- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-20
- Bylos Nr.
- 2S-1106-656/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31347-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Pareiškėjas
- Trendtime LTD
- Suinteresuotas asmuo
- R. S., Restoni Trading LTD
- Kategorijos
- 3.1.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (apelianto) Trendtime LTD atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Trendtime LTD prašymą dėl proceso atnaujinimo, suinteresuoti asmenys R. S., R. S., Restoni Trading LTD.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas Trendtime LTD kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje civilinėje byloje Nr.2VP-38144-1066/2017. Suinteresuoti asmenys antstolis A. N., išieškotojas Restoni Trading LTD, skolininkai R. S., R. S.. Pareiškėjas nurodo, kad Trendtime LTD yra išieškotojo Restoni Trading akcininkas, turintis 20 procentų akcijų. Pasirašyta taikos sutartis skolos išieškojimo vykdymo procese pažeidžia pareiškėjo, kaip akcininko interesus, nes išieškotojas Restoni Trading LTD atsisakė nuo 8 milijonų eurų skolos, perimdamas žymiai mažesnės vertės akcijas iš skolininkų R. S., R. S..
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo R. S. prašo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti, nes pareiškėjas praleido 3 mėnesių terminą kreiptis dėl proceso atnaujinimo.
3. Suinteresuotas asmuo Restoni Trading LTD prašo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti, nes pareiškėjas praleido 3 mėnesių terminą kreiptis dėl proceso atnaujinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė.
5. Teismas nustatė, kad vykdomojoje byloje Nr. 2VP-38114-1066/2017 buvo vykdomas skolos išieškojimas iš skolininkų R. S., R. S.. Vykdymo procese galima taikos sutartis. Buvo sudaryta dvišalė taikos sutartis ir vykdomoji byla nutraukta. Taikos sutartis gali būti sudaryta tiek kreipiantis į teismą dėl kilusio teisminio ginčo išsprendimo, tiek nesikreipus. Jeigu šalių ginčas jau buvo priimtas nagrinėti teisme, taikos sutartis gali būti teismo patvirtinta bet kurioje proceso stadijoje. Įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti taikos sutartį, civilinė byla nutraukiama. Tai reiškia, kad byla užbaigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės ir užkertamas kelias pakartotiniam šio ginčo nagrinėjimui teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Jei asmuo pageidauja ginčyti tokią sutartį, jis turi paisyti materialiosios ir proceso teisės reikalavimų.
6. Teismas nurodė, kad pareiškėjas yra tik akcininkas, neturintis subjektinės reikalavimo teisės ginčyti bendrovės, kaip juridinio asmens, ir fizinių asmenų sudaryto sandorio dėl skolinės prievolės įvykdymo. Sutartys gali būti ginčijamos asmenų, turinčių subjektinę reikalavimo teisę, įrodinėjant įstatymo nustatytus sandorio negaliojimo pagrindus (CK 1.78–96, 2.84, 6.66, 6.228, kiti straipsniai). Pareiškėjas iš viso nėra prievolinio teisinio santykio tarp šalių dalyvis, jis neturi subjektinės teisės veikti civilinius teisinius santykius tarp juridinio asmens ir fizinių asmenų. Pareiškėjas turi teises tik kaip akcininkas pagal akcinių bendrovių norminius aktus bendrovės registravimo vietoje. Teismas pažymėjo, kad nėra CPK 366 straipsnyje numatyto pagrindo atnaujinti civilinį procesą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutarties dalį, pašalinant iš nutarties motyvus: „<...> Iš pareiškėjo paaiškinimo nustatyta, kad jis yra tik akcininkas, neturintis subjektinės reikalavimo teisės ginčyti bendrovės, kaip juridinio asmens, ir fizinių asmenų sudaryto sandorio dėl skolinės prievolės įvykdymo <...> nes neturi subjektinės teisės veikti civilinius teisinius santykius tarp juridinio asmens ir fizinių asmenų. Pareiškėjas turi teises tik kaip akcininkas pagal akcinių bendrovių norminius aktus bendrovės registravimo vietoje“. Atskirasis skundas grindžiamas argumentais:
7.1. Pareiškėjas nesutinka su teismo motyvais, kuriuos prašo pašalinti iš nutarties. Nurodė, kad teismo išvados yra nepagrįstos bei sąlygotos netinkamu materialinės ir procesinės teisės normų aiškinimu.
