Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Donato Jatužio ir Jolantos Raščiuvienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios B. G. – M. ir civilinio ieškovo V. „(duomenys neskelbtini) “ vidurinės mokyklos apeliacinius skundus dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. nuosprendžio, kuriuo B. G. – M. pripažinta kalta ir nuteista :

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimą 3 metams,

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 40 MGL (1520 Eur) dydžio bauda.

Remiantis BK 63 straipsnio 1,2,5 dalies 1 punktu nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos, paskiriant galutinę bausmę - laisvės atėmimą trejiems metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąją per visą bausmės atidėjimo laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti ir tęsti darbą.

Priteista iš B. G.-M. ir M. Š. civiliniam ieškovui V. „(duomenys neskelbtini) “ mokyklai solidariai 11534 Eur padarytai žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo V. „(duomenys neskelbtini) “ prašymas priteisti išlaidas už teisinę pagalbą V. M. įmonei „(duomenys neskelbtini) “ atmestas.

Tuo pačiu skundžiamu nuosprendžiu nuteista ir M. Š., tačiau jos atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Skundžiamu nuosprendžiu B. G.-M. nuteista už tai, kad ji:

1.1 2011-2013 metais darbo sutarties, sudarytos 1998-05-01, pagrindu dirbdama V. ,,(duomenys neskelbtini) “ vidurinėje mokykloje, esančioje (duomenys neskelbtini) , V., vyr. buhalterės pareigose, mokyklos patalpose laikotarpiu nuo 2011-02-01 iki 2013-04-30, veikdama vieninga tyčia bendrininkų grupėje su V. ,,(duomenys neskelbtini) “ vidurinės mokyklos buhalterėmis M. Š. ir N. G., kurios atžvilgiu procesas nepradėtas jai mirus, o laikotarpiu nuo 2013-05-01 iki 2013-12-31 veikdama bendrininkų grupe su V. ,,(duomenys neskelbtini) “ vidurinės mokyklos buhaltere M. Š., laikotarpiu nuo 2011-02-01 iki 2013-12-31 apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą, V. ,,(duomenys neskelbtini) “ vidurinei mokyklai priklausantį didelės vertės turtą – pinigines lėšas 59 412,48 Lt (17 207,03 eurų), o būtent: 2011 metais B. G.-M. žodiniu nurodymu, M. Š. kompiuterinės programos FinAlga pagalba suklastojusi atlyginimų mokėjimo žiniaraščius, B. G.–M. neteisėtai apskaičiavo 12 413,23 Lt (3595,12 eurų) didesnį darbo užmokestį (tame tarpe 1952,87 Lt (565,59 eurų) pajamų mokesčio, 1117,18 Lt (323,56 eurų) 9% Sodros mokesčio), o N. G., kurios atžvilgiu procesas nepradėtas jai mirus, pasinaudojusi savo įgaliojimais atlikti banko operacijas įstaigos sąskaitose, M. Š. suklastotų žiniaraščių pagrindu neteisėtai B. G.–M. išmokėjo 9343,18 Lt (2705,97 eurų) didesnį darbo užmokestį, pinigus pervesdama iš V. ,,(duomenys neskelbtini) “ vidurinės mokyklos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) , AB, į B. G.–M. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) , AB: vasario mėn. apskaičiavus 865,00 Lt didesnį darbo užmokestį (vietoj 2465,96 Lt apskaičiuota 3330,96 Lt), neteisėtai išmokėjo 718,62 Lt; balandžio mėn. apskaičiavus 300,00 Lt didesnį darbo užmokestį (vietoj 2196,00 Lt apskaičiuota 2496,00 Lt), neteisėtai išmokėjo 219,00 Lt; rugpjūčio mėn. apskaičiavus 600,00 Lt didesnį darbo užmokestį (vietoj 2196,00 Lt apskaičiuota 2796,00 Lt), neteisėtai išmokėjo 427,38 Lt; rugsėjo mėn. apskaičiavus 1000,00 Lt didesnį darbo užmokestį (vietoj 2196,00 Lt apskaičiuota 3196,00 Lt), neteisėtai išmokėjo 731,38 Lt; spalio mėn. apskaičiavus 2300,00 Lt didesnį darbo užmokestį (vietoj 2196,00 Lt apskaičiuota 4496,00 Lt), neteisėtai išmokėjo 1719,38 Lt; lapkričio mėn. apskaičiavus 4300,00 Lt didesnį darbo užmokestį (vietoj 2196,00 Lt apskaičiuota 6496,00 Lt), neteisėtai išmokėjo 3239,38 Lt; gruodžio mėn. apskaičiavus 3048,23 Lt didesnį darbo užmokestį (vietoj 2196,00 Lt, apskaičiuota 5244,23 Lt), neteisėtai išmokėjo 2288,04 Lt;

B. G.-M. žodiniu leidimu, kompiuterinės programos FinAlga pagalba M. Š., suklastojusi atlyginimų mokėjimo žiniaraščius, 2011 metais neteisėtai sau apskaičiavo 12 949,31 Lt (3750,38 eurų) didesnį darbo užmokestį (tame tarpe 2301,19 Lt (666,47 eurų) pajamų mokesčio, 1165,44 Lt (337,53 eurų) 9% Sodros mokesčio), o N. G., kurios atžvilgiu procesas nepradėtas jai mirus, pasinaudojusi savo įgaliojimais atlikti banko operacijas įstaigos sąskaitose, M. Š. suklastotų žiniaraščių pagrindu neteisėtai sau išmokėjo 9482,68 Lt (2746,37 eurų) didesnį darbo užmokestį, pinigus pervesdama iš V. ,,(duomenys neskelbtini) “ vidurinės mokyklos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) , AB, į savo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) , AB: vasario mėn. apskaičiavus 451,04 Lt didesnį darbo užmokestį (vietoj 621,51 Lt apskaičiavus 1072,55 Lt), neteisėtai išmokėjo 334,62 Lt; balandžio mėn. apskaičiavus 300,00 Lt didesnį darbo užmokestį (vietoj 695,40 Lt apskaičiuota 995,40 Lt), neteisėtai išmokėjo 222,14 Lt; gegužės mėn. apskaičiavus 556,32 Lt didesnį darbo užmokestį (vietoj 695,40 Lt apskaičiuota 1251,72 Lt), neteisėtai išmokėjo 409,25 Lt; birželio mėn. apskaičiavus 916,32 Lt didesnį darbo užmokestį (vietoj 695,40 Lt apskaičiuota 1611,72 Lt), neteisėtai išmokėjo 672,05 Lt; liepos mėn. apskaičiavus 1276,32 Lt didesnį darbo užmokestį (vietoj 695,40 Lt apskaičiuota 1971,72 Lt), neteisėtai išmokėjo 934,85 Lt; rugpjūčio mėn. apskaičiavus 1096,32 Lt didesnį darbo užmokestį (vietoj 695,40 Lt apskaičiuota 1791,72 Lt), neteisėtai išmokėjo 803,45 Lt; rugsėjo mėn. apskaičiavus 1400,35 Lt didesnį darbo užmokestį (vietoj 701,42 Lt apskaičiuota 2101,77 Lt), neteisėtai išmokėjo 1025,21 Lt; spalio mėn. apskaičiavus 2756,32 Lt didesnį darbo užmokestį (vietoj 895,48 Lt apskaičiuota 3651,80 Lt), neteisėtai išmokėjo 2027,17 Lt; lapkričio mėn. apskaičiavus 2356,32 Lt didesnį darbo užmokestį (vietoj 895,48 Lt apskaičiuota 3251,80 Lt), neteisėtai išmokėjo 1723,17 Lt; gruodžio mėn. apskaičiavus 1840,00 Lt didesnį darbo užmokestį (vietoj 895,48 Lt apskaičiuota 2735,48 Lt), neteisėtai išmokėjo 1330,77 Lt;

