Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų,dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo3 000Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 4-9).

Pareiškėjas skundenurodė, kadlaikotarpiu nuo 2016-09-26 iki 2017 m. birželio mėnesio pabaigos buvo kalinamas 125 kameroje, kurioje buvo nuo 2 iki 3 nuteistųjų. Kamerų tipo patalposenebuvo užtikrintas įstatyme numatytas gyvenamasis plotas. Be to, dalį ploto užėmė baldai bei kiti įrenginiai. Kamerose buvo drėgna. Taip pat nurodė, jog pareigūnai elgėsi netinkamai, provokavo. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė neturtinę žalą, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, emocinių sukrėtimų, depresiją, pažeminimą.

Atsakovas teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b.l.13-15) nurodė, kad pareiškėjas 2016-09-26 Kybartų pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 1/16-241 drausminę nuobaudą atlikti buvo paskirtas į 6-ą nuteistųjų būrį (drausmės grupę), 125 kamerą. 2017-02-09 pareiškėjui skirta drausminė nuobauda- perkėlimas į kamerų tipo patalpas šešeriems mėnesiams. Pripažino, jog pareiškėjui atliekant bausmę kameroje Nr. 125, atskirais laikotarpiais trūko minimalaus gyvenamojo ploto, tačiau šis pažeidimas negalėjo sukelti tokio lygio neigiamų pasekmių, kurias nurodė pareiškėjas. Atsakovo nuomone, pareiškėjas neturtinės žalos neįrodė, reikalavimą grindžia vien nemotyvuotais, deklaratyviais teiginiais.

Pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose (toliau- Kybartų PN) laikotarpiu nuo2016m. rugsėjo 26 d. iki 2017 m. birželio mėnesio.

Savo reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, kad kamerų tipo patalpose trūko teisės aktuose nustatyto vienam asmeniui privalomo ploto bei kamerose buvo drėgna. Taip pat nurodė, jog pareigūnai elgėsi netinkamai ir provokavo pareiškėją.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau tekste – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95, 2012 m. sausio 10 d. sprendimą A. ir kt. prieš Rusiją).

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, Taisyklės), 11¹.2. p. nustato, kad kamerų tipo patalpose tenka 3,6 kv.m vienam žmogui. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-09-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014-10-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).

Kybartų PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2017-06-06 pažyma Nr. 1/8-1803, 2017-06-16 pažyma Nr. 1/8-1937, Kybartų PN direktoriaus 2016-09-26įsakymas Nr. 1/16-241(b.l. 19, 21, 29) patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2016-09-26 iki 2017-06-16 pareiškėjas atliko drausmines nuobaudas kamerose Nr. 125, Nr. 3 ir Nr. 118.

Atliekant drausminę nuobaudą kamerose Nr. 3 ir Nr. 118 gyvenamojo ploto pareiškėjui teko daugiau nei numato Taisyklių 11¹.2. punktas.

Atliekant drausminę nuobaudą kameroje Nr. 125 gyvenamojo ploto pareiškėjui teko kai kuriais laikotarpiais (nuo 2016-09-26 iki 2016-10-05, nuo 2016-10-18 iki 2016-10-19, nuo 2016-10-25 iki 2017-01-02, nuo 2017-01-23 iki 2017-02-09) mažiau nei numato teisės aktai. Pagal į bylą pateiktus duomenis nustatyta, jog tuo metupareiškėjui teko 3,52 kv. m. (101 parą trūko- 0,08 kv. m.) gyvenamojo ploto, kai Taisyklių 11¹.2. punktas numato 3,6 kv. m gyvenamąjį plotą vienam žmogui.

Akivaizdu, kad ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje, todėl yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams. Teismas sutinka su pareiškėjo nurodyta aplinkybe, kad kamerose esantys baldai ir kitas inventorius dar labiau ribojo pareiškėjo teisę būti kalinamam tinkamo gyvenamojo ploto patalpose. Tokios pozicijos savo nutartyse nuosekliai laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3677-575/2016; 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013).

Pareiškėjas skunde nurodė, jog kamerose buvo drėgna.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015-11-01, toliau – Higienos norma HN 134:2015) 17 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas negalėjo išvėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamą langą, tuo pačiu išvengiant ir drėgmės patalpose, taip pat nėra duomenų, jog dėl to su skundais būtų kreipęsis ginčo laikotarpiu į atsakovą. Nenustačius atsakovo atstovo veiksmuose neteisėtumo, pareiškėjo argumentai dėl šio pobūdžio aplinkybių atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, jog pareigūnai netinkamai elgėsi, provokavo nuteistuosius.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog hipotetinio pobūdžio svarstymų teismas neturi nagrinėti, nes tai nėra susieta su efektyvia pažeistų teisių gynyba (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-08-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1105/2013).Pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra hipotetinio pobūdžio, nes jis nenurodė konkrečių atvejų, kildinamų iš nurodytų pažeidimų, t.y. nenurodė, kokie konkretūs pareigūnai, kada ir kaip netinkamai elgėsi su pareiškėju. Įrodinėdamas šias aplinkybes, pareiškėjas nenurodė, kas gali šiuos faktus pagrįsti, nesirėmė liudytojais, todėl bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą.

Byloje nėra įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų Kybartų PN poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Byloje esantys asmens sveikatos istorijos duomenys (b. l. 18) nepatvirtina, kad būtent dėl minėtų netinkamų kalinimo sąlygų būtų realiai pablogėjusi pareiškėjo sveikata, kad jam būtų reikėję vartoti medikamentus dėl nustatytų netinkamų sąlygų.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad Kybartų PN pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu, pažeidžiant reglamentuotą minimalią gyvenamojo ploto normą, buvo kalinamas101 parą. Nors gyvenamojo ploto norma buvo pažeista nežymiai (jam teko 3,52 kv. m., iki normos trūko 0,08 kv. m.),tačiau pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą mažino kameroje buvę baldai ir kiti įrenginiai. Aptariant bendrąsias gyvenimo sąlygas pastebėtina, kad atliekant drausminę nuobaudą kameroje jo judėjimo laisvė buvo suvaržyta. Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į atsakovą dėl netinkamų sąlygų, neužtikrinant teisės aktais nustatyto ploto ( b.l. 16, 22).

Įvertinus pažeidimo trukmę, jo pobūdį, pareiškėjo kreipimąsi į atsakovą su skundais, nesant duomenų apie tai, kad jam būnant Kybartų PN dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų pablogėjusi sveikata, taip pat nesant įrodymų apie tai, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, darytina išvada, jog byloje nustatyti pažeidimai nelaikytini pasiekusiais minimalų žiaurumo lygį ir suteikiančiais pagrindą pripažinti ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio nuostatų pažeidimą.

Tačiau aukščiau nurodytų aplinkybių visuma, teismo nuomone, sudaro pagrindą spręsti klausimuidėl neturtinės žalos atlyginimo pinigine išraiška.

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, atsižvelgdamas į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertina 700 Eur ši suma, kuri priteistina iš atsakovo. Dėl kitos reikalavimų dalies skundas kaip nepagrįstas atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti M. K. išLietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 700 Eur (septynis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundąpaduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.