. S. nuėjo į kebabinę, ji padėjo piniginę, sėdėjo ir kalbėjosi. Tada kažkas atbėgo, griebė jos piniginę ir pabėgo, jai buvo šokas. Ką darė M. S., ji nepamena, tačiau pati turbūt pradėjo rėkti, bet tiksliai neprisimena dėl ligos, net neprisimena nukentėjusiųjų veido. Tuo tarpu M. S. parodė, kad jam būnant kebabinėje su M. M., į kebebinę užbėgo vaikinas ir pavogė M. M. piniginę, jis bandė gaudyti, tačiau nespėjo pagauti, grįžo atgal. M. M. pradėjo šnekėti su padavėja. Buvo šokas dėl pavogtos piniginės. Jis pradėjo rėkti ant barmenės, kad gal čia pas juos koks susitarimas buvo, kad barmenė su tuo kaip nors susijusi. Kebabinės darbuotojai dėl to įvykio abu su M. M. pradėjo reikšti pretenzijas. Jis kebabinės darbuotojai sakė necenzūrinius žodžius, M. M. irgi reiškė pretenzijas, rėkė, įžeidinėjo. Jis tiktai keikėsi. Teismo vertinimu, tokie kaltinamosios M. M. parodymai laikytini kitais įrodymais nepagrįsta gynybine pozicija, jie selektyvaus pobūdžio, dėl esminių bylos aplinkybių nėra visiškai nuoseklūs, be to, juos esminėse detalėse paneigia, kartu ir faktą, jog M. M. įvykio metu išsakė necenzūrinius žodžius, naudojo smurtą prieš nukentėjusiąją J. S., patvirtina kitų bylos įrodymų visuma. Tuo tarpu M. S. parodymai dėl jo paties veiksmų darant viešosios tvarkos pažeidimą iš esmės nuoseklūs, tačiau dalyje dėl M. M. veiksmų jie prieštaringi. Dėl šios priežasties teismas remiasi kaltinamųjų parodymais tik tiek, kiek jie atitinka kitų bylos įrodymų turinį. Pirmiausia pažymėtina, kad proceso eigoje kaltinamosios M. M. parodymai iki to momento, kai buvo pavogta jos piniginė, taip pat dėl laikotarpio kai ji buvo vežama į policijos komisariatą gana nuoseklūs, tačiau laikotarpio kai ji įžeidžiai bendravo su nukentėjusiąją, keikė ją necenzūriniais žodžiais, naudojo prieš ją smurtą, taip pat kai ji pati buvo sulaikoma policijos pareigūnų, kaltinamoji teigia neprisimenanti. Ši aplinkybė teismui kelia abejonių M. M. parodymų nuoširdumu ir patikimumu. Kita vertus pažymėtina, kad dėl kaltinamosios M. M. veiksmų nuoseklius parodymus davė nukentėjusioji J. S., taip pat policijos pareigūnas P. O., taip pat iš dalies kaltinamosios veiksmus apibūdino ir kitas kaltinamasis M. S. Štai nukentėjusioji J. S. apklausiama teisme parodė, kad tikslios datos neprisimena, galėjo būti 2013 m. gruodžio 3-4 d., į kebabinę užėjo trys jaunuoliai ir atbėgo vieno iš jų motina, užpuolė savo sūnų. Išėjo į lauką aiškintis, paskui jaunuoliai grįžo, pasiėmė tai, ką užsisakė, ir išėjo. Kaltinamoji pasiliko kebabinėje, jie turėjo su savimi alkoholinių gėrimų. Ji kelis kartus kaltinamiesiems pakartojo, kad negalima gerti viešoje vietoje, tačiau jos niekas neklausė. Ji manė, kad geriau patylės ir kaltinamieji greičiau išeis. Po kurio laiko atėjo vyriškis ir kažką pagriebė nuo stalo. Ji nematė, ką minėtas vyriškis pagrobė – ar telefoną, ar piniginę. Kaltinamieji ją pradėjo keikti, sakė „tu nebedirbsi, negyvensi“, sakė necenzūrinius keiksmažodžius, tai sakė abu kaltinamieji. Ji iš karto nieko nedarė, bandė su jais kalbėtis, bet galiausiai iškvietė policijos pareigūnus. Pamačiusi, kad jau atvyko policijos pareigūnai, ji atidarė duris ir išėjo į kavinės salę, tuo metu kaltinamoji ją užpuolė, pribėgusi stvėrė jai už kaklo, tai pamatę pareigūnai atbėgo. Tokie nukentėjusiosios parodymai proceso eigoje liko nuoseklūs, jie atitinka kitus bylos įrodymus. Pažymėtina, kad iš policijos įvykio registro išrašo matyti, jog 2013 m. gruodžio 4 d. 0 val. 32 min. bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas apie tai, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kebabinėje lankytojai kabinėjasi prie kitų lankytojų, agresyvūs (kviečia darbuotoja) (t. 1, b. l. 16). Pažymėtina, kad faktą, jog kaltinamoji M. M. ir M. S. necenzūriniais žodžiais keikė nukentėjusiąją J. S., o kartu ir nukentėjusiosios parodymus patvirtino ir kaltinamasis M. S., kuris taip pat parodė, kad po to kai įvyko piniginės vagystė, tiek jis, tiek kaltinamoji M. M. necenzūriniais žodžiais užsipuolė kebabinės darbuotoją, nes manė, kad ji gali būti susitarusi su piniginės vagimi. Tuo tarpu nukentėjusiosios parodymų dalį apie tai, kad kaltinamoji M. M. prieš ją naudojo fizinį smurtą, t. y. ją smaugė, patvirtino ir policijos pareigūnas nukentėjusysis P. O., kuris parodė, kad iš budėtojo buvo gautas pranešimas, jog kebabinėje, (duomenys neskelbtini), yra užpulta pardavėja. Jiems (t. y. pareigūnams) atvykus, per kebabinės langa pamatė, kaip moteriškė griebė darbuotoją už kaklo, tampė už plaukų, o vyras, kiek pamena, stovėjo šalia ir žiūrėjo. Jiems įbėgus, jis nustūmė moteriškę nuo pardavėjos, pasodino ant kėdės ar suolo prie sienos, kolega ramino merginą, nes ji buvo stipriai išsigandusi. Tokie P. O. parodymai iš esmės nuoseklūs, jie atitinka jo 2013 m. gruodžio 4 d. tarnybiniame pranešime išdėstytas aplinkybes (t. 1, b. l. 30). Pažymėtina, kad apklausiami teismo posėdyje tiek nukentėjusioji J. S., tiek P. O. parodė, kad net ir atvykus policijos pareigūnams P. K. ir P. O. kaltinamoji M. M. taip pat įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, nusimovė kelnes ir norėjo šlapintis viduryje salės. Pirmiau minėtų asmenų parodymus patvirtina ir patrulio P. K. 2013 m. gruodžio 4 d. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti analogiškos aplinkybės, kaip ir P. O. 2013 m. gruodžio 4 d. tarnybiniame pranešime bei nukentėjusiosios J. S. bei P. O. parodymuose (t. 1, b. l. 29).

