Kauno apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamojo gynėjams advokatui Arūnui Bertuliui ir advokato padėjėjui Kęstučiui Pužaičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

A. U. (A. U.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaruota ir gyvenamoji vieta Kėdainių m., (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimu), padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019 m. birželio 16 d. apie 22.00 val., A. U., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje - prie pastato, esančio Didžioji g. 62, Kėdainių m., įžūliu elgesiu pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra: kitų žmonių akivaizdoje, netrukus po kavinėje „A. r.“, esančioje (duomenys neskelbtini), Kėdainių m., tarp jo ir nukentėjusiojo A. M. įvykusio konflikto, nukentėjusiajam A. M. einant Didžiąja gatve, pribėgęs prie jo iš nugaros sudavė vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam į kairę veido pusę, o nukentėjusiajam nuo smūgio nukritus ant žemės, sudavė kumščiu jam vieną smūgį į galvą, po to susigrūmė su jį nuo nukentėjusiojo atitraukusiu K. B. ir grumtynių metu, pribėgęs prie gulinčio nukentėjusiojo A. M., įspyrė jam vieną kartą į kūną, tiksli kūno vieta nenustatyta, po ko, toliau grumdamasis su K. B., keturis kartus įspyrė ant žemės sėdinčiam nukentėjusiajam A. M. į galvą bei, pastarajam keliantis nuo žemės, vieną kartą įspyrė jam į veidą, o nuo smūgio nukentėjusiajam nukritus ir vėl stojantis – vieną kartą įspyrė jam į krūtinės sritį ir šiuo smūgiu vėl jį pargriovė, po ko, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, prie policijos tarnybinio automobilio, policijos pareigūnų akivaizdoje sudavė vieną smūgį ranka nukentėjusiajam A. M. į veidą – tokiais smurtiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam A. M. kraujosruvą kairiame žande, kraujosruvą bei nubrozdinimą kairio žando gleivinėje, nubrozdinimą kaktos dešinėje, kraujosruvą dešinės akies vokuose, nubrozdinimą kairės alkūnės srityje, nubrozdinimą dešinio kelio priekinėje dalyje, nubrozdinimą kairio kelio srityje, dėl ko nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. M. sveikatą.

Kaltinamasis A. U. kaltu neprisipažino, nurodė, kad jo smurtiniai veiksmai buvo gynyba.

Paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2019-06-9 apie 21 val. buvo prie „A. R.“ su R. G., G. ir jų draugu D., kuris vilkėjo mėlynos spalvos rūbus. Ne tarnybos metu buvo išgėręs alaus, jautėsi apsvaigęs. Sėdėjo kavinės lauke, kai iš kažkur atsirado A. M. su broliu K. B.. Matėsi, kad jie agresyvūs. Išgirdo kaip pasakė - ką čia mentas daro, prie bachūrų sėdi. Taip viskas ir prasidėjo. Matė, kad gali prasidėti konfliktas. Jis toje vietoje necenzūrinių žodžių nevartojo. Kai jau aiškinosi gatvėje, jis buvo su mėlynai apsirengusiu asmeniu, kuris jį palaikė, norėjo išvengti konflikto, o tie taip pat buvo dviese. Pradžioje nekvietė policijos, tikėjosi išvengti konflikto. Išsikvietė taksi, kuris atvažiavo į buvusios kavinės „R.“ aikštelę. Nuėjo prie to taksi. Visą tą laiką jam buvo sakoma – „ateik čia“. Jam iš terasos buvo grasinama nukirsti, nudaužti. Buvo ir daugiau keiksmažodžių. Tam, kad nebūtų konflikto, jis išėjo link automobilio. Jam bandant lipti, sėsti į automobilį, pajuto smūgį. Susvyravo, buvo kaip ir nublokštas, tačiau nenugriuvo, ranka beveik siekė grindinį. Suprato, kad geruoju nesibaigs. A. M. priėjęs prie jo smogė jam ranka, nuo smūgio jis irgi beveik nukrito, o pribėgęs K. B. spyrė iš kojos. Suprato, kad gresia pasekmės, nes jie buvo du, fiziškai pasportavę. Tada traukėsi atgal, skambino policijai. M. su B. ėjo dviese, B. spardė stulpus, kvietė jį ateiti, sakė, kad mentą dapi... iki galo. Prieš tai A. M. buvo priėjęs ir smogė jam ranka, nuo smūgio jis irgi beveik nukrito, o pribėgęs K. B. spyrė iš kojos. Suprato, kad gresia pasekmės, nes jie buvo du, fiziškai pasportavę. Tada traukėsi atgal, skambino policijai. Visą laiką, kol priėjo iki gimnazijos kampo, jam buvo grasinama. Gatvėje buvo pašalinių žmonių. Visi stebėjo. Kai jis kalbėjo telefonu išgirdo A. M. sakant broliui – „ateik, dapi... tą mentą iki galo“. Suprato, kad jis nepabėgs. Galvojo, kad jeigu dabar nusisuks, tai tada gaus iš karto nuo abiejų, nes ateis ir K. B., ir M.. Be to, jei jis būtų pabėgęs, nežino ar tada nebūtų nukentėję kiti pašaliniai asmenys. Išgirdęs žodžius, kad nori jį sumušti, tikrai norėjo grįžti namo, nes turi šeimą, mažą vaiką, norėjo grįžti sveikas namo. Suprato, kad jei kažko nesiims, tai namo negrįš. Tada jis priėjo ir smūgiavo A. M.. Smūgiavo tam, kad jie jau nebebūtų dviese, siekė bent jau vieną neutralizuoti. Policija jau buvo iškviesta. Žmonės rėkė baikit, baikit. Kai jis smūgiavo A. M., šis parkrito. Tada pribėgęs K. B. smogė jam kelis kartus. Po to jis daug ko kaip ir neatsimena. Buvo labai daug smūgių praleista į veido sritį, į galvos sritį. Prisimena fragmentais. Jis nesitikėjo, kad ateis dar ir Ž.. Manė, kad neutralizuos vieną ir visi ramiai sulauks policijos pareigūnų. Ten tikrai būtų nukentėję dar ir kiti žmonės. Nežino kas jam suveikė, suveikė toks refleksas - kad jeigu jis dabar neišsigelbės, tai gali nukentėti ir kiti. Kai atsirado Ž., iš karto pajuto smūgius. Bandė bėgti, bet buvo beprasmiška, nes ištisai buvo puolimas. Prisimena, kad buvo priėjęs kažkoks žmogus su šuniuku, jiems sakė ramintis. Aplinkui buvo daug žmonių, stojo mašinos. To žmogaus su šuniuku asmenys neklausė, nenusiramino, matyt pajuto dar didesnę galią, nes jų buvo daugiau. Tik vaizdo įrašuose mane, kai jį pargriovė, mušė. Mušti jį galėjo ir daugiau žmonių. Paskutinį ką prisimena, kad ligoninėje jam siuvo antakį. O įvykio vietoje prisimena smūgius, Ž. smūgius, prisimena, kaip atvažiavo policija. Prieš atvykstant pareigūnams buvo praradęs sąmonę. Prisimena fragmentais ir tą, ką matė vaizdo įraše. Fragmentais prisimena ne dėl neblaivumo, o dėl smūgių. Jei vėl kiltų tokia situacija, jis pasielgtų taip pat, pasielgtų taip pat net ir būdamas blaivus. Taip mokytas gyvenime, taip mokytas ir policijoje. Mokytas neutralizuoti grėsmę. Nestovėtų, jei kažkam iškiltų pavojus. Šiuo atveju buvo iškilęs pavojus jam, taip pat ir aplinkiniams. Nukentėjo tik jis. Visa laimė, kad nenukentėjo kiti, galbūt būtų buvę daug didesnės pasekmės. Mano, kad buvo iškilęs pavojus aplinkiniams todėl, kad tie asmenys stulpus spardė, jiems ant visko buvo nusispjauti, rodė savo fizinį pasitikėjimą, savo fizinę galią. Jei juos būtų kas bandę sudrausminti, nežino kas ten būtų buvę iš tikrųjų. Jie puolė ant jo žinodami, kad jis pareigūnas. Aplinkiniai bandė juos sudrausminti, rėkė ką jie daro, aplinkiniai gynė ne juos, o jį.

Į klausimą, ką kaltinamasis darė po to, kai sudavė smūgius M., po ko šis nugriuvo ir tada pribėgęs jam smūgiavo jo brolis K. B., kaltinamasis atsakė, kad M. nugriuvus jis galvojo, kad viskas pasibaigs, o po B. smūgių jis nukrito, kėlėsi, bandė jam suduoti atgal, bandė jį sulaikyti, bandė greičiau sulaukti policijos, bandė B. neutralizuoti suduodamas, norėdamas sulaikyti, tik neprisimena, ar B. sudavė. Kai prisijungė Ž. – nebebuvo galimybės jo neutralizuoti, pajuto smūgius, be to, nuo pirmų M. smūgių jis jau buvo apsvaigęs. Prisimena atvykusį policijos automobilį, greitąją pagalbą. Prisimena, kad buvo priėjęs prie policijos tarnybinio automobilio, buvo emocijos, įraše galimai girdėti ir jo keiksmai, prie automobilio klausė, kur jį mušęs asmuo, norėjo pažiūrėti, kaip jis atrodo. Prie tarnybinio automobilio M. nesmūgiavo, tik jį pastūmė. Šalia buvo policijos pareigūnas D. E., su kuriuo jie kolegos, tarpusavio santykiai kolegiški. Aplinkui buvo daug žmonių.

Neneigia M. atžvilgiu panaudojęs kaltinime nurodytą kiekį, tai yra 10 smūgių, tačiau taip padarė norėdamas juos neutralizuoti, norėdamas neutralizuoti grėsmę, norėdamas ir pats likti sveikas, ir, kad sveiki liktų kiti. Jei būtų pabėgęs, žmonės sakytų, kad buvo gi policininkas, kiti žmonės galėjo nukentėti, jį už tai gal net nubaudę būtų. Neneigė spyręs besikeliančiam M. į veido sritį, tik nežino ar pataikė, jam buvo nesvarbu kur spirti, stengėsi, kad jis gulėtų ir nesikeltų, kad nepaimtų kokių nuolaužų, matė, kad kažką rankomis graibė, ieškojo, kad būtų vienas priešininkas, o ne du, kurie jį galėtų sužaloti.

Prisimena, kad po ligoninės kolegos buvo jį buvo parvežę į policijos komisariatą, kur jis budinčioje dalyje norėjo išsiaiškinti ar asmuo yra uždarytas, norėjo pasakyti kokie asmenys dar buvo, nes policijos pareigūnai nežinojo. Į sulaikyto asmens kamerą užeiti nesiekė. Su civiliniu ieškiniu ir proceso išlaidomis nesutinka. Savo kaltės šiame įvykyje visiškai nemato, turėjo teisę gintis, savo veiksmus traktuoja kaip būtinąją gintį.

