Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1982 m. gruodžio 15 d. Vilniuje, LR pilietis, vedęs, nedirbantis, nevedęs, turintis 7 kl. Išsilavinimą, be pastovios gyvenamosios vietos, anksčiau teistas:

2010 m. lapkričio 30 d. A. B.-Tiergarten teismo 9 mėn. laisvės atėmimu, bausmės vykdymas atidėtas iki 2013 m. lapkričio 29 d.;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 135 str. 2 d. 9 p., 180 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. S. 2012 m. liepos 2 d. apie 12 val., (duomenys neskelbtini), spirdamas koja ne mažiau 4-5 kartų nukentėjusiajam O. S. į galvos sritį, po to rankomis ir kojomis suduodamas ne mažiau 10 smūgių į nugaros sritį ir ne mažiau 10 smūgių į šonkaulių sritį, padarė nukentėjusiajam O. S. odos nubrozdinimą kaktoje, 4-5-6 stuburo krūtinės slankstelių kompresinius lūžius, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu bei kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio, t.y. sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo O. S. sveikatą.

A. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2012 m. liepos 2 d. apie 12 val., (duomenys neskelbtini), spirdamas koja ne mažiau 4-5 kartų nukentėjusiajam O. S. į galvos sritį, po to rankomis ir kojomis suduodamas ne mažiau 10 smūgių į nugaros sritį ir ne mažiau 10 smūgių į šonkaulių sritį, iš nukentėjusiojo O. S. kelnių galinės dešinės kišenės ištraukė medžiaginę piniginę, neturinčią turtinės vertės, kurioje buvo 9 Lt bei nuo liemens nuplėšė užrištą juodos spalvos megztinį, tokiu būdu, panaudodamas fizinį smurtą, iš nukentėjusiojo O. S. pagrobė turtą, padarydamas nukentėjusiajam 49 Lt turtinę žalą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. S. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2012 m. liepos 2 d. su nukentėjusiuoju susitiko prie upelio. Kai jis atėjo, nukentėjusysis sėdėjo prie upelio. Jis priėjo prie nukentėjusiojo ir paklausė kodėl pastarasis šneka tai, ko nežino. Nukentėjusysis už akių apkalbinėjo jo merginą. Apie tai jis sužinojo prieš dieną iki įvykio. Nukentėjusysis buvo 5-10 metrų atstumu nuo jo. Jis stovėjo aukščiau, o nukentėjusysis žemiau, prie upelio. Tuomet nukentėjusysis pakilo laipteliais keikdamasis, susilygino su juo ir bandė suduoti. Puldamas smūgių nesudavė, nespėjo. Jis, gindamasis, spyrė nukentėjusiajam dešine koja į krūtinę, jis atšoko atgal, krito ir nugara atsitrenkė į akmeninę statulą. Po to jis priėjo prie O. S. ir kai jis stojosi, koja spyrė jam kažkur į šoną, kiek kartų, neatsimena. Įvykio metu buvo truputį išgėręs. Nukentėjusiajam sudavė apie 5 smūgius rankomis ir koja. Rankomis sudavė į veidą bei kaklą. Trenkė nukentėjusiajam porą kartų rankomis, spyrė į krūtinę. Kai nukentėjusysis parkrito, neatsimena ar jam spyrė. Įniršio metu galėjo suduoti 20 smūgių, tačiau tikslai neatsimena, pasakė kiek atsimena. Nukentėjusiojo piniginės bei megztinio negrobė. Nukentėjusysis megztinį buvo užsirišęs ant liemens, kažkokį buvo apsivilkęs, tačiau jis nukentėjusiojo megztinio neėmė, nematė ir jokios piniginės. Kitą dieną po įvykio matė kažkokį megztinį kabantį ant šiukšlių dėžės einant link upelio. Megztinis buvo tamsios spalvos. Įvykio metu nukentėjusysis vilkėjo tamsų megztinį be piešinių. Su civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies, dėl dydžio palieka spręsti teismui.

Vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d., pagarsinti kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė, kad (b.l. 40-45) dėl plėšimo kaltės nepripažįsta. Nurodė, kad jis pamatė nukentėjusįjį Užupyje prie upės, kur paprastai jis ateina ir su pažįstamais vartoja alkoholį. Ten tąkart pamatė ir nukentėjusįjį, tiksliau, jis prisijungė ir jie šiek tiek išgėrė alaus. Vėliau jie su Olegu susikivirčijo, kadangi nukentėjusysis jį įžeidinėjo lindo į jo reikalus, nieko apie tai nežinodamas. Nukentėjusysis šoko link jo, pradėjo keiktis todėl jis, gindamasis sudavė nukentėjusiajam koja ir ranka ne mažiau 5 smūgių į galvą, taip pat spardė į kūną kur pataikė, neatsimena kiek kartų. Jokių daiktų iš nukentėjusiojo nepagrobė, o sumušė jį dėl to, kad nukentėjusysis šnekėjo ko nežino ir tai jį įžeidė (b.l. 44-45).