B. G.-M. žodiniu nurodymu, M. Š. kompiuterinės programos FinAlga pagalba suklastojusi atlyginimų mokėjimo žiniaraščius, N. G., kurios atžvilgiu procesas nepradėtas jai mirus, 2011 metais neteisėtai apskaičiavo 7968,27 Lt (2307,77 eurų) didesnį darbo užmokestį (tame tarpe 1313,47 Lt (380,41 eurų) pajamų mokesčio, 717,15 Lt (207,70 eurų) 9% Sodros mokesčio), o N. G., pasinaudojusi savo įgaliojimais atlikti banko operacijas įstaigos sąskaitose, M. Š. suklastotų žiniaraščių pagrindu neteisėtai sau išsimokėjo 5937,65 Lt (1719,66 eurų) didesnį darbo užmokestį, pinigus pervesdama iš V. ,,(duomenys neskelbtini) “ vidurinės mokyklos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) , AB, į savo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) , AB: balandžio mėn. apskaičiavus 300 Lt didesnį darbo užmokestį (vietoj 751,83 Lt apskaičiuota 1051,83 Lt), neteisėtai išmokėjo 220,44 Lt; birželio mėn. apskaičiavus 500,00 Lt didesnį darbo užmokestį (vietoj 751,83 Lt apskaičiuota 1251,83 Lt), neteisėtai išmokėjo 366,44 Lt; rugpjūčio mėn. apskaičiavus 477,27 Lt didesnį darbo užmokestį (vietoj 717,66 Lt apskaičiuota 1194,93 Lt), neteisėtai išmokėjo 342,14 Lt; rugsėjo mėn. apskaičiavus 751,00 Lt didesnį darbo užmokestį (vietoj 549,00 Lt apskaičiuota 1300,00 Lt), neteisėtai išmokėjo 548,23 Lt; spalio mėn. apskaičiavus 2300,00 Lt didesnį darbo užmokestį (vietoj 549,00 Lt apskaičiuota 2849,00 Lt), neteisėtai išmokėjo 1748,00 Lt; lapkričio mėn. apskaičiavus 1800,00 Lt didesnį darbo užmokestį (vietoj 549,00 Lt apskaičiuota 2349,00 Lt), neteisėtai išmokėjo 1314,00 Lt; gruodžio mėn. apskaičiavus 1840,00 Lt didesnį darbo užmokestį (vietoj 549,00 Lt apskaičiuota 2389,00 Lt), neteisėtai išmokėjo 1398,40 Lt, tokiu būdu B. G.-M. veikdama bendrininkų grupėje su buhalterėmis M. Š. ir N. G., kurios atžvilgiu procesas nepradėtas jai mirus, 2011 metais apgaule savo ir kitų naudai įgijo V. ,,(duomenys neskelbtini) “ vidurinei mokyklai priklausantį turtą – pinigines lėšas, skirtas darbo užmokesčiui išmokėti, viso 24 763,51 Lt (7172,01 eurų).

1.2 Tęsdama nusikalstamą veiką, 2012 metais, B. G.-M. žodiniu nurodymu M. Š., kompiuterinės programos FinAlga pagalba suklastojusi atlyginimų mokėjimo žiniaraščius, B. G. – M. neteisėtai apskaičiavo 10 170,88 Lt (2945,69 eurų) didesnį darbo užmokestį (tame tarpe 1628,36 Lt (471,61 eurų) pajamų mokesčio, 915,38 Lt (265,11 eurų) 9% Sodros mokesčio), o N. G., kurios atžvilgiu procesas nepradėtas jai mirus, pasinaudojusi savo įgaliojimus atlikti banko operacijas įstaigos sąskaitose, M. Š. suklastotų žiniaraščių pagrindu neteisėtai B. G.–M. išmokėjo 7627,14 Lt (2208,97 eurų) didesnį darbo užmokestį, pinigus pervesdama iš V. ,,(duomenys neskelbtini) “ vidurinės mokyklos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) , AB, į B. G.–M. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) , AB; kovo mėn. apskaičiavus 1098,00 Lt didesnį darbo užmokestį (vietoj 2196,00 Lt apskaičiuota 3294,00 Lt), neteisėtai išmokėjo 805,86 Lt; birželio mėn. apskaičiavus 907,99 Lt didesnį darbo užmokestį (vietoj 5849,89 Lt apskaičiuota 6757,88 Lt), neteisėtai išmokėjo 706,83 Lt; rugpjūčio mėn. apskaičiavus 1790,50 Lt didesnį darbo užmokestį (vietoj 2956,66 Lt apskaičiuota 4747,16 Lt), neteisėtai išmokėjo 1361,38 Lt; rugsėjo mėn. apskaičiavus 1384,39 Lt didesnį darbo užmokestį (vietoj 2264,61 Lt apskaičiuota 3649,00 Lt), neteisėtai išmokėjo 1025,58 Lt; spalio mėn. apskaičiavus 1580,00 Lt didesnį darbo užmokestį (vietoj 2196,00 Lt apskaičiuota 3776,00 Lt), neteisėtai išmokėjo 1172,18 Lt; lapkričio mėn. apskaičiavus 2150,00 Lt didesnį darbo užmokestį (vietoj 2196,00 Lt apskaičiuota 4346,00 Lt), neteisėtai išmokėjo 1605,38 Lt; gruodžio mėn. apskaičiavus 1260,00 Lt didesnį darbo užmokestį (vietoj 2196,00 Lt apskaičiuota 3456,00 Lt), neteisėtai išmokėjo 928,98 Lt;

B. G.-M. žodiniu leidimu M. Š., kompiuterinės programos FinAlga pagalba suklastojusi atlyginimų mokėjimo žiniaraščius, 2012 metais neteisėtai sau apskaičiavo 12 895,17 Lt (3734,70 eurų) didesnį darbo užmokestį (tame tarpe 2636,43 Lt (763,56 eurų) pajamų mokesčio, 1160,62 Lt (336,14 eurų) 9% Sodros mokesčio), o N. G., kurios atžvilgiu procesas nepradėtas jai mirus, pasinaudojusi savo įgaliojimais atlikti banko operacijas įstaigos sąskaitose, M. Š. suklastotų žiniaraščių pagrindu sau neteisėtai išmokėjo 9098,12 Lt (2635,00 eurų) didesnį darbo užmokestį, pinigus pervesdama iš V. ,,(duomenys neskelbtini) “ vidurinės mokyklos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) , AB, į M. Š. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) : vasario mėn. apskaičiavus 208,62 Lt didesnį darbo užmokestį (vietoj 725,41 Lt apskaičiuota 934,03 Lt), neteisėtai išmokėjo 158,56 Lt; kovo mėn. apskaičiavus 834,48 Lt didesnį darbo užmokestį (vietoj 695,40 Lt apskaičiuota 1529,88 Lt), neteisėtai išmokėjo 563,70 Lt; balandžio mėn. apskaičiavus 548,02 Lt didesnį darbo užmokestį (vietoj 695,40 Lt apskaičiuota 1243,42 Lt), neteisėtai išmokėjo 345,99 Lt; gegužės mėn. apskaičiavus 548,02 Lt didesnį darbo užmokestį (vietoj 695,40 Lt apskaičiuota 1243,42 Lt), neteisėtai išmokėjo 345,99 Lt; birželio mėn. apskaičiavus 1045,01 Lt didesnį darbo užmokestį (vietoj 894,09 Lt apskaičiuota 1939,10 Lt), neteisėtai išmokėjo 726,53 Lt; liepos mėn. apskaičiavus 548,02 Lt didesnį darbo užmokestį (vietoj 695,40 Lt apskaičiuota 1243,42 Lt), neteisėtai išmokėjo 345,99 Lt; rugpjūčio mėn. apskaičiavus 1913,02 Lt didesnį darbo užmokestį (vietoj 695,40 Lt apskaičiuota 2608,42 Lt), neteisėtai išmokėjo 1383,39 Lt; rugsėjo mėn. apskaičiavus 1573,62 Lt didesnį darbo užmokestį (vietoj 695,40 Lt apskaičiuota 2269,02 Lt), neteisėtai išmokėjo 1125,45 Lt; spalio mėn. apskaičiavus 1794,62 Lt didesnį darbo užmokestį (vietoj 695,40 Lt apskaičiuota 2490,02 Lt), neteisėtai išmokėjo 1293,41 Lt; lapkričio mėn. apskaičiavus 2334,12 Lt didesnį darbo užmokestį (vietoj 695,40 Lt apskaičiuota 3029,52 Lt), neteisėtai išmokėjo 1703,42 Lt; gruodžio mėn. apskaičiavus 1547,62 Lt didesnį darbo užmokestį (vietoj 695,40 Lt apskaičiuota 2243,02 Lt), neteisėtai išmokėjo 1105,69 Lt;

