- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-07-20
- Bylos Nr.
- 1-503-914/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05465-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marius Steponaitis
- Kaltinamasis
- M. T.
- Advokatai
- Jurgita Šlapaitienė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, teistas:
1) Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2015 m. vasario 5 d. nuosprendžiu, pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį subendrinta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 iki 6 val. bei mokytis, arba pradėti dirbti, arba registruotis darbo biržoje.
2) Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą bausmės laiką nuo 20 val. iki 6 val. būti namuose bei per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, arba pradėti mokytis; Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartimi, Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2015 m. vasario 5 d. nuosprendžiu, paskirta laisvės apribojimo bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme ir nustatyta galutinę subendrintą 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 20 iki 6 val., bei mokytis arba pradėti dirbti, arba registruotis darbo biržoje;
3) Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme; ši bausmė subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2015 m. vasario 5 d. nuosprendžiu, kuriuo pakeistas Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nuosprendis, bausme ir nustatyta galutinė subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant 2 metus. Skirta auklėjamojo pobūdžio priemonę – elgesio apribojimas 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 21 iki 6 val., mokytis, dirbti arba per 1 mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos užsiregistruoti ir registruotis darbo biržoje; Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. vasario 27 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;
4) Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 286 straipsnį 1 metų laisvės atėmimo bausmė; vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 ir nustatyta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; ši bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nuosprendžiu skirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta 1 metų 4 mėnesių 12 dienų laisvės atėmimo bausmė; Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartimi byloje Nr. T-340-409/2015 M. T. nustatyta subendrinta ir iki 2016 m. sausio 13 d. likusia neatlikta laisvės apribojimo bausmės dalimi – 28 dienomis, ir skirta (nustatyta) subendrintą 1 metų 8 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į atliktos nustatytos subendrintos 1 metų 8 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikas, kurį M. T. baudžiamojoje byloje Nr. N1-68-771/2016 praleido būdamas laikinai sulaikytas ir suimtas nuo 2015 m. gegužės 14 d. iki 2016 m. sausio 13 d. (8 mėnesius). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu M. T. skirta sumažinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nuosprendžiu skirta (nustatyta) galutine subendrinta ir iki 2017 m. balandžio 3 d. neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi – 1 metais 6 dienomis (įskaičius M. T. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2015 m. gegužės 14 d. iki 2016 m. sausio 13 d. ir laisvės atėmimo bausmės laiką nuo 2017 m. kovo 30 d. iki 2017 m. balandžio 2 d.) ir skirta (nustatyta) galutinė subendrinta 1 metų 4 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė. Į atliktą galutinę subendrintą 1 metų 4 mėnesių 6 dienų laisvės atėmimo bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo baudžiamojoje byloje Nr. 1-61-900/2017 laikas ir laikoma, kad jis atliko vieną laisvės atėmimo dieną;
Bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. T. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą iš chuliganiškų paskatų, viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: 2017 m. vasario 3 d. apie 23.50 val. (duomenys neskelbtini), ties degaline „Lukoil“, matant pašaliniams asmenims, mažareikšme dingstimi – dėl ne vietoje pereitos gatvės žodinio konflikto metu tyčia suduodamas kumščiu du kartus E. D. į veidą, tokiais savo veiksmais padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, bei toje pačioje vietoje tuo pačiu laiku, tyčia suduodamas kumščiu du kartus R. Š. į veidą, tuo padarydamas jam nosies kaulų lūžį, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje ir viršutinėje lūpoje, muštines žaizdas abiejų lūpų vidiniuose paviršiuose su aplinkinėmis pogleivinėmis kraujosruvomis, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžio R. Š. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis M. T. kaltu prisipažino ir parodė, kad viskas įvyko 2017 m. vasario 3 d., prie Lukoil degalinės, (duomenys neskelbtini), galėjo būti (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jis buvo išgėręs. Tą vakarą jis važiavo su keturiais draugais automobiliu. Jiems degė žalias šviesoforas, nukentėjusiesiems raudonas, tačiau jie ėjo per gatvę. Draugas vairuotojas jiems „papypino“, o jie pradėjo rodyti jiems vidurinį pirštą. Tada jis su draugais sustojo šalia autobusų stotelės. Kai jis su draugais sustojo, jie (nukentėjusieji) ėjo link jų. Jis nuėjo pirmas, po to atėjo draugas. Jie norėjo su nukentėjusiaisiais pasišnekėti. Jis supyko, kad nukentėjusieji rodė nepadorų gestą. Pastarieji pradėjo mosikuotis rankomis, šaukė, pastūmė jo draugą. Jis pajuto pavojų. Tada jis sudavė smūgius abiem nukentėjusiesiems. Smūgius sudavė, nes jis buvo supykęs dėl rodytų įžeidžiančių gestų bei dėl to, kad mosikavo rankomis. Savo elgesį vertina labai blogai, gailisi dėl to ką padarė. Supranta, kad taip elgtis buvo beprasmiška. Realiai pavojaus jiems nebuvo. Jis atsiprašė nukentėjusiųjų, abu jam atleido.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius inkriminuojamas veikas, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.