Papildomų apklausų metu kaltinamasis taip pat nepripažino, jog iš nukentėjusiojo pagrobė piniginę bei megztinį (b.l. 50-51, 55). Parodė, kad nukentėjusįjį sumušė dėl to, kad nukentėjusysis jį apkalbėjo, įžeidė. Įvykio metu tempė nukentėjusįjį už megztinio, tačiau megztinio nenumovė. Kažkokį juodą megztinį sekančią dieną matė numestą ant šiukšlių dėžės, mano, kad tai buvo nukentėjusiojo megztinis. Piniginės iš nukentėjusiojo negrobė (b.l. 50-51).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis O. S. parodė, kad merginos, su kuria kaimynas nuomojosi butą, jis paklausė „Ar pas tave storos kojos?“ Buvo sumuštas vien už šį klausimą. Įvykio dieną prie upės kaltinamasis jį puolė, įmetė į upę, tris kartus spjovė į veidą. Kaltinamasis jam sudavė smūgius į galvą, į krūtinę, lūžo trys stuburo slanksteliai. Prie upelio jis sėdėjo. Jam pirmas smūgis buvo suduotas sėdinčiam. Prieš tai kaimynas jam buvo apsakęs, kad ta draugė su ubagu miega, pas ją celiulitinės kojos. Todėl jis ir paklausė „ar pas ją celiulitinės kojos“, jis tik paklausė, tačiau dėl to A. S. supyko ir jį sumušė. Kaip ir į kurią kūno vietą buvo suduotas pirmas smūgis, neatsimena. Po smūgio jis įkrito į upę. Kaltinamasis įlipo į upę ir upėje jį mušė. Kiek iš viso buvo suduota smūgių, neskaičiavo, Kaltinamasis jam sudavė kojomis į nugarą, į krūtinę. Viso galėjo būti suduota 20-30 smūgių. Tiksliai neatsimena, kadangi viskas įvyko labai greitai. Kitos dienos ryte jis nebegalėjo atsikelti , iškvietė greitąją pagalbą. Kaltinamasis pagrobė jo piniginę, kurioje buvo 9 Lt su centais, ją ištraukė iš galinės kelnių kišenės, taip pat atėmė džemperį su kaukolės atvaizdu , kurį jis buvo apsivilkęs. Kaltinamasis megztinį nuvilko muštynių metu. Kur kaltinamasis padėjo džemperį, neatsimena, kadangi buvo stiprus smūgis į galvą. Sąmonės nebuvo praradęs. Viskas vyko upėje, galbūt prie upės, neatsimena. Pasas liko pas jį, dingo tik piniginė ir džemperis. Dėl patirtos traumos sutriko miegas, negali apsiversti, skauda galvą. Jaučia pasekmes dėl stuburo traumos, stuburą skauda. Dėl stuburo skausmų negali miegoti. Lietuvoje nėra tokių gydytojų, kurie galėtų stuburą pagydyti. Jam buvo atlikta operacija. Operacija kainavo virš 8000 Lt. Ligoninėje gulėjo apie 2 savaites. Jis nebuvo išgėręs, kadangi prieš tai apie pietus buvo paleistas iš policijos. Iki įvykio kaltinamąjį pažinojo, santykiai buvo normalūs. Civilinį ieškinį palaiko.

Vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d., pagarsinti nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis parodė (b.l. 10, 62-63), kad įvykio dieną jis būdamas Užupyje, atsisėdo netoli upės, kadangi buvo išgėręs. Sėdėdamas staiga iš nugaros pajuto smūgį iš kojos į galvos sritį, po to į nugarą. Į nugarą buvo suduota maždaug 10 smūgių. Nuo smūgių jis nukrito į upę, atsistojo ir vėl gavo smūgius į šonkaulius ir stuburą, vaikinas jį mušdamas, kažką šaukė. Mušdamas jis iš jo atėmė iš kelnių kišenės raudonos spalvos medžiaginę piniginę, neturinčią vertės, kurioje buvo 9 Lt, šaukimas. Taip pat nuėmė nuo jo megztinį juodos spalvos su gaubtuvu, su užtrauktuku iš kairės pusės buvo pavaizduota kaukolė – 40 Lt vertės. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad kaltinamąjį pažinojo, nes yra su juo vartojęs alkoholinius gėrimus. Jis kartu su kaltinamuoju 2006-2007 m. kartu buvo pristatytas į policijos komisariatą (b.l.9-10).