Esant pirmiau aptartiems įrodymams teismas konstatuoja, kad M. M. ir M. S. 2013 m. gruodžio 4 d., apie 0.30 val., veikdami kartu viešoje vietoje – kebabinėje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, necenzūriniais žodžiais abu įžeidinėjo darbuotoją J. S., po to M. M. stvėrė jai už kaklo ir bandė smaugti, vėliau atvykus policijos pareigūnams P. K. ir P. O. kaltinamieji taip pat įžeidinėjo juos necenzūriniais žodžiais, o M. M. nusimovė kelnes ir norėjo šlapintis viduryje salės. Tokie kaltinamųjų veiksmai BK 284 straipsnio 1 dalies taikymo kontekste vertintini kaip necenzūriniai žodžiai ir įžūlus elgesys ir sudaro šios nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius.

Teismas taip pat konstatuoja, kad M. M., kartu su M. S. asmeniu jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė viešoje vietoje. Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, jog viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje tokių asmenų buvo, ar ne. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad veika padaryta viešojo maitinimo įstaigoje, į ją veikos metu galėjo patekti bet kas, tiek darbuotoja, tiek klientai, pasak nukentėjusiosios, kaltinamosios M. M. ir M. S. veiksmus matė ir keli jaunuoliai, kurie dėl tų veiksmų turėjo pasišalinti.

