Šiaulių apygardos teismo nutartis

2020-11-25 · Civilinė byla Nr. 2S-821-883/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutartis · 2020-10-01Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2020-11-25Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-25
Bylos Nr.
2S-821-883/2020
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-00119-2020-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Irena Stasiūnienė (pirm.)
Pareiškėjas
V. L.
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius, MB "Vilniaus nemokumo administratoriai", "SEB bankas", Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius, "Medicinos bankas", "Šiaulių vandenys", UAB „EDS Invest 2“, Pakruojo rajono savivaldybės administracija, "Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras", "Swedbank", Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, "Ignitis", Daugiabučio namo savininkų bendrija "Kražantė", "Šiaulių energija"
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-821-883/2020 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00119-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3.; 3.4.2.8.3.2 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 25 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. L. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-1318-776/2020 dėl patikslinto kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano patvirtinimo civilinėje byloje dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui V. L., suinteresuoti asmenys antstolis T. U., AB „Šiaulių energija“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius, UAB „Šiaulių vandenys“, „Swedbank“, AB, AB SEB bankas, UAB EDS INVEST 2, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Pakruojo rajono savivaldybės administracija, VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Bankroto administratorė MB „Vilniaus nemokumo administratoriai“ pateikė prašymą dėl bankrutuojančio fizinio asmens V. L. patikslinto kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano patvirtinimo. Bankroto administratorė kartu su prašymu pateikė išvadą dėl fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projekto įgyvendinimo galimybių, kurioje nurodė, kad parengtas planas atitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo reikalavimus ir gali būti patvirtintas. Bankroto administratorė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) įvyko bankrutuojančio fizinio asmens pakartotinis kreditorių susirinkimas, kuriame buvo pateiktas patikslintas kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projektas tvirtinimui, ir kad kreditoriai, balsavę raštu, nepritarė pateiktam kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projektui. Bankroto administratorės teigimu, kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planui nepritarta dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodė, kad mokumo atkūrimo planas neatitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punkto reikalavimų ir dėl to turėtų būti tikslinamas. Suinteresuoto asmens teigimu, mokumo atkūrimo plane nėra pateikti bankroto administravimo išlaidų ir bankroto administratoriaus atlyginimo dydžių pagrindimas, argumentai, kurių pagrindu prašoma patvirtinti administratoriui atlyginimą už parduotą turtą, o prašomos patvirtinti administravimo išlaidos yra per didelės ir nepagrįstos. Suinteresuoto asmens nuomone, mokumo atkūrimo plane numatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka pažeidžia kreditorių teises ir interesus bei prieštarauja Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslams.

Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas patiekė atsiliepimą į bankroto administratorės prašymą ir prašė patikslinto mokumo atkūrimo plano netvirtinti. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjo nurodyta informacija apie numatomas gauti pajamas nerodo pareiškėjo noro dėti pastangas kuo didesne apimtimi atsiskaityti su kreditoriais. Suinteresuotas asmuo taip pat nurodė, kad 17,67 Eur suma, numatyta skirti kreditorių reikalavimų dengimui per visą bankroto procesą, yra lygi ne mokumo atstatymui, o skolų nurašymui, nes numatyta suma sudaro tik 0,0024 procento visų kreditorinių reikalavimų sumos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. spalio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-1318-776/2020 bankroto administratorės MB „Vilniaus nemokumo administratoriai“ prašymo dėl patikslinto kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano patvirtinimo netenkino ir nutraukė fizinio asmens bankroto bylą.

Pirmosios instancijos teismas sutiko su kreditorių pastabomis dėl to, kad pareiškėjas siekia ne atkurti savo mokumą, o nurašyti skolas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors pareiškėjas deklaravo pastangas subalansuoti savo pajamas ir išlaidas, tačiau neįvardino, kokių konkrečių priemonių imsis savo mokumui atkurti. Pareiškėjo siekį ne atkurti savo mokumą, o nurašyti skolas patvirtina ir tai, kad teismas, iškeldamas pareiškėjo bankroto bylą, patvirtino 360,00 Eur sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, o pareiškėjas patikslintame mokumo atkūrimo plane nurodė, kad jo būtiniesiems poreikiams tenkinti per mėnesį reikia 374,00 Eur, tačiau nepagrindė poreikių padidėjimo, taip atitinkama suma sumažindamas kreditorinių įsipareigojimų vykdymui galimas skirti lėšas. Be to, patikslintame mokumo atkūrimo plane per visą bankroto procedūrą pareiškėjas planuoja sumokėti kreditoriams tik 17,64 Eur, t. y. tik 0,0025 procento nuo visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų, o tai yra neadekvačiai maža suma palyginus su pareiškėjo amžiumi ir galimybėmis susirasti geriau apmokamą darbą.

2. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis pareiškėjui nuosavybės teise priklauso trys sandėliai ir kiemo statiniai esantys (duomenys neskelbtini) bei dalis žemės sklypo, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas patikslintame mokumo atkūrimo plane nenurodė šio turto sąrašo, turto pardavimo eiliškumo, terminų ir numatomos turto pardavimo kainos plano sudarymo metu, apsiribodamas nurodymu, kad pardavus turtą bus gauta 200,00 Eur, bei siūlymu pavesti vertintojui atlikti vertinimą, turtą pardavinėti varžytinėse už vertintojo nustatytą kainą. Pareiškėjas nurodė, kad neturi lėšų sumokėti už jo turto vertinimą ir dėl to negali nurodyti turto vertės, bet pirmosios instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė neatleido pareiškėjo nuo pareigos nurodyti numatomo parduoti turto sąrašą, turto pardavimo eiliškumą, terminus ir numatomą turto pardavimo kainą plano sudarymo metu, kaip to reikalauja įstatymas.

3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bankroto administratorė bendrai bankroto administravimo išlaidoms (įskaitant atlyginimą bankroto administratorei) visam bankroto proceso laikotarpiui (3 metams) siūlė skirti 50,00 Eur per mėnesį, o realizavus pareiškėjo nekilnojamąjį turtą – 5 procentų dydžio atlygį nuo pardavimo kainos. Nors administravimo išlaidų sąmata pagal savo pobūdį yra tam tikras būsimų išlaidų planavimas, tačiau patikslintame mokumo atkūrimo plane nenumatyta, kaip preliminariai šios išlaidos apskaičiuotos, t. y. jos nesukonkretintos. Nors bankroto administratorė teisingai nurodė, kad skolų grąžinimas ir administravimo išlaidos negali būti tapatinamos, tačiau, teismo vertinimu, patikslintame mokumo atkūrimo plane numatytos administravimo išlaidos neužtikrina bankrutuojančio fizinio asmens ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, todėl negali būti pripažintinos adekvačiomis, o tai lemia paties plano ydingumą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

4. Pareiškėjas V. L. pateikė atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-1318-776/2020, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir atnaujinti bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

4.1. Mokumo atkūrimo plano 3 punkte yra nurodytas turtas, numatoma pardavimo data, galima pardavimo kaina, 11 punkte nurodoma parduodamo turto vertės nustatymo prievolės, pardavimo eiliškumas laikantis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 7 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad koreguojant mokumo planą nebuvo atsižvelgta į kreditorių pastabas susijusias su turimo turto verte ir pardavimo tvarka.

4.2. Nors teismas teigia, kad nebuvo pateikta priemonių skirtų mokumui atkurti, tačiau plano 2 ir 5 punktuose detaliai aprašomi savarankiškai įgyti įgūdžiai, kurių dėka apeliantas šiandien turi darbą. Kreditorių pastabos, kad fizinis asmuo gali susirasi geriau apmokamą darbą, yra paremtos tik lūkesčiais ir prieštarauja ekonominei logikai ir statistinei informacijai.

Atsiliepimas

5. Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo V. L. atskirąjį skundą, kuriuo prašo netenkinti pareiškėjo V. L. atskirojo skundo ir 2020 m. spalio 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartį civilinėje byloje Nr. 2FB-1318-776/2020 palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

5.1. Bankrutuojančio asmens pateikta darbo užmokesčio statistika ir tai, jog jis planuoja visą bankroto proceso laikotarpį, t. y. 36 mėn., gauti 424,49 Eur per mėnesį darbo užmokestį, nerodo pareiškėjo noro dėti pastangas kuo didesne apimtimi atsiskaityti su kreditoriais.

