- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-11-19
- Bylos Nr.
- 1-2563-1053/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05602-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ugnė Gailiūnienė
- Kaltinamasis
- V. J.
- Nukentėjusysis
- A. K., I. M., G. K.
- Kategorijos
- 27.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, vykdo individualią veiklą, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį 15 MGL bauda ( 564,9 Eur), 2018 m. lapkričio 26 d. nutartimi pakeista į areštą poilsio dienomis, 6 paros, po ko 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartimi pakeista į areštą įprastine arešto atlikimo tvarka, bausmę atlikęs,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 284, 286 straipsniuose, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. J. pasipriešino valstybės tarnautojui, ir pažeidė viešąją tvarką: 2020 m. vasario 7 d. apie 11.42 val., viešoje vietoje - gatvėje prie Vilniaus oro uosto, Rodūnios kel. 2,Vilniuje, siekdamas išvengti patikrinimo ir atsakomybės, vairuodamas automobilį ,,Toyota Prius“ v/n (duomenys neskelbtini) pradėjo važiuoti ir tyčia kliudė A. K., dėl ko pastarasis nukrito ant automobilio variklio dangčio, ir ignoruodamas A. K. pakartotinus reikalavimus sustoti, matant pašaliniams asmenims, vežė apie 2 km ant variklio dangčio A. K. iki prekybos centro ,,NORDIKA“, esančio Vikingų g. 3,Vilniuje, šiais savo veiksmais padarė A. K. odos nubrozdinimą su aplinkine poodine kraujosruva dešiniame kelyje, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu pasipriešino valstybės tarnautojui A. K. ir savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiais savo veiksmais V. J. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 286 ir 284 straipsniuose.
Kaltinamasis V. J. teismo posėdžio metu teigė, kad kaltę pripažįsta. Parodė, kad jis į oro uostą atvežė keleivę, ji atsiskaitė, išlipo. Jis išlipo kartu padėti pasiimti lagaminą, atsisveikino, užtruko gal minutę laiko. Įsėdo atgal į automobilį, gavo sekantį užsakymą, skubėjo dirbti toliau. Staiga iš nugaros atbėgo juodai apsirengęs žmogus, pradėjo filmuoti, rodyti rankomis. Jis nesuprato, kas tai per žmogus, tiesiog eilinis žmogus, neadekvačiai elgėsi. Jis nesuprato, ko iš jo nori. Jam regis, jis buvo priėjęs, kažką sakė, bet jis negirdėjo. Jam buvo keista, kad jį filmuoja. Žmogus klausė, ar jis taksi? Jis atsakė, kad ne taksi, o pavežėjas. O gal ir nepasakė, kad pavežėjas, bet kad ne taksi, tikrai pasakė. Tiksliai negirdėjo, ar jo prašė kažką pateikti. Tada žmogus užšoko ant kapoto, jis (V. J.) staigiai sustabdė, pavažiavo atgal, kad nesužalotų žmogaus. Atbuline eiga važiuodamas kliudė kitą automobilį, labai nežymiai, net nepajuto. Kai jis vėl pradėjo važiuoti, tas žmogus stovėjo prieš automobilį, o V. J. norėjo jį apvažiuoti, kad neužkliudytų, į kairę posūkį darė, o žmogus stovėjo dešiniau. Jis vėl pradėjo važiuoti, o žmogus vėl užšoko ant kapoto. Taip jie pavažiavo iki ,,Nordikos“. Važiuodamas buvo sustojęs 4 kartus, buvo išlipęs iš mašinos, prašė griežtai, kad nuliptų nuo kapoto. Tada, kai žmogus rankomis įsikibo į valytuvus, pamatė ant rankovės emblemas, kad tai yra viešosios tvarkos skyriaus darbuotojas. Tada pasakė jam, kad viską pateiks, visus dokumentus, sustos aikštelėje. Sustojo prie ,,Nordikos“, kitur negalėjo, nes buvo didelis automobilių srautas. Pravažiuojantys automobiliai turėjo matyti, kas vyksta, turėjo matyti ir tai, jog jis sustojo, išlipo, prašė, kad nuliptų. Sustojęs prie „Nordikos“ ėjo į vaistinę nusipirkti širdies lašų, jam pasidarė bloga, nes žmogus šokinėjo ant kapoto, jis pasimetė, susijaudino. Tas žmogus sekė iš paskos, atvažiavo pareigūnai ir nusivedė jį (V. J.) į mašiną. Su 6000 Eur ieškiniu nesutinka, žmogus pats šokinėjo, V. J. ant jo neužvažiavo. Jis neturėjo tikslo bėgti, turėjo visus reikiamus dokumentus, išskyrus tam automobiliui su kuriuo dirbo tuo metu, bet jau buvo pateiktas prašymas. Turėjo licenciją, ten būna surašyti Nr. mašinų, tai mašinai, su kuria dirbo, dar nebuvo licencijos, mano, kad už tai 500 Eur. bauda grėstų. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėja neteisingai užrašė, jis suprato tik vėliau, kad tai tarnautojas.
