Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Vitos Valeckaitės ir Jolantos Vėgelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. P. skundą atsakovei valstybės įmonei Registrų centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ ir N. Š. dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja 1993 m. gruodžio 10 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 37, 40).

VMSA 2019 m. sausio 23 d. gavo N. Š. prašymą išduoti pažymą dėl turtinio vieneto formavimo (1 t., b. l. 100), prie prašymo N. Š. pateikė: UAB „Sagela“ projekto vadovo M. B. parengtą naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schemą, apie pastate, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – gyvenamoji, atskiro nekilnojamojo turto kadastro objekto formavimą gyvenamosios (butų) paskirties patalpose, pažymėtose schemoje 109E-1, 109E-2, 109E-3, 109E-4 su bendro naudojimo patalpomis 109ABCDE-6, 109ABCDE-10, 109ABCDE-11, 109ABCDE-12 ir rūsiu. Patalpos formuojamos: prijungiant prie gyvenamosios (butų) paskirties patalpų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalį bendrojo naudojimo patalpos 109ABCDE-10; bendrąjį aiškinamąjį raštą (1 t., b. l. 102–106); Nekilnojamojo turto registro išrašą – pažymėjimą (1 t., b. l. 107, 108); inventorinę bylą (1 t., b. l. 109–114); projekto vadovo išsilavinimą patvirtinantį dokumentą (1 t., b. l. 131); namo pirmojo ir antrojo aukšto planus (1 t., b. l. 132, 133); 2012 m. gegužės 11 d. pirkimo- pardavimo sutartį, kurios pagrindu N. Š. nuosavybės teise įgijo butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 25,07 kv. m ploto su rūsiu ir bendrojo naudojimo patalpomis, pažymėtomis plane 109ABCDE-6, 109ABCDE-10, 109ABCDE-11, 109ABCDE-12 (27/100), t. y. 6,50 kv. m, pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 119–122); 2018 m. lapkričio 19 d. sutartį Nr. 2­8533 ir 2018 m. gruodžio 19 d. susitarimą, kurių pagrindu N. Š. įgijo L. J. S. priklausančias dalis bendro naudojimo patalpų, pažymėtų plane 109ABCDE-6 (36/100 iš 7,21 kv. m), t. y. 2,60 kv. m; 109ABCDE-10 (36/100 iš 8,23 kv. m), t. y. 2,96 kv. m; 109ABCDE-11 (36/100 iš 4,14 kv. m), t. y. 1,49 kv. m, iš viso – 7,05 kv. m (1 t., b. l. 115–118, 123–125).

VMSA Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyrius 2019 m. vasario 20 d. N. Š. išdavė Pažymą, kurioje nurodoma, kad pagal N. Š. pateiktą naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schemą, kurią parengė projekto vadovas M. B., pastate, kurio adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – gyvenamoji, atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamos gyvenamosios (butų) paskirties patalpos, pažymėtos schemoje 109E-1, 109E-2, 109E-3, 109E-4 su bendro naudojimo patalpomis 109ABCDE-6, 109ABCDE-10, 109ABCDE-11, 109ABCDE-12 ir su rūsiu (1 t., b. l. 101). Pažymoje, be kita ko, nurodyta, kad patalpos formuojamos prijungiant prie gyvenamosios paskirties patalpų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalį bendrojo naudojimo patalpos 109ABCDE-10. Minėta Pažyma patvirtinama, kad Pažymoje nurodytos patalpos gali būti naudojamos pagal paskirtį.

Komisija 2019 m. liepos 1 d. priėmė sprendimą Nr. S-39911(1.10), kuriuo pareiškėjos skundą atmetė (1 t., b. l. 10–14, 18–19). Komisija sprendime nustatė, kad N. Š. nuosavybės teise iki ginčijamų sprendimų priėmimo priklausė 63/100 dalys, t. y. 5,18 kv. m patalpos 109ABCDE-10 (8,23 kv. m) (27/100 dalys įgytos 2012 n. gegužės 11 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2-2220 ir 36/100 dalys įgytos 2018 m. lapkričio 19 d. sutartimi Nr. 2­8533), Savivaldybei priklausė 1,49 kv. m ir pareiškėjai priklausė 1,56 kv. m patalpos 109ABCDE-10 (8,23 kv. m). Sprendime pažymėta, kad N. Š. kartu su 2019 m. balandžio 3 d. prašymu pateikė visus būtinus dokumentus Buto kadastro ir registro duomenų patikslinimui, t. y. pateikė ND bylą ir Pažymą, kurių pagrindu iš patalpos 109ABCDE-10 buvo atidalinta patalpa 109E-4 (3,39 kv. m). Po patalpos 109ABCDE pertvarkymo jos plotas yra 4,54 kv. m ir ji nuosavybės teise priklauso N. Š. (1,49 kv. m), Savivaldybei (1,49 kv. m) ir pareiškėjai (1,56 kv. m).

