Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Todera“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-32017-820/2025 ir suinteresuoto asmens T. Š. prisidėjimo prie atskirojo skundo pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė verslui“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Todera“, T. Š..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-11206-820/2025 patvirtino uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Finansų bitė verslui“, UAB „Todera“ ir T. Š. 2025 m. gegužės 20 d. taikos sutartį ir civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Finansų bitė verslui“ ieškinį atsakovams UAB „Todera“ ir T. Š. dėl skolos priteisimo nutraukė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo jį, prisidėjimo prie atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

atskirasis skundas netenkinamas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

11. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais ir faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

12. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: šalių susirašinėjimo el. paštu 2025 m. rugpjūčio 29 d. – 2025 m. rugsėjo 3 d. medžiagą ir 2025 m. rugsėjo 3 d. lėšų mokėjimo nurodymą, kuriuo suinteresuotas asmuo T. Š. atliko 200 Eur mokėjimą, mokėjimo paskirtyje nurodė: „įmoka taikos sutartis civilinėje byloje Nr. e2-11206-820/2025“.

13. Naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas vadovaujantis CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

14. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinančioje CPK 314 straipsnio reglamentavimą, ne kartą nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019). Vis dėlto draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimas yra teismo diskrecija, kurią įgyvendindamas teismas visų pirma turi patikrinti, ar egzistuoja sąlygos, kurioms esant pagal CPK 314 straipsnį nauji įrodymai gali būti priimami: pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020).

15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pridėtų įrodymų turinį, daro išvadą, kad šie įrodymai nėra susiję su pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimu. Todėl naujai pridėtus įrodymus atsisakytina priimti ir pridėti prie šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos.

17. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjos pateiktas dokumentas egzistavo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, pareiškėja šį įrodymą galėjo pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo. Pareiškėja nenurodė jokių objektyvių duomenų ir (ar) argumentų, kodėl šio įrodymo negalėjo pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Todėl pareiškėjos naują įrodymą atsisakytina priimti ir pridėti prie šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

18. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Finansų bitė verslui“ 2025 m. vasario 17 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašė priteisti iš atsakovų UAB „Todera“ ir T. Š. 20 524,88 Eur dydžio nepadengtą paskolos sumą, 687,99 Eur dydžio palūkanas, 211,58 Eur padidintas palūkanas, 391 Eur administravimo mokestį, 1 076,36 Eur skolos administravimo mokestį, 104,43 Eur nuostolių atlyginimą, 16 proc. nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), iš atsakovės UAB „Todera“ 8 proc., o iš atsakovo T. Š. – 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

19. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-11206-820/2025 patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis ir civilinė byla Nr. e2-11206-820/2025, pradėta pagal ieškovės UAB „Finansų bitė verslui“ ieškinį atsakovams UAB „Todera“ ir T. Š. dėl skolos priteisimo, nutraukta. Patvirtintos taikos sutarties 2.–2.1 punktais suinteresuoti asmenys (atsakovai) įsipareigojo nustatyta tvarka ir terminais iki 2026 m. sausio 30 d. sumokėti pareiškėjai 23 586,37 Eur skolą, susidariusią pagal 2024 m. liepos 5 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ir garantiją. Taikos sutarties 4 punktu šalys susitarė, kad neįvykdžius taikos sutarties 2 punkte nurodytų įsipareigojimų ir iki nustatyto termino nesumokėjus visos skolos (23 586,37 Eur), suinteresuoti asmenys (atsakovai) turės pareiškėjai (ieškovei) sumokėti 1 000 Eur dydžio baudą. Praleidus skolos sumokėjimo terminą ilgiau kaip 7 kalendorines dienas, pareiškėja (ieškovė) turės teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto visai nesumokėtai skolos sumai išdavimo ir 8 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų, ir 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų išieškojimo iš atsakovų (taikos sutarties 5–6 punktai).

20. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11206-820/2025 įsiteisėjo 2025 m. birželio 5 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

21. 2025 m. liepos 10 d. gautas pareiškėjos UAB „Finansų bitė verslui“ prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. e2-11206-820/2025.

22. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl vykdomojo rašto išdavimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl vykdomojo rašto išdavimo

23. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodė, kad suinteresuoti asmenys yra atlikę tik pirmąją įmoką 132 Eur sumos pagal teismo patvirtintą taikos sutartį. Iš teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 2.1 papunktyje esančio įmokų mokėjimo grafiko matyti, kad pirmoji įmoka 132 Eur sumos turėjo būti atlikta 2025 m. gegužės 30 d., antroji įmoka 2 931,80 Eur sumos – 2025 m. birželio 30 d. ir kitos septynios įmokos – grafike nurodyta suma ir terminais. Byloje nėra ginčo dėl to, kad suinteresuoti asmenys iki pareiškėjos kreipimosi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo dienos (2025 m. liepos 10 d.) taikos sutartyje numatyta tvarka ir terminais antrosios įmokos 2 931,80 Eur sumos nėra sumokėję. Apeliantė neneigė, kad suinteresuoti asmenys nesilaikė taikos sutarties sąlygų ir šią aplinkybę patvirtino atskirajame skunde.

24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalims sudarius taikos sutartį ir skolos sumokėjimą išdėsčius dalimis, kiekvienos skolos dalies sumokėjimo termino pažeidimas reiškia ir tos dalies taikos sutarties pažeidimą, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Todėl šalis, kurios naudai turi būti vykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, tokiu atveju turi teisę reikalauti išduoti vykdomąjį raštą dėl laiku nesumokėtos taikos sutartimi išdėstytos skolos dalies. Tai reiškia, kad atskiras taikos sutartimi išdėstytos skolos dalies sumokėjimo termino pažeidimas suponuoja savarankišką tokios sutarties pažeidimą, dėl kurio kreditorius turi teisę prašyti išduoti vykdomąjį raštą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-469/2022).

25. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad suinteresuoti asmenys teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų neįvykdė, įsiskolinimo sumos negrąžino, įrodymų, patvirtinančių tinkamą taikos sutarties sąlygų vykdymą, nepateikė, nusprendė pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal tarp šalių patvirtintą taikos sutartį tenkinti.

26. Apeliantė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, argumentavo, kad suinteresuoti asmenys yra pradėję taikos sutarties vykdymą, atliko dalinį mokėjimą ir pateikė naują realų skolos grąžinimo grafiką, todėl nėra pagrindo išvadai, kad taikos sutartis visiškai nevykdoma.

27. CPK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi. Teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu jos patvirtinimas prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Įstatyme taikos sutartis apibrėžta kaip šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas, tačiau tik teismo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis joms turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020). Teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo. Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

28. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 26 d. nutartis, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, yra įsiteisėjusi ir įgijusi privalomumo ir vykdytinumo savybes (CPK 18 straipsnis). Teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 5 punktu šalys susitarė, kad atsakovams praleidus skolos sumokėjimo terminą ilgiau kaip 7 kalendorines dienas, ieškovas įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto visai nesumokėtai skolos sumai išdavimo ir 8 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų bei 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų, numatytų taikos sutarties 6 punkte. Pažymėtina, kad taikos sutartį sudarę asmenys privalo vykdyti taikos sutartį griežtai laikydamiesi sutartyje nustatytų ir jų pačių laisva valia prisiimtų įsipareigojimų. Kadangi suinteresuoti asmenys savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, duomenų, kad įmokas taikos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais būtų atlikę, nepateikė (CPK 178 straipsnis), pareiškėja pagrįstai kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Ir vien aplinkybė, kad buvo atliktas dalinis 200 Eur mokėjimas, nesudaro pagrindo spręsti, kad vykdomasis raštas išduotas nepagrįstai ir nepagrindžia, kad taikos sutartis yra vykdoma.

29. Be kitų argumentų, apeliantė teigė, kad taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė laiku dėl objektyvių ir laikinų finansinių sunkumų, tačiau aktyviai bandė spręsti susidariusią situaciją, suinteresuotas asmuo T. Š. 2025 m. rugpjūčio 29 d. el. paštu kreipėsi į kreditorių, siūlydamas pradėti derybas ir pasirašyti naują papildomą susitarimą dėl skolos grąžinimo pagal naują grafiką. Aplinkybę dėl finansinių sunkumų nurodė ir suinteresuotas asmuo T. Š. prisidėjime prie atskirojo skundo.