V. J., 2020-02-08 apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, be kita ko, parodė, kad kai vyras užlipo ant jo automobilio gaubto, pavažiavo daugiausia apie 3 metrus, o iki PC ,,Nordika”, vyras pats atėjo pėsčiomis (t. 1, b. l. 77-78). 2020-03-12 apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, be kita ko, parodė, kad kai išleido keleivę, prie jo automobilio priėjo tamsiai apsirengęs nepažįstamas vyras, kuris kažką jam pasakė, iš karto jis nesuprato, ko šis nori, bet netrukus suprato, kad tai savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus darbuotojas, nes pastebėjo pas jį ant striukės rankovės viešosios tvarkos emblemą apvalios formos. Išsigando patikrinimo, nes neturėjo visų reikalingų dokumentų taksi veiklai (t. 1, b. l. 88).
Nukentėjusysis A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad vykdė pavežėjų ir taksi veiklos patikrinimą oro uoste, tikrino atvykstančius automobilius, kurie atveždavo keleivius. Stovėjo arčiau įėjimo durų išvykimo - atvykimo terminalo. Pamatė atvykstantį baltą „priusą“, jis dažnai matydavo šį automobilį prie viešbučio, esančio prie buvusios parduotuvės ,,Vaikų pasaulis“. Pamatė, kad žmogus išlipo iš automobilio, atidarė bagažinę ir padavė daiktus. Moteris sėdėjo automobilyje, lyg ir vyko atsiskaitymas, todėl nusprendė patikrinti, ar tai buvo vežimas už atlygį, ar ne. Jis paklausė moters, ar ji atvyko už pinigus, ar su taksi atvažiavo. Ji angliškai atsakė, jis tada angliškai perklausė, ji atsakė, kad taip. Tuomet jis nuėjo tikrinti vairuotojo. Eidamas ištraukė tarnybinį pažymėjimą, jį laiko telefono dėkle, kitoje pusėje telefono ekrano. Parodė, jog yra valstybės tarnautojas, prisistatė. Vairuotojas atsakė, jog jis ne taksi ir ėmė važiuoti atbulas. Su vairuotoju kalbėjo per atvirą automobilio langą. Jis (A. K.) stovėjo prie kairiojo sparno, vairuotojas pavažiavo atgal, jis vairuotojui rodė, kad sustotų. Vairuotojas pradėjo važiuoti tiesiai ant jo, atsitrenkė jam į kojas, po ko jis užgriuvo ant kapoto. Jam nebuvo kur trauktis, vienintelis variantas buvo užsikabinti ant variklio dangčio. Vairuotojas važiavo toliau, stabtelėjo prie perėjos, po to pravažiavo greičio mažinimo kalnelius, buvo sustojęs prie šviesoforo. Kai buvo sustojęs, jis „nuslinko“ nuo automobilio, tačiau vairuotojas vėl pradėjo važiuoti ir jis vėl užgriuvo ant kapoto. Važiuojant kelis kartus jis vairuotojui sakė sustoti, žmogus nereagavo, kažką kalbėjo. Vaizdo įraše viskas yra, jis įjungė vaizdo registratorių, jame matosi visi veiksmai. Greitis buvo nemažas. Artėjant prie Vikingų g. jautė, kad pirštai šąla, buvo žiema, šalta, jautė, kad neišsilaikys. Perėmė rankas už valytuvų ir rėkė, kad jis tuoj nukris. Paskui vairuotojas sustojo, išlipo ir eina. A. K. prašė jį sustoti, skambino policijai, informavo apie įvykį. Atvažiavo policija ir jo kolegos, asmeniui buvo surašytas protokolas, nutarimas, nes neturėjo leidimų. Įvykio metu jis buvo uniformuotas su tamsiai mėlyna striuke, buvo liemenė su užrašais, vaizdo registratorius. Ant pečių antsiuvai maždaug telefono dydžio, raudonos Vilniaus miesto emblemos, ant nugaros taip pat buvo užrašai „Viešosios tvarkos skyrius“. Per 20 m. tarnybos tokios realios grėsmės savo gyvybei tikrai nėra pajutęs, bevažiuojant kelis kartus kabino batais žemę. Augina du vaikus, dabar gal būtų neįgalus, negalėtų pasirūpinti. Istorija buvo paviešinta, buvo daug neigiamų komentarų, buvo nemalonu.