Pažymėtina, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnio 1 dalį veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011 ir kt.). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad iš nukentėjusiosios J. S. parodymų matyti, jog dėl kaltinamųjų veikos buvo pažeista viešoji tvarka ir sutrikdyta visuomenės rimtis. Pažymėtina, kad būtent dėl kebabinėje įžūliai ir įžeidžiai besielgiančių, besikeikiančių necenzūriniais žodžiais kaltinamųjų M. M. bei M. S. veiksmų, kavinės darbuotoja buvo priversta kviesti policijos pareigūnus, iš kavinės buvo priversti išeiti kiti klientai, abu kaltinamieji necenzūrinius žodžius, o M. M. dar ir įžūlius smurtinius veiksmus bei priešingus moralei veiksmus (nusimovė kelnes ir bandė šlapintis kebabinėje) atliko ir atvykus policijos patruliams. Teismo vertinimu, šios nustatytos aplinkybės rodo, kad dėl kaltinamųjų M. M. ir M. S. bendrų veiksmų kilo BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padariniai.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ir tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012). Nagrinėjamu atveju pirmiau aptartų aplinkybių visuma, kartu ir faktas, kad buvo pagrobta M. M. piniginė, rodo, jog kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia, kuri buvo neapibrėžta padarinių atžvilgiu.

Teismas, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis atmeta kaltinamosios gynybos argumentus, kad ji neturėjo tikslo ir tyčios sutrikdyti viešąją tvarką, įvykio metu iš esmės kilo buitinis, tarpasmeninis privatus konfliktas dėl to, kad buvo pavogta kaltinamosios piniginė. Pirmiausia pažymėtina, kad pagal BK 284 straipsnio 1 dalies dispoziciją veikos padarymo motyvas ir tikslas, konstatuojant šią veiką, nėra privalomi požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-249/2009, 2K-414/2010, 2K-450/2010, 2K-386/2013). Antra, nagrinėjamu atveju bylos duomenys (nukentėjusiųjų, kaltinamųjų parodymai) išties patvirtina, kad galėjo būti pagrobta kaltinamosios M. M. piniginė, tačiau jokių sąsajų su kebabinės darbuotoja šie nenustatyto asmens veiksmai neturėjo ir tai buvo akivaizdu. Nepaisant to savo nepasitenkinimą kaltinamieji visuomenėje nepriimtinais būdais išreiškė būtent nukentėjusiajai, vietoj to, kad civilizuotomis priemonėmis informuotų policijos pareigūnus. Pažymėtina, kad kaltinamieji su nukentėjusiajam anksčiau nebuvo pažystami, policija į įvykio atvyko ne pačių kaltinamųjų iniciatyva dėl vagystės, o dėl to, kad juos iškvietė nukentėjusioji J. S. dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų. Visa tai rodo, kad jokio privataus tarpasmeninio konflikto tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiosios nebuvo ir negalėjo būti. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, tarp jų ir asmeninių. Dėl asmeninių paskatų padaryta veika, kuria pažeidžiama viešoji tvarka, gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kaip viešosios tvarkos pažeidimas, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai bei sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-445/2013).

Teismas, atsižvelgęs į teismo posėdyje apklaustų nukentėjusiosios J. S., P. O. ir kaltinamojo M. S. parodymus, iš kaltinamojo akto šalina aplinkybę, kad M. S. stvėrė nukentėjusiajai J. S. jai už kaklo ir bandė smaugti. Nukentėjusioji šį faktą paneigė apklausiama teisme, pats M. S. tai taip pat neigė, o P. O. teigė, kad toks faktas akivaizdžiai nesimatė.

Pirmiau aptartomis teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, kaltinamųjų M. M. ir M. S. veika kvalifikuotina kaip viešosios tvarkos pažeidimas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 286 straipsnio taikymo

Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Ši nusikalstama veika tyčinė ir gali būti padaroma dviem alternatyviais būdais: fizinio smurto panaudojimu arba grasinimu tuoj pat jį panaudoti.