M. T. parodymų patikrinimo vietoje protokole kuriame matyti, kad užfiksuoti jo parodymai įvykio vietoje (2 t., b. l. 146-147, 150-153);
Nukentėjusysis R. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. vasario 3 d. apie 23.30 val., tikslaus laiko neprisimena, kartu su E. D., būdami neblaivūs, ėjo (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. Ties (duomenys neskelbtini) gatve (degaline „Lukoil“) jie nusprendė pereiti į kitą gatvės pusę. Tai padarė ne pėsčiųjų perėjoje, ne prie šviesoforo, o ties degaline, t .y. iš kairės kelio pusės norėjo pereiti į dešinę. Toje vietoje nėra pėsčiųjų perėjos, ji yra truputį toliau. Einant iš vienos gatvės pusės į kitą, pamatė, kaip sustojo kažkoks automobilis. Atsisuko pasižiūrėti ir pamatė, kad iš to automobilio išlipo keturi vyriškiai. Du iš tų vyriškių priėjo prie jo, o du nuėjo prie E. D.. Vienas iš tų dviejų, prie jo priėjusių vyriškių, ėmė reikšti pretenzijas dėl ne vietoje pereitos gatvės, kadangi jis buvo jaunas, o jis yra gerokai vyresnis, be to, buvo neblaivus, jis tą vaikiną stumtelėjo nuo savęs, po ko jis nugriuvo, nors jis jį stumtelėjo tikrai ne stipriai. Mano, kad jis užkliuvo už bordiūro, todėl ir nugriuvo. Tuo pat metu E. D. ginčijosi su kitais dviem vaikinais, bet ką jie kalbėjo jis nežino. Po akimirkos, net nesuprato kaip ir kodėl, tačiau jis pajuto smūgį į veidą ir nugriuvo, prarado sąmonę. Nelabai prisimena, kas vyko toliau ir kiek iš tikrųjų jam smūgių buvo suduota, negali pasakyti ir kas juos sudavė ir ar tai buvo tik smūgiai kumščiais ar ir spyriai. Atgavęs sąmonę, matė, kad šalia sustoję du automobiliai. Kažkas iš tų asmenų pasakė, kad paskambino 112 ir iškvietė pagalbą. Atvykę medikai juos pristatė į ligoninę, kur jam buvo nustatytas nosies kaulų lūžimas (1 t., b. l. 21-22, 29-30).
Nukentėjusiojo R. Š. parodymų patikrinimo vietoje protokole, kuriame užfiksuoti jo parodymai įvykio vietoje (1 t., b. l. 38-39, 42-49).
Nukentėjusysis E. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. vasario 3 d. apie 23.50 val. kartu su bendradarbiu R. Š. ėjo (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini). Netoli (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, nutarė pereiti gatvę ne pėsčiųjų perėjoje. Tuo metu gatve važiavo automobilis, kurio markės ir valstybinio numerio neįsidėmėjo. Jiems baigiant pereiti (duomenys neskelbtini) gatvę, gatve važiavęs automobilis sustojo, iš kurio išlipo keturi vyriškiai, kurie ėmė prie jų kabinėtis dėl to, kad per gatvę ėjo neleistinoje vietoje ir trukdė eismui, nors eismui jie tikrai netrukdė. Tuo metu prie jo priėjo du iš automobilio išlipęs vyriškiai, kurie jam sudavė po vieną kartą ranka į veidą. Kiti du vyriškiai priėjo prie R. Š.. Po to kai jam buvo suduota į veidą, jį sumušę vyriškiai taip pat priėjo prie R. Š., po ko matė kaip jam sudavė keletą kartų ranka į veidą ir koja spyrė į veidą. Pro šalį važiuojantys du automobiliai, kuriais važiavę asmenys pasakė, kad matė įvykį ir pasisiūlė iškviesti greitąją med. pagalbą. Atvykę medikai juos pristatė į ligoninę, kur jam buvo nustatytas nosies kaulų lūžimas (1 t., 54-55, 62-63).
Nukentėjusiojo E. D.parodymų patikrinimo vietoje protokole, kuriame užfiksuoti jo parodymai įvykio vietoje (1 t., b. l. 71-72, 75-81).