Nukentėjusioji I. M. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, kad trise su kolegėmis važiavo papietauti į ,,IKEA“, ji sėdėjo gale. Buvo apie 12 val. Sankryžoje sustojo, degė raudonas šviesoforo signalas. Prieš jas buvo šviesoforas, oro uosto centrinis įėjimas. Tuo pat metu priešais atvažiavo mašina, ant kurios vairuotojas vežėsi žmogų. Į tai atkreipė dėmesį kažkuri kolegė, pasakė, jog veža žmogų ant kapoto. Kol degė raudonas šviesos signalas, mašina sustojo ir po kurio laiko pasuko į dešinę, jos turėjo sukti į kairę. Ji matė, kad mašina lėtai privažiavo prie šviesoforo, sustojo, žmogus nulipo, ji įsižiūrėjo, kad žmogus su uniforma, matė, kad žmogus kažką rankoje turėjo, kaip segtuvą. Žmogus stovėjo ant asfalto, priešais kapotą, užsidegė žalias šviesoforo signalas, ir mašina pasuko. Žmogus užsikabino ir toliau nuvažiavo. Jai buvo labai keista, kodėl tas žmogus taip pasielgė. Nuo sankryžos jos važiavo tuo pačiu keliu, kaip ir tas automobilis, ji automobilį visą laiką matė. Važiavo atsargiai, tam tikru atstumu, nes buvo baisu kas gali nutikti, žmogus gali nukristi nuo kapoto, nuslysti, gali pervažiuoti, greitis nebuvo 20 km/h, apie 40 km/h tikrai buvo. Paskui automobilis nuvažiavo nuo oro uosto iki „Senukų“, ten sandėliai, ar kas, o jos nusuko į dešinę, link ,,IKEA“. Nematė, ar vairuotojas buvo išlipęs iš automobilio. Po to, kai buvo sustojęs prie šviesoforo, daugiau, kiek jos važiavo iš paskos, sustojęs automobilis nebuvo. Tuo metu, kol jos važiavo, ji iškvietė policiją. Policiją kvietė, nes pajuto pilietišką poreikį, ne kas dieną pamato tokius dalykus, labai sunerimo. Po to jos valgė, kažkas kavą paliko, kažkas įrankius paliko, toks chaosas galvoje, tas įvykis paveikė. Neturėtų tokie dalykai vykti.
Nukentėjusioji G. K. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, kad važiavo į ,,IKEA“ pietauti, buvo šalta, žiema. Sėdėjo šalia vairuotojos, situaciją pamatė paskutinė, nes kažką telefone skaitė. Kolegė pasakojo, kad žmogus stovėjo ant žemės, ji to fakto nematė, tik matė, kaip mašina su žmogumi ant kapoto pasuko nuo oro uosto link „Nordikos“. Važiavo jos apie 30-40 km/h greičiu. Važiavo iš paskos iki ,,Nordikos“ prekybos centro, „Senukų“ sandėlių. Jos bendradarbė paskambino policijai, susakė numerius, papasakojo, kas vyksta. Nematė, kad automobilis būtų sustojęs. Kolegė nesitarė, ar reikia kviesti policiją, bet ji (G. K.) mano, jog reikėjo. Labai pavojinga, žmogus gali po ratais paslysti, tai pavojus gyvybei. Ji išsigando, nes taip šalta buvo, kaip žmogus laikysis, kad nenukristų, tokios tuo metu emocijos buvo, šokas buvo ir pietaujant, juk ne kasdien tokius įvykius kelyje pamatysi. Iš aprangos to žmogaus, kuris buvo ant kapoto, susidarė toks įspūdis, jog tai uniforma, viešosios tvarkos ar parkavimo darbuotojo.
Liudytoja S. A. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, kad važiavo valgyti į ,,IKEA“. Prie raudono šviesoforo signalo ji pamatė, kad žmogus važiuojamoje dalyje atsigulęs ant kapoto taiso valytuvus. Taip jai pasirodė. Kad kitas žmogus būtų išlipęs, nematė. Užsidegė žalias šviesoforo signalas ir jos pradėjo judėti. Jos važiavo link ,,IKEA“, tuo pačiu keliu, priekyje, prieš jas važiavo minėta mašina. Kelias gale prie sankryžos išsišakoja, tiesiai į ,,Nordiką“, o posūkis į dešinę, į ,,IKEA“,. Matė, kad žmogus gulėjo ant kapoto, laikėsi už valytuvų, vienoje rankoje laikė kažkokį įrenginį. Buvo gal apie 40 km/h greitis. Buvo iš priekio važiuojančių automobilių, kurie irgi žiūrėjo, iš paskos turbūt irgi važiavo, mašinų buvo. Mano, kad minimas automobilis turėjo galimybę sustoti, jei būtų norėjęs. Pradžioje galvojo, kad čia filmuojama, kad bus kinas, paskui galvojo gal ir nefilmuoja. Ivona įsiminė Nr. mašinos ir paskambino į policiją.
Liudytojas A. M. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad tą dieną turėjo atvežti keleivius į Vilniaus oro uostą į išvykimą. Atvykęs į antrą aukštą išleido žmones, dar du turėjo parsivežti atgal į miestą. Kol jie atsisveikino, atvyko automobilis ,,Toyota Prius“, prieš jį sustojo, išlipo lyg mergina. Tuo metu Vilniaus oro uoste vyko viešosios tvarkos tarnybos patikrinimas taksi pavežėjų, nes visus iš eilės stabdė. Pareigūnas priėjo prie „Toyota Prius“ vairuotojo, jis girdėjo, kaip pareigūnas prašė vairuotojo pateikti dokumentus. Tuo metu jis pats buvo išlipęs, nes buvo atidaręs duris išlaipinti keleivius, tačiau sunku pasakyti, ar vairuotojas girdėjo, ką jam sakė pareigūnas. Pareigūnas atsistojo prieš tą vairuotoją ir rodė „sustok“, ištiesė ranką. Tas automobilis nenorėjo sustoti, pradėjo judėti, važiavo pirmyn, atgal. Atsirėmė į A. M. automobilį, lengvai apgadino, tada pradėjo judėti į priekį, pareigūnas sakė „stok, nevažiuok, pateik dokumentus“. Automobilis toliau pradėjo judėti, realiai neturėjo kur dėtis, muistėsi, bet sunkvežimis buvo iš priekio, o pareigūnas užkirto jam kelią. Matė, kad priekyje stovėjo pareigūnas, ir automobiliui pradėjus judėti, užgriuvo ant kapoto ir automobilis nuvažiavo toliau. Tada jis (A. M.) pribėgo prie kito asmens kolegos, viešosios tvarkos tarnybos pareigūno, ir pasakė, kad jo kolegą išsivežė. Jis suprato, jog jie viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai, nes prieš jį stovėjo jų automobilis, jie buvo su uniformomis, tikrino visus automobilius iš eilės, gal dėl to vairuotojas taip elgėsi, norėjo išvengti baudos.