Teismas įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą konstatuoja, kad M. M. ir M. S. kaltė padarius BK 286 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Kaltinamoji M. M. apklausiama teisme dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams įvykio aplinkybių visiškai nepriminė, jos teigimu dėl apsvaigimo ir sveikatos būklės bei streso. Tuo tarpu kaltinamasis M. S. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad pareigūnų nestumdė, netrukdė jiems sulaikyti M. M., pareigūno už liemenės netampė. Teismo vertinimu tokie kaltinamųjų parodymai nenuoseklūs, prieštaringi, jie neatitinka kitų bylos įrodymų turinio, todėl vertinami kritiškai ir atmetami. Kaip jau minėta, M. M. parodymai kelia abejonių jų teisingumu, kadangi iki to momento, kai buvo pavogta jos piniginė, taip pat dėl laikotarpio kai ji buvo vežama į policijos komisariatą gana nuoseklūs, tačiau laikotarpio kai ji įžeidžiai bendravo su nukentėjusiąją, keikė ją necenzūriniais žodžiais, naudojo prieš ją smurtą, taip pat kai ji pati buvo sulaikoma policijos pareigūnų ir jiems priešinosi, kaltinamoji teigia neprisimenanti. Tuo tarpu M. S. parodymai prieštaringi tarpusavyje, nes ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad kai pareigūnas norėjo uždėti M. antrankius, jis bandė pareigūną nuo M. nustumti, nes nenorėjo, kad jai būtų uždėti antrankiai, traukė už liemenės (t. 1, b. l. 118). Šių prieštaravimų kaltinamasis teisme įtikinamai paaiškinti negalėjo. Pažymėtina, kad visiškai nuoseklius ir įtikinamus parodymus apie kaltinamųjų veiksmus sulaikant M. M. davė teisme apklausti nukentėjusieji J. S. ir P. O. Nukentėjusioji J. S. apklausiama teisme parodė, kad kai pareigūnai buvo kebabinėje, jie buvo apkeiksnoti, juos moteris apspardė, vėliau moteris nukrito ir voliojosi ant grindų, pareigūnai bandė ją pakelti, ji nesutiko uždėti antrankius, nusimovė kelnes, spjaudėsi, spardėsi, įspyrė. Vyriškis bandė moterį raminti. Kas vyko toliau ji nematė, nes su kitu pareigūnu rašė pareiškimą, bet tikrai matė, kaip spyrė. Tuo tarpu P. O. apklausiamas teisme parodė, kad jis stovėjo prie moteriškės, klausė, kas atsitiko. Tuo momentu kaltinamoji pradėjo spardytis, spyrė jam, vėl pradėjo lįsti prie merginos, keikėsi, įžeidinėjo ir merginą, ir juos, kaip pareigūnus, grasino atleidimu iš darbo ir jiems, ir merginai. Moteriškė pašoko nuo suolo lyg bandydama išeiti iš kebabinės ir pasišalinti. Jis kaltinamąją pagriebė už rankos, pastūmė ant suolo ir apvertė ant pilvo, norėjo uždėti jai antrankius, tačiau nepavyko. Moteris pakėlė kelnes jis priėjo ir prispaudė ją prie sienos, kad galėtų uždėti antrankius. Uždėjus antrankius, moteris atsigulė ant grindų ir pradėjo spardytis kojomis, jam pataikė į koją, jis pajuto skausmą, buvo mėlynė, į medikus nesikreipė. Kai bandė uždėti antrankius, vyras pradėjo raminti moteriškę, bet pamatęs, kad antrankiai bus uždėti, jis pradėjo tampyti už uniformos, stumdė jį ir jo porininką. Moteris spjaudėsi ir ant uniformos, ir ant veido pataikė, su nagais griebė už kaklo. Tokie nukentėjusiųjų parodymai iš esmės sutampa, be to juos atitinka patrulių P. O. ir P. K. 2013 m. gruodžio 4 d. tarnybiniai pranešimai (b. l. 29, 30). Pažymėtina, kad BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014, 2K-467/2014). Teismų praktikoje pasipriešinimas gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, t. y. tyčiniu smūgių sudavimu, uždarymu, laikymu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, muistymusi ir daužymusi galva, kai bandoma uždėti antrankius, smūgiais rankomis ir rankine, draskymusi (pavyzdžiui, taip suplėšant tarnybinės uniformos liemenės kišenę ir nagais – veidą), smūgiavimu taburete, nors smūgio buvo išvengta, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2011, 2K-324/2013, 2K–439/2013, 2K-229/2014, 2K-467/2014, 2K-69-976/2015). Teismo vertinimu, pirmiau aptartų įrodymų visuma yra pakankama konstatuoti, kad abiejų kaltinamųjų veiksmais nukentėjusiajam policijos patruliui P. O. buvo sukeltas fizinis skausmas, todėl konstatuotina, kad kaltinamieji M. M. ir M. S. realizavo BK 286 straipsnyje numatytą objektyvųjį nusikalstamos veikos požymį – pasipriešino panaudodami fizinį smurtą.

