Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Ciesiūno ir Valdo Petro Meidaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2022 m. kovo 30 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalį ir paskirta jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį būti savo namuose nuo 22 iki 6 valandos, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu;

pagal BK 286 straipsnį ir paskirti 80 MGL (4000 Eur (keturių tūkstančių eurų)) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos visiškai sudedant ir R. K. paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį būti savo namuose nuo 22 iki 6 valandos, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, ir 80 MGL (4000 Eur (keturių tūkstančių eurų)) dydžio bauda.

Iš R. K. ieškovui J. B. priteista 347,60 Eur (trijų šimtų keturiasdešimt septynių eurų šešiasdešimties euro centų) turtinės žalos atlyginimui ir 100 Eur (vieno šimto eurų) neturtinės žalos atlyginimui; ieškovui L. Č. priteista 300 Eur (trijų šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimui; Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteista 19,06 Eur (devyniolikos eurų šešių euro centų) turtinės žalos atlyginimui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. K. nuteistas už tai, kad 2021 m. kovo 29 d., apie 3.50 val., (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išlauždamas durų spyną, per duris įsibrovė į negyvenamą patalpą - J. B. priklausantį ūkinį pastatą, iš ūkinio pastato slaptai pagrobė svetimą, J. B. priklausantį turtą - filmavimo kamerą „ARLO“ 327.60 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam J. B. 327,60 eurų turtinę žalą.

2. R. K. nuteistas ir už tai, kad jis pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, o būtent: jis, 2021 m. kovo 30 d., apie 8.38 val., Biržuose, Vytauto g. 39, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato tarnybinėse patalpose, apklausų kabinete Nr. 17A, būdamas laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje numatyta tvarka ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-09511-21 dėl vagystės iš J. B. ūkinio pastato, tikslu sutrukdyti viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, t. y. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniajam tyrėjui L. Č. ir vyriausiajam patruliui T. A., kurie tuo momentu saugojo sulaikytą R. K., atlikti savo tarnybines pareigas, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, bei panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino vyresniajam tyrėjui L. Č., t. y., tyčia sudavė du smūgius koja L. Č., pataikydamas L. Č. į kairės kojos blauzdą ir į lytinius organus, šiais veiksmais padarydamas L. Č. sėklidžių kapšelio, kairės šlaunies ir kairės blauzdos sumušimus, pasireiškusius minkštųjų audinių paburkimu (tinimu), paraudimu, taip nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo L. Č. sveikatą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3.8. Todėl apeliacinės instancijos teisme, siekiant pašalinti iškilusias abejones ir teisingai nustatyti faktines bylos aplinkybes, Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertams būtina pavesti ištirti nukentėjusiojo J. B. byloje pateiktus vaizdo įrašus ir atlikti vaizdo įrašuose asmens rankose matomų įrankių ir iš apelianto automobilio paimto atsuktuvo, kuris tariamai buvo panaudotas įsibraunant į negyvenamąją patalpą, lyginamąjį tyrimą.

Dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nulėmusio aiškiai neteisingos

3.13. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas pripažino, jog egzistuoja R. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - jis prisipažįsta dėl nusikalstamos veikos įvykdymo ir nuoširdžiai gailisi, kas rodo kritišką požiūrį į savo nusikalstamą veiką. Tokios pozicijos R. K. laikėsi nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, t. y. davė išsamius parodymus, šių parodymų nekeitė ir visapusiškai bendradarbiavo su ikiteisminį tyrimą atliekančiais subjektais. Byloje nėra apelianto atsakomybę sunkinančių aplinkybių. R. K. yra laikomas neteistu, nes ankstesni teistumai išnykę. Kaltininkas nėra tiek pavojingas, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skiriant jam net 80 MGL (4 000 eurų) dydžio baudą. Tokio dydžio bauda nėra proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiui ir kaltininko asmenybei, ji sukeltų neproporcingas pasekmes ne tik R. K., bet ir jo šeimos nariams. R. K. kartu su žmona augina neįgalų sūnų, yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, vykdo individualią veiklą, tačiau jo pajamos yra nedidelės. R. K. sūnui diagnozuota paranoidinė šizofrenija, todėl sūnaus priežiūra reikalauja papildomų finansinių išteklių (ligos dokumentai pridedami prie šio skundo). Dėl būtinybės reguliariai lankytis pas specialistus taip pat įvairiausių medikamentų pirkimo, apelianto šeima patiria nemažas išlaidas, todėl R. K. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta 80 MGL (4 000 eurų) dydžio bauda, jo šeimai taptų nepakeliama našta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo

7. Nuteistasis R. K. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, klaidingai nustatė faktines bylos aplinkybes, todėl nepagrįstai pripažino jį kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

8. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

9. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje proceso dalyvių išdėstytus argumentus, paskyręs trasologinę ekspertizę ir įvertinęs jos išvadas byloje surinktų įrodymų kontekste, konstatuoja, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, kurių pagrindu galima būtų daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad R. K. padarė BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, todėl šioje dalyje nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis BPK 329 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu.

10. Pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių dėl R. K. kaltės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir byloje surinktų įrodymų visuma konstatavo pilnai įrodyta, kad jis 2021 m., kovo 29 d., apie 3.50 val., Biržų m., J. Janonio g. 29, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išlaužė durų spyną ir įsibrovė į J. B. priklausantį ūkinį pastatą, iš kurio pagrobė filmavimo kamerą „ARLO“.

11. Kaip žinia, R. K. viso baudžiamojo proceso metu neprisipažino padaręs filmavimo kameros vagystę iš J. B. priklausančio ūkinio pastato, tačiau jo kaltę teismas pripažino įrodyta nukentėjusiojo J. B., liudytojais apklaustų policijos pareigūnų V. S. ir R. K. parodymais, specialisto išvada, specialisto paaiškinimais duotais teismo posėdžio metu, įvykio vietos apžiūros protokolais, kratos protokolais, objektų apžiūros protokolais, tarnybiniais pranešimais, kitais rašytiniais bylos duomenimis, kurie nėra tiesioginiai R. K. kaltės įrodymai. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad tiesioginiai įrodymai neturi jokio pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, tačiau įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, tačiau tokiu atveju šiais įrodymais turi būti nustatyti tarpiniai faktai ir išvados, kurie tarpusavyje susiję nuoseklia ir logiška grandine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239-511/2018, 2K-343-719/2018, 2K-220-628/2019, 2K-7-174-303/2019.

12. Teismas nuteistojo poziciją neigti nusikaltimo darymą laikė pasirinktu gynybos būdu, nes byloje surinkti įrodymai leido sudėlioti logišką jo veiksmų grandinę, pagal kurią R. K. nuo savo namų automobiliu nuvažiavo iki įvykio vietos, atsuktuvo pagalba išlaužė J. B. priklausančio ūkinio pastato duris, pagrobė jame buvusią kamerą, grįždamas namo pėsčias palei upę paslydo į ją ir sušlapo, todėl vaizdo kameroje matyti, kaip analogiškai apsirengęs tik be viršutinių kelnių (galimai su šortais ar apatiniais) asmuo, t. y. R. K. grįžta namo. Tokią įvykių grandinė grindžiama liudytojais apklaustų policijos pareigūnų V. Š. bei R. K. parodymais, kad jie atpažino nukentėjusiojo iš įvykio vietos pateiktame vaizdo įraše esantį asmenį kaip R. K.; duomenys, užfiksuoti Biržų savivaldybės priešgaisrinės apsaugos tarnybos pateiktuose vaizdo įrašuose (2021-03-28, nuo 23:29 iki 23:35 iš namo, kuriame gyvena R. K., išeina vyras, sėda į automobilį ir išvažiuoja, 2021-03-29, nuo 04:41 iki 04:51, minėto automobilio kieme nėra, asmuo grįžta analogiškais drabužiais, tik galimai su šortais ar apatiniais); duomenys užfiksuoti pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose (atvykus į įvykio vietą pagal iškvietimą, netoli jos pastebėtas R. K. priklausantis automobilis, o apžiūrint aplinką netoli įvykio vietos, rytinėje Apasčios upės pakrantėje užfiksuoti į šlaitą įsispaudę neseni avalynės slydimo į upę pėdsakai); specialisto R. D. 2021-04-14 išvada, kad vienas išliejoje nukopijuotas mechaninio poveikio pėdsakas, rastas įvykio vietos apžiūros metu, yra paliktas atsuktuvu, rastu ir paimtu kratos metu iš K. automobilio.

13. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. K. pateikia savo nuomonę dėl visų byloje surinktų įrodymų, ginčydamas jų patikimumą bei įrodomąją reikšmę. Apeliacinio skundo argumentams pagrįsti R. K. pateikė Panevėžio apygardos teismui nepriklausomo teismo eksperto, įtraukto į ekspertų sąrašą, E. V. konsultacinę išvadą. Specialisto E. V. buvo prašoma atsakyti į klausimą ar iš specialisto R. D. 2021-04-14 išvadoje aprašyto atsuktuvo galima padaryti kategorišką išvadą, jog mechaninio poveikio pėdsakas, nukopijuotas pastos MIKROSIL išliejoje, kuris buvo rastas ir paimtas 2021-03-29 įvykio vietos apžiūros metu nuo patalpos, į kurią buvo įsibrauta, durų apvado (duomenys neskelbtini), yra paliktas atsuktuvu, supakuotu specialiame pakete Nr. 245741. Specialistas E. V. nurodė, kad tiriamojo ir eksperimentinio pėdsakų išliejų vaizdai paveiksle skiriasi iš esmės ir jokių sutampančių požymių, nurodytų rodyklėmis, įžiūrėti negalima, todėl konstatavo, kad specialisto R. D. 2021-04-14 išvadoje nepateikta jokių faktinių duomenų, pagrindžiančių kategorišką išvadą, kad minėtas pėdsakas yra paliktas būtent atsuktuvu, pateiktu pakete Nr. 245741, rastu ir paimtu 2021-03-30 iš automobilio (duomenys neskelbtini)kratos metu.

14. Prieštaravimams pašalinti apeliacinės instancijos teismas 2022-06-06 nutartimi paskyrė trasologinė ekspertizę ir pavedė ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertui. Lietuvos teismo ekspertizės centras pateikė 2022-07-08 ekspertizės aktą Nr. 11-1351 (22), kurio išvadoje konstatuota, jog nustatyti ar tirti pateiktoje išliejoje nukopijuotas pėdsakas paliktas tirti pateiktu atsuktuvu negalima. Aprašomojoje akto dalyje nurodyta, kad įvertinus pėdsako pobūdį ir formą, galima teigti, kad pėdsakas buvo paliktas objektu (daiktu), turinčiu plokščią ribotą paviršių. Tokį paviršių turi ir pateiktas atsuktuvas, tačiau nustatyti, ar išliejoje nukopijuotas laužimo pėdsakas yra paliktas tirti pateiktu atsuktuvu, negalima, nes pėdsake nėra požymių, leidžiančių apie tai spręsti.