5.2. 17,67 Eur suma, kurią pareiškėjas planuoja skirti kreditorinių reikalavimų dengimui per visą bankroto procesą, yra tolygi ne mokumo atstatymui, o skolų nurašymui, kadangi numatyta kreditoriams suma sudaro tik 0,0024 proc. visų kreditorinių reikalavimų sumos.

6. Bankroto administratorius MB „Vilniaus nemokumo administratoriai“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjo V. L. atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2020 m. spalio 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartį civilinėje byloje Nr. 2FB-1318-776/2020. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

6.1. Teismas, vertindamas pareiškėjo pastangas kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių reikalavimus, neįvertino aplinkybės, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. pareiškėjas pradėjo gauti ženkliai didesnį 607 Eur mėnesinį darbo užmokestį, ir nelaikė tai siekiu atkurti savo mokumą.

Žemesnės instancijos teismas

6.2. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bankrutuojantis asmuo nepagrindė 14 Eur didesnes mėnesines išlaidas būtiniesiems poreikiams, tačiau mokumo atkūrimo plane aiškiai ir detaliai išdėstyta, kur ir kokios lėšos bus panaudojamos.

6.3. Kreditoriai ir teismas atliko paskaičiavimus, kad viso bankroto proceso metu bankrutuojantis asmuo grąžins tik 0,0025 procento nuo visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų, tačiau bankrutuojančio asmens gebėjimas uždirbti negali būti matuojamas skoliniais įsipareigojimais. Įstatymu reikalaujama, kad asmuo elgtųsi sąžiningai, ir dėtų visas pastangas atkurti mokumą, o šiuo atveju nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas galėtų gauti didesnes nei 607 Eur mėnesines pajamas.

6.4. Teismas klaidingai teigia, kad bankrutuojantis asmuo nenurodė turto sąrašo, turto pardavimo eiliškumo ir numatomą turto pardavimo kainą plano sudarymo metu, nes visa tai buvo nurodyta plano 3 dalyje, o plano pabaigoje detaliai aptarta kaip vyks turto vertinimas ir pardavimas, laikantis visų tiek įstatyminių, tiek poįstatyminių teisės aktų reikalavimų.

6.5. Patikslintame mokumo atkūrimo plane numatyta administravimo išlaidų suma nėra neprotingai didelė ar nepagrįsta, tuo labiau, kad įstatymas numato, jog administravimo išlaidas sudaro išlaidos bankroto procedūroms ir atlyginimas administratoriui. Plane nėra nurodytas bankroto administravimo išlaidų pagrindimas, o tik perrašytos iš FABĮ bankroto administratoriaus funkcijos, tačiau pažymėtina, kad būtent įstatyme nurodytas pareigas administratorius ir turės atlikti, kurių šiame etape nėra įmanoma realiai pagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

7. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

8. Apeliantas prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys atskirajame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagal teisinį reguliavimą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013). Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Nagrinėjamoje byloje apeliantas savo argumentus yra išdėstęs procesiniuose dokumentuose, žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo nepagrindė, todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos, ir mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

9. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nepatvirtintas fizinio asmens mokumo atkūrimo planas ir nutraukta fizinio asmens bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo V. L. bankroto administratoriaus prašymo patvirtinti pareiškėjo mokumo atkūrimo plano, kadangi pataisytas planas neatitiko FABĮ 7 straipsnio reikalavimų.

11. Pagal FABĮ 1 straipsnį fizinio asmens bankroto institutu siekiama sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Šiuo institutu iš esmės siekiama vienas kitam prieštaraujančių tikslų, kuriuos būtina derinti: apsaugoti fizinį asmenį nuo sunkių ekonominių ir socialinių padarinių ir padėti jam grįžti į visavertį gyvenimą, t. y. grąžinti skolininko ekonominį pajėgumą, kartu maksimaliai apsaugoti ir ginti kreditorių interesus. Taigi fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Dėl to fizinio asmens bankroto procedūros tikslas lemia fizinio asmens pareigą rūpintis suderinti savo ir kreditorių interesus, t. y. ieškoti skirtingų interesų pusiausvyros (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. P. pareiškimą dėl fizinio asmens mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, bylos Nr. 3K-3-263-706/2015).

