Kauno apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. P. atstovui advokatui Haroldui Juškai, pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Neringai Čmukienei

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. P. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena dėl to, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) vadovu, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir pirmenybė teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais ir tuo pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) interesus ir taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

VMI prie FM pateiktame pareiškime nurodoma, kad Bendrovė yra VMI prie FM skolininkė ir 2025 m. gegužės 14 d. duomenimis Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 49 757,10 Eur. Bendrovė mokestinę nepriemoką turėjo nuo 2024 m. vasario 26 d., o teisę priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką VMI prie FM įgijo 2025 m. balandžio 15 d., Bendrovei 2025 m. balandžio 14 d. patikslinus deklaracijas už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Pažymėtina, kad mokėtina prievolė susidarė anksčiau nei teisės išieškoti data, kadangi Bendrovė mokėtinus mokesčius deklaravo vėliau (patikslino pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) deklaraciją), nei Lietuvos respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka. Pareiga apskaičiuoti ir sumokėti mokesčius atsiranda įstatymo pagrindu ir jame nustatytu terminu. PVM apskaičiavimo pagrindas yra PVM sąskaitose - faktūrose ir kituose numatytuose apskaitos dokumentuose nurodytos sumos. Bendrovei, kaip mokesčių mokėtojui, visą jo apmokestinamos veiklos laikotarpį yra žinoma ir suprantama pareiga laiku ir tinkamai mokėti mokesčius valstybei. Siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, VMI prie FM 2025 m. balandžio 22 d. raštu kreipėsi į banką Akcijų sabiedriba „Citadele banka“ Lietuvos filialą, prašydama pateikti informaciją apie Bendrovės piniginių lėšų likučius, jų judėjimą ir informaciją apie Bendrovei suteiktas paskolas, jų mokėjimo terminus ir suteiktų paskolų likučius laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 1 d. iki informacijos pateikimo dienos. Bankas 2025 m. gegužės 6 d. pateikė Bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2025 m. kovo 1 d. VMI prie FM pareiškime pateikiami konkretūs pažeidimo faktą įrodantys pavyzdžiai: 1) 2024 m. lapkričio 20 d. R. P. pervesta 19 796,72 Eur; 2) 2024 m. lapkričio 20 d. D. M. pervesta 30 000 Eur; 3) 2024 m. lapkričio 20 d. J. P. pervesta 1 800 Eur; 4) 2024 m. lapkričio 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 13 051,03 Eur; 5) 2024 m. lapkričio 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 3 737,59 Eur. Bendrovės vadovas, atlikdamas mokėjimus nurodytiems kreditoriams, žinojo apie atsirasiančią prievolę, kurios mokėjimo terminas buvo suėjęs, bet mokestinė nepriemoka nebuvo laiku deklaruota, tačiau jos nevykdė, suteikdamas pirmenybę žemesnės eilės kreditoriams. Aplinkybė, kad mokėjimo terminas nebuvo suėjęs jo atsakomybės nešalina, kadangi mokėjimų dokumentų datos yra vertinamos tik vykdant atsiskaitymus tos pačios eilės kreditoriams. Pabrėžtina tai, kad tiek mokėjimo kitiems kreditoriams metu, tiek po patikslintos deklaracijos pateikimo Bendrovės vadovu buvo J. P.. Pažymėtina, kad Bendrovė atlikdama mokėjimus žemesnės eilės kreditoriams turėjo mokestinę nepriemoką, tačiau VMI prie FM neturėjo teisės priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos, kadangi Bendrovė deklaracijas už ankstesnius laikotarpius (šiuo atveju PVM deklaraciją už laikotarpį nuo 2024 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d.) patikslino tik 2025 m. balandžio 14 d. Jeigu J. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, nebūtu atlikęs minėtų mokėjimų, o pervestas sumas būtu skyręs nepriemokai dengti, skola valstybės biudžetui būtu ženkliai mažesnė arba padengta. Nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Bendrovė atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais, o ne VMI prie FM. Dėl tokių Bendrovės vadovo J. P. veiksmų buvo pažeisti VMI prie FM interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Taigi J. P. pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

Teismo posėdžio metu VMI prie FM atstovė nurodė, kad palaiko pareiškimą, nes įmonė turėjo įsiskolinimą ir laiku pateikti deklaracijas, parodė, kad pagal mokėjimų tvarką pirmiausia turi atsiskaityti su biudžetu, o po to gali išmokėti atlyginimą sau. Įmonės vadovas turi žinoti, kokie sandoriai atliekami ir kada reikia deklaruoti PVM. Teigia, kad buvo nepateikta deklaracija, tačiau negali nurodyti už kurį mėnesį. Nežino ar buvo uždėti apribojimai Bendrovės sąskaitoms.

Teismo posėdžio metu J. P. atstovas advokatas Haroldas Juška nurodė, kad su nurodytu pažeidimu nesutinka. Nuo 2022 m. iki 2024 m. spalio 31 d. buvo vykdomi išieškojimai, visos bylos nutrauktos, nes viskas išieškota. Nuo 2024 m. lapkričio 20 d. iki 2024 m. lapkričio 26 d. Bendrovė neturėjo jokių įsiskolinimų biudžetui. PVM deklaracijos buvo pateikiamos, o jas tikslinti galima ir 5 metus. O jei deklaracijas pateikti pavėlavo, galima buvo teikti delspinigių institutą. Nurodė, kad pradėta bankroto procedūra.

Administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra VMI prie FM skolininkė ir 2025 m. gegužės 14 d. duomenimis Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 49 757,10 Eur. Bendrovė mokestinę nepriemoką turėjo nuo 2024 m. vasario 26 d., o teisę priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką VMI prie FM įgijo 2025 m. balandžio 15 d., Bendrovei 2025 m. balandžio 14 d. patikslinus deklaracijas už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. Bendrovės banko išrašuose matoma: 1) 2024 m. lapkričio 20 d. R. P. pervesta 19 796,72 Eur; 2) 2024 m. lapkričio 20 d. D. M. pervesta 30 000 Eur; 3) 2024 m. lapkričio 20 d. J. P. pervesta 1 800 Eur; 4) 2024 m. lapkričio 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 13 051,03 Eur; 5) 2024 m. lapkričio 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 3 737,59 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę ataskaitą tvarkiusios V. P. pateikta informacija ir antstolių patvarkymais matyti, kad Bendrovės turėti įsiskolinimai VMI prie FM ir Valstybinio socialinio draudimo fondui buvo pilnai apmokėti, o antstolio apribojimai nuimti iki 2024 m. lapkričio 20 d.

Administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Nusižengimo sudėtis yra formali. Objektyvieji administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. Minėtas administracinis nusižengimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 iki 3 000 Eur. ANK nenustato kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, todėl, vertinant bei nustatant ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviosios pusės požymius, turi būti vadovaujamasi kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą bei tvarką.

Pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį skolininkas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Nesant finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, reikia laikytis CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymų eiliškumo.

Viešojoje teisėje galioja plečiamojo viešosios teisės normų aiškinimo ribojimas. Asmenų pareigos, už kurių nevykdymą gali būti taikomos ANK nuobaudos, turi būti kildinamos iš įstatymuose nustatyto reguliavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-94-507/2016, Nr. 2AT-9-677/2017, Nr. 2AT-26-719/2020, Nr. 2AT-7-36-594/2024).

Asmens kaltumas administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuotas, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-78/2016, Nr. 2AT-10/2018, Nr. 2AT-3/2019, Nr. 2AT-36/2019 ir kt.). Administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3/2019).

Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnyje yra imperatyviai nurodytos mokesčių mokėtojo pareigos, be kita ko, laiku ir tiksliai įvykdyti mokestines prievoles, teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaujantis mokesčių įstatymais, laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus.

Nagrinėjamu atveju pareiškime nurodytu laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 20 d. iki 2024 m. lapkričio 26 d. atliktų mokėjimų metu pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vadovaujamo juridinio asmens pateiktas aktualias deklaracijas nepriemokų valstybės biudžetui nebuvo. 34 139,96 Eur pridėtinės vertės mokesčio mokestinė nepriemoka susidarė 2025 m. sausio 27 d. pateikus deklaracijas dėl 2024 m. gruodžio 1 – 31 d. laikotarpio, o 12 984 Eur nepriemoka susidarė 2025 m. balandžio 14 d. pateikus patikslintas pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už 2024 m. sausio mėnesį. Bylos duomenimis po minėtos mokestinės nepriemokos susidarymo, jokie mokėjimai atliekami nebuvo.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (80 straipsnis) ir Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (65-70 straipsniai) numato mokesčių mokėtojo galimybę ir pareigą patikslinti pridėtinės vertės mokesčio ataskaitas (deklaracijas), įskaitant ir tuos atvejus, kai padarytos klaidos. Deklaracijos patikslinimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas, bet yra įstatymo numatytas ir leidžiamas veiksmas. Byloje nėra duomenų, kad Bendrovės vadovui būtų taikyta administracinė atsakomybė už neteisingų duomenų į deklaracijas įrašymą.

Galimas pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų nepateikimas, pavėluotas pateikimas, galimas neteisingų duomenų įrašymas į teiktas ataskaitas (deklaracijas), mokesčių nesumokėjimas nepatenka į ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį ir nėra šios administracinio nusižengimo bylos dalykas. Administracinio nusižengimo bylos kontekste aiškinant, kad VMI prie FM teisė išieškoti mokestinę nepriemoką atsirado anksčiau nei buvo patikslintos anksčiau minėtos deklaracijos, būtų nepagrįstai išplėstos administracinės atsakomybės ribos.

Taigi laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 20-26 dienomis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vadovaujamai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ atliekant VMI prie FM pareiškime nurodytus mokėjimus bendrijos kreditoriams – R. P., D. M., J. P., UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsiskaitymo eiliškumas pagal tuo metu aktualius dokumentus – pateiktas pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas nebuvo pažeistas.

Visuma aplinkybių ir įrodymų sudaro pagrindą išvadai, kad J. P. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukiama (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 565¹ straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2, 4 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nutraukti administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-370-598/2025 teiseną, pradėtą J. P. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus Jonavoje.