Liudytojas B. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. vasario 4 d. apie 0.00 val. jis savo automobiliu vienas važiavo iš (duomenys neskelbtini) miesto centro link (duomenys neskelbtini) gatvės, kur ties degaline "Lukoil" jis pastebėjo asmenis, kurie stovėjo ant gatvės netoli degalinės. Matė, kad vienas iš tų keturių asmenų sudavė vienam vyrui, po to vienas kažkuris iš dviejų vyrų pradėjo bėgti ir davė vėl tas pats dar kažkam ar tam pačiam vyrui kur trenkė pirma, ar kitam nepasakys bei spyrė kartą. Kiek kartų ir kuriam tiksliai buvo suduota, jis negali pasakyti, nes viską matė tik važiuodamas ir vis atsisukdamas. Viskas vyko tikrai greitai, be to, buvo tamsoka, jis važiavo, bet pamatęs, kad vyksta muštynės, jis sustojo šalikelėje už sankryžos. Matė, kad stotelėje, kuri yra beveik priešais degalinę "Lukoil" stovi „Renault Megane“ automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tik jam sustojus šalikelėje, pamatė, kad tie keturi asmenys kurie buvo apstoję aplink du pagyvenusius vyrus, jau bėga link savo automobilio ir į jį įsėdo ir nuvažiavo. Vėliau jis paskambino 112 bei pranešė apie muštynes. Po to grįžo atgal, t.y. prie degalinės „Lukoil“, kur palaukė, kol atvyko policijos pareigūnai (1 t., b. l. 86-87, 90).
Liudytojas S. M. ikiteisminiame tyrime parodė, kad 2017 m. vasario 3 d. vakare, nežino kiek tai buvo valandų, jis su R. M., D. D. ir M. T., kuris vairavo automobilį, važiavo (duomenys neskelbtini), prie degalinės "Lukoil" pastebėjo gatve einančius du vyrus. Tie vyrai ėjo gatve, kai jiems degė žalia šviesoforo šviesa, ir tie asmenys, eidami gatve, pradėjo rodyti nepadorius gestus. Dėl to M. T. sustojo, jis piktas iššoko iš automobilio. Išlipo ir jie. Tie du vyrai atsisuko į juos, o jiems priėjus kažką ėmė aiškinti, M. T. šaukė ant jų. Gavosi žodinis konfliktas. To konflikto metu matė, kaip M. T. pirmiausia trenkė kumščiu vieną smūgį žemesniam vyrui, kuris nuo smūgio pargriuvo ant žemės, o tada puolė prie kito vyro. Matė, kad tas aukštesnis vyras pradėjo bėgti. Nematė, kad smūgius dar kažkas būtų sudavęs. Po to jie visi nubėgo į automobilį, tada už vairo sėdo D. D. ir jie nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 43-44, 22-23);
Įvykio vietos apžiūros protokole, kuriame užfiksuota ir aprašyta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 13, 15-16);
Specialisto išvadoje nurodyta, kad R. Š. padaryti sužalojimai: nosies kaulų lūžis, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje ir viršutinėje lūpoje, muštinės žaizdos abiejų lūpų vidiniuose paviršiuose su aplinkinėmis pogleivinėmis kraujosruvomis. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai padaryti ne mažiau 2 trauminių poveikių, kietais bukais daiktais paveikus veidą. Sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. R. Š. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (1 t., b. l. 124-125);
Specialisto išvadoje nurodyta, kad E. D. padaryti sužalojimai: muštinė žaizda viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje su aplinkine poodine kraujosruva, odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje. Nosies kaulų lūžio diagnozė nepatvirtinta radiologiškai. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai padaryti ne mažiau 2 trauminių poveikių, kietais bukais daiktais paveikus veidą. E. D. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 132-133).
Išdėstytų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma visiškai įrodyta, kad kaltinamasis M. T. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis pripažino viešoje vietoje tyčia iš chuliganiškų paskatų sudavęs nukentėjusiesiems taip padarydamas jiems nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus, pripažįsta, kad tokiais įžūliais savo veikslais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Jo kaltę dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo patvirtina nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, specialistų išvados, parodymų patikrinimo vietoje protokolai, įvykio vietos apžiūros protokolas.
Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų BK 284 straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį (kasacinė nutartis Nr. 2K-249/2009). Teismų praktikoje pripažįstama, kad sveikatos sutrikdymas, padarytas dėl menkavertės dingsties viešoje vietoje, kvalifikuojamas kaip padarytas dėl chuliganiškų paskatų. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181/2012).