12. Viena iš fizinio asmens pareigų bankroto procese yra parengti mokumo atkūrimo planą. FABĮ 7 straipsnyje nustatyti mokumo atkūrimo plano reikalavimai. Jį parengęs bankrutuojantis fizinis asmuo planą pateikia bankroto administratoriui, o šis parengia išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių ir ją kartu su plano projektu pateikia kreditoriams bei šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 straipsnio 1, 2 dalys). Kai kreditorių susirinkimas pritaria mokumo atkūrimo planui, tai jis teikiamas teismui patvirtinti. Teismo nutartis patvirtinti planą, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas, yra galutinė ir neskundžiama (FABĮ 8 straipsnio 4, 5, 9 dalys). Teismas turi teisę netvirtinti plano, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas, tuo atveju, jeigu buvo pažeista įstatyme nustatyta plano tvirtinimo procedūra (FABĮ 8 straipsnio 7 dalis). Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui dėl to, kad planas neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju fizinis asmuo, atsižvelgdamas į kreditorių pastabas, turi patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui svarstyti.

13. Kreditoriai (duomenys neskelbtini) vykusiame pirmajame susirinkime nepritarė pareiškėjo mokumo atkūrimo planui, kadangi plane buvo netiksliai nurodyta administravimo išlaidų suma, t. y. mokumo atkūrimo plane buvo numatytos 25,00 Eur mėnesinės administravimo išlaidos, o balsavimo raštu biuletenyje – 50,00 Eur mėnesinės administravimo išlaidos, taip pat nebuvo nustatyta pareiškėjo turimo turto vertė ir jo pardavimo tvarka, kreditoriai nesutiko ir su bankroto administratoriui numatytu skirti 15 procentų dydžio atlygiu nuo pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo kainos.

14. Bankroto administratorė MB „Vilniaus nemokumo administratoriai“ pateikė prašymą pratęsti terminą mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui ir buvo nustatytas terminas iki (duomenys neskelbtini) pateikti patikslintą mokumo atkūrimo plano projektą. Pataisytą mokumo atkūrimo planą kreditoriai pakartotinai svarstė (duomenys neskelbtini) susirinkime, tačiau kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudarė 97,26 procentų visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, nepritarė pateiktam patikslintam kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projektui ir kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudarė 93,01 procentų visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, nepritarė bankroto administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimui. Kreditorių nuomone į jų pastabas, susijusias su pareiškėjo turimo turto verte ir jo pardavimo tvarka atsižvelgta nebuvo, be to, kreditoriai nesutiko su bankroto administravimo išlaidų sąmata bei administravimo išlaidoms per mėnesį skiriama 50,00 Eur suma. Kreditoriai nurodė, kad patikslinus mokumo atkūrimo planą per trejus metus bus skiriama tik 17,64 Eur, tai sudaro tik 0,0025 procento visų kreditorinių reikalavimų sumos, tokiu mokumo atkūrimo planu pareiškėjas siekia ne atkurti mokumą, o nurašyti visas savo skolas kreditoriams.

15. Taigi, apeliacinės instancijos teismas nurodo, mokumo atkūrimo plano projektui kreditoriai nepritarė net du kartus, abiem atvejais nurodydami iš esmės tas pačias priežastis. Minėta, kad fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos siekiant teisingos kreditorių ir skolininkų (fizinių asmenų) interesų pusiausvyros, tačiau pareiškėjas, pirmą kartą kreditoriams nepatvirtinus jo mokumo atkūrimo plano projektui, neatsižvelgė į kreditorių pastabas dėl turto pardavimo eiliškumo, terminų ir numatomos turto pardavimo kainos, t. y. nenustatė realios parduodamo turto kainos, nurodydamas, kad ketina parduoti nekilnojamąjį turtą už 200 Eur, nors byloje yra duomenys iš viešųjų registrų, kad apeliantui priklausančio nekilnojamojo turto vertė yra didesnė negu 11 000 Eur (CPK 179 straipsnio 3 dalis, 3 tomas, 80-83 b. l.).

16. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nors pareiškėjas ištaisė (duomenys neskelbtini) mokumo atkūrimo plane ir (duomenys neskelbtini) balsavimo raštu biuletenyje nurodytų bankroto administravimo išlaidoms skiriamų sumų neatitikimą, tačiau pakoreguotame mokumo atkūrimo plane kreditoriams per trejus metus skiriama suma nuo 917,64 Eur sumažinta iki 17,64 Eur sumos, nes mėnesinės administravimo išlaidos padidintos nuo 25,00 Eur iki 50,00 Eur. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjas nedėjo pakankamų pastangų tinkamo mokumo atkūrimo plano parengimui, taip pat nereagavo į kreditorių pastabas dėl pirmojo mokumo atkūrimo plano trūkumų ir jų tinkamai neištaisė. Tai reiškia, kad ateityje bankroto procesas bus nerezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog toks mokumo atkūrimo planas neatitinka bankroto proceso tikslų ir kreditorių interesų.

17. Teismo išvadas patvirtina ir kasacinio teismo praktika, kurioje nurodoma, kad tuo atveju, kai kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui dėl priežasčių, susijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, pareiga patikslinti, pataisyti planą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros, priklauso fiziniam asmeniui. Plano sudarymas, jo tikslinimas yra neteisminė procedūra, teismo kompetencija yra tik nuspręsti, ar planas tvirtintinas, ar ne. Dėl to teismas, gavęs plano projektą, kuriam pirmasis kreditorių susirinkimas nepritarė, turi patikrinti atsisakymo pritarti priežastis. Jeigu kreditorių susirinkimo nurodytos priežastys patenka į FABĮ 7 straipsnio nustatytų reikalavimų apimtį, tai teismas neturi priimti tokio fizinio asmens bankroto administratoriaus pareiškimo (plano), jei nebuvo pakartotinės plano tikslinimo procedūros ir pakartotinio jo svarstymo kreditorių susirinkime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015). Tuo atveju, jeigu fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, turėtų ne pats keisti planą, o jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

18. Be to, iš teismui pateikto patikslinto mokumo atkūrimo plano projekto matyti, kad apeliantas šiuo metu dirba UAB (duomenys neskelbtini) verslo administratoriaus pareigose, jam nuo (duomenys neskelbtini) numatytas 607,00 Eur darbo užmokestis neatskaičius mokesčių arba 424,49 Eur atskaičius mokesčius ir numatyta 5 darbo dienų ir 20 darbo valandų darbo laiko norma. Pareiškėjas patikslintame mokumo atkūrimo plane nurodė, kad jo asmeniniams poreikiams tenkinti reikia 374 Eur, bankroto administratoriui numatyta skirti 50 Eur per mėnesį, todėl kreditorių reikalavimams tenkinti lieka 0,49 Eur per mėn. Apeliantas tiek atskirajame skunde, tiek abiejuose mokumo atkūrimo planuose įrodinėja, jog negali susirasti geriau apmokamo darbo ir negali gauti didesnių pajamų. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 112 straipsnio 3 dalyje nustatyta darbo laiko norma – 40 valandų per savaitę, tuo tarpu pareiškėjas dirba 20 valandų per savaitę. Teismo neįtikina apelianto argumentai susiję su jo ribotomis galimybėmis gauti didesnes pajamas, kadangi pareiškėjas gali įsidarbinti dar 20 valandų per savaitę, nors ir gaunant minimalų atlygį. Teismas įvertinęs šiuos duomenis, negali tvirtinti tokio mokumo atkūrimo plano, nes iš jo turinio galima spręsti, kad pareiškėjas nesiekia ir neketina gauti daugiau pajamų, o tai reiškia, jog jis neplanuoja atsiskaityti su savo kreditoriais didesne apimtimi.

19. Apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčui spręsti tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, pagrįstai sprendė, kad pareiškėjos teismui pateiktas tvirtinti patikslintas mokumo atkūrimo planas, nors formaliai atitinka FABĮ reikalavimus, nėra išsamus, jame nepašalinti pirmojo kreditorių susirinkimo nurodyti mokumo atkūrimo plano trūkumai, dėl ko toks planas teisme negali būti tvirtinamas. Taigi, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą ir nutraukdamas fizinio asmens bankroto procedūrą, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Irena Stasiūnienė