Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Giedrius Endriukaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-703-634/2015

Teisėja Danguolė Urbanavičienė Teisminio proceso Nr. 1-52-1-01158-2014-1

2015 m. spalio 14 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Giedriaus Endriukaičio, teisėjų Evaldo Gražio ir Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Tatjanai Samulevičienei, nuteistojo E. B. gynėjai advokatei Vidai Kabečienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 9 mėnesiams,

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirtas laisvės atėmimas 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 3 d., ši bausmė subendrinta su neatlikta bausme pagal 2013-06-27 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendį, jas iš dalies sudedant, t. y. prie neatliktos 8 mėnesių ir 14 dienų laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2015-06-01.

E. B. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuspręsta pakeisti į suėmimą.

J. K. civilinis ieškinys tenkintas visiškai, iš E. B. priteista 1095,80 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. nuteistas už tai, kad 2014-10-09, apie 0.50 val. (duomenys neskelbtini) kaime, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įsibrovė į J. K. ūkinį pastatą ir pagrobė svetimą turtą – J. K. priklausančius daiktus: žoliapjovę „Stihl“ 137,27 Eur vertės, genėjimo žirkles „Fiskar“ 81 Eur vertės, žirklių prailgintoją 26 Eur vertės, keturis elektrinius variklius 115,92 Eur vertės, elektrinį grąžtą 115,84 Eur vertės, elektrinį grąžtą 86,88 Eur vertės, 30 metrų ilgio elektrinį kabelį 69,5 Eur vertės, elektrinių įrankių komplektą (perforatorių, kampinį šlifuoklį, siaurapjūklį, suktuką) 173,77 Eur vertės, įrankius (reples, atsuktuvus, pjūklus, plaktukus, grąžtus, kaltus) 289,62 Eur vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam J. K. 1095,8 Eur turtinę žalą. Veika kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Tyčinių nusikaltimų padarymas bei aktyvi kaltininko elgsena nusikalstamo veiksmo metu dažniausiai rodo, kad kaltininkas sąmoningai siekia pažeisti teisės normas, ignoruoja moralės nuostatas, negerbia visuomenės. Tokia asmenybė yra linkusi nusikalsti bei yra pavojingesnė visuomenei. Pažymėtina, kad E. B. yra jauno amžiaus, gim. (duomenys neskelbtini) m., tačiau su teisėsaugos institucijomis susiduria nebe pirmą kartą, ne kartą baustas administracine tvarka. Šiuo metu atlieka ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Visos paminėtos aplinkybės, kolegijos nuomone, byloja, kad apelianto padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinis jo poelgis, tai dėsningas jo elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Apeliantas jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti, pakeisti savo gyvenimo būdo, akivaizdu, kad anksčiau teismo parodyto pasitikėjimo pastarasis nepateisino. 2013-06-27 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistajam buvo taikytas jo teisinę padėtį lengvinantis institutas – bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau 2014-05-14 nutartimi bausmės vykdymas panaikintas, jis pasiųstas atlikti bausmę. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliaciniame skunde nurodyti nuteistojo pažadai ateityje laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti, laikytini tik deklaratyviais. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad neskiriant apeliantui realios laisvės atėmimo bausmės, bausmės tikslų (BK 41 str. 2 d.) pasiekti nepavyktų.

Šiuo atveju tinkamai įvertintos ir tos aplinkybės, kad E. B. prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, ką teismas pagrįstai laikė jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.); atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pagrįstai pripažinta tai, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje ir apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.). Įvertino ir tas aplinkybes, jog E. B. teisme atsiprašė nukentėjusiojo, atsižvelgė į jo jauną amžių, psichinės sveikatos būklę. Taigi nustatydamas bausmės dydį – paskirdamas žymiai mažesnę negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę, apylinkės teismas nepažeidė BK 61 str. reikalavimų. Byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, E. B. kaltu prisipažino, todėl teismas teisingai taikė BK 64¹ str. nuostatas ir pagrįstai paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu, todėl paskirtosios 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dar labiau švelninti nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė BK 64 str. 1 d., 3 d., nuostatas ir šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino su neatlikta bausme pagal 2013-06-27 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendį, jas iš dalies sudedant, t. y. prie neatliktos 8 mėnesių 14 dienų laisvės atėmimo bausmės pridėjo dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, galutinė subendrinta bausmė laikytina proporcinga nuteistojo asmenybei, jo padarytų veikų skaičiui bei pavojingumui, ją traktuoti kaip aiškiai per griežtą ar neteisingą nėra pagrindo. Tai, jog apeliantas vis dėlto mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo pažeidimų, neduoda pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės rūšies ir dydžio.

Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl noro pradėti dirbti ir atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą, pataisos namuose patiriamo streso dėl sunkios adaptacijos, prastos sveikatos būklės, nėra tos aplinkybės, kurios leistų švelninti paskirtą bausmę. Apeliantas ne pirmą kartą pažeidžia įstatymus, skunde akcentuojami sveikatos sutrikimai jo nesulaikė nuo nusikalstamų veikų darymo. Pastebėtina, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam garantuojama sveikatos priežiūra tokio paties lygio kaip ir laisvėje esantiems asmenims.

Bet kokiu atveju, asmuo darydamas įstatymo uždraustą veiką turi numatyti ir įvertinti neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes, tame tarpe ir galimą laisvės atėmimo bausmės skyrimą. Šiuo atveju apelianto teigimu darydamas nusikalstamą veiką jis galėjo nesuvokti žalingų pasekmių, kadangi jam nustatytas sunkus protinis atsilikimas. Tokie apelianto argumentai prieštarauja bylos medžiagoje esantiems duomenims. Teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės aktas patvirtina, kad E. B. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, dėl psichikos būklės galėjo visiškai suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį (savo veiksmų esmę) ir valdyti savo veiksmus. E. B. dėl dabartinės psichikos būklės gali atlikti laisvės atėmimo bausmę (b. l. 100). Abejoti kompetentingų ekspertų pateiktomis išvadomis apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Kitų išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų veikų pobūdžiu ar nuteistojo asmenybe, šioje byloje nenustatyta.

Iš apeliacinio skundo turinio taip pat matyti, kad nuteistasis prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 str. nuostatas.

Įstatymo leidėjo priimtu 2015-03-19 įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2015-03-24, pakeista BK 75 str. 1 d. nuostata, nurodant, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Nagrinėjamu atveju, apeliantas skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas už apysunkio nusikaltimo padarymą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurią subendrinus su 2013-06-27 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtas bausme, nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. Taigi formaliai E. B. atitinka šiuo metu galiojančiose BK 75 str. 1 d. nuostatose numatytas sąlygas, suteikiančias galimybę svarstyti apeliantui paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Kita vertus, pažymėtina tai, jog net ir esant BK 75 str. 1 d. nustatytoms bausmės vykdymo atidėjimo sąlygoms, teismas, tik įvertinęs reikšmingų bylos aplinkybių visumą ir nusprendęs, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi teisę (bet ne pareigą) taikyti BK 75 str. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad bausmės vykdymo atidėjimo institute humaniškumo principo reikalavimai derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-549/2007). Taigi teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, be pirmiau minėtų svarbių bausmės individualizavimui aplinkybių, turi įvertinti ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus nubaustas teisingai, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, ar savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, ar padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-362/2012, 2K-91/2014).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau išdėstytos bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės, leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, jog E. B. taikyti BK 75 str. nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nėra pagrindo. Duomenys apie apelianto padarytas nusikalstamas veikas, jų pasikartojantį pobūdį, anksčiau taikytą bausmės vykdymo atidėjimą ir jo panaikinimą, neleidžia teigti, jog pastarasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. E. B. išvadų iš ankstesnio teistumo nedaro, savo elgesio kritiškai nevertina, ankstesniu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė ir jos vykdymo atidėjimas jokio teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui neturėjo. Taigi, paminėtų aplinkybių visuma patvirtina, jog BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas tik apeliantui realiai atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar būtų neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Dėl gynėjo dalyvavimo išlaidų priteisimo

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą. Šios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už nuteistajam E. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo E. B. apeliacinį skundą atmesti.