- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-29
- Bylos Nr.
- T-1518-506/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46060-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lilija Tarčevskaja
- Advokatai
- Algirdas Gurauskas
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-01 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2197-506/2020 A. B. nuteista už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 2 dalyje – laisvės atėmimu vieneriems metams ir dviem mėnesiams, 178 straipsnio 4 dalyje (dėl vagystės 2019-10-26) – keturiasdešimčia parų arešto, 178 straipsnio 1 dalyje – laisvės atėmimu vieneriems metams, 178 straipsnio 4 dalyje (dėl vagystės 2019-12-29) – keturiasdešimčia parų arešto; subendrinus skirtas bausmes, jas iš dalies sudedant bei griežtesnėmis bausmėmis apimant arešto bausmes, skiriamas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 4 dalyje, pastarąsias bausmes BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu pakeičiant laisvės atėmimo bausmėmis, A. B. nustatyta galutinė subendrinta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė (BK 63 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 dalys). Nuosprendis įsiteisėjo 2020-11-30 ir yra vykdomas.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020-12-28 gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 335 straipsniu, prašoma išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą baudžiamojoje byloje Nr. 1A-563-365/2020.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas netenkintinas.
BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Aukščiau minėtu Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, be kita ko, iš A. B. išieškoti 96 eurai antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba kartu su nagrinėjamu teikimu pateikė 2020-12-22 pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodė, kad valstybės naudai iš A. B. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų suma yra 54,00 eurai už antrinę teisinę pagalbą, jai suteiktą advokato Algirdo Gurausko nagrinėjant nuteistosios apeliacinį skundą.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, jog gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016-12-08 nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteisiamos.
Pagal naują BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją (2020-06-26 įstatymas Nr. XIII-3180, įsigaliojęs nuo 2020-07-15), teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltinamojo, o priimdamas šį sprendimą, gali atsižvelgti tik į kaltinamojo turtinę padėtį. Šioje byloje vertindamas A. B. turtinę padėtį, teismas pažymi, kad ji yra teista 15 kartų, nedirba, užimtumo tarnyboje neregistruota, aukščiau minėtu nuosprendžiu patenkinti civiliniai ieškiniai, priteistos proceso išlaidos, kas iš viso sudaro nemažą pinigų sumą, kitokių duomenų apie nuteistos realia laisvės atėmimo vieneriems metams ir šešiems mėnesiams bausme A. B. gaunamas kokias nors pajamas ar turimą turtą byloje nėra.
Kita vertus, pažymėtina, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies pakeitimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra būtina.
Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme A. B. atlikinėjo arešto bausmę, paskirtą ankstesniais procesiniais sprendimais. Todėl, nepriklausomai nuo kaltinamosios valios, gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas ne dėl to, kad šito pageidavo ji pati, o kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą, juolab, kad būdama areštinėje, A. B. neturėjo galimybės pasirinkti savo gynėju pageidaujamą advokatą. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas, aptariamu atveju apeliacinės instancijos teismo posėdyje A. B. gynė advokatas Algirdas Gurauskas. Nagrinėjant apeliacinį skundą teismui prašymas dėl advokato išlaidų atlyginimo už suteiktą antrinę teisinę pagalbą nebuvo pateiktas.
Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju ne tik neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, bet ir yra nesuderinamas su procesine kaltinamosios teise į gynybą, tad antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 361 straipsnio 2 dalimi, 362 straipsnio 4 dalimi, 364 straipsniu, teismas
nutaria:
netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.