Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. D. apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutarimo A. D. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad 2015 m. kovo 6 d., apie 21 val. 50 min., (duomenys neskelbtini) gatvėje, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje šalia parduotuvės (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį VOLKSWAGEN SHARAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir, važiuodamas atbulas, atsitrenkė į A. K. automobilį VOLVO V40, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį apgadino, ir pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nepranešęs apie eismo įvykį nukentėjusiajam ar policijai, pasitraukė iš eismo įvykio vietos.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui neaišku, kodėl nebuvo pakviesti į apklausą A. M., V. K., E. L., kurią teisme apšmeižė D. P.. Teismas iškreipė R. D. kreipimosi į šį liudytoją prasmę. R. D., išgirdusi melagingus V. K. ir O. C. parodymus ir bijodama, kad jis bus paveiktas keisti parodymus, kaip ir įvyko, ji apeliavo į vienintelį liudytoją galinti dorai paliudyti apie įvykį, o ne prašė jo liudyti prieš V. K..

Nurodo, kad teismas nepagrįstai O. C. ir D. P. parodymų ATPK 187² straipsnio prasme niekaip nevertino, kas sudaro prielaidas skundžiamą nutarimą vertinti kaip nepagrįstą ir akivaizdžiai šališką. V. K. teiginys, kad jis 2015-03-06 apie 21 val. 40 min. nebuvo prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) paneigia R. L. liudijimas, tačiau teismas neišsiaiškino, kodėl V. K. meluoja ir bando išvengti administracinės atsakomybės, melagingai įskųsdamas A. D.. Teigia, kad liudytojų K. V., V. D., T. K. liudijimai kartu su nustatytomis aplinkybėmis, kurių teismas nevertino kaip įrodymų viseto, įrodo, kad jis 2015-03-06 nuo 17 val. iki 22 val. 30 min. buvo pas T. K., kur jai padėjo namų ūkyje. Pažeidimo metu prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) jis negalėjo būti. Todėl administracinėn atsakomybėn yra patrauktas nepagrįstai.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

Iš A. D. apeliaciniame skunde formuluojamų reikalavimų matyti, kad apeliantas savo kaltę dėl jam inkriminuotų pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje neigia, nesutinka su įrodymų vertinimu jo administracinio teisės pažeidimo byloje. Tvirtina, kad aptariamų pažeidimų jis nepadarė ir kartoja analogišką pirmosios instancijos teisme dėstytą versiją, kad jis nei dėl eismo įvykio, nei dėl pasišalinimo iš jo nėra kaltas, nes automobilį vairavo kitas asmuo, galimai V. K..

Apylinkės teismas, nagrinėdamas A. D. administracinio teisės pažeidimo bylą, betarpiškai ištyrė byloje esančius įrodymus: apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, liudytojus R. D., J. D., T. P., A. K., T. K., V. D., R. L., D. P., ištyrė rašytinius įrodymus, taip pat ir administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje administracinio teisės pažeidimo teisena dėl tų pačių pažeidimų nutraukta V. K. atžvilgiu, medžiagą, bei padarė pagrįstą išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina tą aplinkybę, jog automobilį vairavo ir iš įvykio vietos pasišalino būtent A. D..

Vertindamas A. D. padarytus pažeidimus, teismas vadovavosi byloje surinktais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 2), administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiu eismo įvykio vietos planu (adm. Bylos Nr. (duomenys neskelbtini) l. 5), nukentėjusio A. K. paaiškinimu (adm. Bylos Nr. (duomenys neskelbtini), l. 7), policijos pareigūno N. P. tarnybiniu pranešimu (adm. Bylos Nr. (duomenys neskelbtini), l. 25-26), J. D. (adm. Bylos Nr. (duomenys neskelbtini), l. 9) ir R. L. paaiškinimais (adm. Bylos Nr. (duomenys neskelbtini), l. 21), J. D. parodymais, duotais byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (adm. Bylos Nr. (duomenys neskelbtini), l. 52-53), jos parodymais duotais 2015 m. spalio 9 d. įvykusiame teismo posėdyje (b. l.28), liudytojos M. D. parodymais administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (adm. Bylos Nr. (duomenys neskelbtini), l. 63-64), R. L. parodymais byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (adm. Bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 5, l. 70-71), jos parodymais duotais 2015 m. lapkričio 4 d. (b. l. 54-55), Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytomis aplinkybėmis. Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamą procesinį sprendimą priėmė, atlikęs išsamų aukščiau aptartų duomenų vertinimą, detaliai argumentavo, nurodė kokiais įrodymais remiasi, kuriuos duomenis atmeta ir kokiais motyvais. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismo nutarimo turinys yra neaiškus, dviprasmiškas ar priimtas šališkai įvertinus surinktus duomenis.

Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teisme neigė jam inkriminuotų pažeidimų padarymo metu vairavęs automobilį ir pasišalinęs iš įvykio vietos, tvirtindamas, kad jis V. K. automobilį Volkswagen Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ėmė vairuoti tik 2015-03-06 nuo 23 val. 30 min. (b.l.14), tačiau šie teiginiai vertintini kaip gynybinė taktika, siekiant išvengti administracinės atsakomybės ir prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, kurių patikimumu neabejoja ir apeliacinės instancijos teismas.

Administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga neabejotinai nustatyta, kad būtent automobiliu Volkswagen Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2015-03-06 apie 21 val. 50 min. buvo atsitrenkta į automobilį Volvo V40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nukentėjusiojo Volvo V40 automobilio savininkas – A. K. (adm. Byla nr. (duomenys neskelbtini), b.l. 7) savo paaiškinime nurodė, kad 2015-03-06 savo automobilį įvykio vietoje paliko 2015-03-06 9 val., o apie 23 val. 50 min. pastebėjo, kad yra apgadintas priekinis bamperis, išdaužtas kairės pusės artimųjų šviesų žibintas.

Įvykį tiesiogiai stebėjo liudytojos J. D. ir M. D.. M. D. nurodė, kad ji su dukra J. D. apie 22 val. buvo prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), kur laukė traukiniu atvykstančios kitos dukros. Aikštelėje prie parduotuvės stovėjo trys – keturi automobiliai. Iš parduotuvės išėjęs asmuo, įsėdo į vairuotojo vietą ir besisukdamas atbulas atsitrenkė į kitą automobilį. Liudytoja patvirtino, kad automobilyje buvo trys asmenys – vairuotojas, galinėje keleivių vietoje sėdėjęs girtas vyriškis ir priekinėje keleivio vietoje sėdėjusi moteris. Nurodė, kad vairuotojas išlipo iš automobilio ir iš galinės keleivio vietos išlipęs vyriškis jam priekaištavo, ar šis nematęs gale stovinčio automobilio. Dukrai nubėgus į parduotuvę pasiteirauti, ar tai ne pardavėjų automobilis, pardavėjos išėjo ant laiptų ir šūktelėjo pažeidėjui išsikviesti policiją. Dukra užsirašė pažeidėjo automobilio numerį ir netrukus jos išėjo namo (adm. Byla Nr. (duomenys neskelbtini) b.l. 73).