Teismas šalina iš kaltinimo pagal BK 286 straipsnį nuorodą apie tai, kad kaltinamieji M. S. ir M. M. prašant netriukšmauti ir nepažeidinėti viešosios tvarkos, nereagavo, tęsė savo neteisėtus veiksmus, keikėsi necenzūriniais žodžiais, triukšmavo, įžeidinėjo policijos pareigūnus, kadangi tokie veiksmai nesudaro šios nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, be to, tokie veiksmai iš dalies inkriminuoti kaltinamiesiems jų veiką kvalifikuojant pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (keiksmažodžiai, triukšmavimas, pareigūnų įžeidinėjimas), o kita dalis (neragavimas į pareigūnų prašymus) galėtų būti vertinami tik kaip teisėtų policijos reikalavimų nevykdymas (ATPK 187 straipsnio 2 dalis).

Esant pirmiau nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai, kaltinamųjų M. M. veiksmai, t. y. bandymas nagais apdraskyti veidą, griebimas rankomis už tarnybinės liemenės, tampymas, spyrimas koja P. O. į koją, taip sukeliant jam fizinį skausmą, spjūvis ant tarnybinės liemenės, taip pat M. S. veiksmai – pareigūno stūmimas rankomis, traukimas už tarnybinės uniformos tam, kad nebūtų uždėti antrankiai M. M., laikytini pasipriešinimu valstybės tarnautojui panaudojant fizinį smurtą ir kvalifikuotini pagal BK 286 straipsnį.

Dėl kaltinamiesiems M. M. ir M. S. skirtinų bausmių

Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį, teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Tuo tarpu BK 286 straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės – viešieji darbai, bauda arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Taigi teismas turi gana plačias ribas teisingai bausmei parinkti.

Dėl M. M. skirtinos bausmės.

Teismas parinkdamas kaltinamajai M. M. bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį pirmiausia atsižvelgia į kaltinamosios padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį bei veikų stadiją – veikiant tiesiogine tyčia padaryti du nesunkūs baigti nusikaltimai. Viena nusikalstama veika – viešajai tvarkai, kita valstybės tarnautojo veiklai, abi šios kaltinamosios M. M. padarytos nusikalstamos veikos susijusios ne tik su necenzūrinių žodžių vartojimu, bet ir su smurto prieš kitus asmenis panaudojimu. Taigi nusikalstamos veikos padarymo metu pažeista ne tik viešoji tvarka, bet ir kita baudžiamojo įstatymo saugoma vertybė – nukentėjusiųjų sveikata. Atsižvelgiant į tai, kad veika padaryta bendrai veikiant su kitu asmeniu, įvertinamas ir kaltinamosios vaidmuo, indėlis į nusikalstamą veiką. Nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis M. M. buvo aktyvi, itin agresyvi nusikalstamos veikos dalyvė, necenzūrinius žodžius išsakė ne tik nukentėjusiajai J. S., bet ir atvykusiems pareigūnams, be to, itin agresyviai tiek prieš nukentėjusiąją, tiek prieš pareigūnus naudojo smurtinius veiksmus, nepaisant to, kad toks kaltinamosios elgesio motyvas buvo faktas, jog pagrobta jos piniginė. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamosios elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, t. y. ji teismo posėdyje nukentėjusiosios J. S. atsiprašė, tačiau neatsiprašė policijos pareigūnų, savo teiginiais menkino savo vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme, kaltino aplinkybes, nukentėjusiuosius, pačius pareigūnus, kas leidžia abejoti jos nuoširdumu.

Įvertintini ir byloje esantys duomenis, apibūdinantys kaltinamąją M. M. – vidutinio amžiaus, administracine tvarka bausta tris kartus, paskutinį kartą 2004 m. balandžio 3 d. pagal ATPK 174 straipsnį (b. l. 60), taigi veikos padarymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo. Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydyta (b. l. 66), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre negydyta (b. l. 64, 68), gydėsi VĮ Šeškinės poliklinikos Psichikos sveikatos centre. Diagnozė: pasikartojantis (rekurentinis) depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo epizodas (F33.1) (b. l. 70), tačiau Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-268/2015 konstatuota, kad veikos padarymo metu (2013 m. gruodžio 4 d.) M. M. nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu, jai nustatytas organinis sutrikimas bei psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, žalingas vartojimas netrukdė visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (b. l. 95-100). Narkologinis gydymas netaikytas (b. l. 65).