Liudytojas S. (S.) P. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad dirbo su kolega, buvo vasario mėnuo. Nuo 11:00 val. iki 13:00 val. pagal priemonių planą turėjo tikrinti taksi ir pavežėtojus, ar turi licencijas teikti paslaugas. Juodu buvo su uniformomis, ant jų yra emblemos, matosi, jog jie viešosios tvarkos skyriaus specialistai. Kolega buvo prie oro uosto išvykimo salės, o jis buvo toliau. Patikrinimo procedūra vyksta taip, kad jie prieina, prisistato, paprašo atitinkamų dokumentų, licencijų. Jis pats situacijos nematė, priėjo prie jo žmogus (prieš tai buvęs liudytojas), ir pasakė, kad kolegą nuvežė ant kapoto. Jis rakto nuo tarnybinio automobilio neturėjo. Nuėjo iki apačios, bet apačioje jų nebuvo. Maždaug po 20 min prisiskambino kolegai, ir jis pasakė, kad ką tik nuo kapoto nulipęs, eina paskui žmogų. Pasakė, kad norėjo patikrinti pavėžėją, šis teigė, jog neteikia paslaugų, gavosi, jog vairuotojas nuvažiavo kartu su juo, sakė, kad pasivažinėjo iki „IKEA‘os“. Kolegai šokas buvo, kiekvienam pasivažinėjus ant kapoto būtų. Tam vairuotojui buvo surašytas protokolas, kad teikė paslaugas neturėdamas deklaracijos, jis (S. P.) surašė protokolą. Paskyrė pusę minimalios baudos, kiek žino, jis dar jos nesumokėjo.
Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės ( toliau PR 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyr. patrulės G. B. 2020-02-07 tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2020-02-07 apie 11.56 val. patruliavo kartu su vyr. patruliai A. G. ir A. A. nustatytame maršrute, kai iš Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau OVS) gavo pranešimą, kad Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai prašo pagalbos Oro uoste, prie išvykimo atvykimo salės. Vėliau buvo gautas pranešimas, kad nuo oro uosto link PC „Nordika“ nuvažiavo automobilis „Toyota“, v/n (duomenys neskelbtini) ant kurio variklio dangčio gulėjo žmogus. Važiuojant link Oro uosto tarnybiniu telefonu paskambino asmuo, prisistatęs Viešosios tvarkos skyriaus budėtoju, kuris teigė, kad ant automobilio variklio dangčio buvo vežamas Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnas, taip pat nurodė, jog automobilį vairavęs asmuo šiuo metu užėjo į PC „Nordika“. Prekybos centre pamatė Viešosios tvarkos skyriaus pareigūną, kuris nurodė vyrą, vairavusį automobilį. Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnas A. K. paaiškino, kad Vilniaus oro uoste vykdė patikrą ūkinės komercinės veiklos taksi ir pavežėjų automobilių. Kai į oro uostą atvažiavo automobilis „Toyota“, jis priėjo prie iš automobilio išlipusios keleivės ir paklausė, ar atvyko su taksi, keleivė tai patvirtino. Tuomet A. K. nuėjo prie vairuotojo, pateikė valstybės tarnautojo pažymėjimą ir paprašė vairuotojo pateikti reikiamus dokumentus, leidžiančius vykdyti minėtą veiklą. Vairuotojas atsisakė ir pradėjo važiuoti į A. K.. A. K. reikalavo sustoti, tuomet vairuotojas, kaip dabar žinoma V. J., pradėjo važiuoti atbulomis, taip kliudė kitą automobilį. Po ko V. J. vėl pradėjo važiuoti į priekį, tiesiai į A. K., judėdamas į priekį jį kliudė priekine automobilio dalimi, ir A. K. užkrito ant „Toyota“ automobilio dangčio. V. J. vairuojamas automobilis su A. K. ant dangčio nuvažiavo iki PC „Nordika“. Kai A. K. buvo vežamas ant dangčio, jam buvo sužalotas dešinės kojos kelis. Automobiliui sustojus, V. J. pradėjo šalintis link PC „Nordika“ pagrindinio įėjimo. A. K. jį sekė iki tol, kol pasirodė policijos pareigūnai. V. J. paaiškino, kad nepažįstamas vyras pradėjo reikalauti parodyti dokumentus, jis nuvažiavo, ant automobilio variklio dangčio žmogaus nevežė (t. 1, b. l. 7).
Vilniaus teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 470/2020 (01) nurodyta, kad A. K. nustatyti sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2020 m. vasario 7 d.. A. K. nustatytas odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva dešiniame kelyje (t. 1, b. l. 66).
