- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-21
- Bylos Nr.
- e2A-548-259/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00715-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Pareiškėjas
- D. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei Turto bankas, Vilkaviškio rajono savivaldybei
- Kategorijos
- 2.4.2.8Įgyjamoji senatis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. Š. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankas, Vilkaviškio rajono savivaldybei dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas D. Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinį faktą, kad jo motina E. Š., mirusi (duomenys neskelbtini), įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą: pastatą - garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog jo motinai E. Š. iki mirties priklausė nekilnojamasis turtas adresu (duomenys neskelbtini). Jam, tvarkantis paveldėjimo dokumentus, paaiškėjo, kad adresu (duomenys neskelbtini) yra registruotas nekilnojamasis turtas: butas Nr. 4 su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat neregistruotas nekilnojamasis turtas - garažas. Šiuo metu minėtas butas su rūsiu bei ūkio patalpa priklauso jam nuosavybės teise 2019 m. kovo 14 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 1296 pagrindu. Pastatas - garažas, adresu (duomenys neskelbtini), yra neregistruotas VĮ Registrų centras. Šiam pastatui - garažui 2019 m. vasario 27 d. jo užsakymu VĮ Registrų centras atlikti kadastriniai matavimai, suformuota kadastrinių matavimų byla, paskirtas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir registro Nr. (duomenys neskelbtini). Minėto pastato - garažo statytoja daugiabučio kieme buvo E. Š., o statinį ūkio būdu 1992 - 1993 m. statė jos sūnus G. Š. (miręs), kuris tuo metu gyveno kartu su motina. Ginčo, kad E. Š. yra pastato - garažo savininkė nėra. Duomenų, kodėl teisėtai pastačius statinį per 26 metus nebuvo atlikta jo teisinė registracija nėra. Taip pat nepavyko rasti dokumento, kurio pagrindu būtų galima pastato-garažo teisinė registracija. Priežastys, dėl kurių nėra išlikę galimai reikalingi dokumentai nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įregistravimui, nėra žinomos. Liudytojų parodymais, E. Š. statyti garažą leido (duomenys neskelbtini) apylinkės viršaitis, leidimas buvo žodinis, taip pat žadėjo „sutvarkyti dokumentus“, gyvenamojo namo gyventojai neprieštaravo garažo statyboms daugiabučio namo kieme, valią išreiškė žodžiu ir raštu. E. Š. nuo 1992 - 1993 m. iki mirties garažą valdė ir naudojo kaip savo, teisėtai, sąžiningai, atvirai, nepertraukiamai. Pažymėjo, jog pagal tuo metu galiojančias teisės normas galimai kaimo vietovėje nereikėjo atlikti teisinės registracijos tokio pobūdžio statiniui.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą prašė jį atmesti. Nurodė, kad nesant įrodymų apie statinio statybos teisėtumą, taip pat įrodymų, kurie patvirtintų, jog pareiškime nurodomas statinys (garažas) buvo suformuotas kaip nekilnojamojo turto objektas teisės aktų nustatyta tvarka, nėra pagrindo pareiškėjo prašomo juridinio fakto nustatymui.
3. Suinteresuotas asmuo Vilkaviškio rajono savivaldybė atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog jo tenkinimo klausimą palieka spręsti teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu pareiškėjo D. Š. pareiškimą dėl nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties būdu atmetė.
5. Teismas nustatė, kad E. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Jai iki mirties priklausė nustatyta tvarka registruotas nekilnojamasis turtas adresu (duomenys neskelbtini), - butas Nr. 4 su rūsiu 3,18 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu minėtas turtas priklauso pareiškėjui nuosavybės teise 2019 m. kovo 14 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 1296 pagrindu. Pastatas - garažas, adresu (duomenys neskelbtini), yra neregistruotas VĮ Registrų centras; šiam pastatui - garažui 2019 m. vasario 27 d. VĮ Registrų centras atlikti kadastriniai matavimai, suformuota kadastrinių matavimų byla, garažui paskirtas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir registro Nr. (duomenys neskelbtini). Kauno regiono valstybės archyvo Marijampolės filialo atsakingas asmuo 2019 m. rugsėjo 27 d. pažymoje nurodė, jog Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos seniūnijų archyvinio fondo dokumentuose, (duomenys neskelbtini) kaimo 1991-1997 metų ūkinėje knygoje esančiame E. Š. ūkio žinių lape įrašyto garažo nėra.