7.2. Šioje byloje buvo nagrinėjamas civilinės bylos Nr. 2VP-38144-1066/2017 atnaujinimo klausimas CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu, t. y., jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Apeliantas savo prašymą grindė tuo, kad teismo patvirtinta Taikos sutartis yra neteisėta, kaip prieštaraujanti Bendrovės veiklos tikslams, ir pažeidžianti trečiojo asmens (Apelianto) kaip Bendrovės akcininko turtines teises ir teisėtus interesus. Ginčijama teismo nutartimi apelianto prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2VP-38144-1066/2017 buvo atmestas dėl CPK 366 str. nustatytų pagrindų atnaujinti procesą nebuvimo. Be kita ko, teismas nurodė, kad „Pareiškėjas iš viso nėra prievolinio teisinio santykio tarp šalių dalyvis, todėl jo prašymas atnaujinti procesą atmetamas, nes neturi subjektinės teisės veikti civilinius teisinius santykius tarp juridinio asmens ir fizinių asmenų. Pareiškėjas turi teises tik kaip akcininkas pagal akcinių bendrovių norminius aktus bendrovės registravimo vietoje.“ Apelianto įsitikinimu, šis teismo nutarties motyvas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas išėjo iš prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2VP-38144-1066/2017 ribų bei pateikdamas tokius perteklinius motyvus gali užkirsti apeliantui galimybę ginti savo pažeistas teises Lietuvos Respublikos teismuose, ginčyti tarp Bendrovės (Restoni Trading LTD) ir jos skolininkų sudarytą Taikos sutartį.
7.3. Teismas, spręsdamas, kad „jis [pareiškėjas] yra tik akcininkas, neturintis subjektinės reikalavimo teisės ginčyti bendrovės, kaip juridinio asmens, ir fizinių asmenų sudaryto sandorio dėl skolinės prievolės įvykdymo“ ir „neturi subjektinės teisės veikti civilinius teisinius santykius tarp juridinio asmens ir fizinių asmenų“ bei konstatuodamas, kad apeliantas „turi teises tik kaip akcininkas pagal akcinių bendrovių norminius aktus bendrovės registravimo vietoje“ peržengė prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje nagrinėjimo ribas ir neteisėtai pasisakė dėl apelianto teisių ir pareigų, kurios nėra bylos nagrinėjimo dalykas ir neturi reikšmės sprendžiant dėl civilinės bylos Nr. 2VP-38144-1066/2017 atnaujinimo. Cituotoje išvadoje teismas, peržengdamas prašymo nagrinėjimo ribas, iš esmės konstatavo, kad apeliantas apskritai neturi teisės skųsti tarp Bendrovės ir skolininkų Taikos sutarties Lietuvos Respublikos teismuose, tačiau su tokia Teismo išvada apeliantas nesutinka.
Atsiliepimas
8. Skolininkas padavė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartį nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
Šalies argumentai
8.1. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad skundžiamos nutarties motyvai jam gali užkirsti kelią atskiru ieškiniu ginčyti taikos sutartį Lietuvos Respublikos teismuose. Šiuo atveju ne skundžiama nutartis ar atskiri jos motyvai užkerta pareiškėjui kelią ginčyti teismo patvirtintą taikos sutartį, o paties Pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartys bei teismų praktikoje suformuota aiški ir nedviprasmiška pozicija, pagal kurią teismo patvirtinta taikos sutartis gali būti nuginčyta tik pareiškus prašymą dėl proceso atnaujinimo, o ne reiškiant ieškinį atskiroje byloje.