Po įvykio praėjus kokioms dviem savaitėms ar daugiau, jis policijos komisariate, bendrame darbo kabinete, ant darbinio kompiuterio ekrano rado iškeltą įvykio vaizdo įrašą ir jį nusifilmavo savo telefonu. Koks pareigūnas tą įrašą buvo palikęs – nežino, tuo metu kabinete nieko nebuvo, prie to kompiuterio „prieina“ koks dvidešimt ar daugiau pareigūnų. To įrašo niekam nerodė.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais ir kitais byloje išnagrinėtais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusysis A. M. parodė, kad kaltinamąjį pažinojo iš matymo, žinojo, kad jis policijos pareigūnas, jokių konfliktų tarp jų niekada nėra buvę. Konfliktas įvyko 2019 m. birželio 16 d. apie 20-21 val. Tą dieną kartu su broliu K. B., būdami neblaivūs, ėjo nuo Tilto gatvės link centro, kur stovi taksi. Prie kavinės „A. R.“ („N. R.“) pamatė pažįstamus veidus, sustojo pasisveikinti. Prie kavinės sėdėjo liudytoja V., R., kaltinamasis ir dar vienas asmuo. Kartu su K. priėjo prie jų. Jis pasisveikino su visais, tačiau nepadavė rankos kaltinamajam. Ar kaltinamasis pats ištiesė ranką pasisveikinti, neatsimena. Brolis K. B. pasakė, kad su mentu nesisveikins. Kaltinamasis, kuris buvo neblaivus, įsižeidė, supyko, įvyko žodinis konfliktas, kurio metu visi vartojo necenzūrinius žodžius. Pirmieji išėjo V. su R.. Kiek atsimena, jie su broliu patys nusipirko gėrimų, lyg gėrė brendį. Ar konfliktas tęsėsi ir kai išėjo V. G. bei jos buvęs sutuoktinis, neprisimena, buvo neblaivus. Padavėja liepė eiti nuo kavinės. Apsistumdymo neprisimena, tik atsimena, kad konfliktavo šalia „A. R.“ („N. R.“). Kai U. priėjo prie jo, jis smogė jam vieną smūgį, tik neatsimena ar pataikė. Smogė, nes kaltinamasis prie jo priėjo kišdamas galvą, todėl pasimetė, pamanė, kad A. U. smūgiuos jam iš galvos ir gindamasis jam smogė vieną smūgį. Ar pataikė U. nežino, tačiau po šio smūgio jis pats ir brolis dar labiau susierzino, vėl prasidėjo žodinis konfliktas su necenzūriniais žodžiais. Po smūgio kaltinamasis atsitraukė, o jis su broliu ėjo link jo, tačiau tai prisimena tik iš vaizdo įrašo, kurį žiūrėjo kitoje byloje, įrašą pirmą kartą pamatė teisme. Negali pasakyti ar tai, ką pasakoja prisimena pats, ar matė iš vaizdo įrašo. Kaltinamasis ėjo atbulomis link gimnazijos. Jie ėjo paskui, žodžiavosi, koliojosi. Broliui kažkas paskambino. Galvodamas, jog konfliktas pasibaigė, jis ėjo paskui brolį, užsuko į keliuką link Smilgos gatvės. Kaltinamasis liko prie vaistinės. Eidamas iš nugaros pajuto smūgį į kairį žandą. Už jo nugaros buvo kaltinamasis. Po smūgio nelabai ką prisimena. Kokius smūgius jam sudavė kaltinamasis negali pasakyti, nes buvo be orientacijos, kiek mėgino atsikelti, tiek juto smūgius. Tuo metu jo brolis jį gynė. Paskui, pamatęs vykstančias muštynes, atbėgo Ž., kurį pažįsta iš matymo. Vėliau jis sakė, kad pamatė, jog jį muša, tai įsikišo. Policijos pareigūnai jį nesiorientuojantį, paėmė be šlepečių. Kada atvyko pareigūnai – neprisimena. Pamena, kad atsigavo tik Kauno areštinėje. Parodymus davė tiek, kiek sužinojo iš brolio pasakojimų, kaip jis buvo mušamas, spardomas, „išjungtas“, pats nelabai ką prisimena. Neatsimena, kad kaltinamasis būtų nuėjęs už kavinės, kad jie būtų jį mušę už kavinės.

Nurodė, kad užsukęs į keliuką prie gimnazijos jis nekvietė brolio ateiti toliau mušti kaltinamojo. Brolis tuo metu kalbėjo telefonu. Jis ėjo paskui brolį, nėjo link kaltinamojo. Pats kaltinamais metė kažkokią repliką, bandė jį susigrąžinti. Nueidinėdamas norėjo konfliktą baigti. Konflikto daugiau nebūtų buvę, jei ne kaltinamasis ir jo paties išsišokimas. Jis policininkas, jam viskas galima, „tipo“ jis taip visko nepaliks. Tai matyti ir iš to, kad po įvykio kaltinamasis ieškojo Ž., bandė jį įbauginti. Kaltinamasis nori būti ir policininkas, ir „bachūras“. Šimtą kartų iš įvykio vietos jis galėjo pasišalinti, bet nepasišalino. Kaltinamasis ne pirmą kartą girtas taip elgiasi, ne vienoje kavinėje yra pasireiškęs, išsišokęs, kavinėse nesiskaito su pardavėjomis, mėto pinigus, „pasikėlęs“ - kiek jis girdėjo, pats to nematė.

Dėl šio įvykio jis patyrė veido srities sumušimus, nubrozdinimus, burnos ertmėje buvo padarytas 2-3 centimetrų įplėšimas, po akimi „mėlynė“. Gydėsi namuose, kurį laiką niekur nėjo į viešas vietas, nes negražiai atrodė, buvo sunkiau valgyti nei įprastai. Reiškia 1000 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinio sumą sudaro patirtas fizinis skausmas, apsunkintas valgymas, negalėjimas išeiti į viešas vietas, kadangi buvo gėda dėl išvaizdos.

Liudytoja A. Z. nurodė, kad kaltinamojo nepažįsta, tačiau žino iš matymo, kadangi A. U. dirbo apsauginiu šalia esančiame bare, žino, kad jis policininkas. Nukentėjusiojo A. M. nepažįsta. Galimai 2019 m. birželio 16 d. apie 20 val., dirbo „N. R.“ restorane barmene-padavėja. Tą dieną matė kaltinamąjį ir nukentėjusįjį restorane, visi sėdėjo prie vieno staliuko, pirko ir vartojo alkoholinius gėrimus. Atrodo, kad kaltinamasis net bendrą sąskaitą apmokėjo. Konfliktas įvyko lauke, girdėjosi keiksmažodžiai, jie visi pykosi. Kas keikėsi nematė. Girdėjo, kaip kažkas iš vaikinų kaltinamąjį vadino „mentu“, gal tai buvo provokavimas muštis, kas norėjo išprovokuoti muštynes - nežino. Ji vaikinų paprašė nueiti toliau nuo restorano. Jie visi kartu pradėjo eiti link gimnazijos, kur ir įvyko muštynės. Buvo kokie 4-5 vaikinai, įskaitant kaltinamąjį. Pradžioje jie prie kavinės truputi apsistumdė, lengvai, nesimušė. Kas ką stūmė nematė, neprisimena. Muštynių pradžios nematė, visko nuolat nestebėjo, tvarkėsi. Muštynės buvo ne vienas prieš vieną. Mušėsi tarpusavyje, visi vienodai mušėsi. Susidarė įspūdis, kad vyksta muštynės, o ne kažkas kažką muša. Kaltinamasis irgi dalyvavo muštynėse, mušėsi ne su vienu. Vis elgėsi aktyviai, taip pat ir kaltinamasis. Asmenys buvo neblaivūs. Nugriuvęs buvo ir vaikinas su raudonais šortais, ir kaltinamasis. Visi jie griuvinėjo, tai vienas, tai kitas. Matė, kad kaltinamasis nugriuvęs liko gulėti. Matė, kad nugriuvusį kaltinamąjį mušė, keliese ir kas mušė – nežino, viskas vyko toli. Vaikino raudonais plaukais bare nebuvo. Jis iš kažkur atsirado muštynių metu. Jis mušė, prisidėjo. Galimai mušė kaltinamąjį trise, tai yra vaikinas raudonais plaukais, vaikinas su tamsiu „bluzonu“ ir vaikinas su raudonais šortais. Kaltinamasis ir gynėsi, ir pats mušėsi, jo veiksmų išskirti negali, tiesiog vyko muštynės. Jai buvo nemalonu tai matyti. Muštynes stebėjo ir pašaliniai žmonės. Nežino, kuris čia nukentėjęs, o kuris kaltas – visi kartu gėrė, visi kartu mušėsi, visi dalyvavo.

Liudytoja V. G. nurodė, kad minėtasis įvykis galėjo vykti 2019 m. birželio 16 d. apie 20 val., buvo sekmadienis. Ji pažįsta nukentėjusįjį, daug metų bendrauja su jo žmona. Su kaltinamuoju susipažino tą vakarą, kai leido laiką su buvusiu sutuoktiniu R. G.. Jie su kaltinamuoju bei kaltinamojo draugu susipažino prie Smilgos krantinės, kur pastarieji gėrė alų, o vėliau nusprendė kartu vykti į piceriją, kur irgi vartojo alkoholiniu gėrimus, po ko nusprendė vykti į „N. R.“ kavinę. Konfliktas prasidėjo, kai pro šalį ėjo A. su broliu K., kurie pamatę ją prisėdo šalia pasikalbėti. K. ir A. pasisveikino su visais išskyrus A.. K. pasakė, kad su mentu nesisveikins. A. įsižeidė. A. su K. draugais tikrai nebuvo, tačiau vėliau galbūt ir paspaudė vienas kitam ranką, tiksliai negali pasakyti. Kai A. su K. išsiaiškino, visi ramiai sėdėjo prie stalo. Galbūt ir buvo vartojami necenzūriniai žodžiai, tačiau tai normalu, kadangi visi buvo pavartoję alkoholio. Ko gero keiksmažodžiai buvo vartojami iš abiejų pusių. A. kompanijoje nebuvo piktybinis. Kaltinamasis A. U. taip pat pasirodė nepiktybinis žmogus. Kas pirko gėrimus atsakyti negali, žino, kad buvęs sutuoktinis pirkosi pats, bendros sąskaitos taip pat nematė. Išgėrę gėrimus ji su R. G. išvyko namo, o kompaniją paliko sėdėti toliau, buvo likę alaus. Kadangi nepažįsta A. U., negali pasakyti kokio girtumo jis buvo, tačiau gali pasakyti, kad nebuvo toks girtas, kad tektų jį vesti namo. A. buvo pakankamai išgėręs. Sekančią dieną apie įvykį sužinojo iš internetinės antraštės, taip pat paskambino vienas nukentėjusiojo draugas ir pranešė, kad sumuštas A. yra ligoninėje. Su nukentėjusiuoju nebendravo, niekas iš konfliktų dalyvių nieko nepasakojo, viską žino tik iš žiniasklaidos. Buvęs sutuoktinis taip pat nieko nematė, kadangi buvo išgėręs daugiau nei ji.

Liudytoja E. R. teisiamajame posėdyje nurodė, kad nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo nepažįsta. 2019 m. birželio 16 d. apie 22 val., su dukra važinėjo dviračiais, kai ties kavine „N. R.“ pamatė jaunuolių grupę. Girdėjo keiksmus. Sustojo prie parduotuvės „N.“, žiūrėjo kas vyksta. Eidami jaunuoliai vieni kitų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, buvo tarpusavio ginčas, nuėjo iki Šviesiosios gimnazijos kampo ir pradėjo stumdytis. Dėl ko jie ginčijosi nežino. Viso įvykio nuosekliai nestebėjo. Matė kaip jaunuolis, kuris buvo apsirengęs raudonais šortais – A. M., susistumdė su kaltinamuoju. Kaltinamasis pastūmė A. M. ir jis nukrito. Kol nukentėjusysis gulėjo ant žemės, kiti du jaunuoliai pribėgo ginti A. M.. Kaltinamasis puolė bėgti, tačiau jaunuoliai jį pargriovė ir pradėjo jį spardyti. Kaltinamasis bandė keltis, atsikėlė. Nukentėjusysis taip pat gulėjo, paskui atsistojo. Ar jis ką mušė – nežino. Kaltinamąjį mušė kiti du jaunuoliai. Vienas iš vaikinų buvo su juodu kapišonu, o kitas jaunuolis, lyg tamsių plaukų. Jaunuolis, kuris buvo apsirengęs raudonais šortais, tik susistumdė su kaltinamuoju. Buvo sustoję du automobiliai, šie ir kiti žmonės bandė raminti jaunuolius, klausė kam jie mušasi, jei ne tie žmonės, nežinia kas būtų buvę. Nematė, kaip kaltinamasis mušė gulintį asmenį, nematė, kaip nukentėjusysis spyrė į galvą kaltinamajam, matė, kad jie tik susistumdė. Nukentėjusiojo kompanija buvo apsinešę, išgėrę, o kaltinamasis gal buvo blaivus, nežino, jo neuostė. Kas iniciavo konfliktą negali pasakyti, tačiau pirmuosius smūgius pagavę kaltinamąjį sudavė du jaunuoliai, kurie pagriovę pradėjo spardyti A. U.. Tuo metu ji iškvietė policiją, nurodė, kad vyksta muštynės. Nukentėjusysis gulėjo ant žemės iki kol atvyko policijos pareigūnai, tada atsistojo ir nuėjo prie policijos pareigūnų, šie įsisodino jį į automobilį. Ką nukentėjusysis kalbėjo su policijos pareigūnais pasakyti negali, negirdėjo. Kai atvyko policininkai, U. jau buvo atsikėlęs nuo žemės, jis buvo labai piktas, kruvinas, buvo pasiutęs, kad jį suspardė, sumušė, jis įsiutęs rėkė ant nubėgusių jaunuolių, kurie jį spardė, liejo pyktį. Jaunuoliai spėjo pasišalinti dar prieš atvykstant policijos pareigūnams, liko tik A. M. ir A. U.. M. pats priėjo prie policijos. Tik atvažiavus policijos ekipažui ji sužinojo, kad buvo sumuštas policijos pareigūnas. Policininkai vis ramino kaltinamąjį, kuris buvo pasiutęs. Matyta situacija jai asmeniškai buvo nemaloni, konflikto metu teko įsikišti ir kitiems žmonėms. Nurodo, kad jos manymu, pirmiausia tai buvo muštynės, o po to užpuolimas. Mano, kad kalti abu. Kad muštųsi nukentėjusysis ir kaltinamasis nematė, matė tik, kaip jie susistumdė.