B. G.-M. žodiniu nurodymu M. Š., kompiuterinės programos FinAlga pagalba, suklastojusi atlyginimų mokėjimo žiniaraščius, N. G., kurios atžvilgiu procesas nepradėtas jai mirus, 2012 metais neteisėtai apskaičiavo 8464,10 Lt (2451,37 eurų) didesnį darbo užmokestį (tame tarpe 1616,60 Lt (468,20 eurų) pajamų mokesčio, 761,76 Lt (220,62 eurų) 9% Sodros mokesčio), o N. G., kurios atžvilgiu procesas nepradėtas jai mirus, pasinaudojusi savo įgaliojimais atlikti banko operacijas įstaigos sąskaitose, M. Š. suklastotų žiniaraščių pagrindu neteisėtai sau išsimokėjo 6085,74 Lt (1762,55 eurų) didesnį darbo užmokestį, pinigus pervesdama iš V. ,,(duomenys neskelbtini) “ vidurinės mokyklos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) , AB, į savo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) , AB: kovo mėn. apskaičiavus 494,10 Lt didesnį darbo užmokestį (vietoj 549,00 Lt apskaičiuota 1043,10 Lt), neteisėtai išmokėjo 360,69 Lt; rugpjūčio mėn. apskaičiavus 1700,00 Lt didesnį darbo užmokestį (vietoj 324,41 Lt apskaičiuota 2024,41 Lt), neteisėtai išmokėjo 1241,85 Lt; rugsėjo mėn. apskaičiavus 1300,00 Lt didesnį darbo užmokestį (vietoj 549,00 Lt apskaičiuota 1849,00 Lt), neteisėtai išmokėjo 917,50 Lt; spalio mėn. apskaičiavus 1610,00 Lt didesnį darbo užmokestį (vietoj 549,00 Lt apskaičiuota 2159,00 Lt), neteisėtai išmokėjo 1153,10 Lt; lapkričio mėn. apskaičiavus 2100,00 Lt didesnį darbo užmokestį (vietoj 549,00 Lt apskaičiuota 2649,00 Lt), neteisėtai išmokėjo 1525,50 Lt; gruodžio mėn. apskaičiavus 1260,00 Lt didesnį darbo užmokestį (vietoj 549,00 Lt apskaičiuota 1809,00 Lt), neteisėtai išmokėjo 887,10 Lt, tokiu būdu B. G.-M. veikdama bendrininkų grupėje su buhalterėmis M. Š. ir N. G., kurios atžvilgiu procesas nepradėtas jai mirus, 2012 metais apgaule savo ir kitų naudai įgijo V. ,,(duomenys neskelbtini) “ vidurinei mokyklai priklausantį turtą – pinigines lėšas, skirtas darbo užmokesčiui išmokėti, viso 22 811,00 Lt (6606,52 eurų).

1.3 Toliau tęsdama nusikalstamą veiką, 2013 metais, B. G.-M. žodiniu nurodymu M. Š., kompiuterinės programos FinAlga pagalba suklastojusi atlyginimų mokėjimo žiniaraščius, B. G. – M. neteisėtai apskaičiavo 1974,36 Lt (571,81 eurų) didesnį darbo užmokestį (tame tarpe 328,20 Lt (95,05 eurų) pajamų mokesčio, 177,70 Lt (51,47 eurų) 9% Sodros mokesčio), kurį 2013 m. kovo – balandžio mėnesiais N. G., kurios atžvilgiu procesas nepradėtas jai mirus, o nuo 2013 m. liepos mėnesio B. G.–M., pasinaudojusios savo įgaliojimais atlikti banko operacijas įstaigos sąskaitose, M. Š. suklastotų žiniaraščių pagrindu be teisėto pagrindo išmokėjo pinigus, pervesdamos iš V. ,,(duomenys neskelbtini) “ vidurinės mokyklos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) , AB, į B. G. – M. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) , AB, viso B. G. – M. be teisėto pagrindo buvo išmokėtas 1468,46 Lt (425,30 eurų) didesnis darbo užmokestis: kovo mėn. apskaičiavus 36,36 Lt didesnį darbo užmokestį (vietoj 3129,24 Lt apskaičiuota 3165,60 Lt), neteisėtai išmokėjo 27,00 Lt; balandžio mėn. apskaičiavus 6,00 Lt didesnį darbo užmokestį (vietoj 3429,00 Lt apskaičiuota 3435,00 Lt), neteisėtai išmokėjo 4,47 Lt; birželio mėn. apskaičiavus 1500,00 Lt didesnį darbo užmokestį (vietoj 2196,00 Lt, apskaičiuota 3696,00 Lt), neteisėtai išmokėjo 1111,38 Lt; liepos mėn. apskaičiavus 432,00 Lt didesnį darbo užmokestį (vietoj 2567,88 Lt apskaičiuota 2999,88 Lt), neteisėtai išmokėjo 325,61 Lt;

B. G.-M. žodiniu leidimu, M. Š. kompiuterinės programos FinAlga pagalba suklastojusi atlyginimų mokėjimo žiniaraščius 2013 metais gegužės ir liepos mėnesį neteisėtai sau apskaičiavo 1520,17 Lt (440,27 eurų): gegužės mėn. 570,00 Lt didesnį darbo užmokestį, o liepos mėn. 950,17 Lt didesnį darbo užmokestį, o B. G.–M. pasinaudojusi savo įgaliojimais atlikti banko operacijas įstaigos sąskaitose, M. Š. suklastotų žiniaraščių pagrindu be teisėto pagrindo išmokėjo pinigus, pervesdama iš V. ,,(duomenys neskelbtini) “ vidurinės mokyklos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) , AB, į M. Š. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) , AB, viso be teisėto pagrindo išmokėjo 1155,20 Lt (334,57 eurų) didesnį darbo užmokestį: gegužės mėn. neteisėtai išmokėjo 433,19 Lt, o liepos mėn. neteisėtai išmokėjo 722,01 Lt, tokiu būdu ji veikdama bendrininkų grupėje su buhalterėmis M. Š. ir N. G., kurios atžvilgiu procesas nepradėtas jai mirus, 2013 metais kovo-balandžio mėnesį apgaule savo ir kitų naudai įgijo V. ,,(duomenys neskelbtini) “ vidurinei mokyklai priklausantį turtą – pinigines lėšas – viso 31,47 Lt (9,11 eurų), 2013 metais gegužės - liepos mėnesį veikdama bendrininkų grupe su buhaltere M. Š., apgaule savo ir M. Š. naudai įgijo V. ,,(duomenys neskelbtini) “ vidurinei mokyklai priklausantį turtą – pinigines lėšas, skirtas darbo užmokesčiui išmokėti, viso 2592,19 Lt (750,75 eurų);