A. K. el. paštu pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą dėl A. K. priėmimo į valstybės tarnybą, taip pat Viešosios tvarkos skyriaus 2-ojo kontrolės poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymą (veiklos sritis viešosios tvarkos užtikrinimo ir teisės pažeidimų prevencijos funkcijos) (t. 1, b. l. 57-59).
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyrius 2020-07-16 raštu A51/20 (3.3.2.26E-VŠT) pateikė vyresniojo specialisto A. K. pareigybės aprašymą ir įsakymą dėl priėmimo į valstybės tarnybą (t. 1, b. l. 113-116).
Daiktų apžiūros protokole 2020-02-07 užfiksuota, kad apžiūrėtas automobilis „Toyota Prius“, v/n (duomenys neskelbtini) išoriškai be avarijos požymių. Priekinis bamperis kairėje pusėje su nežymiais apgadinimais. Priekinis kapotas nesulankstytas, bet kapoto viduryje aptikti nežymūs negilūs įdrėskimai. Priekiniai valytuvai tvarkingi, be apgadinimų kaip ir priekinis stiklas, kuris neturi jokių įskilimų ar suraižymų. Visi automobilio žibintai kaip ir likę stiklai be apgadinimų. Priekinėje dalyje apart minėtų bamperio apgadinimų jokių kitų įlenkimų nėra. Automobilio salone visi įrenginiai savo vietoje ir yra natūrali tvarka. Aplinkui automobilio kėbulą jokių įlenkimų neaptikta. Vaizdo registratoriaus automobilyje nėra kaip ir jokių kitų pašalinių daiktų (t. 1, b. l. 14-15 17-26).
2020-02-07 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, Rodūnios kelias 2, Vilniuje (t. 1, b. l. 28-31).
2020-02-14 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu oro uosto aviacijos saugumo skyriaus specialistas pateikė vaizdo įrašą (t. 1, b. l. 34-35).
2020-03-19 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, pateiktas pagal 2020-02-14 daiktų pateikimo protokolą. Nurodyta, kad vaizdo įrašas žiūrimas tarnybiniame kompiuteryje „Digifort“ vaizdo įrašo grotuvo programos pagalba. Vaizdo įrašas spalvotas. Žiūrint vaizdo įrašą su pavadinimu „Media1", matomas asfaltuotas kelias su pertvaromis iš šonų, dešinėje pusėje yra automobilių stovėjimo aikštelė , Filmuojamas kelias yra prie Vilniaus oro uosto, Rodūnios kel. 2, Vilniuje. Laiku 11:47:50 matomas važiuojantis į priekį automobilis „Toyota Prius“, sidabrinės spalvos, v/n nesimato dėl vaizdo įrašo kokybės. Ant automobilio variklio dangčio ant pilvo, laikydamasis rankomis už stiklo valytuvų guli vyras, apsirengęs juodos spalvos striuke, kelnėmis, kepure, panašus į A. K.. Važiuojant per pėsčiųjų perėją automobilis šoktelėjo į viršų, matėsi, kaip pakilo vežamo vyriškio kojos. Vairuotojo langas iki pusės buvo atidarytas. Automobilis lėtai nuvažiavo toliau ir laiku 11:48:25 dingo iš filmavimo lauko (t. 1, b. l. 36-37).
2020-02-19 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra vaizdo įrašas, kurį 2020-02-10 pagal savanoriškų daiktų pateikimo protokolą pateikė A. K.. Žiūrint vaizdo įrašą su pavadinimu „200200207_114302_363“, matomas judantis vaizdas, filmuojamas kelias prie Vilniaus oro uosto išvykimo terminalo. Matomas sustojęs automobilis „Toyota“, sidabrinės spalvos su v/n (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas ( kaip vėliau nustatyta tai V. J.) iš bagažinės išima lagaminą. Tuo metu iš šio automobilio pro dešinės pusės galines dureles išlipa moteris tamsių plaukų, apie 50 metų amžiaus, kuri paima lagaminą. Prie moters prieina filmuojantis asmuo (kaip vėliau nustatyta - A. K.), kuris paklausė :“Sakykit Jūs su taksi atvažiavot?“ Po to klausimą kartoja anglų kalba „Is it taxi?“ (Vertimas iš anglų kalbos: „Ar čia taksi?“) Moteris atsako : „Yes“ ( vertimas iš anglų :“Taip:“) ir nueina į pastatą. Vairuotojas įsėdo į minėtą automobilį į vairuotojo vietą. Tuomet prie jo durelių prieina A. K. ir parodo tarnybinį pažymėjimą ir prisistato „Viešosios tvarkos skyrius, A. K.. Ką tik keleivė man pasakė, kad ji atvažiavo su taksi, prašau man pateikti dokumentus“. Vairuotojas kažką jam neaiškiai atsako ir pradeda lėtai važiuoti atgal, po to į priekį, bando apvažiuoti A. K., kuris nepasitraukia nuo kelio ir sako vairuotojui „Prašau sustokit“, kartoja tai kelis kartus. Bet automobilis privažiuoja prie pat A. K. ir pastarasis (filmavimo laiku 01.40.) atsiduria ant kapoto ir automobilis juda toliau. Matosi vežamo A. K. veido atspindys ant planšetės stiklo. Girdime Kaip A. K. kviečia telefonu pagalbą: „Vilnius 71, policiją kvieskit, mane veža ant kapoto iš oro uosto. Prašau sustoti.“ Matome šonuose judančius gatvės žibintus ir dangaus fragmentus. Filmavimo laiku 02.18. A. K. sako: „Sustabdykit mašiną, aš negaliu nulipti. Prašau sustabdyti. Vaizdas yra įrašomas. Keleivė pasakė, kad ji atvažiavo su taksi. Pas mane įrašyta“. Filmavimo laiku 05.01. automobiliui sustojus A. K. nulipa nuo kapoto. Vairuotojas greitu žingsniu nueidinėja šaligatviu šalia rudos spalvos pastato. A. K. jį lydi iki parduotuvės „RIMI“, parduotuvėje atvykęs patrulis sulaiko vairuotoją (t. 1, b. l. 42-45).