Liudytojas K. B. nurodė, kad konfliktas galėjo įvykti 2019 m. birželio 16 d. apie 20 val. Kartu su broliu A. M. kavinėje „A. R.“ sutiko bendrus pažįstamus, su jais pasisveikino ir prisėdo šalia prie laisvo staliuko, esančio lauke. Šalia staliuko sėdėjo A. U., kuris buvo išgėręs, R. G. su buvusia sutuoktine V. G. ir dar vienas nepažįstamas vaikinas. Jis pats alkoholinių gėrimų buvo nevartojęs, o ar brolis buvo vartojęs – nežino, galbūt buvo. Kavinėje užsisakė tik 50 gramų brendžio. Dėl ko tiksliai įvyko konfliktas pasakyti negali, bet brolis nepaspaudė kaltinamajam rankos ir pavadino jį mentu. Jis žinojo, kad A. U. yra policijos pareigūnas. Tai yra konfliktas kilo tarp kaltinamojo ir jo brolio, jis bandė skirti. Brolis su kaltinamuoju buvo sustumdę prie kavinės. Paskui su broliu, kuris buvo girtesnis už jį, ėjo link centro į taksi. Jis ėjo pirmas, tačiau einant jam paskambino. Brolis jį aplenkė. Tada kaltinamasis, jį aplenkdamas pribėgo prie jo brolio ir iš nugaros broliui smogė, po ko brolis suklupo, susileido. Jis bandė gintį brolį, todėl susistumdė su kaltinamuoju, kuris vis priartėdavo prie gulinčio brolio A. M. ir spirdavo jam į veido sritį. Brolis tarpuose vis bandydavo atsikelti. Iš viso U. jo broliui koja įspyrė iki keturių kartų į veido sritį. Kaltinamajam sakė baigti, bet jis neklausė, todėl panaudojo fizinį smurtą kaltinamojo atžvilgiu. Pripažįsta, kad pirmasis sudavė kaltinamajam smūgius, nes prieš tai jis tris kartus jo prašė nelįsti prie brolio. Už šiuos veiksmus buvo nuteistas. Brolio stojo ginti ir J. Ž., kuris konflikto eigoje iš kažkur prisijungė prie muštynių. Ž. prisijungė, kai brolis nuo kaltinamojo smūgio jau buvo suklupęs. Išgirdęs policijos bei greitosios pagalbos sirenas pabėgo, bėgo, nes buvo susijaudinęs, suprato, kad padarė nusikaltimą, jautėsi kaltas, kad smurtavo. Tą dieną brolis vilkėjo raudonus šortus, avėjo pilkas „tapkes“. Jis pats avėjo žalios spalvos „kedus“, žalios spalvos megztinį ir tikriausia tamsiai mėlynus šortus. Kaltinamasis buvo su juoda „maike“, galbūt velveto kelnėmis. Ankščiau su kaltinamuoju konfliktų nėra turėjęs, buvo tik sustabdytas. Įvykio dieną A. U. nevilkėjo policijos uniformos, buvo civilis. Ar brolis atliko kokius fizinius veiksmus kaltinamojo atžvilgiu - nepamena, lyg ne. Kaltinamąjį mušė dviese su Ž.. Tvirtina, kad kai mušėsi su kaltinamuoju, kaltinamasis pagriebė jo telefoną, kuris buvo galimai iškritęs, ir metė į sieną, ko pasėkoje sudužo telefono viršutinis ekranas.

Liudytojas D. E. – policijos pareigūnas, parodė, kad įvykis galėjo būti 2019 m. birželio 16 d. Pagalbos telefonu 112 buvo gautas pranešimas, kad Didžiojoje gatvėje prie gimnazijos, mokyklos kampo ir sankryžos, vyksta muštynės, trise muša vieną. Atvykus iš tolo pamatė, kad du jaunuoliai pasišalino, pabėgo. Kaip vyko muštynės negalėjo matyti. Kai privažiavo prie gulinčio žmogaus nė vienas neatpažino kolegos, tik pamatęs veidą suprato, kad tai kolega A. U., kuris buvo visas kruvinas, jam buvo stipriai praskeltas antakis. Nukentėjusiojo nepažįsta. Kaltinamąjį pažįsta, dirba toje pačioje struktūroje apie 9-10 metų, santykiai geri. Iš A. U. jautėsi alkoholio kvapas, jis kalbėjo nerišliai, bet viską, ką jis aiškino, buvo galima suprasti. Matėsi, kad buvo susijaudinęs, keikėsi, bet nebuvo įsikarščiavęs, elgėsi adekvačiai. U. juos atpažino, sakė, kad jį sumušė. Viena moteris nurodė, kad vienas iš tų jaunuolių stovi toje minioje, todėl kartu su kolegomis nuėjo prie nukentėjusiojo ir jį sulaikė, įsisodino į tarnybinį automobilį. Sulaikant nukentėjusysis nesipriešino, nekalbėjo, automobilyje sėdėjo ramiai, susikėlęs koją ant kojos. A. U., būdamas susijaudinęs, buvo priėjęs prie tarnybinio automobilio ir nukentėjusiajam smogė ar tai pliaukštelėjo, dabar neatsimena tiksliai, praėjo daug laiko. Kaltinamasis buvo nuvestas prie atvykusio greitosios pagalbos automobilio. Ten U. jo kolega ramino, sakė, kad apžiūrės daktarai, kad viskas bus gerai. Kaltinamasis suprato kas vyksta, paklausęs įsėdo į automobilį ir sėdėjo. A. M. buvo pristatytas į policijos komisariatą, ten buvo sulaikytas. E. komisariate neliko, atlikinėjo tolimesnes darbo funkcijas. Po maždaug valandos laiko iš gydymo įstaigos buvo pristatytas A. U., jam tikrino blaivumą, jis ramiai sėdėjo. Šio įvykio vaizdo įrašo nematė, o peržiūrėti vaizdo įrašą, kuris fiksuojamas jų automobilyje, neturi teisės. Apklausos ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė įvykio aplinkybes, pats tyrėjai pasakojo, atsakinėjo į jos klausimus, parodymus perskaitė. Kai jį apklausinėjo, tyrėja paaiškino, kad U. byloje yra kaltinamasis. Kitoje byloje, kurioje U. buvo nukentėjusysis, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nebuvo, buvo iškviestas ir apklaustas į teismą.

Patvirtino teismo pagarsintus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 88-90), kuriuose buvo nurodęs, kad policijoje buvo gautas pranešimas apie muštynes, kad atvykęs į įvykio vietą pamatė prie Šviesiosios gimnazijos gulintį vyriškį, kurį priėjęs atpažino kaip policijos pareigūną A. U., padėjo jam atsikelti. A. U. veidas buvo kruvinas, jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis nerišliai kalbėjo, buvo labai susijaudinęs, įsikarščiavęs. Atvykus greitosios pagalbos automobiliui A. U. paliko medikų priežiūroje, o pats nuėjo prie moters su šuniuku, kuri nurodė, kad A. U. mušė neaukštas vyriškis su oranžiniais marškinėliais ir dar du jaunuoliai, kurie, pamatę atvykstančius pareigūnus, pasišalino. Jam bevedant sulaikytą vaikiną, kuris nebandė pasišalinti, prie tarnybinio automobilio prie jų staiga atsirado A. U., kuris ranka sudavė vieną kartą vaikinui į veidą. Jis atstūmė A. U. nuo vaikino, bet jis vis tiek bandė prieiti prie to vaikino, tačiau jis jam to neleido, nuvedė vaikiną į tarnybinį automobilį. A. U. ramino, nes jis buvo labai susijaudinęs. Sulaikytas jaunuolis prisistatė A. M., jis buvo ramus. Kalbėjo su barmene, ji sakė, kad šiek tiek matė konfliktą. Vėliau apie įvykį klausė A. U., tačiau jis nieko nepasakojo.

Liudytojas V. M. paaiškino, kad galimai kaltinime nuodytu laiku ėjo su šunimi Didžiąją gatve, gatvėje buvo susirinkę labai daug žmonių. Jau eidamas ties kavine „U.“ išgirdo, kad kažkas rėkia. Tolumoje matė, kad ties kavine „A. R.“ vyksta konfliktas. Buvo keturi jaunuoliai. Jie rėkavo tarpusavyje, stumdymosi nematė, ne viską nuosekliai stebėjo. Eidamas artyn, ties kavine „A. R.“, pamatė, kad prie gimnazijos vyksta muštynės. Tada viską stebėjo. Pradžioje matė, kaip du jaunuoliai, tai yra nukentėjusysis ir jo brolis, muša iš matymo pažįstamą pareigūną. Paskambino 112. Jis pats būtų praėjęs, jei nebūtų pamatęs, kad mušamas iš matymo pažįstamas pareigūnas, turėjo jį užstoti. Tuo momentu pareigūnas gynėsi, buvo nukritęs ant žemės, kėlėsi, vėl griuvo, vėl kėlėsi, taip kokius keturis kartus, buvo kruvinas. Nukentėjusysis ir jo brolis tiesiog pareigūną mušė rankomis ir spardė. Nukentėjusysis taip pat gavo nuo kaltinamojo. Kaltinamasis jam ir spyrė, ir davė ranka. Ar spirdamas pataikė – nežino, gal ir pataikė, o ranka pataikė kokius du kartus. Visa tai vyko prie stulpo. Smūgių kiekio nurodyti negali. Mano, kad tai normali pareigūno reakcija ir jis darytų taip pat, šiuos jo veiksmus traktuoja kaip savigyną. Paskui atėjo trečias jaunuolis, „ryžų“ plaukų, kuris ėmė spardyti gulintį pareigūną. Tada jis užstojo pareigūną, nes jis buvo vienas, buvo nelygybė, be to, jis buvo pareigūnas. Pareigūnas buvo pasimetęs, pasiūlė jam eiti nusiprausti į „A. R.“, piliečiai lyg apsiramino. Tuo momentu buvo atėjusi kita kompaniją jaunuolių, kuriems nukentėjusiojo brolis sakė, kad sumušė jo brolį. Nors jis siūlė pareigūnui eiti nusiprausti, tačiau kažkas pareigūnui užėjo ir jį aplenkęs jis pradėjo bėgti į tą pusę, kur buvo nukentėjusysis su savo draugais, bėgant jam kojos susipynė ir jis pargriuvo. Tada jį pradėjo spardyti, spardė dviese, nukentėjusiojo brolis ir ketvirtas asmuo, kuris nebuvo tas „ryžų“ plaukų jaunuolis. Nukentėjusysis spardyti jau nebepajėgė, buvo per daug girtas, vos ant kojų pastovėjo. Spardė jo brolis ir dar kitas asmuo. Visą matytą situaciją vertina kaip muštynes. Buvo nemalonu, gėda, nes tai matė turistai. Paaiškina, kad per visą tą laiką pareigūną mušė viso keturi asmenys, bet mušė ne vienu metu, o paeiliui, tai yra pradžioje mušė dviese, o kai įsijungė trečias asmuo – nukentėjusysis pareigūno jau nemušė, o pabaigoje mušė nukentėjusiojo brolis ir ketvirtas asmuo iš minios. Kai atvažiavo policija, buvo likęs tik nukentėjusysis, kiti dingo. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, jis išėjo. Pareigūną U. žino tik iš matymo, teko kartą, gal prieš metus, susitikti kavinėje „N. R.“. Jis su kompanija buvo atėjęs pailsėti į kavinę, o pareigūnas taip pat buvo su savo draugais. Susitikę su U. pasisveikina, bet nėra to, kad juos sietų kažkokie labai draugiški santykiai. Nukentėjusiojo nepažįsta, pirmą kartą matė jį ir jo brolį.