Iš proceso šalių paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja ginčą iš esmės kelia dėl to, ar teisėtai Nekilnojamojo turto registre buvo patikslinti Buto kadastro ir registro duomenys, ar pakako dokumentų Buto kadastro ir registro duomenų patikslinimui, ar Buto kadastro ir registro duomenų tikslinimas galėjo būti atliktas neturint pareiškėjos, kuri yra Namo bendrojo naudojimo patalpų bendraturtė, sutikimo.

Pagal Registro įstatymo 23 straipsnio 1 ir 2 dalį, prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o kai registruojamos kitos daiktinės teisės, taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai – šių teisių turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu. Prašymą asmuo paduoda pats arba per savo atstovą, turintį įstatymų nustatyta tvarka išduotą įgaliojimą. Kartu su prašymu turi būti pateikiami Registro įstatymo 22 straipsnyje nurodyti dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą: 1) valstybės institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) įstatymų nustatytų institucijų ar pareigūnų sprendimas areštuoti turtą, o įsigaliojus Turto arešto aktų registro įstatymui – turto arešto aktų registro dokumentai; 4) nekilnojamojo daikto savininko santuokos, ištuokos, vardo, pavardės pakeitimo, mirties liudijimas; 5) paveldėjimo teisės liudijimas; 6) teismo pranešimas apie civilinės bylos dėl nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto teisinio statuso iškėlimą; 7) rašytiniai sandoriai; 8) nekilnojamojo daikto pardavimo varžytinėse, aukcione sutartis (aktas); 9) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 10) kiti įstatymų nustatyti dokumentai.

Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, gavęs prašymą atlikti Nekilnojamojo turto registro tvarkymo veiksmus pagal pateikus teisės aktuose nurodytus dokumentus, nagrinėja, ar nėra Kadastro įstatymo 14 straipsnyje ir Registro įstatymo 29 straipsnyje nurodytų aplinkybių. Tokių aplinkybių nenustačius, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neturi pagrindo atsisakyti vykdyti prašymą.

Registro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata yra nurodyta ir Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.262 straipsnyje. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Pagal Registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalį Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.

Registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, jog į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius – papildytų. To paties įstatymo 2 dalyje nurodyta, kad techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus.

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turi išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu įrašomi duomenys, įregistruojamos daiktinės teisės į Nekilnojamojo turto registrą. O duomenys Nekilnojamojo turto registre gali būti ištaisyti tik dviem atvejais: 1) kai Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti; 2) kai, įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, yra padaromos techninės klaidos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad Nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (žr., pvz., LVAT 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011; kt.). Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra tik išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus (žr., pvz., LVAT 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2342-520/2017).

LVAT praktikoje taip pat pažymėta, kad reikalavimas, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius – papildytų, gali būti pripažintas tenkintinu tik tuo atveju, jei būtų pateikti įrodymai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie nuosavybės teisę neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti arba kad, įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, buvo padarytos techninės klaidos, t. y. nekeičiant atsakovo priimtų sprendimų dėl daiktinės teisės registravimo, išregistravimo bei dokumentų, kurių pagrindu daiktinė teisė įregistruota (LVAT 2015 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3287-602/2015). Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad suinteresuoti asmenys turi teisę kreiptis į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio pagrindu dėl klaidingai įrašytų duomenų ištaisymo, jei ginčo duomenų neatitikimas registro tvarkytojui pateiktiems dokumentams buvo akivaizdus (žr., pvz., LVAT 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-157-492/2017).

Minėtas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, jog Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą perkėlimas.