2020-08-25 apžiūros protokole apžiūrėtas (stenografuotas) garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro (t. 1, b. l. 134-135).
Motyvuojamoji dalis
BK 284 straipsnyje numatyta, kad baudžiamas tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Pagal BK 286 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.
Kaltinamasis V. J. teismo posėdyje teigė, kad kaltę pripažįsta, tačiau vertinant jo parodymus matyti, kad pripažino tik dalį įvykio aplinkybių, o savo kaltės iš esmės nepripažino. V. J. neginčijo byloje nustatytų aplinkybių, kad jis vairavo automobilį, ant kurio kapoto buvo vežamas nukentėjusysis A. K., kad taip važiavo nuo oro uosto iki prekybos centro „Nordika“. Tačiau V. J. teisme teigė, kad jis iš pradžių nesuprato, jog A. K. yra valstybės tarnautojas, be to, teigė, kad A. K. pats užšoko jam ant kapoto, o jis ne kartą prašė A. K. nulipti.
Visgi V. J. kaltę neginčijamai patvirtina kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. Įvykio aplinkybes patvirtina vaizdo įrašai, nukentėjusiojo A. K. parodymai, kitų nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai.
Teismas pripažįsta, kad V. J. nuo pat susidūrimo su A. K. pradžios suprato, jog šis yra valstybės tarnautojas ir nori jį patikrinti dėl vykdomos veiklos. A. K. parodė jam prisistatęs, parodęs tarnybinį pažymėjimą. Tai neginčijamai patvirtina vaizdo įrašas. V. J. automobilio langas pradarytas, girdėti, kad A. K. kalba aiškiai ir garsiai. Be to, A. K. dėvi uniformą, kuri, nors ir tamsios spalvos, tačiau ant rankovių turi ryškius raudonos spalvos antsiuvus su Vilniaus miesto herbu. Įvykio vietoje taip pat aiškiai matyti savivaldybės viešosios tvarkos automobilis su skiriamaisiais ženklais. Tuo metu šalia buvusiam liudytojui A. M. nekilo jokių abejonių, kad A. K. yra viešosios tvarkos skyriaus pareigūnas, kad jis dėvi uniformą. Netgi kur kas blogesnes galimybes įžiūrėti nukentėjusiojo aprangą turėjusios vėliau įvykį stebėjusios I. M., G. K. taip pat matė, kad nukentėjusysis dėvi uniformą. Pats V. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad suprato, jog nukentėjusysis yra valstybės tarnautojas, tik teisme tai pradėjo neigti. Taigi teismui nekyla jokių abejonių, kad V. J. suprato ir žinojo, kad nukentėjusysis, kurį jis veža ant kapoto, yra valstybės tarnautojas.
V. J. teigė, kad nukentėjusysis A. K. pats užgriuvo (jo teigimu „užšoko“, „šokinėjo“) ant jo automobilio kapoto. Taip pat teigė, kad važiuodamas buvo kelis kartus sustojęs, vieną kartą netgi išlipęs, ir nuolat ragino A. K. nulipti nuo jo automobilio kapoto. Tokius jo teiginius visiškai paneigia kiti bylos duomenys. Visų pirma A. K. parodė, kad V. J. lėtai važiavo tiesiai į jį, nes neturėjo kaip kitaip išvažiuoti, atsitrenkė jam į kojas, tačiau vis tiek nesustojo, jis, neturėdamas kitos išeities, užsikabino už variklio dangčio. Šiuos A. K. parodymus visiškai patvirtina vaizdo įrašas ir liudytojo A. M. parodymai. Jeigu, kaip teigia V. J., A. K. būtų pats užšokęs ant jo automobilio kapoto, protingas vairuotojas būtų iš karto sustojęs, nes turi pareigą nepadaryti kitiems eismo dalyviams žalos, sudaręs galimybę asmeniui nulipti nuo automobilio, o jei asmuo taip elgtųsi tyčia, nenuliptų, turėjo galimybę kviesti policiją ir pan. Iš vaizdo įrašų matyti, kad oro uosto teritorija buvo pilna keleivių, kitų vairuotojų, todėl V. J. neturėjo jokio pagrindo išsigąsti jo teigimu neadekvataus kito asmens elgesio. Tačiau V. J. nesustojo, nesiaiškino, kas nutiko, neiškvietė policijos, o išvažiavo iš oro uosto su nukentėjusiuoju ant kapoto. Iš vaizdo įrašo ir liudytojų parodymų matyti, kad V. J. buvo vieną kartą sustojęs prie šviesoforo, tačiau A. K. nespėjus pasitraukti, vėl pradėjo važiuoti, todėl A. K. vėl atsidūrė ant automobilio variklio dangčio. Šią situaciją matė nukentėjusiosios ir liudytoja I. M., G. K., S. A.. Šios liudytojos paneigė ir V. J. teiginius apie tai, kad jis buvo išlipęs, dar kelis kartus sustojo, nes jos beveik visą laiką važiavo V. J. automobiliui iš paskos ir nematė, kad automobilis būtų sustojęs, sudaręs galimybę A. K. nulipti, juo labiau nematė, kad vairuotojas būtų išlipęs iš automobilio.