Liudytoja V. K. – policijos pareigūnas, nurodė, kad minėtas įvykis galėjo būti prieš metus laiko. Dirbo su kolega A.. Iškvietimas buvo dėl muštynių. Atvažiavę paties įvykio nematė. Kėdainių pareigūnas atpažino kitą pareigūną. Matėsi, kad jam šokas, buvo sumušta jo galva, jis rėkė, kur tie „pider..“, kurie jį sudaužė, virė jo kraujas, buvo strese, adrenalinas ėjo. Liepė jam nusiraminti. Ar pareigūnas buvo neblaivus – neatsimena, gal ir buvo. Pareigūnas kelis kartus bandė atidaryti automobilį, kuriame sėdo sulaikytas vienas iš muštynėse dalyvavusių asmenų, ieškojo savo mušeikų, gal būtų toliau mušęsis, reikia klausti jo paties, nežino, kodėl jis jų ieškojo. Kolega iš Kėdainių jam liepė ramintis. Barmenė pasakojo, kad jie kartu gėrė, sukonfliktavo, kad pirmi pradėjo tie jaunuoliai, iniciavo muštynes. Matė pareigūną ir komisariate, jis klausė, kur tie mušeikos, ar sulaikyti, kurioje jie kameroje, prašė įleisti į kamerą pasikalbėti, bet jam buvo pasakyta, kad jų čia nėra, liepta važiuoti namo. Savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, neskaitė, nežino ką surašė tyrėja. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu sakė, ką atsiminė. Visiškai tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nes dabar daug ko neprisimena.

Liudytojas J. Ž. parodė, kad kaltinamojo tuo metu nepažinojo, su nukentėjusiuoju mokėsi vienoje mokykloje. Patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku ėjo Didžiąją gatve, kai pamatė šurmulį. Kai nuėjo pasižiūrėti pamatė, kas U. daužo A. M., tiksliau visą laiką ėjo link M., bandė jį stumti, o šis stovėjo nulenkęs galvą ir svirduliuodamas, atrodė, kad nebeturi orientacijos, M. veidas jau buvo kruvinas, jis buvo sudaužytas. Kad U. grynai suduotų M., nematė. Kai U. ėjo artyn link M., B. kišosi, kad U. neitų artyn, neleido eiti prie M.. Matė, kaip B. bandė M. nutraukti tolyn nuo šurmulio, kvietė brolį eiti, vedėsi. U. ėjo paskui ir visokiais žodžiais kvietė ateiti artyn, sakė ko čia bėga, „davai“ išsiaiškinam. Atrodė, kad jis nori kuo ilgiau situaciją užtęsti, ištempti, sakė - „ryžas aš tau gyvenimą sugriausiu, o kam jam to reikėjo – nežino. U. buvo neblaivus. Pradžioje jis nustūmė U., kad nelįstu, bet jis vis tiek agresyviai ėjo, keikėsi, kvietė ateiti, stovėjo kovinėje pozicijoje, sakė, kad dar nebaigėm. Jam trūko nervai nuo tų riksmų ir jis kelis kartus U. trenkė, kad nebedarytų visokių „kipišų“. U. bandė trenkti atgal, bet nepataikė. Priėjo B. ir sudavė U. kelis kartus, po ko jis nukrito ant žemės. Ar A. M. atliko kokius nors veiksmus U. atžvilgiu – nepastebėjo. Kai jį pamatė, jis stovėjo nulenkęs galvą, jo dar paklausė, ar jam viskas gerai, tačiau M. tylėjo ir nieko nekalbėjo, jis net nesuprato, kad jo klausiama. Visko detaliai neprisimena, nes praėjo metai. Žmogus su šuniuku, kai U. gulėjo ant žemės, jo prašė liautis mušti. Tada jis atsitraukė, iš įvykio vietos, išgirdęs policijos sirenas, pasišalino. Pirmą kartą į tokią situaciją pakliuvo, nežinojo, kaip elgtis. Po kelių savaičių buvo sulaikytas prie galinės parduotuvės „M.“. Jis su dukra ir drauge ėjo į parduotuvę, kai pravažiuodamas jį pamatė U.. U. priėjo, paklausė ar aš jį pažįstu, o kai jis pasakė, kad nepažįsta, U. pasakė, kad jis jo „charę“ iš bet ko pažintų, paskambino apsauginiui ir su apsauginiu nusivedė jį į apsaugos būdelę. Sakė, kad nesvarbu koks bus teismo verdiktas, jis padarys savo teismą. Tuos žodžius girdėjo ir jo draugė. Apsaugos būdelėje U. siūlė parodyti vaizdo įrašą iš Didžiosios gatvės, o jis sakė, kad parodytų, tai apsauginis sakė, kad nieko nerodytų. U. jo klausė, gal jis dabar nori pasišakoti. Buvo iškveisti policijos pareigūnai, kurie jį pasiėmė. U. į policiją atvažiavo paskui, sakė, kad jį parai uždarytų, klausinėjo jo anketinių duomenų, adreso, buvo be uniformos. Jis buvo uždarytas laikino sulaikymo kameroje. U. su kitu policijos pareigūnų išėjo parūkyti. Jį paleido po 15-30 min. Kai išėjo U. jau nebuvo. Neneigia sudavęs ir įspyręs U., šalia buvo ir B..

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G1527/2019(02) nurodyta, kad A. M. nustatyta kraujosruva kairio žando, kraujosruva bei nubrozdinimas kairio žando gleivinėje, nubrozdinimas kaktos dešinėje, kraujosruva dešinės akies vokuose, nubrozdinimas kairės alkūnės srityje, nubrozdinimas dešinio kelio priekinėje dalyje, nubrozdinimas kairio kelio srityje. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, kietu buku daiktu (-ais). Sužalojimai galėjo būti patirti dėl ne mažiau kaip keturių trauminių poveikių. Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 46).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad Kėdainių muzikos mokyklos darbuotojas N. L. pateikė laikmeną su vaizdo - fiksuoto Kėdainių muzikos mokyklos vaizdo kameromis - įrašais (1 t., b. l. 91-92).

Aprašytas vaizdo įrašas, nufilmuotas Kėdainių muzikos mokyklos vaizdo kameromis. Nurodyta, kad įrašas prasideda 2019 m. birželio 16 d. 21.28 val. Nurodyta, kad matomas gatvės vaizdas, gatvėje matyti kavinė su lauko terasa. Prie vieno iš lauko staliukų sėdi žmonės - penki vyrai ir moteris. Vienas iš vyrų apsirengęs raudonos spalvos šortais - A. M.. A. M. užeina į kavinę, kiti vyrai lieka sėdėti savo vietose. Tada atsistoja vienas vyras, linguoja, kažką gestikuliuoja rankomis. Atsistoja visi sėdėję žmonės. Iš kavinės sugrįžta A. M.. Vyras su moterimi išeina. Likę keturi vyrai išeina iš kavinės. Du iš jų apsirengę tamsiai, trečias mėlynos spalvos drabužiais ir A. M. – raudonos spalvos šortais. Visi sustoja gatvėje, kažką kalbasi. Vyras, vilkintis juodais drabužiais - A. U.. Vyras, vilkintis mėlynai, nuveda A. M. toliau, kol tamsiai apsirengęs vyriškis su šortais kalbasi su A. U.. Mėlynai vilkintis vyras nueina prie A. U. ir abu eina link miesto centro, A. M. lieka su pilkai vilkinčiu vyru. Priėjęs prie U. A. M. kaire ranka suduoda A. U. į dešinę veido pusę. Neleisdamas muštis tarp jų įsiterpia pilkai vilkintis vyras. Mėlynai vilkintis vyras eina į centro pusę. Visi vyrai eina gatve artyn vaizdo fiksavimo kameros. A. U. eina atbulomis ir kalbasi telefonu. Pilkai vilkinis vyras mojuoja rankomis, šūkauja. Už jo eina A. M., susikišęs rankas į kišenes. Visi vyrai nueina toliau gatve ir dingsta iš kameros matymo lauko. Įrašas baigiasi. Atidarius failą matyti užrašas Miestas 2. 22.00 val. matyti gatve einantis mėlynai vilkintis vyras, kuris kalbasi telefonu. Už jo eina likę trys aukščiau aprašyti vyrai. Pilkai vilkintis vyras, kartu su M., užsuka į dešinę gatvelę palei pastatą. Didžiojoje gatvėje likęs A. U. staiga bėga prie nueinančio A. M. ir dešine ranka suduoda jam į galvos sritį, po ko A. M. nukrenta ant žemės. A. U. dar kartą suduoda ranka gulinčiam A. M. į veido sritį. Tai pamatęs pilkai vilkintis vyras pribėga prie A. U., nuverčia jį ant žemės. A. U. atsikelia ir pribėgęs prie gulinčio A. M. spiria jam. Tuomet A. U. šokinėja priešais pilkai vilkintį vyrą, jie bando vienas kitam smūgiuoti, bet nei vienas nepataiko. Mėlynai vilkintis vyras nueina. A. U. grumiasi su pilkai vilkinčiu vyru. A. M. sėdi ant žemės. Pribėgęs prie jo A. U. spiria jam į galvą ir M. vėl nukrenta ant žemės. Pilkai vilkintis vyras parverčia A. U. ant žemės, abu grumiasi. Atsistojęs A. U. vėl spiria A. M.. Pribėgęs pilkai vilkintis vyras parverčia A. U. ant žemės. Atsistojęs A. U. prieina prie sėdinčio A. M. ir du kartus spiria jam į galvos sritį. Pribėgęs pilkai vilkintis vyras nuverčia A. U. ant žemės ir suduoda jam kumščiais į galvos sritį. A. U. vėl spiria A. M.. A. U., laikydamasis už kelio eismo ženklo, bando smūgiuoti pilkai vilkinčiam vyrui, tačiau nepataiko, tuomet pribėgęs prie A. M. jam spiria. Būriuojasi pašaliniai žmonės, kurie žiūri kas vyksta. Tuomet visi vyrai įsimaišo į žmonių minią ir sunku juos įžiūrėti (1 t., b. l. 95-97).

Papildomai aprašytas vaizdo įrašas, nufilmuotas Kėdainių muzikos mokyklos vaizdo kameromis. Vaizdo įrašas aprašomas nuo 22.08 val. Matyti gatvė, kurioje stovi A. M. ir kiti asmenys. Privažiuoja policijos pareigūnų automobilis, iš kurio išlipa trys pareigūnai. Vienas jų, dėvintis geltoną liemenę, prieina prie A. M., veda jį prie tarnybinio automobilio. Tuo metu prie jų prieina A. U. ir suduoda smūgį A. M.. Tas pats pareigūnas nusiveda A. U. už tarnybinio automobilio, kitas pareigūnas pasodina A. M. į tarnybinį automobilį. Atvyksta greitosios med. pagalbos automobilis ir pareigūnas veda A. U. į medikų automobilį (1 t., b. l. 107-109).