15. Eliminavus iš byloje surinktų įrodymų visumos pirmosios instancijos teismo vertintą ir gan svarią pagal savo įrodomąją reikšmę specialisto R. D. išvadą, kad laužimo pėdsakas, rastas įvykio vietoje ant durų apvado yra paliktas tirti pateiktu atsuktuvu, rastu ir paimtu kratos metu iš R. K. priklausančio automobilio, o taip pat šio specialisto teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, įrodymai vertinami iš naujo. Šiuo atveju lieka tokie netiesioginiai įrodymai kaip nukentėjusiojo J. B. parodymai, nukentėjusiojo pateiktas vaizdo įrašas iš įvykio vietos, liudytojais apklaustų policijos pareigūnų V. S. ir R. K. parodymai, Biržų savivaldybės priešgaisrinės apsaugos tarnybos pateikti vaizdo įrašai, tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos apžiūros protokolai ir kt. Kaip žinia, nukentėjusysis J. B. konstatavo tik patį įsilaužimo į patalpas ir vagystės faktą, nuomonės kas tai galėjo padaryti jis neturėjo. Peržiūrėjęs nukentėjusiojo policijos įvykių registre atsiųstą vaizdo įrašą, policijos pareigūnas V. S. tvirtino atpažįstantis po nukentėjusiajam priklausančias pagalbines patalpas vaikštantį ir prožektoriumi pasišviečiantį asmenį – R. K., kuris policijai žinomas kaip asmuo, linkęs daryti neteisėtas veikas. Nors vaizdo įraše veido bruožų nesimatė dėl mūvėtos kepurės ir apsauginės veido kaukės, tačiau pažino iš laikysenos, ūgio, judesių, rūbų (šviesios spalvos striukės ir tamsių kelnių). Tokiais rūbais vilkintį R. K. yra matęs mieste. Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas R. K. taip pat papasakojo, kad su R. K. buvo susitikęs ir trumpai bendravęs Biržų mieste neužilgo iki aptariamo įvykio, t. y. 2021-03-25 apie 01.50 val. Tuo metu jis vilkėjo šviesios spalvos džemperį ir tamsias kelnes. Peržiūrėjęs nukentėjusiojo pateiktą vaizdo įrašą, R. K. patvirtino, kad pagal sudėjimą ir aprangą (šviesų džemperį ir juodas kelnes) jame užfiksuotas asmuo atitinka R. K. sudėjimo ir aprangos požymius. Vaizdo įrašai buvo išreikalauti ir iš Biržų savivaldybės priešgaisrinės apsaugos tarnybos, kurios adresas sutampa su R. K. gyvenamosios vietos adresu. Iš 2021-08-27 objektų apžiūros protokolo matyti, kad pirmajame CD aplanke užfiksuota kaip 2021-03-28, nuo 23:29 iki 23:35 iš pastato išeina vyriškis, vilkintis šviesios spalvos striuke ar džemperiu, tamsiomis kelnėmis, dėvintis kepurę ir nešantis rankinę, sėda į automobilį, esantį už mikroautobuso ir išvažiuoja. Antrajame CD aplanke užfiksuota kaip 2021-03-29, nuo 04:41 iki 04:51 minėto automobilio už balto mikroautobuso nėra, 01.08 įrašo minutę matyti ateinantis vyriškis, vilkintis baltos spalvos džemperiu ar striuke, tik ne su tamsiomis kelnėmis, o galimai su šortais ar apatiniais (1 t., b. l. 71-73). Peržiūrėjęs šiuos iš Biržų savivaldybės priešgaisrinės apsaugos tarnybos gautus vaizdo įrašus, liudytojas V. S. patikino, kad asmuo, kuris 1 val. išeina, o 5 val. grįžta, yra R. K., kuris 2021-03-29 užfiksuotas nukentėjusiojo vaizdo kamera vagystės metu iš patalpų adresu (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 118-120). Kiti byloje surinkti įrodymai - tyrėjo A. B. 2021-03-29 tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad drauge su vyr. tyrėju V. S. pastebėjo rytinėje Apasčios pakrantėje į šlaitą įsispaudusius nesenus avalynės slydimo į upę pėdsakus ir upėje nulūžusios ir prasiskyrusios nendrės, 2021-03-29 vyr. tyrėjos E. R. tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, kad netoli įvykio vietos automobilių stovėjimo aikštelėje rastas automobilis (duomenys neskelbtini), kuriuo važinėja R. K. – sustiprina pareigūnų V. S. ir R. K. įsitikinimą, kad įvykio vietos ir namo adresu (duomenys neskelbtini)kiemo vaizdo įrašuose yra užfiksuotas būtent R. K.. Tačiau kyla klausimas ar pareigūnų įsitikinimas bei atitinkamai kitos jų įsitikinimą patvirtinančios aplinkybės gali būti pakankamos abejonių nekeliančiai išvadai dėl R. K. kaltės. Reikia pažymėti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta vaizdo įrašų ekspertizė. Specialistams buvo pateikti BODY kamera atlikti vaizdo įrašai, kuriuose fiksuotas R. K. ir vaizdo įrašai, gauti iš nukentėjusiojo J. B., iš Biržų savivaldybės priešgaisrinės apsaugos tarnybos ir iš E. K.. Buvo prašoma atsakyti į klausimą ar tirti pateiktuose vaizdo įrašuose ir tarnybinių BODY kamerų vaizdo įraše yra užfiksuotas vienas ir tas pats asmuo. Lietuvos teismo ekspertizės centras 2021-07-13 pateikė specialisto išvadą, kurioje nurodyta, kad nustatyti ar tirti pateiktuose vaizdo įrašuose ir lyginamojoje medžiagoje yra užfiksuotas vienas ir tas pats asmuo, negalima. Aprašomojoje dalyje išdėstyta, kad tyrimas atliktas vizualaus požymių palyginimo metodu, naudojant „Adobephotoshop CS5“ programinę įrangą, pateikti padarytą išvadą sąlygoję veiksniai, t. y. nurodyta, kad tirti pateiktuose vaizdo įrašuose fiksuotą asmenį nebuvo galimybės palyginti su lyginamajame įraše fiksuotu asmeniu (R. K.) dėl įvairių priežasčių – dėl to, kad nesimato galvos ir veido elementų, dėl nespalvoto vaizdo, susiliejusių ir neryškių objekto kontūrų ir kt. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs vaizdo įrašų kokybę, negali atmesti prielaidos, kad policijos pareigūnai pagal šiuos vaizdo įrašus nustatę nusikaltimo subjektą, galėjo suklysti. Likę byloje įrodymai - tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos apžiūros bei kratų protokolai ir kt. - nėra pakankami ir svarūs pagal savo įrodomąją reikšmę, juolab kad atliktų kratų R. K. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose bei jo naudotuose automobiliuose metu nebuvo rasta nei pagrobtos kameros, nei nusikalstamos veikos darymo įrankių, nei vaizdo kameromis fiksuotų rūbų ar avėtos avalynės. Įvertinus byloje surinktus duomenis ir R. K. polinkį daryti turtinio pobūdžio nusikaltimus, galima spėti, kad filmavimo kameros ARLO vagystę iš J. B. priklausančių pagalbinių patalpų pagrobė R. K., tačiau duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstamą veiką padarė būtent apeliantas, nepakanka išvadoms apie jo kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti, todėl nuteistasis R. K. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį išteisintinas.