Teismas atsižvelgia ir į tai, kad nenustatyta kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatyta viena jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y. byloje esantys duomenys patvirtina, jog veikos padarymo metu M. M. buvo apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui. Šį faktą pripažino pati kaltinamoji, kuri nurodė, jog išgėrė nemažai, dėl neblaivumo daugelio įvykių teigė neatsimenanti, taip pat šią aplinkybę patvirtino nukentėjusieji J. S. ir P. O. Esant šioms, taip pat pirmiau aptartoms faktinėms įvykio aplinkybėms, konstatuotina, jog M. M. neblaivumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl ši aplinkybė pripažintina sunkinančia jos atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Pirmiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog M. M. nėra itin pavojinga visuomenei, todėl pirmiau aptartų jos padarytas nusikalstamas veikas ir jos asmenybę apibūdinančių aplinkybių visuma sudaro pagrindą neskirti jai griežčiausios sankcijose numatytų bausmių. Teismo vertinimu, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti, už padarytą viešosios tvarkos pažeidimą ir už pasipriešinimą valstybės tarnautojui paskyrus M. M. baudas. Šios bausmės dydžiai nustatytini artimi BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytam minimaliam šios bausmės rūšies dydžiui. Teismo vertinimu būtent tokios bausmės už padarytas veikas atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei kaltinamosios asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežtos ar per švelnios.

Paskirtosios bausmės vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, kadangi viešosios tvarkos pažeidimas ir pasipriešinimas valstybės tarnautojui padarytas tik iš dalies tapačiais veiksmais, pareigūnai į įvykio vietą atvyko kaltinamoji jiems pasipriešino tik po to kai jau buvo padariusi viešosios tvarkos pažeidimą, nors šį pažeidimą ji tęsė ir atvykus pareigūnams bei juos keikdama.

Į kaltinamajai paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu bei 66 straipsnio 1, 2 dalimis, įskaitytinas laikas, kurį M. M. išbuvo laikinajame sulaikyme laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 4 d., 1.00 val. iki 2013 m. gruodžio 4 d. 15.50 val. (b. l. 38, 40), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL.

Kaltinamajai M. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 41), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl M. S. skirtinos bausmės.

Teismas parinkdamas kaltinamajam M. S. bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį pirmiausia atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį bei veikų stadiją – veikiant tiesiogine tyčia padaryti du nesunkūs baigti nusikaltimai. Viena nusikalstama veika – viešajai tvarkai, kita valstybės tarnautojo veiklai, kaltinamojo M. S. pasipriešinimas valstybės tarnautojui susijęs ne tik su necenzūrinių žodžių vartojimu, bet ir su smurto prieš juos panaudojimu, tuo tarpu viešosios tvarkos pažeidime jis dalyvavo tik vartodamas keiksmažodžiu, t. y. mažiau aktyviai nei M. M. Taigi nusikalstamos veikos padarymo metu pažeista ne tik viešoji tvarka, bet ir kita baudžiamojo įstatymo saugoma vertybė – nukentėjusiojo policijos pareigūno sveikata. Atsižvelgiant į tai, kad veika padaryta bendrai veikiant su kitu asmeniu, įvertinamas ir kaltinamojo vaidmuo, indėlis į nusikalstamą veiką. Nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis M. S. buvo mažiau aktyvus ir agresyvus, nei jo bendrininkė, necenzūrinius žodžius išsakė tiek nukentėjusiajai J. S., tiek ir atvykusiems pareigūnams, tačiau prieš J. S. smurto nenaudojo, o pareigūnams priešinosi tik stumdydamas juos bei tampydamas už uniformos. Kaltinamojo elgesio motyvas buvo iš esmės mažareikšmis, t. y. iš esmės faktas, jog pagrobta jo bendrininkės piniginė, tačiau nukreiptas prieš jokių sąsajų su vagyste neturinčia kebabinės darbuotoją. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, t. y. jis kitų asmenų neatsiprašė, teismo posėdyje teigė, kad gailisi, tačiau jokia išraiška to nepademonstravo, nukentėjusiųjų neatsiprašė ir teismo posėdyje, savo teiginiais menkino savo vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme, kaltino aplinkybes, nukentėjusiuosius, pačius pareigūnus, kas leidžia abejoti jos nuoširdumu.