Papildomos apklausos metu nukentėjusysis parodė, kad jam į galvą buvo smogta 4-5 smūgiai, o į nugarą ne mažiau kaip 10 smūgių, į šonkaulių sritį taip pat ne mažiau 10 kartų. Dėl to, kad buvo šiek tiek išgėręs ir smarkiai mušamas, jis negali tiksliai nurodyti visų aplinkybių (b.l. 11).

Akistatos tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo metu, nukentėjusysis parodė, kad įvykio dieną jis atėjo prie upelio Užupio g. 2, Vilniuje, kur sutiko kaltinamąjį, pravarde „Lašiša“, su kuriuo pradėjo bendrauti ir tarp jų iškilo konfliktas dėl jo merginos, apie kurią jis pasakė ką girdėjo iš kitų žmonių. Po ko kaltinamasis spyrė jam iš nugaros pusės koja į galvą ne mažiau 4 kartų, po ko jis nukrito į upelį, po to, kai jis išlipo, A. S. jam spyrė į nugarą, dar pats įlipęs į upę, po to keliu smogė į šonkaulių sritį ne mažiau 5 kartų. Kai A. S. jį mušė upėje, iš galinės dešinės kelnių kišenės ištraukė medžiaginę raudoną piniginę, kurioje buvo 9 Lt, kažkiek centų ir šaukimas apklausai. Po to, kai jis išlipo iš vandens, A. S. atėmė iš jo megztinį juodos spalvos su raudona linija priekyje, kurį, atrodo jis buvo užsirišęs ant liemens (b.l. 62-63).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja S. K. parodė, kad įvykio dieną dirbo, nieko nematė. Užupio g. 2 prie upės lankėsi su draugais menininkais. Su Artūru tą vasarą buvo prie upės 2-3 kartus, jokių muštynių, kuriose dalyvautų Artūras, nematė. 2012 m. liepos 2 d. ji buvo darbe, jokių muštynių nematė.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas 2012 m. spalio 10 d., atlikęs O. S. gydymo stacionare ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini), iš VĮ Visagino ligoninės ir gydymo stacionare ligos istoriją Nr. (duomenys neskelbtini) iš Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, apžiūrą, pateikė išvadą, kad O. S. nustatyta odos nubrozdinimas kaktoje, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio, 5-5-6 stuburo krūtinės slankstelių kompresiniai lūžiai. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai aptariamo įvykio metu, t.y. 2012 m. liepos 2 d. Kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu suspaudė galvos smegenis, todėl pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.4 p., galvos sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Stuburo slankstelių lūžiai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 35).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), prie upės (b.l. 7-8).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis O. S. iš jam pateiktų 6 fotonuotraukų iš veido bruožų atpažino nuotraukoje Nr. 2 esantį asmenį. Nukentėjusysis parodė, kad minėtas asmuo 2012 m. liepos 2 d. jį sumušė (duomenys neskelbtini). Nuotrauka Nr. 2 yra A. S. (b.l. 24-26).

Kaltinamasis A. S. pripažįsta, kad sudavė smūgius nukentėjusiajam, tačiau teigia tai padarė gindamasis. Byloje surintų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog jokios tiesioginės grėsmės kaltinamosios sveikatai ar gyvybei nebuvo. Todėl A. S. veiksmų, kai jis sudavė smūgius nukentėjusiajam, įvertinus ir tai, kad buvo suduoti ne mažiau kaip 25 smūgiai, nėra jokio pagrindo vertinti kaip būtinąją gintį ar būtinosios ginties viršijimą.

Byloje nėra jokių kaltinamojo versiją, jog jis nukentėjusįjį sužalojo gindamasis nuo nukentėjusiojo pavojingo kėsinimosi į kaltinamojo sveikatą ar gyvybę, patvirtinančių duomenų, todėl teismas ją vertiną kaip kaltinamojo gynybinę poziciją.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo dėl tarp jų kilusio konflikto, o ne turėdamas tikslą užvaldyti nukentėjusiojo turtą.

