Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio ieškovo UAB „V. P.“ atstovo advokato A. G. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį 30 MGL (1 129,80 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 183 straipsnio 1 dalį 28 MGL (1 054,48 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, galutinė subendrinta bausmė E. B. paskirta 30 MGL (1 129,80 Eur) dydžio bauda.

Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies: iš E. B. priteista 1 154,85 Eur UAB „V. P.“ nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, likusioje dalyje ieškinys atmestas kaip neįrodytas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. nuteistas už tai, kad būdamas UAB „V. P.“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą nuo 2011-08-10 iki 2013-08-26 padėjo apgaulingai tvarkyti UAB „V. P.“ buhalterinę apskaitą, nes įtraukimui į buhalterinę apskaitą pateikė UAB „S.“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktorei J. M. pagal apskaitos paslaugų teikimo sutartis 2011-05-06 Nr. 2011-3, 2013-01-01 Nr. 130101-1, tvarkiusiai UAB „V. P.“ buhalterinę apskaitą, suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus, apie kurių suklastojimą jai nebuvo žinoma, kuriuose ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, pasirašė už A. J., kaip gavusią darbo užmokestį pagal atlyginimų išmokėjimo žiniaraščius: 2011-08-10 Nr. 3 526,50 Lt (152,48 Eur) už liepos mėnesį, 2012-09-07 Nr. (duomenys neskelbtini) 554,99 Lt (160,74 Eur) už rugpjūčio mėnesį, 2012-11-06 Nr. (duomenys neskelbtini) (160,74 Eur) už spalio mėnesį, 2012-12-04 Nr. (duomenys neskelbtini) 554,99 Lt (160,74 Eur) už lapkričio mėnesį, kasos išlaidų orderį 2013-08-26 Nr. 2013-37 1 096,00 Lt (317,42 Eur) už rugpjūčio mėnesį, kaip gavusią 700,00 Lt (202,73 Eur) avansą prekėms pirkti pagal kasos išlaidų orderį 2013-07-09 Nr. 2013-25, bet A. J. šiuose buhalterinės apskaitos dokumentuose įrašyto darbo užmokesčio ir avanso bendroje sumoje už 3 987,47 Lt (1 154,85 Eur) negavo, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 6 str. 2 d. reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, ir dėl šio pažeidimo negalima iš dalies nustatyti UAB „V. P.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011–2013 metus.

Be to, E. B. nuteistas už tai, kad būdamas UAB „V. P.“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir būdamas atsakingas pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 2000-07-13 Nr. VIII-1835 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, 2011-01-01 įsakymą už bendrovės kasą, pasirašė atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiuose 2011-08-10 Nr. 3 526,50 Lt (152,48 Eur) už liepos mėnesį, 2012-09-07 Nr. (duomenys neskelbtini) 554,99 Lt (160,74 Eur) už rugpjūčio mėnesį, 2012-11-06 Nr. (duomenys neskelbtini) 554,99 Lt (160,74 Eur) už spalio mėnesį, 2012-12-04 Nr. (duomenys neskelbtini) 554,99 Lt (160,74 Eur) už lapkričio mėnesį, kasos išlaidų orderyje 2013-08-26 Nr. 2013-37 1 096,00 Lt (317,42 Eur) už rugpjūčio mėnesį, kasos išlaidų orderyje 2013-07-09 Nr. 2013-25 700,00 Lt (202,73 Eur) dėl avanso prekėms pirkti kaip išmokėjęs A. J. darbo užmokestį ir avansą bendroje sumoje už 3 987,47 Lt (1 154,85 Eur), bet A. J. šių pinigų negavo, už A. J. pasirašė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, taip pasisavino jo žinioje buvusį UAB „V. P.“ priklausantį turtą – pinigus – 3 987,47 Lt (1 154,85 Eur).

Apeliaciniu skundu civilinio ieškovo UAB „V. P.“ atstovas advokatas A. G. prašo pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nuosprendį: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria civilinio ieškinio dalis atmesta ir šioje dalyje civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą. Jeigu civilinis ieškinys nebūtų paliekamas nenagrinėtas, prašo patenkinti civilinį ieškinį ir papildomai priteisti UAB „V. P.“ iš E. B. 10 230,18 Eur žalos atlyginimo.

Skunde nurodoma, kad civilinis ieškinys buvo grindžiamas dviem faktinių aplinkybių grupėmis: pirma, dėl 1 154,85 Eur pasisavinimo, ir šioje dalyje teismas ieškinį tenkino visiškai; antra, dėl to, kad E. B., būdamas bendrovės direktoriumi, po jo atleidimo iš pareigų iki šiol neperdavė jokio bendrovės turto. Po E. B. atleidimo bendrovė nerado turto už 10 230,18 Eur (35 322,75 Lt). Kartu pažymima, kad dėl faktinių aplinkybių, jog atleidus E. B. iš pareigų, jis neperdavė turto, E. B. nebuvo teisiamas, veika nebuvo vertinama kaip nusikalstama. Dėl to, civilinio ieškovo atstovo manymu, teismas antrąją ieškinio dalį turėjo palikti nenagrinėtą.

Apelianto teigimu, teismui yra pateikti visi įrodymai, kad E. B. vadovaujant UAB „V. P.”, bendrovė buvo įsigijusi tam tikrą turtą, tačiau atleidus E. B. iš pareigų, šis turtas nebuvo perduotas, jis taip pat nerastas natūroje. Kadangi E. B. pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą būdamas atsakingas už viso bendrovei priklausančio turto išsaugojimą, to nepadarė, būdamas bendrovės direktoriumi neužtikrino ieškinyje nurodyto turto apsaugos, jis privalo atlyginti šio prarasto turto vertę.