V. J. turėjo labai aiškų motyvą išvažiuoti iš oro uosto teritorijos. Jau nustatyta, kad A. K. norėjo patikrinti V. J. dokumentus, prašė juos parodyti. V. J. neneigė, kad jis neturėjo licencijos šiam konkrečiam automobiliui, dėl jam būtų grėsusi bauda. Taigi V. J. turėjo motyvą vengti jam grėsusios atsakomybės.
V. J. veiksmai akivaizdžiai pavojingi. I. M., G. K., S. A. parodė, kad važiuojama buvo apie 40 km/h greičiu, nuvažiuotas nemažas atstumas, vaizdo įraše matyti, kaip automobiliui važiuojant per pėsčiųjų perėją automobilis šokteli, pakyla nukentėjusiojo kojos. A. K. parodė, kad buvo šalta (buvo žiemos laikas), jis laikėsi už variklio dangčio, rankos labai sušalo, manė, kad nebeišsilaikys. Taigi jo sveikatai ir gyvybei grėsė pavojus ir tik sėkmingai susiklosčiusių aplinkybių dėka buvo išvengta kur kas blogesnių pasekmių. Akivaizdu, kad toks V. J. elgesys peržengia administracinės atsakomybės ribas. Fizinis smurtas galimas ne tik suduodant smūgius, tai apskritai bet koks pavojingas fizinis poveikis nukentėjusiojo organizmui prieš jo valią, taigi tyčinis žmogaus kliudymas automobiliu, vežimas be jo sutikimo ant automobilio kapoto taip pat atitinka fizinio smurto sampratą. Kaip jau aptarta V. J. suprato, ką daro, suprato, kad elgiasi neteisėtai, negalėjo nesuprasti, kad nukentėjusiojo sveikatai ir gyvybei gresia pavojus, tačiau vis tiek taip elgėsi. Taigi jis veikė tiesiogine tyčia.
A. K. yra valstybės tarnautojas, tai patvirtina duomenys apie jo priėmimą į valstybės tarnybą, jo pareigybės aprašymas. Jis įvykio metu vykdė savo tarnybines funkcijas – siekė patikrinti V. J. dokumentus. V. J., panaudodamas fizinį smurtą, vengdamas patikrinimo, tyčia pasipriešino A. K.. Taigi V. J. pasipriešino valstybės tarnautojui, jo veiksmai kvalifikuotini kaip BK 286 straipsnyje numatyta nusikalstama veika.
Kaltinimo V. J. buvo inkriminuojama ir tai, kad jis atsisakė vykdyti valstybės tarnautojo -Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Antrojo kontrolės poskyrio vyriausiojo specialisto A. K. teisėtus reikalavimus pateikti patikrinimui dokumentus ir išlipti iš automobilio. Tačiau dėl šių veiksmų V. J. nubaustas administracine tvarka, todėl teismas šalina šias aplinkybes iš kaltinimo.
Bylos duomenimis apie įvykį buvo pranešta Bendrajam pagalbos centrui. Nukentėjusiomis byloje pripažintos I. M. ir G. K. teigė, kad pamačiusios ant automobilio kapoto vežamą žmogų labai sunerimo, išsigando, nes tokia situacija pavojinga žmogaus gyvybei. I. M. parodė, kad iškvietė policiją, nes tai jos pilietinė pareiga, taip neturėtų būti elgiamasi. G. K. nurodė, kad dėl policijos kvietimo jos nesitarė, tačiau sutinka, kad tikrai reikėjo pranešti apie situaciją, nes ji pavojinga. Nukentėjusiosios parodė, kad dėl šios situacijos pajuto stresą, iškart po to pietaudamos vis dar buvo sunerimusios, kažkas paliko įrankius, kažkas kavą. Taigi akivaizdu, kad jų įprastas gyvenimo ritmas buvo sutrikdytas. A. K. parodymais, situacija susilaukė dėmesio internete, taigi ji nebuvo kasdienė, įprasta. Iš vaizdo įrašo, kuriame matyti, kaip automobilis važiuoja per perėją, matyti, kad aplinkui yra ir kitų žmonių, jie atsigręžia, stebi, kas vyksta. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad V. J. elgėsi įžūliai, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė pašalinių asmenų rimtį. Taigi V. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti ir pagal BK 284 straipsnį.
