Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl tapatybės patikslinimo Lietuvos gyventojų registre Lietuvos Respublikos registrų įstatymo pagrindu ir neteisėtų institucijų sprendimų ištaisymo bei žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti apelianto ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Su atskiruoju skundu pateiktoje Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.2-1319-464/2021, konstatuota, kad ieškinys yra teismingas bendros kompetencijos teismams.

9. CPK 5 straipsnio nuostatos numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktą, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui.

10. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui – tai viena iš įstatyme nustatytų teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Todėl asmuo, siekiantis, kad jo galimai pažeistos subjektinės teisės būtų veiksmingai apgintos teisme, turi pateikti reikalavimus būtent tam teismui, kuris pagal įstatyme nustatytas taisykles yra kompetentingas išnagrinėti jo keliamą ginčą.

11. Apeliantas ieškiniu pareiškė tokius reikalavimus: 1) pripažinti neteisėta Jonavos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. balandžio 9 d. išvadą Nr. 6M-8/2020 neteisėta; 2) pripažinti neteisėtais Lietuvos VĮ Registrų centro 2020 m. gruodžio 29 d. ir 2021 m. sausio 22 d. raštus, Lietuvos teisingumo ministerijos 2021 m. kovo 5 d. raštą Nr. /1.2311z/-7R-1272, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2021 m. balandžio 1 d. raštą Nr. 3R-331; 3) įpareigoti Lietuvos VĮ Registrų centrą patikslinti ieškovo tautybę iš „lietuvis“ į „vokietis“ Lietuvos gyventojų registre; sprendimą įvykdyti pavesti Lietuvos gyventojų registro valdytojui Lietuvos teisingumo ministerijai; 4) panaikinti suklastotus ir parduotus atsakovo Lietuvos Respublikos institucijų ieškovo velioniui seneliui ir tėvui (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimą Nr. 206 ir (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimą Nr. l6165 bei ieškovo (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimą VII-OK Nr. 410553; 5) priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 3 000 000 eurų padarytos ir 1 000 000 eurų patirtos žalos atlyginimą, iš viso – 4 000 000 eurų.

12. Nagrinėjamu atveju apeliantas ieškiniu ginčija individualius administracinius aktus, prašo įpareigoti Registrų centrą pakeisti duomenis apie jo tautybę (t. y. pakeisti civilinės būklės akto įrašą), panaikinti ieškovo, jo senelio ir tėvo gimimo liudijimus ir priteisti iš valstybės žalos atlyginimą.

13. Iš apelianto pateiktos Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-1485-390/2021 matyti, kad jis su tais pačiais reikalavimais jau yra kreipęsis į Kauno apygardos teismą. Teismas sprendė, kad ieškovas nėra pasinaudojęs jam išaiškinta prašomų pripažinti neteisėtais individualių administracinių aktų apskundimo tvarka, todėl jų pagrįstumo klausimai, kaip ir ieškinio reikalavimai įpareigoti pakeisti Gyventojų registro duomenis bei priteisti žalos atlyginimą, turėtų būti nagrinėjami administraciniame teisme, todėl ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

14. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gruodžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1319-464/2021, išnagrinėjęs A. B. atskirąjį skundą, Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartį paliko nepakeistą. Tačiau teismas šioje nutartyje nustatė, kad apeliantas siekia inicijuoti ginčą dėl valdžios institucijų (įstaigų) atsisakymo pakeisti Gyventojų registro duomenis apie apelianto tautybę, t. y. pakeisti civilinės būklės akto įrašą. Būtent tuo tikslu apeliantas ieškinio reikalavimais prašė įpareigoti VĮ Registrų centrą Gyventojų registre patikslinti jo tautybę iš „lietuvis“ į „vokietis“, atitinkamai, pripažinti neteisėtais Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. balandžio 9 d. išvadą, VĮ Registrų centro 2020 m. gruodžio 29 d., 2021 m. sausio 22 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021 m. kovo 5 d., Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2021 m. balandžio 1 d. raštus, taip pat (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimus.

15. Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad apelianto siekiamas inicijuoti ginčas dėl civilinės būklės akto įrašo pakeitimo, nepriklausomai nuo to, kad ieškinyje kartu yra ginčijami ir valdžios institucijų (įstaigų) priimti administraciniai aktai, priskirtinas bendrosios kompetencijos apelianto gyvenamosios vietos apylinkės teismui – Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams (CPK 514 straipsnis).

16. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gruodžio 9 d. nutartyje pasisakydamas dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą pažymėjo, kad toks reikalavimas, susijęs su žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų galimai neteisėtų veiksmų, atlyginimu (CK 6.271 straipsnis), yra teismingas ne bendrosios kompetencijos, tačiau administraciniam teismui (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kita vertus, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (dominuojančio teisinio santykio taisyklė) (ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis, CPK 36 straipsnio 2 dalis). Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju vyrauja civiliniai teisiniai santykiai, kadangi valstybės civilinė atsakomybė ieškinyje grindžiama aplinkybėmis, kurios yra susijusios su valdžios institucijų (įstaigų) atsisakymu pakeisti apelianto civilinės būklės akto įrašą. Kitaip tariant, ieškinyje pareikštas reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra išvestinis, todėl visų pareikštų reikalavimų pagrįstumo klausimas turėtų būti sprendžiamas ginčą nagrinėjant bendrosios kompetencijos teisme (CPK 36 straipsnio 2 dalis).

17. Pagal CPK 26 straipsnį ir 27 straipsnio 1 punktą civilines bylas dėl neturtinės žalos priteisimo, nepriklausomai nuo žalos dydžio (ieškinio sumos), pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gruodžio 9 d. nutartyje A. B. išaiškino, kad jis su ieškiniu turi teisę kreiptis į savo gyvenamosios vietos apylinkės teismą – Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinyje pareikštus reikalavimus ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.2-1319-464/2021, pateiktus išaiškinimus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad ginčas turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Pagal ieškinyje pareikštus reikalavimus nagrinėjamu atveju vyrauja civiliniai teisiniai santykiai, nes valstybės civilinė atsakomybė ieškinyje grindžiama aplinkybėmis, kurios yra susijusios su valdžios institucijų (įstaigų) atsisakymu pakeisti apelianto civilinės būklės akto įrašą.

19. Nagrinėjamu atveju apeliantas su ieškiniu turi teisę kreiptis į bendros kompetencijos teismą. Ieškinio priėmimo klausimas yra priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai todėl teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalės patikrinti, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, ar pateiktas procesinis dokumentas savo forma ir turiniu atitinka CPK 135 ir 111 straipsnių reikalavimus. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

20. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto normą ir nepagrįstai ieškovo ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui, todėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

21. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.