1.4 Tęsdama nusikalstamą veiką B. G.-M., veikdama vieninga tyčia bendrininkų grupėje su M. Š., turėdama tikslą neteisėtai savo dukros V. T., dirbusios V. ,,(duomenys neskelbtini) “ vidurinės mokykloje archyvarės pareigose, ir M. Š. naudai įgyti svetimą turtą – V. ,,(duomenys neskelbtini) “ vidurinės mokyklos pingines lėšas, skirtas darbo užmokesčiui išmokėti, 2012 m. gruodžio mėnesio pabaigoje arba 2013 m. sausio mėnesio pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, V. ,,(duomenys neskelbtini) “ vidurinės mokyklos patalpose, adresu (duomenys neskelbtini) , V., pagamino netikrą dokumentą – 2012-12-31 V. ,,(duomenys neskelbtini) “ vidurinės mokyklos direktoriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) , kuriame V. ,,(duomenys neskelbtini) “ vidurinės mokyklos raštinės vedėja T. L., nežinanti apie B. G.-M. ir M. Š. vykdomą nusikalstamą veiką, įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad M. Š. nuo 2013-01-02 prie atlyginimo skiriamas 90 procentų priedas, o V. T. - 70 procentų priedas, o B. G.-M. pasirašė už direktorės pavaduotoją ugdymui L. S., suklastodama jos parašą, ir šį netikrą dokumentą panaudojo perduodama M. Š., kuri žinodama, kad šis dokumentas netikras, jį panaudojo: šio netikro dokumento pagrindu kompiuterinės programos FinAlga pagalba suklastojusi atlyginimų mokėjimo žiniaraščius, sau už 2013 metus neteisėtai apskaičiavo 7555,85 Lt (2188,33 eurų) didesnį darbo užmokestį, o V. T., nežinojusiai apie B. G.-M. bei M. Š. vykdomą nusikalstamą veiką, už 2013 metus neteisėtai apskaičiavo 4638,84 Lt (1343,50 eurų) didesnį darbo užmokestį, o N. G., nežinojusi apie jų vykdomą nusikalstamą veiką, 2013 m. sausio – balandžio mėnesiais, pasinaudojusi savo įgaliojimais atlikti banko operacijas įstaigos sąskaitose, B. G.–M. 2013 m. gegužės – lapkričio mėnesiais, o M. Š. 2013 m. gruodžio mėnesį, pasinaudojusios joms suteiktais įgaliojimais atlikti banko operacijas įstaigos sąskaitose, M. Š. suklastotų žiniaraščių pagrindu neteisėtai išmokėjo: M. Š. - 5742,32 Lt (1663,09 eurų), V. T. - 3471,98 Lt (1005,55 eurų) didesnį darbo užmokestį, pinigus pervesdamos iš V. ,,(duomenys neskelbtini) “ vidurinės mokyklos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) , AB, į M. Š. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) , AB, bei į V. T. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) , AB, tokiu būdu B. G.-M. veikdama bendrininkų grupėje su M. Š., laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 apgaule V. T. ir M. Š. naudai neteisėtai įgijo viso 9214,30 Lt (2668,65 eurų), priklausančių V. ,,(duomenys neskelbtini) “ vidurinei mokyklai.

Viso laikotarpiu nuo 2011-02-01 iki 2013-04-30 B. G.-M., veikdama bendrininkų grupėje su buhalterėmis M. Š. ir N. G., kurios atžvilgiu procesas nepradėtas jai mirus, bei laikotarpiu nuo 2013-05-01 iki 2013-12-31 veikdama bendrininkų grupėje su buhaltere M. Š. apgaule savo ir kitų naudai įgijo V. ,,(duomenys neskelbtini) “ vidurinei mokyklai priklausantį didelės vertės turtą – pinigines lėšas – 59 412,48 Lt (17 207,03 eurų), tuo V. ,,(duomenys neskelbtini) “ vidurinei mokyklai padarydama 59 412,48 Lt (17 207,03 eurų) turtinę žalą.

1.5 Be to B. G.-M. 2011-2013 metais, būdama V. ,,(duomenys neskelbtini) “ vidurinės mokyklos, kodas (duomenys neskelbtini) , buveinės adresas (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) V., vyriausiąja buhaltere, dėl einamų pareigų turėdama teisiškai apibrėžtus įgalinimus, numatytus V. „(duomenys neskelbtini) “ vidurinės mokyklos 2009-01-06 direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintuose vyriausiosios buhalterės pareiginiuose nuostatuose Nr. (duomenys neskelbtini) , veikdama bendrininkų grupe su V. ,,(duomenys neskelbtini) “ vidurinės mokyklos buhaltere M. Š., dėl einamų pareigų turėjusia teisiškai apibrėžtus įgalinimus, numatytus V. „(duomenys neskelbtini) “ vidurinės mokyklos 2009-01-06 direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintuose buhalterės pareiginiuose nuostatuose Nr. (duomenys neskelbtini) , V. „(duomenys neskelbtini) “ vidurinės mokyklos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) , V., turėdamos vieningą tyčią pasisavinti mokyklai priklausančias pinigines lėšas, laikotarpiu nuo 2011-02-01 iki 2013-12-31 apgaulingai tvarkė V. ,,(duomenys neskelbtini) “ vidurinės mokyklos buhalterinę apskaitą, o būtent: pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 str. 1 d. būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, pagal 2005-05-25 Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-170 patvirtintų „Biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos organizavimo taisyklių“ 20.3., 20.5., 20.6. punktus, būdama atsakinga už buhalterinių įrašų atitiktį ūkinių įvykių ar ūkinių operacijų turiniui ir už apskaitos informacijos patikimumą (20.3. ir 20.5. p.); už ūkinių operacijų teisėtumo, lėšų naudojimo teisės aktų nustatyta tvarka bei tinkamo apskaitos dokumentų įforminimo kontrolę ir išankstinę finansų kontrolę (20.6. p.) bei pagal V. „(duomenys neskelbtini) “ vidurinės mokyklos 2009-01-06 direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintus vyriausiosios buhalterės pareiginius nuostatus Nr. (duomenys neskelbtini) 9.4 punktą, būdama atsakinga už mokyklos buhalterinės apskaitos tvarkymą, tikslią ir savalaikę mokyklos sąnaudų apskaitą ir teisingą lėšų, skirtų darbo užmokesčiui ir kitiems tikslams, panaudojimą; 13.12. ir 13.13.5. punktus už išankstinę finansų kontrolę ir už teisingą mokėjimo pavedimų rengimą, pažeisdama 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. reikalavimus, kur numatyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, 12 str. 1 d. reikalavimus, įtvirtinančius, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 13 str. 1 dalies 5 punkto reikalavimus, įtvirtinančius, kad privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: „ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška“ ir 13 str. 3 dalies reikalavimus, numatančius, kad „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, 2005-05-25 Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-170 patvirtintų „Biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos organizavimo taisyklių“ 20.3., 20.5., 20.6. punktus, V. „(duomenys neskelbtini) “ vidurinės mokyklos 2009-01-06 direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų vyriausiosios buhalterės pareiginių nuostatus Nr. 8-6 9.4 p., 13.12. p. ir 13.13.5. punktus, žinodama, kad jos žodiniu nurodymu M. Š. kompiuterinės programos FinAlga pagalba suklastojo 2011 – 2013 metų darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius ir sau, jai - B. G.-M. bei N. G. be teisėto pagrindo apskaičiavo didesnį darbo užmokestį, viso 68 355,34 Lt (19797,07 eurų), iš kurių:

27 364,50 Lt (7925,31 eurų) didesnį darbo užmokestį M. Š. apskaičiavo sau (2011 m. vasario mėn.-451,04 Lt; balandžio mėn. -300,00 Lt; gegužės mėn.- 556,32 Lt; birželio mėn.- 916,32 Lt; liepos mėn.- 1276,32 Lt; rugpjūčio mėn. -1096,32 Lt; rugsėjo mėn. -1400,35 Lt; spalio mėn. -2756,32 Lt; lapkričio mėn. -2356,32 Lt; gruodžio mėn. -1840,00 Lt, viso 2011 metais M. Š. sau be teisėto pagrindo apskaičiavo 12949,31 Lt (3750,38 eurų); 2012 m. vasario mėn. -208,62 Lt; kovo mėn.- 834,48 Lt; balandžio mėn. -548,02 Lt; gegužės mėn. -548,02 Lt; birželio mėn. -1045,01 Lt; liepos mėn. -548,02 Lt; rugpjūčio mėn.- 1913,02 Lt; rugsėjo mėn.- 1573,62 Lt; spalio mėn. -1794,62 Lt; lapkričio mėn.- 2334,12 Lt; gruodžio mėn.- 1547,62 Lt, viso 2012 metais M. Š. sau be teisėto pagrindo apskaičiavo 12 895,17 Lt (3734,70 eurų); 2013 m. gegužės mėn.- 570,00 Lt; liepos mėn. -950,17 Lt, viso 2013 metais M. Š. sau be teisėto pagrindo apskaičiavo 1520,20 Lt (440,27 eurų);

16 432,37 Lt (4759,14 eurų) didesnį darbo užmokestį- N. G. (2011 m. balandžio mėn. -300,00 Lt; birželio mėn. -500,00 Lt; rugpjūčio mėn.- 477,27 Lt; rugsėjo mėn.- 751,00 Lt; spalio mėn.- 2300,00 Lt; lapkričio mėn.- 1800,00 Lt; gruodžio mėn.- 1840,00 Lt, viso 2011 metais N. G. be teisėto pagrindo apskaičiavo 7968,27 Lt (2307,77 eurų); 2012 m. kovo mėn.- 494,10 Lt; rugpjūčio mėn. -1700,00 Lt, rugsėjo mėn.- 1300,00 Lt; spalio mėn.- 1610,00 Lt; lapkričio mėn.- 2100,00 Lt; gruodžio mėn.- 1260,00 Lt, viso 2012 metais N. G. be teisėto pagrindo apskaičiavo 8464,10 Lt (2451,37 eurų);

24 558,47 Lt (7112,62 eurų) didesnį darbo užmokestį jai - B. G. – M. -2011 m. vasario mėn.-865,00 Lt; balandžio mėn. -300,00 Lt; rugpjūčio mėn. -600,00 Lt; rugsėjo mėn.- 1000,00 Lt; spalio mėn. -2300,00 Lt; lapkričio mėn.- 4300,00 Lt; gruodžio mėn. -3048,23 Lt, viso 2011 metais B. G.–M. be teisėto pagrindo apskaičiavo 12 413,23 Lt (3595,12 eurų); 2012 m. kovo mėn.- 1098,00 Lt; birželio mėn.- 907,99 Lt; rugpjūčio mėn.- 1790,50 Lt; rugsėjo mėn.- 1384,39 Lt; spalio mėn.- 1580,00 Lt; lapkričio mėn. -2150,00 Lt; gruodžio mėn.- 1260,00 Lt, viso 2012 metais jai B. G.–M. be teisėto pagrindo apskaičiavo 10 170,88 Lt (2945,69 eurų); 2013 m. kovo mėn.- 36,36 Lt; balandžio mėn. -6,00 Lt; birželio mėn. -1500,00 Lt; liepos mėn. -432,00 Lt, viso 2013 metais B. G.–M. be teisėto pagrindo apskaičiavo 1974,36 Lt (571,81 eurų), tokiu būdu be padidinto darbo užmokesčio išmokėjimą pagrindžiančių apskaitos dokumentų darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose įrašė neteisingus ūkinių operacijų rezultatus pinigine išraiška, o B. G. M. panaudojo suklastotus darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius V.,, (duomenys neskelbtini) “ vidurinės mokyklos buhalterinėje apskaitoje;

1.6 B. G.-M. 2012 m. gruodžio mėnesio pabaigoje - 2013 m. sausio mėnesio pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, V. ,,(duomenys neskelbtini) “ vidurinės mokyklos patalpose, adresu (duomenys neskelbtini) , V., pagaminusi netikrą 2012-12-31 V. ,,(duomenys neskelbtini) “ vidurinės mokyklos direktoriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) , kuriame V. ,,(duomenys neskelbtini) “ vidurinės mokyklos raštinės vedėja T. L., nežinanti apie B. G.-M. ir M. Š. vykdomą nusikalstamą veiką, įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad M. Š. nuo 2013-01-02 prie atlyginimo skiriamas 90 procentų priedas, o V. T. 70 procentų priedas, B. G.-M. pasirašiusi už direktorės pavaduotoją ugdymui L. S., šį netikrą dokumentą perdavė M. Š., o pastaroji šio netikro dokumento pagrindu kompiuterinės programos FinAlga pagalba suklastojo 2013 m. sausio –gruodžio darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius sau be teisėto pagrindo apskaičiavusi 7555, 85 Lt (2188,32 eurų) didesnį darbo užmokestį (su 90 proc. priedu), V. T. – 4638,84 (1343 eurų) didesnį darbo užmokestį (su 70 proc. priedu), tokiu būdu be padidinto darbo užmokesčio išmokėjimą pagrindžiančių apskaitos dokumentų darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose įrašė neteisingus ūkinių operacijų rezultatus pinigine išraiška, o B. G.-M. panaudojo suklastotus darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius V. ,,(duomenys neskelbtini) “ vidurinės mokyklos buhalterinėje apskaitoje;

1.7 B. G.-M. į apskaitą neįtraukė V. ,,(duomenys neskelbtini) “ vidurinės mokyklos banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) įvykusių ūkinių operacijų: dėl 2013-11-06 jai mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) į jos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) , AB, pervestų 4000 Lt ir dėl M. Š. mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) , AB pervestų 4000 Lt, bei jos siekdamos nuslėpti 2013-11-06 B. G.–M. atliktus neteisėtus pinigų pervedimus pagal 2013-11-06 – 2013-11-06 AB banko „(duomenys neskelbtini) “ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) finansinių operacijų išrašą, M. Š., žodiniu susitarimu, į apskaitą įtraukė banko sąskaitoje neįvykusias ūkines operacijas: 2013-11-06 Valstybinei mokesčių inspekcijai mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) pervestą 12865,09 Lt gyventojų pajamų mokestį (įtraukta 5558,10 Lt daugiau), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) ) mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) pervestų 56840,21 Lt soc. draudimo įmokų (įtraukta 2441,90 Lt daugiau);