Papildomai aprašytas vaizdo įrašas, nufilmuotas Kėdainių muzikos mokyklos vaizdo kameromis. Atidarius kompaktinį diską, matyti, kad jame yra penki failai: ch05_20190616202054 (šiame protokole žymimas Nr. 1), ch05_20190616220622 (šiame protokole žymimas Nr. 2), ch06_20190616212501 (šiame protokole žymimas Nr. 3), ch06_20190616220844 (šiame protokole žymimas Nr. 4), ch07_20190616211936 (šiame protokole žymimas Nr. 5).

Papildomai apžiūrimi failai ch05_20190616220622 (Nr. 2) ir ch07_20190616211936 (Nr. 5). Peržiūrint vaizdo įrašą naudojama įrašo greičio lėtinimo funkcija.

Atidarius vaizdo įrašą ch07_20190616211936 (Nr. 5), matyti, kad vaizdo kamera nukreipta į gatvę (tyrimo metu nustatyta, kad tai Didžioji g. Kėdainiuose), ekrano apačioje yra užrašas „Miestas_2“, ekrano viršuje rodoma data ir laikas. Įrašo pradžia – 2019 m. birželio 16 d. 21:19:36 val. 22:02:58 val. vaizdo įraše matyti pro vieno aukšto pastatą su užrašu „OptiCline“, link dviejų aukštų pastato (tyrimo metu nustatyta, kad tai – Šviesioji gimnazija) einantis vyras, vilkintis mėlynos spalvos šortais ir mėlynais marškinėliais, ant galvos užsidėjęs mėlynos spalvos beisbolo kepuraitę (vyras protokole įvardijamas Nr. 1), jį su dviračiais aplenkia moteris ir vaikas. Moteris važiuodama žiūri atgal. 22:03:17 val. atbulas, ta pačia kryptimi kaip ir vyras Nr. 1, gatve eina vyras, vilkintis tamsios spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis ir tamsias kelnes (bylos medžiaga nustatyta, kad tai A. U.), kiek toliau paskui jį – tamsios spalvos šortus ir bliuzoną su gobtuvu vilkintis vyras (bylos medžiaga nustatyta, kad tai K. B.) ir tamsios spalvos marškinėlius su piešiniu priekyje ir raudonos spalvos šortus vilkintis vyras (bylos medžiaga nustatyta, kad tai A. M.). A. U. rankose laiko telefoną, žiūri į jį, priglaudžia prie ausies. Matyti, kad eidamas K. B. kažką emocingai sako A. M. ir vyrui Nr. 1. 22:03:42 val. dviračiu važiavusi moteris su vaiku sustoja, atsisuka į minėtus vyrus. Priėję gimnaziją, 22:04:36 val. K. B. su vyru Nr. 1 pasuka į dešinę ir eina šalia gimnazijos pastato sienos. Paskui juos pasuka ir A. M., jo rankos kišenėse. A. U. įsideda telefoną į kišenę ir priėjęs prie A. M. iš nugaros - 22:04:39 val. dešine ranka suduoda A. M. į galvą, A. M. krenta ant žemės, K. B. ir vyras Nr. 1 atsisuka. A. U. priklaupia šalia A. M. ir 22:04:41 val. suduoda A. M. smūgį ranka į galvą. Pribėgęs prie A. U. K. B. nustumia jį nuo A. M., stumdamas pargriauna. Vyras Nr. 1 nusisuka nuo jų ir eina ta pačia kryptimi, kaip ir ėjo. A. U. atsistoja ir grumiasi su K. B., 22:04:51 A. U. spiria ant žemės gulinčiam A. M. į kūną ir toliau grumiasi su K. B.. 22:04:52 val. iš kairės pusės į gatvę įvažiuoja tamsios spalvos automobilis, pradeda mirksėti automobilio avarinės šviesos, automobilis sustoja prie besigrumiančiųjų, atsidaro priekinės keleivio durelės, 22:05:12 val. automobilis nuvažiuoja. 22:06:07 val. priartėjęs prie ant žemės sėdinčio A. M. A. U. spiria jam į galvą, A. M. nuo smūgio parkrenta. K. B. nustumia A. U. nuo A. M. jį pargriaudamas ant šaligatvio. Atsikėlęs A. U. grumiasi su K. B., besigrumdamas parkrenta šalia A. M. ir atsistojęs 22:06:28 val. įspiria vis toje pačioje vietoje ant žemės sėdinčiam A. M. į galvą. K. B. nustumia A. U. nuo A. M., nustumdamas pargriauna, abu grumiasi šalia A. M.. Atsistojęs A. U. 22:06:48 val. įspiria ant žemės sėdinčiam A. M. į galvą, A. M. parkrenta ant nugaros. 22:06:50 val. vaizdo įraše matyti gatve link jų einantis vyras vedinas šunimi, vyras dėvi raudonos spalvos bliuzoną su kapišonu (protokole vyras įvardijamas Nr. 2). Tuo metu K. B. grumiasi su A. U.. 22:06:54 val. A. U. įspiria ant žemės sėdinčiam A. M. į galvą, jį pargriauna ir pargriūna pats. Prie A. U. pribėga K. B. ir abu grumiasi. 22:07:10 val. vaizdo įraše matyti link besimušančiųjų einantis vyriškis, vilkintis tamsiai mėlynos spalvos marškinėlius ir šviesesnius mėlynos spalvos šortus (protokole vyras įvardijamas Nr. 3). 22:07:16 val. A. U. įspiria bandančiam atsistoti ir už gatvės ženklo besilaikančiam A. M. į veidą, A. M. parkrenta ant žemės. Į įvykio vietą renkasi žmonės. A. U. grumiasi su K. B., 22:07:34 val. A. U. įspiria nuo žemės besistojančiam A. M. į kūną ir jį pargriauna. Toliau vyksta grumtynės tarp A. U., K. B. ir vyro Nr. 3. 22:07:56 val. A. M. atsistoja. 22:08:16 val. matyti, kad vyras Nr. 2 atsistojo tarp A. U. ir vyro Nr. 3 juos skirdamas. Vyras Nr. 3 atsitraukia, bet 22:09:03 val. vėl sugrįžta prie A. U., prieina ir K. B.. Vyras Nr. 2 bando juos skirti. A. U. bėga į gatvę, K. B. ir vyras Nr. 3 jį vejasi, 22:09:38 val. pasiviję suduoda smūgius. A. U. parkritus, smūgius suduoda dar vienas asmuo, vilkintis tamsios spalvos berankovius marškinėlius ir žalsvos spalvos šortus (protokole vyras įvardijamas Nr. 4). 22:09:53 val. minėti vyrai atsitraukia nuo A. U., kuris guli ant gatvės grindinio. 22:10:26 val. A. U. atsistoja, tuo pačiu metu atvažiuoja policijos tarnybinis automobilis, kuris stabtelėjęs prie A. U., privažiuoja prie A. M. ir vyro Nr. 4. Iš policijos automobilio išlipa trys pareigūnai, vienas iš jų vilki geltonos spalvos liemenę (pareigūnas įvardijamas Nr. 5). Pareigūnas Nr. 5, ranka prilaikydamas A. M. už nugaros, veda jį link automobilio. Tuo metu, 22:11:12 val., prie jų priėjęs A. U. suduoda ranka A. M. į veidą. Pareigūnai nustumia A. U. nuo A. M., pareigūnas Nr. 5 nusiveda A. U. už automobilio. 22:12:59 val. matyti, kad A. U. nori eiti, bet pareigūnas neleidžia laikydamas jį už pečių ir už rankos. 22:14:32 val. atvyksta greitosios med. pagalbos automobilis. Pareigūnas Nr. 5 veda A. U. į greitosios med. pagalbos automobilį, 22:14:53 val. A. U. greitu judesiu atsitraukia nuo pareigūno ir dingsta iš vaizdo kameros stebėjimo ribų, pareigūnas puola paskui jį, 22:14:54 val. matyti, kad pareigūnas Nr. 5 stumia A. U. link greitosios med. pagalbos automobilio. 22:15:11 val. su raudonos mėlynos spalvų švyturėliais atvažiuoja dar vienas policijos pareigūnų automobilis. Matyti, kad A. U. nelipa į greitosios med. pagalbos automobilį - priešinasi rankomis stumdamasis nuo jo. 22:15:33 val. pareigūnas Nr. 5 jėga įlaipina A. U. į greitosios med. pagalbos automobilį. Įrašas baigiasi 22:16:03 val.

Atidarius vaizdo įrašą ch05_20190616220622 (Nr. 2), matyti, kad vaizdo kamera nukreipta į gatvę (tyrimo metu nustatyta, kad tai Josvainių g. Kėdainiuose), ekrano apačioje yra užrašas „Varteliai“, ekrano viršuje data ir laikas. Įrašo pradžia – 2019 m. birželio 16 d., 22:06:22 val. Įraše matyti, kad 22:10:27 val. iš dešinės pusės šalia pastato, nuo kurio filmuojamas vaizdas, prabėga trys vaikinai – pirmas, kaip nustatyta pagal bylos medžiagą – K. B., antras - mėlynos spalvos marškinėlius ir šviesesnius mėlynos spalvos šortus vilkintis vaikinas (manoma, kad tai vaikinas, protokole įvardintas Nr. 3), trečias – šviesios spalvos marškinėlius ir žydros spalvos šortus vilkintis vaikinas (protokole įvardijamas Nr. 6). 22:10:40 val. vaikinas Nr. 6 sustoja ir apsisukęs eina atgal, išeina už kameros stebėjimo ribų. Vaizdo įrašo pabaiga – 2019 m. birželio 16 d., 23:52:51 val. (1 t., b. l. 154-156).

Apie muštynes BPC pranešė kaltinamasis ir du pašaliniai asmenys (1 t., b. l. 104).

Aprašyti iš Bendrojo pagalbos centro gauti 3 garso įrašai.

2) Garso įraše pavadinimu 2019_06_16_21-59-00_25.01 - užfiksuotas 2019 m. birželio 16 d. 21.59 val. gautas pranešimas iš E. R. abonentinio numerio. Pranešėja nurodo, kad „Didžiojoje gatvėje, prie Šviesiosios mokyklos, trys vaikinai daužosi, greitai važiuokit, prasidėjo muštynes, tuoj užsibalados“.

3) Garso įraše pavadinimu 2019_06_16_22-02-02_25.02 - užfiksuotas 2019 m. birželio 16 d. 22.02 val. gautas pranešimas iš V. M. abonentinio numerio. Pranešėjas nurodo, kad reikia pareigūnų ir greitosios Didžioji g. Kėdainiai, prie gimnazijos (1 t., b. l. 104-109).

Aprašytas vaizdo įrašas, nufilmuotas policijos tarnybinio automobilio kamera. Įrašą kompaktiniame diske pateikė Kauno apskrities VPK Kėdainių PK Reagavimo skyriaus viršininkas. Vaizdo įrašas iš tarnybinio automobilio VW Transporter, (duomenys neskelbtini) Atidarius kompaktinį diską, jame matyti trys vaizdo įrašai:

3L0102DPAJ7DE0D_ch1_main_20190616220200_20190616220400_R_FF.dav, 3L0102DPAJ7DE0D_ch1_main_20190616220400_20190616220600_R_FF.dav, 3L0102DPAJ7DE0D_ch1_main_20190616220600_20190616221000_R_FF.dav.