Liudytoja J. D. nuosekliai tvirtino, kad į Volvo V 40 automobilį buvusį (duomenys neskelbtini) aikštelėje atsitrenkė būtent jos įvardytas automobilis, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Radusi vietiniame laikraštyje žinutę apie minėtos nakties įvykius ji kreipėsi į policijos pareigūnus ir paliudijo, kad matė visą įvykio eigą, t. y. kaip 2015-03-06 apie 21 val. 30 min. prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) esančioje aikštelėje automobilio, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas, kuris išėjęs iš parduotuvės įsėdo į automobilį ir pavažiavęs atbulomis atsitrenkė į kitą automobilį. Liudytoja, kaip ir M. D. nurodė, kad pažeidėjo automobilyje buvo trys asmenys, iš jų – viena moteris. J. D. patvirtino, kad po susidūrimo vairuotojas išlipo iš automobilio ir jį apžiūrėjo. Liudytoja ne tik A. D. atpažino kaip asmenį, kuris vairavo automobilį, kai juo buvo atsitrenkta į kitą automobilį, bet ir parodė, kad iškart po pažeidimo bendravo su juo. Apklausa parduotuvės (duomenys neskelbtini) pardavėja dirbanti R. L. parodė, kad jai apie šalia parduotuvės įvykusį eismo įvykį pranešė kažkas iš į parduotuvę įėjusių žmonių. Po kurio laiko, t. y. atvykus traukiniui ir nelikus parduotuvės patalpose pirkėjų, ji išėjo iš parduotuvės patalpų. Jai einant link automobilio iš jo išlipo vyriškis, kurį ji vėliau atpažino kaip V. K. (b. l. 54). Patarusi kviesti policiją, nes parduotuvėje automobilio savininko nėra, ji grįžo atgal, tačiau stebėjo pažeidėjo automobilį per langą ir matė kaip po kokių 5 minučių jis išvažiavo.

Aukščiau aptarti liudytojų parodymai papildo vienas kitą ir juos vertinant administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų duomenų kontekste pagrindžia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo protokole A. D. inkriminuotus pažeidimus padarė būtent jis. J. D. atpažinusi A. D. kaip pažeidimą padariusį asmenį, šios savo pozicijos laikėsi nuo pat jos paaiškinimo priėmimo policijos komisariate. Skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, tiek paaiškinime, tiek parodymuose, teiktuose kelis kartus apklausiant šią liudytoją teisme, ji įvykio seką dėstė nuosekliai, logiškai ir vertinti jos parodymų kaip prieštaringų ar šališkų nėra jokio pagrindo. Šie parodymai papildo ir esminėse detalėse sutampa tiek su kartu su ja buvusios jos motinos – M. D., tiek vėliau į įvykio vietą atėjusios R. L. parodymais. Nei J. D., nei M. D. suinteresuotumas apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį ar siekis iškreipti įvykio situaciją nėra nustatytas. Jos iki šio įvykio su A. D. ar kitais su juo važiavusiais asmenimis nebuvo pažįstamos. J. D. savo valia kreipėsi į policijos pareigūnus pagal vietiniame laikraštyje pateiktą informaciją dėl eismo įvykio ir nurodė aplinkybes, kurios jai buvo žinomos. A. D. ši liudytoja atsitiktinai sutiko teismo, nagrinėjusio V. K. administracinio teisės pažeidimo bylą ir nurodė, kad tikrasis pažeidėjas yra būtent A. D., o ne V. K.. Nors M. D. negalėjo apibūdinti pažeidėjo išvaizdos, tačiau tai J. D. parodymų, susijusių su A. D. atpažinimu, įrodomosios reikšmės nesumenkina. J. D. patvirtino, kad ji bendravo su pažeidėju, nors įvykio vietos apšvietimas buvo prastas – ji įsidėmėjo jo išvaizdą ir atpažino. Kaip pagrįstai nurodė skundžiamame nutarime pirmosios instancijos teismas, liudytoja R. L. tiesiogiai įvykio nematė, ji į įvykio vietą atėjo praėjus keliolikos minučių laikui, todėl šiuo atveju, sprendžiant asmens atsakomybės dėl eismo įvykio ir pasišalinimo iš įvykio vietos, liudytojos parodymai, kad prie automobilio jos matytas asmuo buvo ne A. D., nepaneigia pastarojo kaltės dėl jam inkriminuotos veikos. O V. K. atpažinimas tik patvirtina, kad įvykio vietoje be pažeidimą padariusio asmens buvo ir šis asmuo su moterimi, t. y. A. D. motina – R. D., kas neprieštarauja administracinio teisės pažeidimo bylos duomenims.

Šiuo atveju nėra reikšminga ir tai, kuris iš automobilyje buvusių asmenų iš įvykio vietos išvairavo automobilį. Todėl apeliaciniame skunde pateikiami argumentai, kad J. D. nematė, kas išvairavo iš automobilio, o R. L. parodymai, kad ji įvykio vietoje nebendravo su A. D., jokios įtakos sprendžiant atsakomybės dėl pasišalinimo iš įvykio vietos klausimą neturi.