1.8 B. G.-M. žinodama, kad M. Š. 2013 m. spalio mėn. apskaitos registre „Detali suvestinė (Mokinio krepšelis)“ ir didžiosios knygos registre „Padalinys Mokinio krepšelis“ buhalterinius įrašus dėl 2013 m. spalio mėn. darbuotojams apskaičiuoto darbo užmokesčio ir atskaičiuotų mokesčių (gyventojų pajamų, darbuotojų socialinio ir sveikatos draudimo, darbdavio socialinio draudimo įmokų) padarė pagal 2013 m. 10 mėn. darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštį (Mokinio krepšelis), kuriame įforminti tikrovės neatitinkantys ūkinių operacijų rezultatai pinigine išraiška dėl apskaičiuoto darbo užmokesčio ir atskaičiuotų mokesčių (gyventojų pajamų, darbuotojų socialinio ir sveikatos draudimo, darbdavio socialinio draudimo įmokų), t.y. ties įrašu „Iš viso“ dėl apskaičiuoto darbo užmokesčio įrašė 144151,39 Lt, nors turėjo įrašyti 138043,59 Lt, tai yra 6107,80 Lt mažiau; ties įrašu „Pajamų mokestis“ dėl atskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio įrašė 24525,09 Lt, turėjo įrašyti 18966,99 Lt, tai yra 5558,10 Lt mažiau; ties įrašu „(duomenys neskelbtini) “ (9 %) dėl atskaičiuotų soc. ir sveikatos draudimo įmokų įrašė 12930,42 Lt, turėjo įrašyti 12380,72 Lt, tai yra 549,70 Lt mažiau; ties įrašu „(duomenys neskelbtini) “ dėl atskaičiuotų darbdavio soc. draudimo įmokų įrašė 44509,48 Lt, turėjo įrašyti 42617,28 Lt, tai yra 1892,20 Lt mažiau, panaudojo šiuos suklastotus buhalterinius dokumentus V. ,,(duomenys neskelbtini) “ vidurinės mokyklos buhalterinėje apskaitoje.

1.9 Dėl šių padarytų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti V. „(duomenys neskelbtini) “ vidurinės mokyklos turto, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2011-02-01 iki 2013-12-31.

3.5. Atkreipia dėmesį, kad byloje esantys dokumentai patvirtina, kad kaltinime aktualiu laikotarpiu mokyklai vadovavo direktorė J. B.. Specialisto išvadoje užfiksuota, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūko subjekto vadovas". Be to, byloje esantys bankiniai pavedimai patvirtina, kad visus juos savo parašu patvirtino būtent direktorė J. B. (t. 4. b.l. 1-45). Pažymi, kad direktorė ne kartą yra sakiusi, kad buhalterės gali sau išsimokėti priedą, o vėliau bus atitinkamas įsakymas. Tai reiškia, kad direktorės veikoje galimai yra nusikalstamos veikos numatytos BK 229 straipsnyje, ar BK 223 straipsnyje numatyti požymiai, nes ji buvo atsakinga už tinkamą buhalterijos organizavimą, o dėl šių ir kitų savo pareigų aplaidumo mokymo įstaigai buvo padaryta didelė žala. Taip pat nesiaiškinta, ar pati mokyklos vadovė išties nekurstė nuteistųjų atlikti nusikalstamų veiksmų, dėl direktorės galimų nusikalstamų veiksmų nėra priimtas joks procesinis sprendimas. Šie nustatyti kaltinamojo akto trūkumai trukdo bylą nagrinėti teisme, jie negali būti ištaisyti BPK 255 straipsnyje nustatyta tvarka, nes tai susiję su naujų faktinių aplinkybių tyrimu ir galbūt naujų asmenų, dalyvavusiu padarant nusikalstamas veikas, patraukimu atsakomybėn, todėl byla turi būti grąžinta prokurorui šiems trūkumams ištaisyti.

3.6 Teismų praktikoje išaiškinta, kad apgaulės esmę sudaro dėl kaltininko objektyviosios tiesos iškraipymo nukentėjusiojo sąmonėje susiformavęs klaidingas įsivaizdavimas objektyviai egzistuojančių arba egzistavusių faktų, kurie suklydusį nukentėjusįjį paskatina nenaudingai disponuoti turtu - nagrinėjamu atveju, prisiimti turtinius įsipareigojimus. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra viena iš apgaulės formų. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje numatytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryšiais, sudarančiais pagrindą pasitikėti kaltininku. Kaltinime tai nėra aptarta. Taigi nagrinėjamu atveju iš tiesų kyla pagrįstų abejonių dėl J. B. suteikto procesinio statuso. Paminėtos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad J. B. pasirašydama mokėjimo pavedimus arba buvo neatidi, nusikalstamai nerūpestinga arba buvo galimai nesąžininga, nes pritarė tokiems veiksmams. Tai suponuoja išvadą, kad dėl bendrų suderintų veiksmų atsiradę padariniai yra pagrindas bendrai atsakomybei kilti. Todėl pagrįstai manytina, kad liudytojos J. B. veikimas ar neveikimas gali būti nusikalstamas, nes ji galimai dalyvavo nusikalstamoje veikoje kaip vykdytojo bendrininkai.

3.7 Pažymi, kad šioje byloje ji nuteista už tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje su N. G., kuri šiuo metu mirusi.

3.8 BPK 3 straipsnyje yra numatytos aplinkybės, kurioms esant baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas. Viena tokių aplinkybių, įtvirtintu BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte, tai asmens, kuriam baudžiamasis procesas turėjo būti pradėtas ar jau vykdomas, mirtis. Iš šios bendros taisyklės numatytos dvi išimtys. Mirus asmeniui, baudžiamasis procesas gali būti pradėtas ir (ar) tęsiamas, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti arba kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

3.9 Konstitucinis Teismas 2013 m. lapkričio 15 d. nutarime nagrinėdamas kaltinimo keitimo teisme teisinio reguliavimo konstitucingumo klausimą, pabrėžė EŽTT praktikos aiškinant Konvencijos 6 straipsnio svarbą, kad kaltinamajam suteikiama teisė būti informuotam ne tik apie kaltinimo pagrindą, t. y. veiksmus, kuriuos, kaip teigiama, jis padarė ir kuriais grindžiamas kaltinimas, bet ir teisinį šių veiksmų kvalifikavimą, ši informacija turi būti išsami.

3.10 Šiame procese N. G. artimieji nedalyvavo, jie nebuvo tinkamai informuoti, todėl nepasinaudojo savo teise galimai prašyti teismo reabilituoti asmens, ginti jo garbę ir orumą, nors apie N. G. nusikalstamus veiksmus kalbama teismo nuosprendyje, todėl ir dėl šių priežasčių nuosprendis negali būti laikomas teisėtu.

3.11 Kaip matyti byloje yra juridinio asmens ieškinys dėl patirtos žalos atlyginimo, o civilinio ieškovo atstovas yra asmuo, kuris galimai yra atsakingas už prievolės įvykdymą. Tokiu atveju gali būti sudarytos teisinės prielaidos gauti žalos atlyginimą tik iš dalies kaltų asmenų, pažeidžiant galimybę civiliniam ieškovui gauti žalą iš visų kaltų asmenų bei apsunkinant kaltinamųjų teises ir praplečiant jų atsakomybės ribas. Mano, kad civilinis ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtas, kadangi byloje galimi kiti civiliniai atsakovai, todėl nepagrįstai visa atsakomybė perkelta byloje esamiems kaltinamiesiems.

4. Atsiliepimu į B. G. – M. apeliacinį skundą civilinis ieškovas V. „ (duomenys neskelbtini) “ progimnazija prašo nuteistosios apeliacinį skundą atmesti, nes nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, tuo tarpu B. G. – M. skundo argumentai nepagrįsti, neatitinka skundžiamame nuosprendyje išdėstytų aplinkybių. teigia, kad skundžiamas nuosprendis atitinka BPK nustatytus reikalavimus, o apeliantė nenurodė pagrįstų faktų, kuo prokuroro surašytas kaltinamasis aktas neatitinka keliamiems reikalavimams.