Aprašytuose vaizdo įrašuose nurodyta, kad vaizdo kamera yra automobilyje, nukreipta į priekį, važiuojamąją dalį. Vaizdo įraše matyti ant kelio važiuojamosios dalies gulintis ir besistojantis vyriškis, apsirengęs juodais marškinėliais trumpomis rankovėmis ir juodomis kelnėmis (A. U.). Netoli jo stovi galimai 7 asmenys. Pareigūnų tarnybiniam automobiliui privažiavus prie A. U. ir kitų šalia stovinčių asmenų, šie rankomis rodo važiuoti toliau į priekį. Pareigūnų tarnybinis automobilis važiuoja tolyn ta pačia gatve. Pareigūnams pavažiavus matyti ant kelio važiuojamosios dalies stovintys trys vaikinai. Vienas iš vaikinų vilki baltos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis su juodos spalvos užrašais priekyje, džinsinius šortus, avi raudonos spalvos sportinius batus, ant galvos užsidėjęs juodos spalvos kepurę su snapeliu, prie ausies laiko mobilaus ryšio telefoną. Kitas vaikinas, kuris stovi per vidurį, vilki juodos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis su baltos spalvos užrašais priekyje, raudonos spalvos šortus, jis yra basas, kruvinu veidu (A. M.). Trečias vaikinas vilki juodos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, žalios spalvos šortus, ant galvos užsidėjęs raudonos spalvos kepurę su snapeliu, su akiniais nuo saulės, avi šlepetes. Pareigūnai sustoja prie minėtų vaikinų ir išlipa iš automobilio. Kas vyksta toliau nematyti, nes vaizdo kamera yra automobilio priekyje, o bendravimas vyksta šalia automobilio. Tačiau girdisi vieno asmens nuolat kartojamas keiksmažodis „kurv..“, kurį pirmą kartą pavartojus prie tarnybinio automobilio kyla sąmyšis, sustoja stebėti praeiviai. Girdisi balsas ir tarnybiniame automobilyje, asmuo automobilyje elgiasi mandagiai. Lauke toliau girdėti to paties asmens nuolat kartojamas keiksmažodis „kurv..“, kvietimas ateiti čia (1 t., b. l. 115-117).

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad išanalizavus informaciją apie A. U. naudojamo telefono numerio skambučius, nustatyta, kad 2019-06-16 21.45 iš jo abonento buvo skambinta į taksi firmą Nr. 861111111, duomenų ar taksi automobilis buvo atvykęs, pateikta nebuvo (1 t., b. l. 118-123).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad 2019 m. birželio 16 d. apie 22.00 val., A. U., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje - prie pastato, esančio Didžioji g. 62, Kėdainių m., įžūliu elgesiu pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra: kitų žmonių akivaizdoje, netrukus po kavinėje „A. r.“, esančioje (duomenys neskelbtini), Kėdainių m., tarp jo ir nukentėjusiojo A. M. įvykusio konflikto, nukentėjusiajam A. M. einant Didžiąja gatve, pribėgęs prie jo iš nugaros sudavė vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam į kairę veido pusę, o nukentėjusiajam nuo smūgio nukritus ant žemės, sudavė kumščiu jam vieną smūgį į galvą, po to susigrūmė su jį nuo nukentėjusiojo atitraukusiu K. B. ir grumtynių metu, pribėgęs prie gulinčio nukentėjusiojo A. M., įspyrė jam vieną kartą į kūną, tiksli kūno vieta nenustatyta, po ko, toliau grumdamasis su K. B., keturis kartus įspyrė ant žemės sėdinčiam nukentėjusiajam A. M. į galvą bei, pastarajam keliantis nuo žemės, vieną kartą įspyrė jam į veidą, o nuo smūgio nukentėjusiajam nukritus ir vėl stojantis – vieną kartą įspyrė jam į krūtinės sritį ir šiuo smūgiu vėl jį pargriovė, po ko, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, prie policijos tarnybinio automobilio, policijos pareigūnų akivaizdoje sudavė vieną smūgį ranka nukentėjusiajam A. M. į veidą – tokiais bendrais tęstiniais smurtiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam A. M.: kraujosruvą kairiame žande, kraujosruvą bei nubrozdinimą kairio žando gleivinėje, nubrozdinimą kaktos dešinėje, kraujosruvą dešinės akies vokuose, nubrozdinimą kairės alkūnės srityje, nubrozdinimą dešinio kelio priekinėje dalyje, nubrozdinimą kairio kelio srityje, dėl ko nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. M. sveikatą.

BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta, kurioje būnančiam asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas.

Kaltinamasis A. U. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu neprisipažino, nurodė, kad nors jis ir pavartojo kaltinime nurodytą fizinį smurtą, suduotų/spirtų smūgių kiekio neginčija, tačiau tvirtino, kad taip jis padarė veikdamas būtinosios ginties sąlygomis.

Nukentėjusysis A. M. teisme nurodė, kad neneigia, jog ir jis panaudojo fizinį smurtą kaltinamojo atžvilgiu, už ką buvo nuteistas, tačiau kai konfliktas jau buvo pasibaigęs ir jis su broliu K. B. nuo kaltinamojo nusisukę ėjo namo, pribėgęs iš nugaros kaltinamasis jam sudavė smūgį, po kurio nebelabai ką prisimena ir tik iš brolio pasakojimo žino, kad po to kilo tolesnės muštynės, nes brolis jį gynė, kad į konfliktą įsijungė ir Ž.. Tai yra nukentėjęs patvirtino, kad kaltinamasis jį užpuolė ir iš nugaros smūgiavo po to, kai konfliktas jau buvo pasibaigęs ir jis konflikto viešoje vietoje tęsti nebeketino.

Teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad A. M. nustatyti sužalojimai, kurie galėjo būti patirti dėl ne mažiau kaip keturių trauminių poveikių pasėkoje, padaryti ir veido srityje, nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

Liudytoja V. G. – kavinėje buvusi kartu su kaltinamuoju ir nukentėjusiuoju, patvirtino, kad kaltinamasis A. U. buvo su draugu, vartojo alkoholį, o įsižeidė, kai nukentėjusiojo pusės asmenys kaltinamajam nepadavė rankos sveikinantis, po ko abi pusės vieni kitų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Tai yra paneigė, kad A. U., kaip jis teigė, nenorėjo dalyvauti konflikte, nevartojo necenzūrinių žodžių.

Liudytoja A. Z. – kavinės darbuotoja, įvykio situaciją įvertino kaip abipuses muštynes, kuriose kalti visi. Tai yra patvirtino, jog būdama prie kavinės matė - ką įrodo filmuota vaizdo medžiaga, kaip viešoje vietoje, stebint pašaliniams žmonėms, vyko konfliktas – muštynės, kuriose aktyviai dalyvavo ir kaltinamasis, kuris mušėsi ne su vienu asmeniu, kad muštynės buvo ne vienas prieš vieną, bet visi asmenys, kurie buvo neblaivūs, vienodai mušėsi tarpusavyje, visi griuvinėjo, nurodė, kad jai nesusidarė įspūdis, jog kažkas kažką muša, bet susidarė įspūdis, kad vyksta muštynės. Nurodė, kad jai buvo neaišku, kuris čia nukentėjęs, o kuris kaltas – visi kartu gėrė, visi kartu mušėsi.

Liudytoja E. R. – pro šalį važiavusi dviračiu, įvykio situaciją taip pat įvertino kaip muštynes, dėl kurių kaltos abi pusės, nurodė, kad muštynės jai sukėlė neigiamas emocijas. Paaiškino, kad asmenys vieni kitų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, ginčijosi, ir, nors visko nuosekliai nestebėjo, matė, kaip susistumdymo metu kaltinamasis pastūmė nukentėjusįjį ir šis nukrito, o kol gulėjo ant žemės, kiti du pribėgo nukentėjusiojo ginti, vijosi kaltinamąjį, pargriovė ir spardė. Įvykio metu ant žemės buvo nukritę ir kaltinamasis, ir nukentėjusysis. Pašaliniai žmonės bandė raminti jaunuolius, stojo automobiliai, ji kvietė policiją. Atvykus policijai kaltinamasis buvo įsiutęs, piktas, jį policininkai vis ramino. Matyta situacija jai buvo nemaloni, konflikto metu teko įsikišti ir kitiems žmonėms. Jos manymu, pirmiausia tai buvo muštynės, o po to užpuolimas. Mano, kad kalti abu.

Liudytoja V. M. – su šuniu ėjęs praeivis, kaltinamojo pažįstamas, kuris, kaip matyti iš vaizdo įrašo, atėjo tik tuo laiku, kai jėgų persvara, prisijungus J. Ž., tapo nenaudinga kaltinamajam - tai yra nematęs pradinių kaltinamojo veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu, patvirtino, kad pradžioje iš toli matė/girdėjo, kaip konflikto metu keturi jaunuoliai rėkavo tarpusavyje, tuo taip pat paneigdamas A. U. tvirtinimą, kad jis elgėsi neagresyviai, o eidamas artyn pamatė, kad prie gimnazijos vyksta konfliktas, kurį jis taip pat įvardino ne užpuolimu, bet muštynėmis. Kad į įvykio vietą atėjusiems kitiems asmenims nukentėjusiojo brolis pasakojo, kad jo brolis buvo sumuštas, kas iš esmės atitinka šioje byloje nagrinėjamą įvykio situaciją. Tai yra patvirtino kaltinamojo emocinį nusiteikimą dalyvauti konflikte. Taip pat patvirtino, kad jam buvo nemalonu, gėda prieš turistus.

Liudytojas K. B. – nukentėjusiojo brolis, nurodė, kad konfliktas kilo kaltinamajam įsižiedus dėl brolio A. M. jam nepaduotos rankos, o vėliau, jiems išsukus iš Didžiosios gatvės, kaltinamasis iš nugaros pribėgo ir smogė jo broliui A. M., po ko šis nugriuvo, dėl ko jis ėmė brolį ginti, stumdėsi/mušėsi su kaltinamuoju, kuris vis priartėdavo prie gulinčio brolio ir spirdavo jam į veidą, į jo reikalavimą baigti mušti kaltinamasis nereagavo. Jo brolį ginti ėmė ir iš kažkur atsiradęs J. Ž.. Tai yra K. B. patvirtino, kad nuslopęs konfliktas prasitęsė būtent kaltinamojo iniciatyva, kuris, jiems su broliu einant namo, pats iš nugaros užpuolė nukentėjusįjį, smūgiavo, dėl ko nukentėjusysis nugriuvo, aktyviai smurtavo prieš pasipriešinti nebesugebantį nukentėjusįjį.

Liudytojas J. Ž. - nukentėjusiojo pažįstamas, parodė, kad į konfliktą įsitraukė pamatęs, kaip neblaivus A. U. puola mušti jam pažįstamą A. M., kuris tuo metu jau stovėjo sudaužytas, kruvinu veidu, nebesiorientuodamas. Matė, kaip U. vis ėjo link M., o B. jam to daryti neleido ir bandė M. nutraukti tolyn. U. elgėsi agresyviai, eidamas paskui keikėsi, visokiais žodžiais kvietė ateiti artyn išsiaiškinti, nebėgti, stovėjo kovinėje pozicijoje, sakė, kad dar nebaigėm, norėjo kuo ilgiau užtęsti situaciją, vadino jį „ryžu“, sakė, kad sugriaus jam gyvenimą. Jam „trūko nervai“ ir jis kelis kartus trenkė U., kuris taip pat jam bandė trenkti atgal, bet nepataikė. Po to priėjo B. ir sudavė U. kelis kartus, po ko šis nukrito ant žemės. Žmogus su šuniuku, kai U. gulėjo ant žemės, jo prašė liautis mušti. Tada jis atsitraukė. Tai yra liudytojas patvirtino, kad kaltinamasis pats aktyviai dalyvavo konflikte, skatino konfliktą. Be to liudytojas nurodė, kad vėliau kaltinamasis pats asmeniškai inicijavo jo sulaikymą parduotuvėje, sakė, kad jam nesvarbu, koks bus teismo verdiktas, nes jis padarys savo teismą, o kai buvo sulaikytas, paskui atvyko į policiją, kur prašė jį uždaryti, klausinėjo jo anketinių duomenų, adreso.