Įvertintini ir byloje esantys duomenis, apibūdinantys kaltinamąjį M. S. – vidutinio amžiaus, administracine tvarka baustas 19 kartų, tame tarpe ne kartą už viešosios tvarkos pažeidimus, paskutinį kartą 2014 m. rugpjūčio 17 d. pagal ATPK 174 straipsnį (b. l. 122-126), o tai rodo, kad net ir po nusikalstamos veikos padarymo jis daro viešosios tvarkos pažeidimus, vykstantis baudžiamasis procesas jam drausminančio poveikio nedaro. Teistas, tačiau teistumas išnykęs. Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 130), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre negydytas (b. l. 132), Narkologinis gydymas netaikytas (b. l. 131).

Teismas atsižvelgia ir į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y. byloje esantys duomenys patvirtina, jog veikos padarymo metu M. S. buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui. Šį faktą pripažino pats kaltinamasis, kuris nurodė, jog alkoholis turėjo reikšmės jo elgesiui, jis buvo išgėręs, be to iš alkotesterio kvito duomenų matyti, kad 2013 m. gruodžio 4 d., 01.18 val. M. S. buvo nustatytas 1.93 promilės neblaivumo laipsnis (t. 1, b. l. 101). Esant šioms, taip pat pirmiau aptartoms faktinėms įvykio aplinkybėms, konstatuotina, jog M. S. neblaivumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl ši aplinkybė pripažintina sunkinančia jos atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Pirmiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog M. S. sistemingas viešosios tvarkos pažeidėjas, vis tik, pirmiau aptartų jo padarytas nusikalstamas veikas ir jos asmenybę apibūdinančių aplinkybių visuma sudaro pagrindą neskirti jam griežčiausių sankcijose numatytų bausmių. Teismo vertinimu, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti, už padarytą viešosios tvarkos pažeidimą ir už pasipriešinimą valstybės tarnautojui paskyrus M. S. baudas. Šios bausmės dydžiai nustatytini didesni nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytas minimalus šios bausmės rūšies dydis. Teismo vertinimu būtent tokios bausmės už padarytas veikas atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei kaltinamosios asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežtos ar per švelnios.

Paskirtosios bausmės vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, kadangi viešosios tvarkos pažeidimas ir pasipriešinimas valstybės tarnautojui padarytas tik iš dalies tapačiais veiksmais, pareigūnai į įvykio vietą atvyko ir kaltinamasis jiems pasipriešino tik po to kai jau buvo padarytas viešosios tvarkos pažeidimas, nors šį pažeidimą jis tęsė ir atvykus pareigūnams juos keikdamas.

Į kaltinamajam paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu bei 66 straipsnio 1, 2 dalimis, įskaitytinas laikas, kurį M. S. išbuvo laikinajame sulaikyme laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 4 d. 1.00 val. iki 2013 m. gruodžio 4 d. 17.40 val. (b. l. 104, 106), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL.

Kaltinamajam M. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 107), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl neturtinės žalos

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas P. O. šioje baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo jam priteisti 1200 Lt (atitinkamai – 347,54 Eur) neturtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurodoma, jog jam buvo padaryta fizinė bei moralinė žala. Teismo posėdžio metu P. O. nurodė, jog jis patyrė fizinį skausmą, nepatogumą, pažeminimą kebabinės darbuotojos atžvilgiu, moteris spjaudėsi, pažemino jį ir policiją, todėl palaiko savo 1200 Lt dydžio ieškinį.

Civilinis ieškinys atmestinas.

Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už pastarųjų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad nepaisant to, jog M. M. bei M. S. šiuo nuosprendžiu pripažįstami kaltais pagal BK 286 straipsnį dėl pasipriešinimo policijos pareigūnui P. O. panaudojant fizinį smurtą, tačiau vien šis faktas nesudaro vienareikšmio pagrindo išvadai, kad šiam pareigūnui kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais buvo padaryta neturtinė žala. Pažymėtina, kad neturtinė žala asmeniui padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie jam sukelia kančias ir išgyvenimus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6 knygos 250 straipsnis neturtinės žalos sąvoką aiškina gana plačiai: tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimai, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Tačiau visais atvejais tokios žalos turinys, pagrindas ir dydis turi būti įrodyti. Todėl teismas, nustatydamas tokios žalos dalyką, turinį ir dydį turi vadovautis bendraisiais principais ir kriterijais, ir atsižvelgti į žalos pasekmes, kaltinamojo kaltės laipsnį ir pobūdį, civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo bei paties kaltinamojo turtinę padėtį bei kitas bylai ir neturtinės žalos turiniui bei dalykui reikšmingas bylos aplinkybes. Be to, privalu atsižvelgti ir į sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus bei principus. Nukentėjusysis byloje pateikė lakonišką civilinį ieškinį, kuriame tiesiog nurodo, kad patyrė fizinę ir moralinę žalą bei prašo priteisti jam 1200 Lt. Teismo posėdyje P. O. nurodė, jog jis patyrė fizinį skausmą, nepatogumą, pažeminimą kebabinės darbuotojos atžvilgiu, moteris spjaudėsi, pažemino jį ir policiją. Vis tik tokie P. O. teiginiai pagrįsti tik iš dalies. Pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog jam buvo sukeltas fizinis skausmas, tačiau joks sveikatos sutrikdymas nenustatytas, pats nukentėjusysis teigė, kad į medikus nesikreipė. Be to, nukentėjusiojo P. O. teigimu, kaltinamoji pradėjo spardytis, spyrė jam, vėl pradėjo lįsti prie merginos, keikėsi, įžeidinėjo ir merginą, ir juos, kaip pareigūnus, grasino atleidimu iš darbo ir jiems, ir merginai. Jiems yra taip nuolat grasinama, jie nuolatos keikiami, tačiau į tai nebekreipia dėmesio, tokia jų kasdienybė. Tokie parodymai sudaro pagrindą spręsti, kad nukentėjusysis nepatyrė neturtinės žalos. Kartu teismas pažymi, kad nukentėjusysis P. O. yra policijos pareigūnas, kuris nusikalstamos veikos darymo metu atliko savo tiesiogines tarnybines pareigas ir kuriam jas vykdant yra keliami specialūs reikalavimai, kuriuos apsprendžia specialūs teisės aktai. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad policijos pareigūnai tokiems atvejams (kovai su nusikalstamumu ir jų prevencija, teisės pažeidėjų sulaikymui, nusikaltimo aukų apsaugai ar apgynimui) yra specialiai ruošiami ir fiziškai, ir psichologiškai, todėl jų veikla jau paties įstatymo leidėjo siejama ir su asmeniniu pavojumi, todėl teisės aktuose yra numatyta ir jų teisinė ir fizinė apsauga, kompensacijų mechanizmas dėl tarnybos metu patirtos žalos ir pan. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad policijos pareigūnai P. O. ir P. K. buvo iškviesti dėl kaltinamųjų daromo viešosios tvarkos pažeidimo, taigi jie jau iš anksto žinojo kur vyksta, koks tai įvykis ir kaip elgiasi kaltinamieji, tai jiems nebuvo kažkokia ypatinga, nestandartinė ar išskirtinė situacija tarnybos metu. Vertinant visas teismo nustatytas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes akivaizdu, kad vien fizinio skausmo sukėlimas nesudaro pagrindo spręsti, kad atsirado neturtinė žala, kaltinamųjų pasipriešinimas jokių akivaizdžiai neigiamų padarinių (turint galvoje specialų pareigūnų fizinį ir psichologinį pasirengimą specifiniam darbui) nukentėjusiajam nesukėlė. Įvykęs incidentas – normali profesinė pareigūno veiklos rizika, kuriai jis yra specialiai paruoštas psichologiškai, todėl vien deklaratyviais pareigūno pareiškimais tenkinti civilinį ieškinį teismas neturi teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

M. M. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai 10 MGL (376,6 Eur) dydžio baudą.

M. M. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje ir skirti jai 10 MGL (376,6 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir skirti M. M. galutinę bausmę – 15 MGL (564,9 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaityti vieną dieną išbūtą laikinajame sulaikyme laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 4 d., 1.00 val. iki 15.50 val., ją prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir M. M. laikyti nubausta galutine 13 MGL (489,58 Eur) dydžio bauda.

M. M. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

M. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 10 MGL (376,6 Eur) dydžio baudą.

M. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje ir skirti jam 10 MGL (376,6 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir skirti M. S. galutinę bausmę – 15 MGL (564,9 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaityti vieną dieną išbūtą laikinajame sulaikyme laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 4 d., 1.00 val. iki 17.40 val., ją prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir M. S. laikyti nubaustu galutine 13 MGL (489,58 Eur) dydžio bauda.

M. S. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiojo P. O. byloje pateiktą civilinį ieškinį dėl 1200 Lt (atitinkamai 347.54 Eur) priteisimo neturtinei žalai atlyginti, atmesti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Marijus Kursevičius