Bylos duomenimis nenustatyta, jog kaltinamasis sumušė nukentėjusįjį tikslu pagrobti jo daiktus, ir šios aplinkybės (apie sumušimą tikslu pagrobti daiktus) leidžia daryti išvadą dėl savanaudiškų paskatų nebuvimo sunkiai sutrikdant O. S. sveikatą, todėl nėra teisinio pagrindo jo nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 135 str. 2 d. 9 p. Laikytina, kad sužalojimus padarė tarpusavio konflikto metu dėl kilusių nesutarimų ir pykčio. Todėl, teismo nuomone, kaltinamajam A. S. nepagrįstai inkriminuotas nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis, numatytas BK 135 str. 2 d. 9 p., t. y. savanaudiškos pasekmės.

Tokiu būdu, pripažintina įrodyta, jog nuteistasis A. S. 2012 m. liepos 2 d. apie 12 val., Užupio g. 2, Vilniuje, spirdamas koja ne mažiau 4-5 kartų nukentėjusiajam O. S. į galvos sritį, po to rankomis ir kojomis suduodamas ne mažiau 10 smūgių į nugaros sritį ir ne mažiau 10 smūgių į šonkaulių sritį, padarė nukentėjusiajam O. S. odos nubrozdinimą kaktoje, 4-5-6 stuburo krūtinės slankstelių kompresinius lūžius, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu bei kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio, t.y. sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo O. S. sveikatą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 str. 1 d.

Atsižvelgiant į ankščiau aptartas aplinkybes, kaltinamojo A. S. veika perkvalifikuotina iš LR BK 135 str. 2 d. 9 p. į BK 135 str. 1 d.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam pareikštas kaltinimas pagal LR BK 180 str. 1 d., kuris grindžiamas nukentėjusiojo O. S. parodymais. Kaltinamasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neigė užvaldęs O. S. priklausantį turtą. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis taip pat kategoriškai neigė, jog iš nukentėjusiojo pagrobė piniginę su joje buvusiais 9 Lt bei megztinį. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamajame posėdyje kaltinamasis parodė, kad nukentėjusiojo piniginės bei megztinio negrobė. Nukentėjusysis megztinį buvo užsirišęs ant liemens, kažkokį buvo apsivilkęs, tačiau jis nukentėjusiojo megztinio neėmė, nematė ir jokios piniginės. Kitą dieną po įvykio matė kažkokį megztinį kabantį ant šiukšlių dėžės einant link upelio. Megztinis buvo tamsios spalvos. Nukentėjusysis parodė, jog megztinį buvo užsirišęs ant liemens. Tokiu būdu, kaltinamajam mušant nukentėjusįjį, megztinis galėjo būti nutemptas, tačiau nėra pagrindo išvadai, jog kaltinamasis būtų jį pagrobęs.

Esant tik nukentėjusiojo parodymams, kurių nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti bei ištirti įrodymai, asmenį pripažinti kaltu vadovautis išskirtinai nukentėjusiojo parodymais negalima. Todėl tvirtinti, jog kaltinamasis A. S. pagrobė nukentėjusiajam priklausantį turtą, nėra pagrindo.

LR BK 2 str. 4 d. nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, o tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms, kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką šis principas draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012).

Byloje nesurinkta neginčijamų įrodymų, kad tyčia pagrobti O. S. piniginę bei megztinį būtų susiformavusi smurto pavartojimo metu bei nukentėjusiajam priklausantį turtą kaltinamasis A. S. būtų pagrobęs.

Pašalinti šių abejonių nėra galimybės, kadangi įvykio metu buvo tik kaltinamasis ir nukentėjusysis, kurių parodymai skiriasi, o kitų objektyvių įrodymų byloje nėra. Bet kokios abejonės yra vertinamos kaltinamojo naudai. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltė yra neginčijamai įrodyta. Nuosprendžio grįsti prielaidomis negalima. Tokiu būdu, teismas konstatuoja, jog byloje ištyrus visas aplinkybes bei išnaudojus procesines priemones reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, nėra surinkta duomenų, patvirtinančių, kad buvo padaryta nusikalstam veika, numatyta LR BK 180 str. 1 d. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, A. S. dėl kaltinimo pagal LR BK 180 str. 1 d. išteisintinas, vadovaujantis LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., kadangi nepadaryta šiame straipsnyje numatyta veika.

Dėl bausmės paskyrimo

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi LR BK 41 str. 2 d. numatyta bausmės paskirtimi, BK 54 str. 2 d. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.