8.2. Priešingai nei bando įteigti Pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas neperžengė prašymo dėl proceso atnaujinimo ribų ir nepasisakė dėl pareiškėjo teisių ir pareigų, kurios nėra bylos nagrinėjimo dalykas ir neturi reikšmės sprendžiant dėl civilinės bylos Nr. 2VP-38144-1066/2017 atnaujinimo: teismas civilinę bylą išnagrinėjo pareiškėjo pareikšto prašymo dėl proceso atnaujinimo ribose, kurias, visų pirma, nustatė pats pareiškėjas; pareiškėjas neteisingai cituoja skundžiamos nutarties motyvus ir tokiu būdu, suteikdamas skundžiamai nutarčiai kitai prasmę nei tą padarė pirmosios instancijos teismas, klaidina apeliacinės instancijos teismą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta.
10. Atskirajame skunde nėra ginčijamas pirmosios instancijos procesinis sprendimas, kuriuo pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo atmestas. Apeliacine tvarka ginčijami tik priimtos nutarties motyvai, prašant juos pašalinti iš nutarties.
Dėl galimybės apeliacine tvarka ginčyti tik procesinio sprendimo motyvus
11. Teismų praktikoje pripažįstama, kad gali būti skundžiamas tiek visas procesinis sprendimas, tiek jo motyvuojamoji dalis, nes teisinę reikšmę turi ne tik teismo sprendimo rezoliucinė dalis, bet ir nustatymas konkrečių faktų ir teisinių santykių, kurie vertintini kaip prejudiciniai, turintys res judicata (teismo galutinai išspręsto klausimo) galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-968/2003; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1623-381/2018; 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-798/2018; 2014 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-835/2014; 2007 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-364-186/2007).
Dėl teismo nutarties motyvų (ne)pašalinimo
12. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas buvo pareiškęs prašymą dėl civilinės bylos Nr. 2VP-38144-1066/2017 nagrinėjimo atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 pagrindu - kai sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad teismo patvirtinta Taikos sutartis, sudaryta tarp išieškotojo Restoni Trading LTD (Bendrovės) ir skolininkų R. S. bei R. S., pažeidžia pareiškėjo (apelianto) kaip Bendrovės akcininko (turinčio 20 procentų akcijų) turtines teises ir teisėtus interesus.
13. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad prašyme atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes; pareiškėjas turi nurodyti konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, pagrįstus materialiosios teisės norma, dėl kurių teismas nusprendė neįtraukęs pareiškėjo į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių materialiniams teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011).
14. CPK 370 straipsnyje reglamentuota prašymų atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarka. Jame nustatyta, kad išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai (CPK 370 straipsnio 3 dalis).
15. Ginčijama teismo nutartimi buvo atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2VP-38144-1066/2017 dėl CPK 366 straipsnyje nustatytų pagrindų atnaujinti procesą nebuvimo, nors plačiau teismas dėl proceso atnaujinimo pagrindų nepasisakė. Atsižvelgiant į atskiruoju skundu apibrėžtas apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos ribas ir tai, kad teismo priimtas procesinis sprendimas nėra šios apeliacinės bylos objektas, apeliacinės instancijos teismas dėl jo nepasisako. Kaip jau minėta, teismas vertins išimtinai ginčijamų nutarties motyvų pagrįstumą.