Kaip iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, N. Š. nuosavybės teise iki ginčijamų Registrų centro 2019 m. balandžio 11 d. ir 2019 m. balandžio 15 d. sprendimų priėmimo priklausė 63/100 dalys, t. y. 5,18 kv. m patalpos 109ABCDE-10 (8,23 kv. m) (27/100 dalys įgytos 2012 m. gegužės 11 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2-2220 ir 36/100 dalys įgytos 2018 m. lapkričio 19 d. sutartimi Nr. 2-8533 ir 2018 m. gruodžio 19 d. susitarimu), Savivaldybei priklausė 1,49 kv. m ir pareiškėjai priklausė 1,56 kv. m patalpos 109ABCDE-10 (8,23 kv. m). Nagrinėjamu atveju N. Š., siekdama, kad būtų patikslinti Buto kadastro ir registro duomenys, Registrų centrui pateikė 2019 m. balandžio 3 d. prašymą, prie kurio pridėjo ND bylą ir Pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų) galimybę naudoti pagal paskirtį. Registrų centras, įvertinęs, kad N. Š. su prašymu pateikti dokumentai yra tinkami, 2019 m. balandžio 11 d. sprendimais, įformintais registro įrašais, patikslino Buto ir gyvenamojo namo kadastro duomenis, 2019 m. balandžio 15 d. sprendimu, įformintu registro įrašu, patikslino Buto registro duomenis.

Taigi bylos duomenys patvirtina, kad Registrų centrui prašymą patikslinti Buto kadastro ir registro duomenis pateikė Buto savininkė – N. Š. Kartu su prašymu ji pateikė ND kadastro duomenų bylą ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą Pažymą apie naujai suformuoto nekilnojamojo turto kadastro objekto (patalpos (-ų) galimybę naudoti pagal paskirtį. Šie Buto savininkės N. Š. pateikti Registrų centrui dokumentai atitinka Kadastro įstatymo 7 ir 12 straipsniuose nurodytus dokumentus, kurie yra pagrindas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui atlikti Nekilnojamojo turto registro tvarkymo veiksmus.

Teismas, įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą bei N. Š. Registrų centrui su 2019 m. balandžio 3 d. prašymu pateiktus dokumentus, daro išvadą, kad Registrų centras neturėjo pagrindo atsisakyti vykdyti šį prašymą. Registrų centras, nustatęs, kad nėra Kadastro įstatymo 14 straipsnyje ir Registro įstatymo 29 straipsnyje nurodytų aplinkybių ir pagal N. Š. prašymą, atsižvelgęs į kompetentingos institucijos (VMSA) išduotą Pažymą, patikslindamas Buto ir gyvenamojo namo registro ir kadastro duomenis, veikė savo kompetencijos ribose ir teisės aktų nepažeidė.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja kelia esminį argumentą, dėl ko, pareiškėjos vertinimu, ginčijami atsakovės sprendimai yra neteisėti – kad Registrų centras, prieš priimdamas ginčijamus 2019 m. balandžio 11 d. ir 2019 m. balandžio 15 d. sprendimus, turėjo pareikalauti, kad būtų pateikti visų bendrasavininkų sutikimai dėl bendro naudojimo patalpos atidalinimo.

Minėta, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamo turto registrą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo. Nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio. Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra tik išviešinti nekilnojamuosius daiktus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja nenurodė ir byloje nenustatytos Kadastro įstatymo 14 straipsnyje ir Registro įstatymo 29 straipsnyje nurodytos aplinkybės, kurioms esant kadastro ir registro tvarkytojas atsisako įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenis. Pažymėtina ir tai, kad Kadastro įstatymo 12 straipsnyje ir Registro įstatymo 22 straipsnyje, kuriuose nurodyti Registrų centrui pateikiamų dokumentų sąrašai, norint įrašyti arda pakeisti registro ir kadastro duomenis, nėra nurodomas dokumentas – bendrasavininkio sutikimas.

Taip pat pažymėtina, kad pagal Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo” 119 punktą, pažyma apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų) ar statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį išduodama, jei patalpos savininkas kreipiasi į savivaldybę su prašymu išduoti tokią pažymą ir pateikia šiuos dokumentus: schemą, rašytinius patalpos (-ų) ar statinio (-ių) savininkų ar valdytojų sutikimus, patalpos (-ų) ar statinio (-ių) kadastro duomenų bylą (-ų) ar jos (jų) kopiją (-as) (iki patalpos pertvarkymo). Taigi esant pagrindui, pareigą pareikalauti nurodomus sutikimus turi pažymą išdavusi institucija, o ne Registrų centras.