Visai tai, kaip ir aplinkybė, jog kaltinamasis, neva, policijos komisariate netyčia radęs ant darbinio kompiuterio, niekam nematant įsirašė įvykio vaizdo įrašą, kuris leido jam formuoti savo parodymus, taip kenkiant ikiteisminio tyrimo objektyvumui, rodo, kad kaltinamasis, kuriam jo tarnyba policijoje suteikia valdingus įgalinimus, tame tarpe ir kitų asmenų atžvilgiu, ir po įvykio neleistinai naudojosi savo tarnybine padėtimi.

Liudytojas D. E. – policijos pareigūnas, patvirtino, kad jo kolega A. U., būdamas susijaudinęs, priėjęs prie policijos tarnybinio automobilio sudavė sulaikytam nukentėjusiajam M.. Tai yra liudytojas patvirtino, kad nesant jokio pavojaus, apie kurį visą laiką tvirtino kaltinamasis, dėl niekaip nepateisinamos priežasties, stebint pašaliniams asmenims, kurių dalis taip pat žinojo, kad kaltinamasis yra policininkas, stebint ir kaltinamojo kolegai (-oms) – uniformuotam pareigūnui, akivaizdžiai kerštaudamas kaltinamasis viešoje vietoje dar kartą smūgiavo nukentėjusiajam į veido sritį.

Liudytoja V. K. – policijos pareigūnas, parodė, kad įvykio vietoje kaltinamasis keikėsi, jo kraujas virė, jis bandė atidaryti tarnybinio automobilio, kuriame sėdėjo sulaikytas asmuo, duris, ieškojo savo mušeikų, gal būtų toliau mušęsis, teko jį raminti. Paskui matė kaltinamąjį ir komisariate, jis klausinėjo kur mušeikos, ar sulaikyti, kurioje jie kameroje, prašė įleisti į kamerą pasikalbėti, bet jam buvo pasakyta, kad jų čia nėra, liepta važiuoti namo. Tai yra liudytojas patvirtino sąmoningai agresyvų kaltinamojo elgesį.

Iš peržiūrėto vaizdo/garso įrašo, kuriame nufilmuota Didžioj gatvė, kurioje vyko konfliktas, matyti, kad nuo pat konflikto pradžios kaltinamasis, nors turėjo galimybę, nei norėjo pasišalinti siekdamas išvengti jau tuo laiku kilusio konflikto, nei iki pirmo jam suduoto A. M. smūgio (22:02:48) šalinosi, ilgą laiką (nuo 21:34 iki 22:02) dalyvavo gatvėje besiaiškinusiųjų kompanijoje, besiaiškinant kaltinamojo pusėje buvęs mėlynai vilkėjęs asmuo stumdėsi su M., jį pargriovė (21:49:25), o konfliktui prie gimnazijos nuslopus, pats kaltinamasis jį pratęsė pribėgdamas ir iš nugaros smūgiuodamas (22:04:40) visiškai jokio pavojaus nekeliančiam nukentėjusiajam, kuris susikišęs rankas į kišenes ėjo paskui brolį. Kaltinamasis pats aktyviai dalyvavo po jo nokautuoto ir nugriuvusio nukentėjusiojo prasidėjusiose muštynėse, kuriose mušėsi su nukentėjusiojo broliu, pats aktyviai puolamai vartojo fizinį smurtą. O atvykus policijai, kaltinamasis vienintelis garsiai keikėsi, smūgiavo policininkų sulaikytam nukentėjusiajam (22:11:13), po ko toliau keikėsi, kvietė ateiti čia, buvo nuolat tramdomas kolegos policijos pareigūno, kaip tai matyti iš nufilmuotos medžiagos. Iš filmuotos vaizdo medžiagos matyti, kad kaltinamasis, nors ir tvirtino daug ko neprisimenantis jau po pirmo patirto smurtinio smūgio, tvirtino buvęs praradęs ir sąmonę, tačiau priešingai savo nurodytai būklei įvykio metu judėjo aktyviai, sąmoningai, tikslingai smūgiuodamas, o atvykus policijai keikėsi, kvietė ateiti čia – taip aiškiai siekdamas toliau skatinti konfliktą, spirdamasis nesėdo į greitąją medicinos pagalbą, priešinosi, tąsėsi su jį į greitąją medicinos pagalbą norinčiu įsodinti kitu policijos pareigūnu, todėl kaltinamojo neatsakinėjimas į tam tikrus teisiamajame posėdyje užduodamus klausimus motyvuojant, kad dėl patirto smurto jis įvykio aplinkybes prisimena tik fragmentiškai, teismo neįtikino. Iš peržiūrėto vaizdo įrašo matyti, kad visi muštynėse dalyvavę asmenys, tame tarpe ir kaltinamasis, buvo akivaizdžiai girti, kas, teismo įsitikinimu, ir sąlygojo kaltinamojo netinkamai pasirinktą elgesio variantą.

Iš policijos automobilyje daryto vaizdo/garso įrašo girdėti, kad kaltinamasis, kuris patvirtino, kad tai greičiausiai jo balsas, buvo nusiteikęs aiškiai agresyviai, viešoje vietoje, prie atvykusių kolegų, prie situaciją stebinčių kitų pašalinių asmenų, nesugebėjo valdytis, nuolat keikėsi.

Iš pranešimų BPC duomenų, garso įrašų matyti, kad policija buvo kviečiama motyvuojant, jog vyksta muštynės, o ne dėl asmens užpuolimo.

Sprendžiant dėl būtinosios ginties buvimo/nebuvimo.

Asmuo, vadovaujantis BK 28 straipsnio 1 dalimi, turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kuris turi būti realus ir akivaizdus, t. y. egzistuoti objektyviai, būti prasidėjęs ar tiesiogiai grėsti besiginančiojo teisėms.

Nors kaltinamasis, prisipažinęs, kad nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, nurodytą kaltinime, tvirtino, kad taip pasielgė veikdamas būtinosios ginties sąlygomis, tačiau, teismo įsitikinimu - kuris pagrįstas byloje išnagrinėtų įrodymų visuma, kaltinamojo smurtinė veika šiuo atveju nėra ir negali būti vertinama kaip būtinoji gintis.

Išnagrinėjus visą įvykio situaciją nuo pat pradžių byloje buvo nustatyta, kad konfliktas kilo, kai nukentėjusysis nepadavė rankos kaltinamajam motyvuodamas, kad su policininku nesisveikins, kas lėmė kaltinamojo įsižeidimą, kaip tai nurodė liudytojai. Kilusio konflikto metu abi pusės viena kitos atžvilgiu pradėjo naudoti necenzūrinius žodžius, kaip tai taip pat patvirtino liudytojai, o po to, kai kavinės darbuotoja paprašė išeiti, ties patys asmenys ilgą laiką aiškinosi miesto gatvėje. A. U., priešingai nei tvirtino, į taksi automobilį nėjo, nesėdo, net iki tos vietos, kur yra įsukimas į kaltinamojo nurodytą aikštelę, priėjęs nebuvo ir net nebandė ten eiti. Tas akivaizdžiai matyti iš vaizdo įrašo. Aiškinimosi metu du asmenys (nukentėjusysis ir jo brolis) buvo iš vienos konflikto pusės, kiti du (kaltinamasis ir kartu su juo buvęs asmuo, vilkėjęs mėlynos spalvos šortais) buvo iš kitos besiaiškinančiųjų grupės. Tai yra besiaiškinančių tarpusavyje abiejų pusių asmenų skaičius buvo lygus, asmenys buvo lygiareikšmėje padėtyje.

Tarpusavio aiškinimuisi besitęsiant, nukentėjusysis pirmasis sudavė smūgį kaltinamajam, kuris po smūgio nenugriuvo, ėmė trauktis miesto kameros filmuojama gatve eidamas atbulomis ir bandydamas skambinti telefonu, tai yra veikdamas sąmoningai ir adekvačiai. Nežiūrint šiek tiek besiskiriančių apklaustų įvykį mačiusių asmenų parodymų, visa tai, kas vyko toliau, objektyviausiai atsispindi muzikos mokyklos kameros filmuotame gatvės ir joje vykusio veiksmo vaizdo įraše, todėl jokie kaltinamojo motyvai ir argumentai, peržiūrėjus vaizdo medžiagą, nebetenka vertės. Tai yra iš nufilmuoto vaizdo įrašo matyti, kaip nukentėjusysis A. M. ir jo brolis K. B. sankryžoje ties gimnazija pasuka į šoną - į šalutinį keliuką į dešinę, nusisukę eina nuo Didžiosios gatvės viduryje tebestovinčio kaltinamojo, iš ko galima daryti pagrįstą išvadą, kad konflikte su kaltinamuoju toliau dalyvauti jie nebeketino, neatsisukinėjo, į kaltinamąjį nebereagavo, tačiau kaltinamasis, likęs vienas stovėti gatvės viduryje, iš nugaros pribėgo prie nukentėjusiojo, kuris ėjo susikišęs rankas į kišenes ir nekreipdamas jokio dėmesio į kaltinamąjį, ir sudavė nukentėjusiajam tokio stiprumo smūgį, nuo kurio nukentėjusysis nukrito bei liko gulėti ant žemės. Būtent šis kaltinamojo veiksmas eliminuoja bet kokią galimybę šį ir po to sekusius tolesnius jo veiksmus vertinti kaip būtinąją ginti. Būtent kaltinamasis, nors buvo ir šiuo metu yra policijos pareigūnas, kuriam ir ne darbo metu keliami didesni reikalavimai, savo akivaizdžiai neteisėtu veiksmu iš nugaros užpuldamas ir nokautuodamas nueinantį nukentėjusįjį, išprovokavo tokią tolesnę situaciją, kuri peraugo į aktyvias abipuses muštynes, kurių metu nukentėjusiojo A. M. brolis K. B. mušėsi su kaltinamuoju, bandė kaltinamąjį nustumti nuo nukentėjusiojo, o kaltinamasis ne tik aktyviai mušėsi su nukentėjusiojo broliu, griūdamas ir vėl pats puldamas, bet pribėgdamas vis įspirdavo į ant žemės gulintį, keltis bandantį nukentėjusįjį A. M., pavojingai taikydamas ir pataikydamas, kaip tai matyti ir iš filmuotos medžiagos, ir iš teismo medicinos specialisto išvados, nukentėjusiajam į galvą, tai yra į gyvybiškai svarbią žmogui kūno vietą. Muštynėse visi vienodai mušėsi rankomis ir kojomis, jokie pavojingi įrankiai, kurie būtų kėlę realų pavojų kuriai nors vienai pusei ar leidę tai pusei jaustis pranašesnei, nei iš vienos besimušusių pusės naudojami nebuvo. Konkrečiu atveju kaltinamojo veikos kvalifikacijai neturi reikšmės, kuris iš dalyvavusių muštynėse buvo agresyvesnis, nes konfliktas buvo abipusis, jo metu visi besimušę asmenys veikė puolamai. Tai, kad į konfliktą įsijungus Ž., prieš kaltinamąjį stojo jau du asmenys, kurie įgijo jėgos persvarą, įtakos kaltinamojo veikos kvalifikacijai, atsižvelgiant į kaltinamojo veiksmų priešistorę, neturi. Be to, kaltinamojo veiksmus, teismo vertinamus ne kaip būtinąją gintį - dar akivaizdžiau iliustruoja ir paskutinis kaltinamojo smurtinis veiksmas nukentėjusiajam – į nukentėjusiojo kūną - veido sritį, kaltinamojo suduotas smūgis (ne stūmimas - kaip tvirtino kaltinamasis), kuris buvo atliktas prie policijos pareigūnų tarnybinio automobilio, į įvykio vietą atvykusių kolegų – policijos pareigūnų akivaizdoje, kaip tai patvirtino liudytoju apklaustas policijos pareigūnas D. E.. Šį niekaip nepateisinamą kaltinamojo smurtinį veiksmą - kai nukentėjusysis A. M. jau buvo sulaikytas, o šalia stovėjo pakankamai daug pašalinių asmenų - kurio vieno jau pakanka kaltinamojo veiką kvalifikuoti pagal BK 284 str., patvirtina ir teismo jau paminėtas nufilmuotas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kad kaltinamajam priėjus prie policijos automobilio stovinčio nukentėjusiojo, nukentėjusysis staiga dėl A. U. judesio atšlijo, po ko kaltinamąjį nuo nukentėjusiojo nusivedė policijos pareigūnas, taip pat patvirtina ir vaizdo/garso įrašas iš policijos tarnybinio automobilio, iš kurio matyti/girdėti, kaip keikdamasis kaltinamasis atlieka veiksmą, dėl kurio staiga kyla sumaištis.