Skirdamas bausmę V. J. teismas įvertina padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltės formą, nusikalstamų veikų stadiją. Padaryti du nesunkūs nusikaltimai valstybės tarnautojo veiklai ir viešajai tvarka, padaryti tyčia, baigti. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vertinant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis dirbantis, turintis gyvenamąją vietą, teistas vieną kartą už kitokio pobūdžio veiką, baustas administracine tvarka. Įvertinęs šias aplinkybes teismas skiria V. J. vieną švelniausių bausmės rūšių – baudą, jos dydį nustatydamas artimą minimaliam. V. J. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. vasario 7 d. 13:00 val. iki 2020 m. vasario 8 d. 14:14 val. t. y. 2 paras. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikas, praleistas laikinajame sulaikyme įskaitytinas į bausmę. Paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu, nes yra nusikalstamų veikų idealioji sutaptis.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. K. pareiškė 6000 Eur civilinį ieškinį neturtinės žalos atlyginimui (t. 1, b. l. 60-61). Jame nurodė, kad dėl kaltinamojo veiksmų patyrė labai rimtus išgyvenimus, kurie iki šiol jo nepalieka, susijusius su jo sveikata, gyvybe ir artimųjų gerove. Teigė, kad V. J. elgėsi keistai, buvo labai sunku suprasti ir prognozuoti jo veiksmus, įvykio metu A. K. nuolat galvojo, kad bet kuriuo metu gali būti įtrauktas po automobiliu ir sutraiškytas, kelis kartus batais kabino kelio dangą, seko jėgos, tikrai galėjo nukristi ir rimtai susižaloti, nuolat galvojo apie šeimą, kuri gali netekti maitintojo. Nesitikėjo, kad atlikdamas tarnybines pareigas gali sutikti žmonių kurie, siekdami išvengti atsakomybės, gali būti pasiruošę žaloti ar žudyti žmogų. Teismo posėdžio metu A. K. patvirtino šias aplinkybes, papildomai nurodė, kad susilaukė ir neigiamų reakcijų internete, artimųjų raginimų atsisakyti tarnybos.
Teismui, įvertinusiam byloje surinktų įrodymų visumą, nekilo abejonių, kad nukentėjusysis dėl nustatytų kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą, tad jis turi teisę į šios žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į minėto CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įvardytus tokio pobūdžio žalos apskaičiavimo kriterijus – į neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, aiškindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Kita vertus, atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.
Byloje nustatyta, kad kaltinamojo tyčiniais nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas: odos nubrozdinimas su kraujosruva (specialisto išvada). Sužalojimas nėra pavojingas, paprastai tokie sužalojimai praeina be pasekmių. Tačiau vertindamas visas bylos aplinkybes, teismas neabejoja, kad nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą ne tiek dėl fizinio skausmo ir sužalojimo, bet išgyveno nerimą dėl susidariusios pavojingos situacijos: jis buvo vežamas ant automobilio kapoto pakankamai nemažu greičiu, nemažą atstumą, vairuotojo veiksmai buvo neadekvatūs ir nesuprantami, išsilaikyti ant automobilio buvo sunku, neišsilaikęs nukentėjusysis būtų nukritęs po automobiliu ir galėjo būti sunkiai sužalotas. Sunkių pasekmių buvo išvengta tik paties nukentėjusiojo veiksmų dėka. Kita vertus, teismas privalo atsižvelgti į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose. Pagal paskutiniu metu formuojamą teismų praktiką priteisiamos neturtinės žalos sumos tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais paprastai svyruoja apytiksliai nuo 300 Eur iki 1000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258-693/2019, 2K-347-976/2018, 2K-220-689/2018, 2K-220-689/2018), taigi kur kas mažiau, nei nukentėjusysis nurodo savo civiliniame ieškinyje. Nagrinėjamu atveju, spręsdamas klausimą dėl priteistinos žalos dydžio, teismas mano, jog nukentėjusysis nepatyrė tokių CK 6.250 straipsnio 1 dalyje išvardintų nusikaltimu padarytų pasekmių, kuriomis būtų galima įvertinti jo patirtos neturtinės nusikaltimu padarytos žalos dydį visa jo nurodoma apimtimi, todėl atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, teismo aptartas bylos aplinkybes, nukentėjusiajam priteisiama iš V. J. 700 Eur neturtinei žalai atlyginti.
V. J. 2020 m. vasario 8 d. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vaizdo bei garso įrašai, esantys byloje, apliekami saugoti prie bylos medžiagos.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298, 301 – 305, 307, 432 straipsniais, teismas
nusprendžia:
V. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 70 MGL (3500 eurų) baudą.
V. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir skirti jam 70 MGL (3500 eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti V. J. 70 MGL (3500 eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti V. J. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2020 m. vasario 7 d. 13:00 val. iki 2020 m. vasario 8 d. 14:14 val. t. y. 2 paras, vieną parą sulaikymo prilyginant 2 MGL baudos, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta bauda V. J. yra 66 MGL (3300 eurų).
V. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nukentėjusiojo A. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš V. J. 700 eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: diskus su vaizdo bei garso įrašais, palikti saugoti prie bylos medžiagos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.