16. Atsisakydamas atnaujinti procesą teismas nurodė, kad „pareiškėjas iš viso nėra prievolinio teisinio santykio tarp šalių dalyvis, todėl jo prašymas atnaujinti procesą atmetamas, nes neturi subjektinės teisės veikti civilinius teisinius santykius tarp juridinio asmens ir fizinių asmenų. <...> Pareiškėjas turi teises tik kaip akcininkas pagal akcinių bendrovių norminius aktus bendrovės registravimo vietoje.“. Apelianto įsitikinimu, šie teismo nutarties motyvai yra nepagrįsti ir neteisėti, nes teismas išėjo iš prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2VP-38144-1066/2017 ribų bei pateikdamas tokius perteklinius motyvus gali užkirsti apeliantui galimybę ginti savo pažeistas teises Lietuvos Respublikos teismuose, ginčyti tarp Bendrovės (Restoni Trading LTD) ir jos skolininkų sudarytą Taikos sutartį.
17. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus pripažįsta pagrįstais dėl toliau nurodomų argumentų.
18. Ginčijamoje teismo nutartyje išdėstyti argumentai iš esmės laikytini argumentais dėl pareiškėjo kaip subjekto, paduodančio prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, tinkamumo, t. y. jo subjektinės teisės paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo šioje byloje (CPK 370 straipsnis).
19. Sutiktina su atskiruoju skundu, kad teismo nutarties (antro puslapio paskutinėje pastraipoje) motyvai - pareiškėjas „yra tik akcininkas, neturintis subjektinės reikalavimo teisės ginčyti bendrovės, kaip juridinio asmens, ir fizinių asmenų sudaryto sandorio dėl skolinės prievolės įvykdymo“ ir „neturi subjektinės teisės veikti civilinius teisinius santykius tarp juridinio asmens ir fizinių asmenų“, pareiškėjas „turi teises tik kaip akcininkas pagal akcinių bendrovių norminius aktus bendrovės registravimo vietoje“ ir jų suformulavimas yra itin kategoriškas ir išeinantis už šios bylos dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo ribų, nes jais pasisakyta dėl apelianto teisių ir pareigų, kurios nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir neturi reikšmės sprendžiant dėl civilinės bylos Nr. 2VP-38144-1066/2017 atnaujinimo (CPK 370 straipsnis). Nors akcininkų teisės ginčyti bendrovės sandorius ir yra ribotos, tačiau tam tikrais atvejais įstatymai numato akcininkų teisę ginčyti bendrovės sandorius (pvz.: CK 1.82 straipsnis). Be to, teismo motyvai, kad pareiškėjas turi teises tik kaip akcininkas pagal akcinių bendrovių norminius aktus bendrovės registravimo vietoje nepagrįsti teisės normomis, padaryti neatsižvelgiant į faktines aplinkybes dėl sandorio sudarymo ir vykdymo vietos, galinčias turėti įtakos teisminei teisių gynimo vietai. Atsižvelgiant į aptartą, nurodyti teismo motyvai šalintini iš nutarties.
20. Kiti atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam klausimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
21. Dėl nurodyto atskirasis skundas tenkintinas, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, iš jos pašalinant motyvus: „<...>Iš pareiškėjo paaiškinimo nustatyta, kad jis yra tik akcininkas, neturintis subjektinės reikalavimo teisės ginčyti bendrovės, kaip juridinio asmens, ir fizinių asmenų sudaryto sandorio dėl skolinės prievolės įvykdymo <...> nes neturi subjektinės teisės veikti civilinius teisinius santykius tarp juridinio asmens ir fizinių asmenų. Pareiškėjas turi teises tik kaip akcininkas pagal akcinių bendrovių norminius aktus bendrovės registravimo vietoje“ (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartį pakeisti, iš jos pašalinant motyvus: „<...>Iš pareiškėjo paaiškinimo nustatyta, kad jis yra tik akcininkas, neturintis subjektinės reikalavimo teisės ginčyti bendrovės, kaip juridinio asmens, ir fizinių asmenų sudaryto sandorio dėl skolinės prievolės įvykdymo <...> nes neturi subjektinės teisės veikti civilinius teisinius santykius tarp juridinio asmens ir fizinių asmenų. Pareiškėjas turi teises tik kaip akcininkas pagal akcinių bendrovių norminius aktus bendrovės registravimo vietoje“.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.