Taigi pats kaltinamasis, konfliktui jau buvus nuslopusiam, toliau, teismo įsitikinimu -siekdamas atkeršyti dėl įžeistos savigarbos, todėl elgdamasis chuliganiškai, savo veiksmais išprovokavo muštynes ir tolesnį smurtą prieš save patį, dėl ko taip pat, kaip ir nukentėjusysis, buvo sužalotas, už ką kaltinamąjį sužaloję asmenys taip pat buvo nuteisti. Būdamas pareigūnu, todėl žinodamas kaip elgtis tokio pobūdžio konfliktinėse situacijose, tačiau pasirinkdamas veikti neteisėtai ir neteisėtu elgesiu toliau eskaluoti kilusį, tačiau, kaip minėta, nuslopusį konfliktą, viešoje vietoje pats aktyviai dalyvaudamas muštynėse, kaltinamasis neabejotinai privalėjo suvokė ir suvokė pavojingą savo neteisėtos, todėl nusikalstamos veikos, pobūdį, numatė - nes elgėsi tikslingai, kad dėl jo veikimo gali kilti BK 284 straipsnyje nustatyti padariniai, tai yra bus pažeista visuomenės rimtis/tvarka, tačiau neteisėto elgesio nenutraukė ir sąmoningai leido padariniams atsirasti, todėl veikė tiesiogine tyčia. A. U. lygiai taip pat pažeidė viešąją tvarką, kaip ir K. B., J. Ž. ir nukentėjusysis A. M.. Tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių yra priežastinis ryšys. Dėl abipusių muštynių kilo sumaištis ir chaosas, nukentėjęs buvo sužalotas, aplinkiniai asmenys buvo priversti sureaguoti į konfliktą, jautėsi nemaloniai, buvo kviečiamos specialios tarnybos, tai yra viešoje vietoje kaltinamasis įžūliu elgesiu pademonstravo nepagarbą aplinkiniams/aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, padarydamas baigtą nusikaltimą.

Kadangi teismas nustatė, jog tarp įvykyje dalyvavusių asmenų įvyko muštynės, o pagal teismų praktiką muštynėse paprastai besiginančiųjų nėra, teisė į būtinąją gintį muštynių metu kaltinamajam nekilo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-684/1999, Nr. 2K-76/2011, 2K-273/2012, 2K-489/2011, 2K-501/2013, 2K-92/2014), todėl byla kaltinamojo atžvilgiu negali būti nutraukta esant BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytai aplinkybei (BK 28 straipsnio 2 dalis), dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas.

Teismas kaltinamojo aiškinimą, kad jis savo elgesiu siekė gintis pats ir apginti visuomenę, vertina kaip deklaratyvų ir nepagrįstą. Tai įrodo aplinkybė, kad kaltinamasis tuo laiku, kai gintis nebuvo jokios būtinybės ir pagrindo, nes jo atžvilgiu nebebuvo jokio pavojingo kėsinimosi, iš nugaros smūgiavo nueinančiam ir konflikte nebedalyvaujančiam nukentėjusiam; įrodo ir aplinkybė, kad nukentėjusysis ir su juo buvę asmenys kitų visuomenės narių atžvilgiu neteisėtai nesielgė ir to daryti net nesiekė, tai yra nebuvo jokios pavojingos grėsmės kitiems visuomenės nariams, juolab, kad kaltinamasis dėl girtumo, kaip tai matyti iš vaizdo įrašo, pats sunkiai stovėjo ant kojų. Jei kaltinamasis siekė sulaikyti jį įžeidusį ir vieną smūgį sudavusį nukentėjusįjį, tai tas negalėjo būti atlikta tokiu neadekvačiu smurtiniu būdu, be to nebuvo ir tokios būtinybės, nes kaltinamasis dėl tarnybos žinojo asmens (-ų) anketinius duomenis, todėl jo (-ų) identifikavimo problema kilusi nebūtų.

Kadangi kaltinamojo viešoje vietoje dėl chuliganiškų paskatų nukentėjusiojo atžvilgiu neteisėtai panaudoto fizinio smurto turinys buvo įrodytas anksčiau aprašytų nukentėjusiojo, liudytojų, įspėtų dėl melagingų parodymų davimo, parodymais bei rašytiniais įrodymais, kurių pats objektyviausias, kaip tai buvo pasisakyta, yra įvykio vaizdo įrašas, nesant jokio pagrindo kaltinamojo veiksmų vertinti kaip būtinosios ginties ar būtinojo reikalingumo, teismas daro išvadą, kad A. U. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimą).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, nes teismas daro išvadą, jog tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, duodamas parodymus kaltinamasis pats pripažino, kad jautėsi apsvaigęs dėl pavartoto alkoholio.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas nesunkus, tyčinis, baigtas nusikaltimas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas pavartotas iš keršto; į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis (1 t., b. l. 137-144): dirba (duomenys neskelbtini), neteistas, 5 metų bėgyje tris kartus baustas administracinėmis nuobaudomis už KET pažeidimus (viršytą greitį, vairavimą automobilio, kuris neregistruotas ir nedraustas), nuobaudos galioja, ne visos baudos sumokėtos, sveikas.

Kaltinamajam, kuris, teismo įsitikinimu, savo elgesiu, nors ir ne darbo metu, tačiau įvykio vietoje išsiviešinęs ir daugeliui asmenų, kaip tai matyti iš bylos medžiagos - žinomas kaip policininkas, pažeminusiam policijos pareigūno - kuriam ir ne darbo metu keliami aukštesni moraliniai reikalavimai - vardą, nepriklausomai nuo to, kad jis teisiamas pirmą kartą, negali būti skiriamos švelniausios bausmės (viešieji darbai ar bauda, jis nesumokėjęs ir paskutinės administracinės baudos). Kaltinamajam už nusikaltimą skirtina laisvės apribojimo bausmė (BK 48 str.), vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, nepriklausomai nuo to, kad nėra atsakomybę lengvinančių, o yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, skiriant bausmę mažesnę, nei galimos skirti bausmės vidurkis (BK 54 straipsnio 3 dalis), pirmą kartą teisiamam kaltinamajam skiriant vieną įpareigojimą.

Kardomoji priemonė.

Byloje nebuvo paskirta.

Civilinis ieškinys.

Nukentėjusysis A. M. pareiškė 1000 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 57). Neturtinę žalą grindė fiziniu skausmu, nepatogumais. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jam buvo padaryti veido sumušimai, apibrozdinimai, burnoje 2-3 cm įplyšimas, po akimi kraujosruva, jam skaudėjo. Dėl sužalojimų turėjo būti namuose, dėl išvaizdos negalėjo eiti į viešumą, buvo gėda dėl tokios išvaizdos, patyrė nepatogumus dėl to, kad dėl sužalojimų pradžioje sunkiai galėjo valgyti.

Tai, kad nukentėjusysis buvo sužalotas, be liudytojų parodymų patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad sužalojimai nukentėjusiajam galėjo būti padaryti ne mažiau kaip keturių trauminių poveikių pasėkoje.

Kaltu neprisipažinęs kaltinamasis su civiliniu ieškiniu nesutiko.

Neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas (CK 6.250). Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala pagal CK 6.250 str. 1 d. – tai ne tik asmens fizinis skausmas, bet ir dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo remtis CK 6.250 str. 2 d.

Byloje išnagrinėtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis tyčia nukentėjusiojo atžvilgiu vartojo fizinį smurtą, spardė ir į galvą, nukentėjusįjį sužalojo, tai yra nukentėjusysis, taip pat, kaip ir muštynių metu kaltinamasis, buvo sužalotas, patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus. Todėl visa tai patvirtina, kad nukentėjusiajam neturtinė žala padaryta buvo.

Kaltinamasis sveikas ir darbingas, turtinės žalos iš jo priteisti neprašoma.

Kadangi pagal CK 6.250 straipsnį neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas, o ne nukentėjusysis, neturi būti vartojama sąvoka – neturtinės žalos sumažinimas, todėl teismas nustato, kad nukentėjusiajam atlygintinas neturtinės žalos dydis yra 400,00 Eur, toks dydis, teismo įsitikinimu, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, neprieštarauja teismų praktikai, suma neturtinei žalai atlyginti priteistina iš kaltinamojo nukentėjusiajam, nes žala priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo kaltais veiksmais (BPK 115 straipsnis).

Daiktiniai įrodymai.

5 (penki) CD su vaizdo/garso įrašais, tai yra: 1- perlūžęs CD su vaizdu iš Didžiosios gatvės, filmuota iš muzikos mokyklos kameros (pakuotė Nr. 1 prie 1 bylos tomo); 2 – CD su vaizdo/garso įrašu iš policijos tarnybinio automobilio (pakuotė Nr. 2 prie 1 bylos tomo); 3 – papildomai vietoje perlūžusio prokuroro pateiktas CD su vaizdu iš Didžiosios gatvės, filmuota iš muzikos mokyklos kameros (2 t., b. l. 38); 4 – CD su garso įrašais iš Bendrojo pagalbos centro (2 t., b. l. 44); 5 – papildomas CD su vaizdu iš Didžiosios gatvės, filmuota iš muzikos mokyklos kameros (3 t., b. l. 82); paliktini toliau saugoti byloje.

Proceso išlaidos.

Sutinkamai su BPK 103 str., proceso išlaidomis, kurios yra pagrįstos dokumentais: pažyma apie pašto išlaidas, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos, apmokant nukentėjusiajam 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų bei tarnybos pažyma apie antrinės teisinės pagalbos išlaidas (2 t., b. l. 60; 3 t., b. l. 63), pripažintinos 12,20 Eur pašto išlaidos bei 338,72 Eur išlaidos už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajam, todėl priteistinos iš kaltinamojo valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimas), ir nuteisti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmės metu įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Išaiškinti, kad nuteistasis privalo: be bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti institucijai nurodytos savo gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus (-ą) įpareigojimus (-ą), nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus (-ą). Išaiškinti, kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę (nevykdo įpareigojimų (-o)), ši bausmė jam gali būti pakeista į su laisvės atėmimu susijusią bausmę.

Priteisti iš kaltinamojo A. U. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. M., gim. (duomenys neskelbtini), 400,00 Eur (keturių šimtų eurų 00 ct) neturtinę žalą.

Daiktinius įrodymus – 5 (penkis) CD su vaizdo/garso įrašais, tai yra: 1- perlūžusį CD su vaizdu iš Didžiosios gatvės; 2 – CD su vaizdo/garso įrašu iš policijos tarnybinio automobilio; 3 – papildomai prokuroro pateiktą CD su vaizdu iš Didžiosios gatvės; 4 – CD su garso įrašais iš Bendrojo pagalbos centro; 5) papildomą CD su vaizdu iš Didžiosios gatvės, saugomus byloje, palikti toliau saugoti byloje.

Priteisti iš kaltinamojo A. U. valstybei proceso išlaidas: – 12,20 Eur (dvylika eurų 20 ct) teismo pašto išlaidų (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5660) ir 338,72 Eur (tris šimtus trisdešimt aštuonis eurus 72 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajam išlaidų (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630). Išaiškinti, kad nesumokėjus ir nuosprendžiui įsiteisėjus išieškojimas perduodamas vykdyti antstoliui.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus (išaiškinti, kad teikiant apeliacinį skundą, jame turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).