6. Teismas, įvertinęs teismo posėdžio metu pareiškėjo D. Š. bei liudytojų V. B., M. B. paaiškinimus, pareiškimą grindžiančius rašytinius įrodymus, sprendė, kad pareiškėjui nėra priežasties (visų aplinkybių) pripažinti nuosavybės teisės į statinį - garažą, esantį (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog sukūrus nekilnojamąjį daiktą (garažą) statybos būdu įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu daiktas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės objektas, nes neatitinka CK 4.69 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
7. Teismas pažymėjo ir tai, jog nors pareiškėjas nurodė, kad garažo statybos darbai buvo pradėti gavus (duomenys neskelbtini) apylinkės viršaičio A. G. žodinį leidimą, kurio jo statybai pakako, tačiau pagal 1992-1993 metais galiojusį statybos procesą reglamentuojančias teisės normas, statiniai, jų priklausiniai galėjo būti statomi tik nustatyta tvarka gavus rašytinius leidimus. Be to, anksčiau minėtas liudytojas šio pareiškėjo teiginio teismo posėdžio metu nepatvirtino.
8. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo tinto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas - suformuoti nekilnojamąjį daiktą. Byloje nėra jokių įrodymų apie statybos teisėtumą. Taip pat nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog pareiškime nurodytas daiktas (garažas) buvo suformuotas kaip nekilnojamojo turto objektas teisės aktų nustatyta tvarka.
9. Teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo pareiškėjo prašomo juridinio fakto nustatymui ir, kad nei jo motina, nei jis gali įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į garažą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra jokių nenuginčijamų įrodymų, pagal kuriuos galima būtų nustatyti, kad (duomenys neskelbtini) mirusi pareiškėjo motina, šį garažą valdė kaip savo nuo 1993 metų ir ketino į jį įgyvendinti nuosavybės teisę, dėl ko padarė išvadą, kad pareiškėjo pareiškimas atmestinas, nustačius, jog nėra visų būtinų sąlygų pripažinti, kad nei jo motina, nei jis pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į ginčijamą nekilnojamąjį turtą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniame skunde pareiškėjas D. Š. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas, darydamas tokias išvadas dėl statybos įstatymo normų nesilaikymo, turėdamas tokią pareigą, nenurodė nei konkretaus tuometines statybos normas reglamentuojančio teisės akto, nei konkrečiai pažeistos normos. Teismas tik deklaratyviai nurodė, kad pagal 1992-1993 metais galiojusį statybos procesą reglamentuojančias teisės normas buvo reikalingas rašytinis leidimas, todėl šis teismo teiginys laikytinas nepagrįstu.
10.2. Teismas sprendime pabrėžia, kad statinys yra „neteisėta statyba“, „neteisėtos statybos rezultatas“, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių neteisėtą statybą. Priešingai, apelianto teigimu, statyba teisėta, nes tokiai statybai rašytinis leidimas nebuvo privalomas, o ir faktiškai buvo atlikti derinimo veiksmai, gautas žodinis sutikimas (duomenys neskelbtini) apylinkės viršaičio A. G. ir tuo metu daugiabutyje gyvenusių žmonių (butų savininkų). Jau pats faktas, kad garažas yra daugiabučio kieme ir stovi ilgą laiką (26 metus), patvirtina, kad jo statymui niekas neprieštaravo ir jo buvimui neprieštarauja. Per tokį ilgą laiko tarpą valstybinės valdžios institucijos ne vieną kartą galėjo imtis veiksmų pažeidimui nustatyti (statybos teisėtumui), tačiau duomenų, kad tokie pažeidimai nustatyti, nėra. Juo labiau, kad žemės sklypas kaimo vietovėje, kuriame stovi garažas ir daugiabutis namas, nėra suformuotas iki šiol.