Skunde taip pat nurodoma, kad E. B. teisėtai, laikantis visų įstatymo reikalavimų, buvo atleistas iš direktoriaus pareigų vienintelio akcininko sprendimu. Atleidus E. B. iš pareigų, iš jo buvo reikalaujama perduoti bendrovės turtą ir dokumentus, tačiau E. B., kaip buvęs bendrovės vadovas, jokio turto bei visų bendrovės dokumentų neperdavė, tik vėliau per apskaitą tvarkiusią įmonę grąžino bendrovei dalį dokumentų. Taigi, priešingai nei nurodė teismas, joks įmonės perdavimas neįvyko (pačios įmonės perduoti ir neįmanoma, galima perduoti tik turtą bei įsipareigojimus ar dokumentus). Kadangi E. B. turto neperdavė, atitinkamai A. P. jokio turto nepriėmė. Vėliau A. P. perdavė A. B. tik tą turtą, kurį UAB „V. P.“ įsigijo jam vadovaujant bendrovei, taip pat perdavė per atitinkamą laikotarpį gautus dokumentus. Esant tokioms aplinkybėms, apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog bendrovės turtas buvo perduotas pirmiausia A. P., o vėliau – A. B.. E. B. neperdavus turto, A. B. atliko natūroje esančio turto inventorizaciją ir nustatė, jog pagal apskaitos dokumentus bendrovė turėtų turėti daugiau turto, tačiau, kur jis yra, nežinoma. Kartu pažymi, kad bendrovė nereiškia reikalavimų dėl turto, kurį pavyko rasti natūroje atlikus inventorizaciją, nors jis taip pat nebuvo perduotas, tačiau dėl likusio turto bendrovė turi pilną teisę pareikšti ieškinį E. B., nes jis šio turto neišsaugojo ir neperdavė naujai paskirtiems vadovams, taip pat nenurodė asmenų, iš kurių bendrovė galėtų šį turtą išsireikalauti.

Apygardos teismo posėdyje civilinio ieškovo atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinio skundo netenkinti, nuteistojo E. B. gynėjas prašė apeliacinio skundo netenkinti.

Civilinio ieškovo UAB „V. P.“ atstovo advokato A. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.

BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas privalo išspręsti civilinį ieškinį, tai yra: 1) visiškai patenkinti civilinį ieškinį, 2) iš dalies jį patenkinti arba 3) civilinį ieškinį atmesti. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tik tuo atveju, kai vadovaujantis BPK normomis nustatoma, kad ieškinys pagrįstas: fiziniam arba juridiniam asmeniui padaryta žala, kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tarp nusikalstamos veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Priešingu atveju, t. y. nustačius, kad ieškinys nepagrįstas, jis atmetamas. Ieškinys apkaltinamajame nuosprendyje gali būti paliktas nenagrinėtas tik išimtiniais atvejais – kai jo negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

UAB „V. P.“ pareiškė byloje civilinį ieškinį, prašydama priteisti iš E. B. 11 985,03 Eur turtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurodė, kad dėl E. B. neveikimo ir (ar) neteisėto veikimo UAB „V. P.“ yra patyrusi žalą: pasirašius suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus – 1 154,85 Eur sumai; pagal pateiktą nerasto UAB „V. P.“ turto sąrašą – 10 230,18 Eur sumai; pagal UAB „Š.“ krovinio važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini) – trečiųjų asmenų turto 600 Eur sumai (2 t., b. l. 162–163). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nustatė, kad E. B. savo neteisėtais veiksmais UAB „V. P.“ padarė 1 154,85 Eur turtinę žalą, teismas taip pagrįstai konstatavo, kad E. B. negali būti pripažintas kaltu ir atsakyti už bendrovės turtą, kuris galbūt buvo prarastas, tačiau ne dėl jo kaltės. Tačiau teismas nepagrįstai vieną civilinio ieškinio dalį tenkino – priteisė iš E. B. 1 154,85 Eur UAB „V. P.“ naudai nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, o kitoje, likusioje dalyje, ieškinį atmetė kaip neįrodytą. Atsižvelgiant į tai, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas gali: 1) visiškai patenkinti civilinį ieškinį, 2) iš dalies patenkinti civilinį arba 3) civilinį ieškinį atmesti, o galimybės dalį civilinio ieškinio tenkinti, o kitoje dalyje ieškinį atmesti nenumato, civilinio ieškovo atstovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo (BPK 328 straipsnio 4 punktas): naikinama nuosprendžio dalis, kuria viena UAB „V. P.“ civilinio ieškinio dalis tenkinta, o kitoje dalyje ieškinys atmestas, ir civilinio ieškovo UAB „V. P.“ civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies, priteisiant UAB „V. P.“ iš E. B. 1 154,85 Eur turtinei žalai atlyginti, nes ieškinys šiai sumai yra pagrįstas. Papildomai priteisti UAB „V. P.“ iš E. B. 10 230,18 Eur žalos atlyginimo, kaip prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo, nes byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad civiliniam ieškovui būtų padaryta tokia žala ir, kad ši žala būtų padaryta neteisėtais nuteistojo E. B. veiksmais. Kadangi baudžiamojo proceso įstatymas nenumato galimybės dalį ieškinio palikti nenagrinėtą, šis civilinio ieškovo atstovo prašymas taip pat negali būti tenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nuosprendžio dalį, kuria viena UAB „V. P.“ civilinio ieškinio dalis tenkinta, o kitoje dalyje ieškinys atmestas. Civilinio ieškovo UAB „V. P.“ civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti UAB „V. P.“ iš E. B. 1 154,85 Eur turtinei žalai atlyginti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.