16. Kadangi neįrodyta, jog R. K. padarė nusikaltimą, naikinama nuosprendžio dalis, kuria iš dalies tenkintas civilinio ieškovo J. B. ieškinys ir priteista iš R. K. 347,60 Eur turtinė ir 100 Eur neturtinė žala. Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 1 punktu, J. B. civilinis ieškinys atmestinas.

Dėl bausmės pagal BK 286 straipsnį

17. Skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

18. BK 286 straipsnio sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Teismas, skirdamas bausmę, vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmės skyrimo taisyklėmis. Teismas atsižvelgė į tai, kad R. K. padarytas nusikaltimas yra tyčinis, baigtas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio 3 dalis). R. K. neteistas (teistumai išnykę), registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, vykdo individualią veiklą. Jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Neigiamai apeliantą charakterizuoja tai, kad praeityje teistas penkis kartus, eilę kartų baustas administracine tvarka. Papildomai apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad 2022 m. spalio 10 d. įsiteisėjo Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2022 m. balandžio 28 d. nuosprendis, kuriuo R. K. pripažintas kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Minėtos aplinkybės R. K. charakterizuoja kaip asmenį, linkusį pažeidinėti įstatymus, o praeityje skirtos gan griežtos bausmės teigiamos įtakos nuteistojo asmenybei neturėjo. Įvertinus minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė - bauda, kurios dydis (80 MGL) artimas minimaliai BK 47 straipsnyje už nesunkų nusikaltimą numatytai baudai (nuo 50 iki 2 000 MGL), negali būti laikoma per griežta bausme.

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo parinkta bausme ir jos dydžiu. Teismas bausmės skyrimo taisyklių ir principų nepažeidė, mažinti ją nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytomis naujomis ir teismo neįvertintomis aplinkybėmis - gaunamos pajamos yra nedidelės, todėl paskirta bausmė sukels neproporcingas pasekmes ne tik R. K., bet ir jo šeimos nariams, kurioje augina neįgalų sūnų ir jo priežiūra reikalauja papildomų finansinių išteklių - nėra teisinio pagrindo. R. K. teisiamas ne pirmą kartą, žino apie galimas pasekmes jam ir jo šeimai, tačiau tai nekeičia jo gyvenimo būdo, polinkio nesilaikyti įstatymų reikalavimų. Paskyrus R. K. tenkinančią bausmę, nebus įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2022 m. kovo 30 d. nuosprendžio dalį, kurioje R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – išteisinti R. K. dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Panaikinti nuosprendžio dalį, pagal kurią vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos visiškai sudedant ir R. K. paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį būti savo namuose nuo 22 iki 6 valandos, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, ir 80 MGL (4000 Eur (keturių tūkstančių eurų)) dydžio bauda.

Dvi laikinajame sulaikyme išbūtas paras prilyginti 4 MGL dydžio baudai ir, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaityti jas į pagal BK 286 straipsnį paskirtą bausmę bei paskirti galutinę 76 MGL (3 800 – trijų tūkstančių aštuonių šimtų eurų) dydžio baudą.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš dalies tenkintas civilinio ieškovo J. B. ieškinys ir priteista iš R. K. 347,60 Eur turtinė ir 100 Eur neturtinė žala. Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 1 punktu, J. B. civilinį ieškinį atmesti.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje iki bausmės vykdymo pradžios, panaikinti.

Kitą Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2022 m. kovo 30 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.