10.3. Apeliantas nurodo, kad jam yra žinoma, jog E. Š. kreipėsi leidimo į seniūną ir žodinį leidimą gavo, be to gavo ir visų daugiabučio gyventojų (butų savininkų) sutikimą, ji veikė taip, kaip kiti tuo metu (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojai statęsi garažus, specialių žinių apie statybą neturėjo. Liudytoja, ilgametė seniūnijos darbuotoja, nurodė, kad tuo metu viršaitis (seniūnas) leidimų „garažiukų statybai nerašydavo“, duodavo „žodinis leidimas, kai asmuo prašydavo“, „daug garažų aplink daugiabučius yra (duomenys neskelbtini) kaime taip pastatytų“, „rašytinius leidimus duodavo gyvenamųjų namų statybai, įrašydavo į knygą“. Tai patvirtina, kad E. Š. neveikė savavališkai, ėmėsi aktyvių veiksmų veikti teisėtai. Tačiau teismas to nevertino ir apie tai nepasisakė.
10.4. Apeliantas nesutinka su teismo teiginiais, jog „nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog pareiškime nurodytas daiktas (garažas) buvo suformuotas kaip nekilnojamojo turto objektas teisės aktų nustatyta tvarka“. Statiniui yra atlikti kadastriniai matavimai ir suformuota kadastrinių matavimų byla, daiktui suteiktas unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir tą atliko VĮ Registrų centras. Šis dokumentas yra teisėtas, galiojantis, nenuginčytas, todėl pagrindo netikėti VĮ Registrų centras atliktu darbu nėra pagrindo. Be to, teismo nurodoma Lietuvos Respublikos nekilnojamojo tinto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalies nuostata taikoma naujiems statiniams, šiuo konkrečiu atveju statinys nėra naujas, jam yra 26 metai. Įstatymai nenumato galimybės neteismine tvarka 26 metų pastatą įteisinti kaip naują statinį. Šiuo metu statinį įregistruoti kaip užbaigtą statybą nėra įstatyminės galimybės, nežiūrint į tai, kad statybos darbams projektas ir leidimas statybai neprivalomas, nes nuo 2018 m. gegužės 16 d. galioja Sutikimų statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklės, patvirtintos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 1P- 238-(1.3 E.), ir kurios tokiam statiniui sutikimo išdavimo nenumato.
10.5. Apeliantas nesutinka su skundžiamame sprendime nurodytu teiginiu, kad „byloje taip pat nėra jokių nenuginčijamų įrodymų, pagal kuriuos galima būtų nustatyti, kad (duomenys neskelbtini) mirusi pareiškėjo motina, šį garažą valdė kaip savo nuo 1993 metų ir ketino į jį įgyvendinti nuosavybės teisę“. Apeliantas nurodo, kad statinys pastatytas kaip jai nuosavybės teise priklausiusio buto priklausinys. Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas”, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas” patvirtinimo”, 7.17 papunktis apibrėžia pagalbinio ūkio paskirties pastatų sąvoką - tai sodybų ūkio pastatai, pagalbinio ūkio pastatai (tvartai, daržinės, sandėliai, garažai, vasaros virtuvės, dirbtuvės, pirtys, kietojo kuro sandėliai (malkinės) ir pan.), kurie tarnauja pagrindiniam daiktui. Ši reglamento nuostata iš esmės reiškia, kad pagalbinio ūkio paskirties pastatai vieni be pagrindinio daikto, kuriam jie tarnauja, funkcionuoti negali. Šiuo atveju garažas pastatytas konkrečiai prie daugiabučio, asmeniniam savo naudojimui, net elektra į garažą pajungta iš buto Nr. 4, kuris jai priklausė. Todėl, apelianto nuomone, minėtas teismo teiginys, kad nėra nenuginčijamų įrodymų, yra klaidingas.