Šiuo aspektu teismas pažymi, kad LVAT savo jurisprudencijoje ne kartą pažymėjo, kad viešojo administravimo subjektų veikla turi būti vykdoma tik jiems priskirtos kompetencijos ribose (lotynų kalba – intra vires), o bet kokie viešojo administravimo subjektų veiksmai ar sprendimai, priimti viršijant nustatytą kompetenciją (lotynų kalba – ultra vires), pripažįstami neteisėtais (žr., pvz., 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-1486/2010; 2016 m. liepos 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1391-756/2016). Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad Registrų centras veikė savo kompetencijos ribose ir teisės aktų nustatyta tvarka.

Iš pareiškėjos skunde nurodomų aplinkybių matyti, jog pareiškėja laiko, kad yra pažeista jos, kaip pastato bendrojo naudojimo objektų bendraturtės, daiktinė teisė į bendrąją dalinę nuosavybę, galimai neteisėtai, negavus jos sutikimo, atidalinant N. Š. nuosavybėn bendrojo naudojimo patalpos dalį, suformuojant atskirą nekilnojamąjį daiktą bei jį įregistruojant N. Š. nuosavybės teise. Tokio pobūdžio ginčas yra ginčas tarp bendraturčių dėl daiktinės teisės, o, kaip minėta, Registrų centras tokių ginčų nesprendžia. Ginčai dėl daiktinės teisės sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka bendrosios kompetencijos teisme.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą bei nurodytą teismų praktiką, daro išvadą, kad skundžiami sprendimai atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, tiek specialųjį teisinį reglamentavimą – Kadastro įstatymo ir Registrų įstatymo nuostatas. Teismas nenustatė kitų ginčijamų sprendimų panaikinimo pagrindų, nustatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnyje. Ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti bei nėra pagrindo jų naikinti, todėl remiantis anksčiau šiame teismo sprendime išdėstytais motyvais, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo N. Š. pateikė prašymus atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 3 dalį, tuo atveju, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Ši norma išreiškia Lietuvos administraciniame procese vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., LVAT 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015). Taigi tuo atveju, kai teisminiame ginče galutinis rezultatas yra palankus trečiajam suinteresuotam asmeniui, pareiškėjui kyla pareiga atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-673-662/2016).

Šiuo atveju, atmetus kaip nepagrįstą pareiškėjos skundą, nėra pagrindo tenkinti jos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Tuo tarpu trečiasis suinteresuotas asmuo N. Š. su pareiškėjos skundu nesutiko, taigi, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo N. Š. išlaidoms pagrįsti pateikė 2019 m. rugsėjo 16 d. teisinių paslaugų sutartį, pagal kurią advokatei Joditai Rapalavičienei pavesta parengti atsiliepimą administracinėje byloje Nr. I-4694-541/2019 (1 t., b. l. 140) bei 2019 m. rugsėjo 19 d. pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. 926676, iš kurio matyti, kad N. Š. minėtai advokatei už dokumento surašymą sumokėjo 250 Eur (1 t., b. l. 139).

ABTĮ 40 straipsnio 4 dalis įtvirtina, kad teismas gali nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas, kurių atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Rekomendacijų 7 punkte rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Lietuvos statistikos departamento oficialios statistikos portale skelbiama, kad 2019 m. I ketvirčio (t. y. užpraeito ketvirčio, skaičiuojant nuo 2019 m. rugsėjo mėn.) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 1 262,70 Eur. Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyta, kad už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinį (nagrinėjamu atveju – už atsiliepimo) parengimą rekomenduojamas maksimalus priteistino užmokesčio dydis sudarytų 3 156,75 Eur (2,5 x 1 262,70 Eur). Įvertinus N. Š. prašomą priteisti išlaidų sumą (250 Eur už atsiliepimo parengimą), darytina išvada, kad ji neviršija Rekomendacijų nurodyto maksimalaus dydžio, todėl ši suma priteistina iš pareiškėjos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos O. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiojo suinteresuoto asmens N. Š. prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas tenkinti.

Trečiojo suinteresuoto asmens N. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš pareiškėjos O. P. priteisti 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.