Dėl nurodytų aplinkybių teismas pripažįsta, kad viešoje vietoje konflikto metu įžūliais veiksmais M. T., suduodamas smūgius nukentėjusiesiems, sužalojo E. D. ir R. Š., padarydamas jiems atitinkamai nežymų ir nesunkų sveikatos sutrikdymus. M. T. objektyviai atlikti veiksmai, sukeltos pasekmės ir objektai, į kuriuos buvo kėsinamasi pavojingais veiksmais, įrodo jo tyčią, kuri pasireiškė elementarių elgesio taisyklių ir visuomenėje priimtų bendravimo dėsnių paniekinimu, prisidengiant pėsčiųjų padarytu pažeidimu – netinkamą gatvės kirtimą. M. T. viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, naudodamas fizinį smurtą, nukentėjusiųjų ir kitų atžvilgiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, savo veiksmais ir sukeltomis pasekmėmis sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, todėl M. T. padarytos veikos atitinka idealią nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje, sutaptį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui bei veikos padarytos recidyvisto (BK 60 str. 1 d. 9, 13 p.).
BK 59 straipsnio 1 dalyje 6 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai padaryta nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Pažymėtina, kad byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurių pagrindu darytina išvada esant tokiai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei. Kaip nurodė pats kaltinamasis, jis buvo supykęs ant nukentėjusiųjų dėl to, kad jie neleistinoje vietoje kirto gatvę. Būtent dėl šios priežasties kaltinamasis kartu su dar trimis draugais sustojo prie nukentėjusiųjų, jų iniciatyva įvyko konfliktas, pastarieji priekaištavo nukentėjusiesiems, kad jie pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Esant tokioms aplinkybėms, taip pat įvertinus konflikto šalių jėgos pranašumą bei netinkamą būdą, panaudojant fizinę jėgą, reaguoti prieš nukentėjusiuosius dėl jų galimai padarytų pažeidimų, kad veiksmai atlikti prieš abu nukentėjusiuosius, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad nukentėjusieji elgėsi rizikingai ar provokavo.
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, nustatytas jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, bausmės tikslus.
M. T. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriam nesunkių nusikaltimų, kita apysunkių nusikaltimų kategorijai. Jis yra jauno amžiaus, tačiau teistas jau 4 kartus (2 t., b. l. 55-60), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 100-104), niekur nedirba (2 t., b. l. 98). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad jis nesistengia keisti savo gyvenimo būdo, laikytis visuomenėje priimtinų elgesio normų, veikų padarymo metu jau buvo teistas 3 kartus, bausmės pagal ankstesnius nuosprendžius neatlikęs, veikos padarytos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, todėl jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, jos dydžius parenkant mažesnius nei sankcijose numatyti šios bausmės vidurkiai.
Į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas - 2017 m. vasario 4 d. - 1 para (2 t., b. l. 119, 124) bei iš dalies atlikta bausmė pagal Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartį (BK 65, 66 str.).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina (2 t., b. l. 155-156).
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujama Šiaulių teritorinės ligonių kasos, pareiškė kaltinamajam 85,28 eurų civilinį ieškinį dėl nukentėjusiesiems E. D. ir R. Š. gydymo išlaidų atlyginimo (1 t., b. l. 137-140). Kaltinamojo veiksmai prieš nukentėjusiuosius E. D. ir R. Š. padaryti tyčiniais kaltinamojo veiksmais, kaltinamojo žalos padarymo faktas yra įrodytas, ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, ginčo dėl dydžio nėra, todėl priteistinas iš kaltinamojo.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į M. T. pinigines lėšas – 85,28 eurų, esančias AB „Šiaulių bankas“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini), taikytas Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2017 m. balandžio 24 d. nutarimu (2 t., b. l. 108-109), palikti galioti iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo šioje byloje.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – CD-R laikmena, su vaizdo įrašu iš "Lukoil" degalinės, esanti voke, pridėtame prie 1 tomo bylos viršelio, paliktina saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
M. T. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nuteisti 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
M. T. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnį ir nuteisti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir nustatyti subendrintą 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šią bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi subendrintomis bausmėmis ir nustatyti galutinę subendrintą 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką - 2017 m. vasario 4 d. – vieną parą bei iš dalies atliktą bausmę pagal Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartį.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti Valstybinei ligonių kasai iš M. T. 85,28 eurų už nukentėjusiesiems suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.
2017 m. balandžio 24 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į 85,28 eurų dydžio M. T. pinigines lėšas, esančias AB „Šiaulių bankas“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki visiško ieškinio atlyginimo šioje byloje.
CD-R laikmeną su vaizdo įrašu iš "Lukoil" degalinės palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.