5. Teismo posėdyje nuteistosios ir jų gynėja prašė B. G. – M. apeliacinį skundą tenkinti, V. „(duomenys neskelbtini) “ progimnazijos apeliacinį skundą atmesti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

6. Nuteistosios B. G. – M. apeliacinis skundas atmetamas, V. „(duomenys neskelbtini) “ progimnazijos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Kadangi nuteistoji B. G. – M. savo kaltės padarius jai inkriminuotas veikas neginčija, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį skundžia, nes jis, apeliantės manymu, pagal jo surašymo formą, neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, civilinis ieškovas V. „(duomenys neskelbtini) “ progimnazija skundžia nuosprendį dėl jam nepriteistų išlaidų už teisinę pagalbą šioje byloje, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

9.3 Iš narinėjamos bylos duomenų matyti, kad byla į teismą su kaltinamuoju aktu buvo perduota dėl M. Š. ir B. G.-M. padarytų nusikalstamų veikų. Apylinkės teismas, susipažinęs su byla ir nustatęs, kad nėra kliūčių nagrinėti bylą teisme, tame tarpe ir tą aplinkybę, kad kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnio 3 dalies reikalavimus, 2015-10-12 nutartimi byla perdavė nagrinėti teisiamajame posėdyje ( T. 9, b.l. 129-148), tuo nustatydamas nagrinėjimo teisme ribas, t. y. byla teisme buvo nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

9.4 Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Tuo tarpu bendrininkavimas, tai tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu ar kitais asmenimis ( pvz. kasacinė nutartis Nr. 2K-P-9/2009). Jei nusikaltimas padarytas kelių asmenų pastangomis, teismai turi įrodyti objektyviuosius ir subjektyviuosius bendrininkavimo požymius (2K-263-696/2016).

9.5 Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantės skunde minima J. B. atliko kokius nors tyčinius neteisėtus veiksmus, siekdama apeliantei padėti padaryti ar palengvinti padaryti nusikalstamas veikas, už kurias nuteista apeliantė, tokių aplinkybių apeliantė nenurodė nei bylos tyrimo, nei nagrinėjimo pirmos instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde todėl, nesant J. B. bendro nusikalstamo susitarimo su nuteistosiomis, jos bendrininkavimas nuteistosioms inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme negalimas.

9.6 Šioje vietoje pažymėtina ir tai, kad J. B. už aplaidžiai vykdytas tiesiogines pareigas – racionalaus ir taupaus lėšų naudojimo neužtikrinimą, netinkamą apskaitos tvarkymo organizavimą – LR biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nustatytų pareigų nevykdymą, 2014-03-12 V. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nubausta drausmine nuobauda – papeikimu ( T. 1 b.l. 72-73), be to, jos atžvilgiu 2017-06-22 buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuris apskųstas nebuvo. Šie duomenys rodo, kad J. B. veiksmai nagrinėjamoje byloje buvo vertinami, galimos atsakomybės klausimas svarstytas ir dėl jos veiksmų priimti atitinkami procesiniai sprendimai, todėl apeliantės teiginiai, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir buvo suvaržytos jos teisės teisingai išspręsti bylą, atmetami kaip nepagrįsti.

9.7 Be to, BPK 257 straipsnyje nurodyta, kad jeigu nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, taip pat kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi tai praneša prokurorui.

9.8 Kaip jau minėta, teisminio proceso metu nebuvo nustatyta jog J. B. būtų prisidėjusi prie mokyklos buhalterių M. Š. ir B. G. M. padarytų nusikalstamų veikų, nors gynyba tokį klausimą buvo iškėlusi. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas J. B. veiksmuose galimai padarytų nusikalstamų veiksmų neįžvelgė. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo manyti, kad nagrinėjamu atveju J. B. netinkamas pareigų atlikimas kontroliuojant mokyklos buhalterijos darbą yra tiek pavojingas, kad atsirastų pagrindas taikyti jai baudžiamąją atsakomybę, todėl nėra pagrindo BPK 257 straipsnio tvarka pranešti prokurorui apie galimai J. B. padarytą nusikalstamą veiką.

10. Apeliantė savo skundą dėl nuosprendžio neteisėtumo argumentuoja ir tuo, kad ji nuteista už tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje su N. G., kuri yra mirusi, o mirusiosios artimieji procese nedalyvavo, nepasinaudojo savo teise galimai prašyti teismo reabilituoti asmens, ginti jo garbę ir orumą. tačiau šie skundo argumentai taip pat nepagrįsti.

10.1 Pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktą, mirusiajam baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, išskyrus tuos atvejus, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti arba kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

10.2 Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad mirusiojo reabilitavimas galimas ne tik tada, kai toks asmuo buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo teismo nuosprendžiu, procesas turi būti tęsiamas ir tais atvejais, kai asmeniui jau buvo pareikštas kaltinimas, ir tęsti procesą tam, kad būtų priimtas išteisinamasis nuosprendis prašo mirusiojo kaltinamojo atstovas. Toks baudžiamojo proceso tęsimas, tikrinant pareikštų kaltinimų mirusiam asmeniui pagrįstumą, sudaro teisines prielaidas įgyvendinti teisingumą baudžiamojoje byloje ir atitinka BPK paskirtį. Teismas, kurio žinioje yra byla, turi priimti sprendimą dėl prašymo tęsti procesą reabilituojančiais pagrindais padavusio asmens (paprastai tokiais asmenimis gali būti mirusiojo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai) įtraukimo į procesą, kuris vėliau vyksta laikantis rungtyniškumo principo. Pripažinus, kad miręs kaltinamasis nepadarė nusikalstamos veikos turi būti priimamas išteisinamasis nuosprendis. Nenustačius pagrindo priimti tokį sprendimą, byla teismo turi būti nutraukiama (Plenarinės sesijos 2011 m. lapkričio 10 d. nutartis byloje Nr. 2K-P-444/2011).

10.3 Tai reiškia, kad baudžiamosios bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu mirus kaltinamajam šis procesas turi būti tęsiamas, jeigu to, siekdami, kad būtų priimtas išteisinamasis nuosprendis, prašo šio asmens atstovai.

10.4 Šioje vietoje pažymima ir tai, kad baudžiamojo proceso įstatymas nedetalizuoja pačios „reabilitavimo“ sąvokos. Bendrinėje kalboje sąvokos „reabilitacija“ viena iš reikšmių yra neteisingai apkaltinto ar nuteisto asmens gero vardo, teisių grąžinimas, teistumo panaikinimas (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius, 2000, p. 649). Taigi, nekaltumo prezumpcijos principas suponuoja ir tai, kad vienas baudžiamojo proceso, mirus asmeniui, tęsimo reabilituojančiais pagrindais tikslų – galimybė reabilituoti asmenį, kuriam yra pareikšti kaltinimai, t.y. reabilituoti galima neteisingai apkaltintą ar nuteistą asmenį.

10.5 Iš nagrinėjamos bylos matyti, kad N. G. mirė 2014-03-05 ( T. 8, b.l. 96-97), jos atžvilgiu baudžiamasis procesas nebuvo pradėtas (T. b.l. 1-2) , įtarimai ar juo labiau kaltinimai nepareikšti, baudžiamojo proceso pradėjimas kitų asmenų atžvilgiu jai jokių pasekmių nesukėlė, todėl, remiantis aukščiau išdėstytais duomenimis, nebuvo jokio pagrindo informuoti mirusio asmens artimųjų dėl jų teisės prašyti pradėti procesą mirusiajai reabilituoti.