Skirdamas bausmę A. S., teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas sunkus nusikaltimas (LR BK 11 str. 6 d.), kaltės formą ir rūšį – tiesioginė neapibrėžta tyčia. Nors Lietuvoje kaltinamasis teismas nebuvo, jis 2 kartus buvo nuteistas Vokietijoje (b.l. 85-86), eilę kartų baustas administracine tvarka (b.l. 88-98), nedirba, Darbo biržoje darbo paieška nutraukta be teisės registruotis 6 mėn. (b.l. 100), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje bei VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (b.l. 101, 102), į narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l. 103). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Byloje nėra nei įstatyme numatytų būtinų sąlygų, nei jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas skirti bausmę švelnesnę, negu numatyta įstatyme. Už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 135 str. 1 d., įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę, todėl tokia bausmės rūšis kaltinamajam ir skirtina. LR BK 135 str. 1 d. sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę iki 10 metų. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina bausmė artima straipsnio sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.

A. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Šios kardomosios priemonės paskyrimo pagrindai nėra išnykę. Be to, paskirtos bausmės griežtumas duoda pagrindą manyti, jog būdama laisvėje jis gali pasislėpti, siekdama išvengti bausmės. Todėl kardomoji priemonė – suėmimas paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl civilinių ieškinių

Byloje civilinį ieškinį pareiškė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Prašo priteisti iš A. S. 8422,90 Lt už nukentėjusiojo gydymą (b. l. 17-18, 19). Ištirtais įrodymais nustatyta, kad būtent dėl kaltinamojo A. S. kaltės Valstybinei ligonių kasai buvo padaryta minėto dydžio žala, todėl kaltinamasis privalo ją atlyginti. Ieškinys pagrįstas gydymo paslaugų apskaitos išrašu (b.l. 19), todėl tenkinamas visiškai.

Nukentėjusysis O. S. byloje pareiškė civilinį ieškinį 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 49 Lt turtinei žalai atlyginti (b. l. 13).

LR CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką ir jos pasekmes. Šiuo atveju nukentėjusiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Nukentėjusysis neabejotinai patyrė skausmą ir stresą įvykio metu dėl jam padarytų sužalojimų. Be to, padaryti sužalojimai turėjo ir turi likutinius padarinius. Nukentėjusiajam buvo atliekama operacija. Kaip nurodo nukentėjusysis, jis ir šiuo metu jaučia sužalojimo pasekmes, pablogėjo atmintis, jaučia skausmus. Dėl padarytų sužalojimų jis turėjo kęsti didelį fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusysis patyrė didžiulę žalą sveikatai su liekamojo pobūdžio reiškiniais, kas, neabejotinai, padarė ir darys ateityje neigiamą įtaką jo gyvenimo kokybei. Šie padariniai atsirado dėl kaltinamojo A. S. padaryto tyčinio smurtinio nusikaltimo.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios. Todėl teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, vadovaudamasis BPK 109, 115 str., CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, atsižvelgęs į nuteistųjų turtinę padėtį (neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto), po nukentėjusiojo sužalojimo jam nesuteikė jokios pagalbos, nesistengė ženkliai sumažinti padarytą žalą bei kitas reikšmingas bylai aplinkybes (yra jauno amžiaus, darbingi), mano, kad proporcingumo, sąžiningumo bei teisingumo principai bus įgyvendinti priteisiant nukentėjusiajam 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Toks (ar panašus) civilinio ieškinio dydis neturtinei žalai atlyginti yra nustatomas ir suformuotoje teismų praktikoje daugumoje analogiškų baudžiamųjų bylų (kasacinės nutartys Nr. 2K-209/2010, 2K-146/2010, 2K-533/2010, 2K-44/2011, 2K-459/2011).

Kaltinamąjį pagal LR BK 180 str. 1 d. išteisinus, nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 115 str., 297 str., 298 str. 299 str., 301 str. str., BPK 302 str. ir 303 str., teismas,

nusprendžia:

(duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal LR BK 135 str. 1 d., perkvalifikavus veiką iš LR BK 135 str. 2 d. 9 p. ir paskirti jam bausmę – 4 (keturi) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2013 m. gegužės 9 d. Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laiką, išbūtą laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2012 m. rugpjūčio 16 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2013 m. gegužės 9 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

A. S. pagal LR BK 180 str. 1 d. išteisinti, vadovaujantis LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., nesant jo veikoje šio nusikaltimo požymių.

Nukentėjusiojo O. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš A. S. nukentėjusiojo O. S. naudai 40 000 Lt (keturiasdešimt tūkstančių Lt) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš A. S. ieškovei – Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos ( įmonės kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini)), AB „Swedbank“,, AB, banko kodas 73000) 8422,90 Lt (aštuoni tūkstančiai keturi šimtai dvidešimt du Lt 90 ct) už nukentėjusiojo O. S. gydymą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.