KET pareigą likti įvykio vietoje numato būtent eismo dalyviui – pažeidimą padariusiam vairuotojui. Kelių eismo taisyklių 222 punktas numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Šiuo atveju duomenų, kad būtų su nukentėjusiuoju pildyta eismo įvykio deklaracija ar jam pranešta nėra. Nėra nustatyta ir, kad automobilio Volkswagen Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2015-03-06 apie 21 val. 50 min. vairuotojas po eismo įvykio būtų iškvietęs policijos pareigūnus dėl eismo įvykio įforminimo.

Liudytojos J. D. ir M. D. patvirtino, kad vairuotojas po automobilių susidūrimo išlipo iš jo ir apžiūrėjo automobilius. Taigi, pažeidimą padaręs asmuo suprato kas įvyko, pajuto automobilių kontaktą, matė savo padaryto pažeidimo pasekmes, tačiau apie tai nepranešęs policijai, nenusibraižęs eismo įvykio schemos ir neužpildęs eismo įvykio deklaracijos iš eismo įvykio vietos, su kuria susijęs, pasišalino. Kokiu būdu jis pasišalino iš įvykio vietos, t. y. ar pats vairuodamas automobilį, ar automobilį vairuojant kitam asmeniui, pažeidėjo veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

R. D. apklausiama V. K. administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A.2.6.-213-286/2015 nagrinėjimo metu, painiojosi 2015-03-06 dienos įvykių sekoje, pripažino, kad vartojo alkoholį ir negalėjo pasakyti, nei kur, nei kokiomis tiksliai valandomis važiavo. Tačiau ši liudytoja patvirtino, kad V. K. buvo atvažiavęs pas ją į namus blaivus, tik vėliau vartojo alkoholį, apie 23,30-24 val. jie kažkur išvažiavo, visą laiką vairavo jos sūnus A. D.. Vėliau parodymus ėmė keisti, nurodydama, kad sūnus vairavo 2015-03-07 (adm. Byla nr. (duomenys neskelbtini), l. 53-54). Iš liudytojos A. M. paaiškinimo matyti, kad R. D., V. K. su R. D. sūnumi A. atvažiavo 2015-03-06 po 22 val. pas ją, kur toliau gėrė alkoholį, po kurio laiko grįžo iš I. ir atsivežę alkoholio girtavo iki 24 val. A. M. paaiškino, kad pati R. D. nurodė, kad juos vežiojo sūnus – A. D. (adm. Byla Nr. (duomenys neskelbtini), l. 13). A. M. sugyventinis A. K. taip pat patvirtino, kad 2015-03-06 pas juos atvažiavo trise – V. K., R. D. ir jos sūnus A., kuris juos vežiojo (adm. Byla Nr. (duomenys neskelbtini), l.20, b.l. 29). V. K. nors ir neigė, kad protokole nurodytu laiku su kitais asmenimis buvo atvažiavę prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), tačiau teikdamas parodymus administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (adm. byla Nr. (duomenys neskelbtini), l. 51) patvirtino, kad 2015-03-06 po 20 val. vartojo alkoholį su R. D., todėl automobilį buvo perdavęs nurodytu laiku vairuoti jos sūnui - A. D.. Toks V. K. ir R. D. parodymų nenuoseklumas ir prieštaringumas byloje surinktų duomenų visumai leidžia teismui pagrįstai manyti, kad tokiu būdu jie siekia padėti A. D. išvengti administracinės atsakomybės.

Apeliantas, kategoriškai nesutikdamas su teismo išvadomis, savo apeliaciniame skunde nenurodo jokių naujų faktinių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, taip pat nenurodo jokių naujų objektyvių įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadas dėl jo kaltės padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, numatytus pažeidimus.

Remiantis išdėstytais argumentais, teismas daro išvadą, kad Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015-11-11 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti ar naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁰ straipsniu, 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.