Atsiliepimas
11. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikta dokumentų (statybos projektų, leidimų statyti pastatus, statinių priėmimo naudoti aktų, duomenų apie garažo statybai suteiktą žemės sklypą), kurie patvirtintų, kad pareiškime nurodytas nekilnojamojo turto objektas buvo pastatytas teisėtai ir įvestas į eksploataciją. Galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 114 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas pastato statybai reikalavo turėti leidimą ir patvirtintą projektą. Dėl to pirmos instancijos teismas nustatęs, jog garažas, į kurį pareiškėjas prašo nustatyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, buvo pastatytas 1992-1993 metais, sprendime pagrįstai konstatavo, kad tuo metu galiojusios statybos procesą reglamentuojančios teisės normos nustatė, kad statiniai, jų priklausiniai galėjo būti statomi tik nustatyta tvarka gavus rašytinius leidimus. Taigi pareiškėjas, įrodinėdamas pareiškime suformuluotų prašymų pagrįstumą, nepagrįstai teigia, kad iki 25 m² ploto garažo statybai kaimo vietovėje rašytinio leidimo nereikėjo.
Šalies argumentai
11.2. Pareiškėjui nepateikus įrodymų, kurie patvirtintų, jog pareiškime nurodytas daiktas (garažas) buvo įvestas į eksploataciją, pirmosios instancijos teismo sprendimu pagrįstai nebuvo nustatyta, kad pareiškėjo motinai, mirusiai 2018 m. gruodžio 4 d., nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu priklausė garažas, esantis (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
12. Suinteresuotas asmuo Vilkaviškio rajono savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismas teisingai konstatavo, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių garažo statybos teisėtumą. Anot apelianto, liudytojos, ilgametės seniūnijos darbuotojos teiginiai, kad „tuo metu viršaitis (seniūnas) leidimų „garažiukų statybai nerašydavo“, duodavo „žodinį leidimą, kai asmuo prašydavo“, „daug garažų aplink daugiabučius yra Klausučių kaime taip pastatytų“, „rašytinius leidimus duodavo gyvenamųjų namų statybai, įrašydavo į knygą“, taip pat nepatvirtina statybos fakto teisėtumo. Atsižvelgiant į civilinio proceso teisinį reglamentavimą, akivaizdu, kad byloje nepateikta jokių įrodymų, kad ginčo pastatas - garažas, sukurtas ar atsiradęs teisės aktų nustatyta tvarka ar kitokiu teisei neprieštaraujančiu būdu.
Šalies argumentai
12.2. Apeliantas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, todėl vertinti jo nurodytų faktinių aplinkybių pagrįstumą, yra išskirtinai teismo prerogatyva. Vadovaujantis įstatymų leidėjo tikslais, įsteigiant nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį institutą, nagrinėjamu atveju įgyjamosios senaties fakto nustatymas įrodymų vertinimo pagrindu, diskrecijos teise paliktina teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl Kauno apygardos teismas tikrina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą pateikto apeliacinio skundo ribose.
14. Byloje sprendžiama dėl nekilnojamojo daikto (garažo) įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties būdu, pareiškėjui įrodinėjant, jog jis yra sukurtas statybos procese.
15. Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka Kauno apygardos teismas nustatė, jog pareiškėjas po savo motinos E. Š. mirties (duomenys neskelbtini), paveldėjimo pagal testamentą teisės pagrindu asmeninės nuosavybės teise įgijo ir valdo butą Nr. 4 su rūsiu 3,18 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio patalpą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui tvarkantis paveldėjimo dokumentus, paaiškėjo, kad tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini), yra nekilnojamojo turto registre neregistruotas nekilnojamasis turtas - garažas. Pareiškėjo užsakymu 2019 m. vasario 27 d. VĮ Registrų centras atliko minėto nekilnojamojo turto kadastriniai matavimus, suformuota kadastrinių matavimų byla, garažui paskirtas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir registro Nr. (duomenys neskelbtini). Kad įregistruoti turtą nekilnojamojo turto registre savo vardu, pareiškėjas siekia teismine tvarka CK Ketvirtosios knygos II dalies V skyriaus trečiajame skirsnyje įtvirtintu pagrindu nustatyti juridinį faktą, kad jo motina E. Š. (mirusi (duomenys neskelbtini)), įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą: pastatą – garažą (duomenys neskelbtini). Marijampolės rajono apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu pareiškėjo D. Š. pareiškimą dėl nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties būdu atmetė. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia pareiškėjas, skundas grindžiamas tais argumentais, jog teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, byloje pareiškėjas įrodė garažo statybos teisėtumą, motina kreipėsi leidimo į seniūną ir žodinį leidimą statybai gavo.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, jog įgyjamosios senaties institutas yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), nuosavybės teisė šiuo pagrindu yra įgyjama, įvykdžius įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu; daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešajame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai, daiktas valdomas nepertraukiamai, kaip savas (CK 4.68 straipsnis); valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą 10 metų terminą. Be pirmiau nurodomų įrodinėtinų aplinkybių, sprendžiant dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo, svarbi šioje byloje ta aplinkybė, jog prašoma nustatyti įgyjama senatimi nuosavybę įstatinį, sukurtą statybos būdu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tik įrodžius pareiškėjui būtinas aplinkybes, jog statinys yra teisėtai sukurtas pagal galiojančius statybos normatyvus ir pastatytas įstatymo nustatyta tvarka suteiktame statybai žemės sklype, sudaromos teisinės prielaidos ir galimybės tokiam statiniui įgyti nuosavybės teisę CK 4.47 straipsnio 11 punkto pagrindu.
17. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas nepateikė įstatymo leistinų įrodymų, kad ginčo garažo statybai buvo nustatyta tvarka suteiktas valstybinės žemės sklypas, o garažo statyba buvo vykdoma galiojančių norminių aktų pagrindu. Pareiškėjo nurodomu garažo statybos laikotarpiu (1992-1993 metai) galiojo laikotarpiu Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos be konkurso miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklės, kurios patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos". Tuo metu galiojusio 1964 m. redakcijos Civilinio kodekso 114 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas pastato statybai numatė prievolę turėti leidimą statybai ir parengtą projektą. Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje teismui nepateikė leistinų įrodymų, kad garažo statybai buvo suteiktas valstybinės žemės sklypas ir kad statyba buvo vykdoma pagal parengtą projektą (CPK 12, 178 straipsniai). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme duoti liudytojų V. B., M. B. parodymai, pačio pareiškėjo teiginiai, jog garažo statybos darbai buvo vykdomi gavus (duomenys neskelbtini) apylinkės viršaičio A. G. žodinį leidimą, jog ir kiti tuo metu (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojai statėsi garažus panašiu būdu, nesudaro pagrindo spręsti dėl tinkamo sklypo garažui suteikimo ir garažo statybos proceso teisėtumo, kad įgyti nuosavybės teisę CK 4.47 straipsnio 11 punkto pagrindu.
18. Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai (jog pareiškėjo motina garažą valdė kaip savo nuo 1993 metų ir ketino į jį įgyvendinti nuosavybės teisę, jog šis statinys pastatytas kaip motinai nuosavybės teise priklausiusio buto priklausinys), neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl Kauno apygardos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
19. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka sprendžiama, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias įgyjamosios senaties taikymo pagrindus ir sąlygas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas, 4.68 – 4.71 straipsniai), tinkamai taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigas, įrodymų vertinimo procedūras (CPK 177, 178, 185 straipsniai), dėl ko buvo teisingai išspręsta byla, teismo sprendimo išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybes byloje. Dėl to skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pateiktas apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.