11. Apeliantė mano, kad teismas neteisingai išsprendė ir civilinio ieškinio priteisimo klausimą, nes nuosprendžiu nustatyta, kad nusikalstama veika buvo padaryta kartu su mirusia N. G., todėl ir jos turto paveldėtojai yra atsakingi už nusikaltimu padarytą žalą. Dėl to, apeliantės nuomone, civilinis ieškinys šioje baudžiamojoje byloje turėjo būti paliktas nenagrinėtas. Šie skundo argumentai taip pat nepagrįsti, todėl atmetami.

11.1 (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką; palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos.

11.2 Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas V. „(duomenys neskelbtini) “ progimnazija buvo pareiškusi civilinį ieškinį 16534,01 eurų sumai dėl nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo, prašė priteisti ieškinį iš kaltų asmenų. Teisminio nagrinėjimo metu M. Š. atlygino dalį – 5000 eurų civiliniam ieškovui padarytos turtinės žalos, todėl skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas priteisė iš nuteistųjų B. G.-M. ir M. Š. civiliniam ieškovui V. „(duomenys neskelbtini) “ mokyklai solidariai 11534 Eur žalos atlyginimą.

11.3 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau CK) 6.279 straipsnyje nurodyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. Solidarinės atsakomybės principas – esant keliems skolininkams kreditorius turi teisę gauti visą prievolės įvykdymą tiek iš kiekvieno skolininko atskirai, dalimis, tiek iš vieno jų. Skundžiamu nuosprendžiu buvo nustatyta, kad civiliniam ieškovui žala buvo padaryta tyčiniais, bendrais nuteistųjų B. G.-M. ir M. Š. veiksmais, todėl jų pareiga atlyginti civiliniam ieškovui padarytą žalą yra solidarinė. Solidarinė atsakomybė nėra skaidoma dalimis – tai reiškia, kad už visą priteistą žalą vienodai atsakingos abi nuteistosios. Vienai nuteistajai nedengiant priteistos žalos, tai padaryti už ją privalo kita nuteistoji. Tik pilnai atlyginus žalą CK 6.280 straipsnio prasme, atsiras regreso teisė ir tik pilnas priteistos žalos atlyginimas suponuos solidarinę pareigą įvykdžiusio nuteistojo teisę atgręžtine tvarka reikalauti iš jos neįvykdžiusio nuteistojo dalies to, ką jis įvykdė, atskaičius dalį, tenkančią atlyginti jam pačiam.

11.4 Kadangi B. G. – M. ir M. Š. kaltė padarius joms inkriminuotas veikas ir tuo pačiu žalą civiliniam ieškovui – V. „(duomenys neskelbtini) “ progimnazijai skundžiamu nuosprendžiu įrodyta ir neginčijama, kyla ir jų pareiga atlyginti padarytą turtinę žalą, todėl teismas pagrįstai priteisė B. G. – M. ir M. Š. solidariai atlyginti civiliniam ieškovui padarytą žalą, nes žalos atlyginimas galimas tik iš nuosprendžiu kaltais pripažintų asmenų. Nuteistosios, atlyginusios civiliniam ieškovui žalą, jei mano, kad už nusikalstama veika padarytą žalą atsakingi ir kiti asmenys, turės galimybę civilinio proceso tvarka pareikšti regresinį ieškinį šiems asmenims.

11.5 Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, nuteistosios B. G.-M. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

12. Apeliaciniu skundu civilinis ieškovas V. „(duomenys neskelbtini) “ progimnazija nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžio dalimi dėl jų patirtų išlaidų, kurios buvo sumokėtos už teisinę pagalbą V. M. įmonei „(duomenys neskelbtini) “, nepriteisimo, prašo šioje dalyje nuosprendį pakeisti iš nuteistųjų priteisiant 3110,31 eurų žalos atlyginimo. Savo skundą apeliantas argumentuoja tuo, kad V. M. įmonė „(duomenys neskelbtini) “ atliko veiksmus, būtinus išieškoti ieškovui padarytą žalą, atstovavo įmonės interesus, įvertino mokyklai padarytą žalą, rengė civilinius ieškinius ir atliko kitus teisinius veiksmus, susijusius su nuteistųjų neteisėtais veiksmais, dėl kurių ieškovas patyrė išlaidų.

12.1 Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas apmokėti vertėjui. Sutinkamai su BPK 103 straipsnio 6 punktu, 104 straipsnio 2 dalimi, proceso išlaidomis, proceso dalyvio, turėjusio išlaidų dėl bylos tyrimo ar nagrinėjimo teisme, prašymu, gali būti pripažintos bet kokios pagrįstos išlaidos.

12.2 Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, civilinis ieškovas V. „(duomenys neskelbtini) “ progimnazija 2014-09-11 su V. M. įmone „(duomenys neskelbtini) “ sudarė teisinių paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) , pagal kurią įmonė už atlygį įsipareigojo atstovauti V. „(duomenys neskelbtini) “ progimnazijos interesus ikiteisminiame tyrime ir teisme, vertinti ir rengti reikalingų dokumentų projektus, teikti konsultacijas teisiniais klausimais, teisinės pagalbos koordinavimas pavestas V. M. ( T. 11, b.l. 3-5).

12.3 Byloje yra duomenys ir apie tai, kad V. M. įmonė „(duomenys neskelbtini) “ pateikė pagal šią sutartį atliktų darbų ataskaitas, kuriose nurodyta, kad buvo atlikti teisiniai veiksmai, siekiant išieškoti V. „(duomenys neskelbtini) “ progimnazijai patirtą žalą iš B. G. – M,, M. Š., V. T., T. L., parengti tam reikalingi dokumentų projektai, teiktos žodinės konsultacijos, rinkti ir vertinti duomenys, rengtas civilinis ieškinys ir kt. ( T. 7, b.l.162-170), už kuriuos V. „(duomenys neskelbtini) “ progimnazija paslaugas teikusiai įmonei sumokėjo atitinkamas pinigų sumas, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad didžioji dalis ataskaitose nurodytų atliktų veiksmų – derybos su nagrinėjama baudžiamąja byla nesusijusiais asmenimis dėl jų padarytos žalos atlyginimo, nėra susiję su nagrinėjama byla, bei nepatvirtinti atitinkamais dokumentais, todėl patirtos išlaidos už juos negali būti vertinamos ir pripažįstamos proceso išlaidomis. Pažymėtina ir tai, kad teisminio nagrinėjimo metu civilinio ieškovo interesus atstovavo ne V. M. įmonė „(duomenys neskelbtini) “, o įgaliotas asmuo – Z. F., kuri buvo nurodyta ir asmenų kviestinų į teismo posėdį sąraše ( T. 9, b.l. 127), kuri taip pat pateikė ir atsiliepimą į B. G. – M. apeliacinį skundą, o duomenų, kad V. M. įmonė „(duomenys neskelbtini) “ nagrinėjamoje byloje būtų atlikusi procesinius veiksmus apart civilinio ieškinio ir jų patikslinimų parengimo, nėra.

12.4 Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad civilinio ieškovo išlaidos už civilinio ieškinio parengimą yra pagrįstos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą, pripažįsta jas proceso išlaidomis ir, atsižvelgdama į tuo civiliniam ieškovui suteiktų paslaugų apimtį, jų reikšmingumą, vadovaudamasi protingumo kriterijais sprendžia, kad už parengto procesinio dokumento – civilinio ieškinio ir jo patikslinimo parengimą iš nuteistųjų lygiomis dalimis priteistina bendra 200 eurų suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

NUTARIA:

pakeisti Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. nuosprendį:

civiliniam ieškovui V. „(duomenys neskelbtini) “ progimnazijai iš nuteistųjų B. G. – M. ir M. Š. priteisti po 100 eurų proceso išlaidų už V. M. įmonės „(duomenys neskelbtini) “ suteiktą teisinę pagalbą apmokėti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

B. G. – M. apeliacinį skundą atmesti.