30. Pažymėtina, kad nagrinėdamas prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygos vykdymo teismas turi nustatyti, ar tinkamai vykdomos teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos. Įstatymas neįpareigoja teismo, sprendžiančio klausimą dėl vykdomojo rašto pagal taikos sutartį išdavimo, vertinti, dėl kokių aplinkybių taikos sutartis nevykdoma, kadangi jos nelemia teismo procesinio sprendimo (išduoti ar neišduoti vykdomąjį raštą) priėmimo. Sprendimą dėl vykdomojo rašto išdavimo (neišdavimo) pagal taikos sutartį ar jos dalį lemia buvimas aplinkybių, pagrindžiančių, kad nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis. Taigi esminis dalykas, kurį turi įvertinti teismas, nagrinėdamas prašymą išduoti vykdomąjį raštą, yra tai, ar taikos sutartis nebuvo vykdoma, kokia yra neįvykdytos prievolės pagal taikos sutartį dalis.

31. Taigi nustačius, kad teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nebuvo tinkamai vykdomos, atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su laikinais finansiniais sunkumais, laikytinos deklaratyviomis ir nesudarančiomis pagrindo neišduoti vykdomojo rašto. Be to, argumentai, kad priverstinis išieškojimas sukels papildomų finansinių sunkumų, padidins bylinėjimosi išlaidas ir gali privesti prie įmonės bankroto, taip pat apeliantės deklaruojami teiginiai apie suinteresuotų asmenų rodomą gerą valią ir siekį bendradarbiauti su pareiškėja neturi teisinės reikšmės konstatuojant taikos sutarties neįvykdymo faktą ir nepaneigia šio fakto. Kaip minėta, teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo. Taikos sutartį sudarę asmenys privalo ją vykdyti griežtai laikydamiesi sutartyje nustatytų ir jų pačių laisva valia prisiimtų įsipareigojimų. Taigi tokie apeliantės teiginiai nepaneigia įsipareigojimų egzistavimo ir vykdymo ir nesudaro pagrindo atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą. Sutiktina su pareiškėjos argumentais, kad, jau sudarydami taikos sutartį ir prisiimdami įsipareigojimus, suinteresuoti asmenys privalėjo įvertinti savo finansines galimybes tinkamai vykdyti prisiimamus įsipareigojimus. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas minėtus atskirojo skundo ir prisidėjimo prie atskirojo skundo argumentus atmeta kaip teisiškai nepagrįstus.

32. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kad išdėstyta, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad suinteresuoti asmenys nesilaikė teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų ir joje nustatyta tvarka ir terminais neatlikdami dalinių skolos grąžinimo įmokų jas pažeidė, jokių objektyvių priežasčių ir aplinkybių, galėjusių sukliudyti įvykdyti taikos sutartį, bylai nepateikė, o teiginiai apie laikinus finansinius sunkumus ir rodomą gerą valią nėra teisiškai reikšmingi. Todėl pareiškėja turėjo teisę kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl visos likusios nesumokėtos skolos sumos išieškojimo, o pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad taikos sutartis nebuvo vykdoma ir pagrįstai nusprendė, kad yra pagrindas pareiškėjai UAB „Finansų bitė verslui“ išduoti vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

33. Pažymėtina, kad skolininko mokėjimai, skolos mažėjimas ar visiškas jos padengimas, gali būti konstatuojami tik vykdymo procese, šiuos klausimus sprendžiant antstoliui, o kilus ginčui šį klausimą nagrinėjant teismui vykdymo proceso stadijoje. Antstolis, vykdydamas teismo sprendimą, nustato tikslią išieškotinos sumos apimtį, atsižvelgdamas į jau atliktus mokėjimus, priskaičiuotus priedus ar kitas reikšmingas aplinkybes. Vadinasi, vykdymo procese šalys turi visas galimybes tikslintis bei ginčyti faktinį įsipareigojimų dydį, pateikdami atitinkamus įrodymus, be kita ko, ir apeliantas vykdymo procese turės galimybę teikti įrodymus ir įrodinėti tikrąjį skolos dydį. Vykdomasis raštas išduodamas pagal jo išdavimo metu teismui pateiktus duomenis, o jo vykdymo metu atsirandantys ginčai dėl skolos likučio nagrinėjami tik vykdymo procese. Šią procesinę teisę šalims skundžiama nutartimi išaiškino pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog suinteresuotiems asmenims įvykdžius taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, jie turi teisę, pareiškėjai inicijavus priverstinio vykdymo veiksmus, pateikti duomenis antstoliui dėl vykdomojo dokumento dalinio ar visiško įvykdymo.

Dėl procesinės bylos baigties

34. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimą pagal teismo patvirtintą taikos sutartį, ir pagrįstai išdavė pareiškėjai vykdomąjį raštą dėl likusios nesumokėtos skolos sumos. Todėl pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo ir prisidėjimo prie atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.