Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Valdas Petraitis, sekretoriaujant Vilmai Matulevičienei, dalyvaujant pareiškėjui D. Š., jo atstovui advokato padėjėjui Audriui Knyzai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims : Valstybės įmonei Turto bankas, Vilkaviškio rajono savivaldybei (šios savivaldybės administracijai), dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį pripažinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo Marijampolės savivaldybės administracija teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas atsiliepimas į pareiškimą, kurio tenkinimo klausimą palieka spręsti teismui, bei prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (e. b. l. 53-56).

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas atsiliepimas į pareiškimą, kurį prašo netenkinti, bei prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (e. b. l. 48-50).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

Nustatyta, kad E. Š. mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 27). Jai iki mirties priklausė nustatyta tvarka registruotas nekilnojamasis turtas adresu (duomenys neskelbtini), - butas Nr. 4 su rūsiu 3,18 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio patalpa unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 36-37). Šiuo metu minėtas turtas priklauso pareiškėjui nuosavybės teise 2019-03-14 Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (e. b. l. 40, 36-37). Pastatas - garažas, adresu (duomenys neskelbtini), yra neregistruotas VĮ Registrų centras; šiam pastatui - garažui 2019 m. vasario 27 d. jo užsakymu VĮ Registrų centras atlikti kadastriniai matavimai, suformuota kadastrinių matavimų byla; garažui paskirtas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir registro Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 28-33). Pareiškėjo brolis D. Š. mirė (e. b. l. 41). Kauno regiono valstybės archyvo Marijampolės filialo atsakingas asmuo 2019-09-27 pažymoje nurodė, jog Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos seniūnijų archyvinio fondo dokumentuose, Klausučių kaimo 1991-1997 metų ūkinėje knygoje esančiame E. Š. ūkio žinių lape įrašyto garažo nėra (e. b. l. 88).

Pareiškėjas teigia, kad motinai E. Š. statyti minėtą garažą žodžiu leido (duomenys neskelbtini) viršaitis A. G.. Šį garažą ūkio būdu statė jo brolis G. Š.. Šį garažą nuo 1992-1993 metų jo motina E. Š. iki mirties valdė ir naudojo kaip savo, teisėtai, sąžiningai, atvirai, nepertraukiamai. Pareiškėjas, sutinkamai su CPK 531 straipsniu, nurodo, kad niekas kitas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į šį nekilnojamąjį turtą iki ir po E. Š. mirties kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, niekas kitas garažu nesirūpino ir nesikreipė į VĮ „Registrų centras“ dėl nuosavybės teisių įregistravimo; šis nekilnojamasis turtas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nekilnojamojo turto registre niekas kitas, iki ir po galimos savininkės E. Š. mirties, nėra įregistravęs nuosavybės teisių į šį turtą; šį nekilnojamąjį turtą (garažą) E. Š. sąžiningai įgijo minėto viršaičio leidimu pasistatyti ir statybos būdu, jį sąžiningai valdė nuo 1992-1993 m. visą valdymo laiką; visą valdymo laiką šis nekilnojamasis turtas buvo valdomas teisėtai; visą valdymo laiką šis nekilnojamasis turtas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis), nes tai matė E. Š. kaimynai; šis nekilnojamasis turtas valdomas nepertraukiamai; visą valdymo laiką nurodytas nekilnojamasis turtas buvo valdomas kaip savas. Į nekilnojamąjį turtą (garažą) niekas kitas iki šiol nepretendavo, jis visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas daiktas. Su nekilnojamuoju turtu elgtasi kaip savininko, garažas tvarkytas, prižiūrėtas suvokiant, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių į jį kaip valdomą daiktą; valdymas tęsėsi daugiau kaip 20 metų, t. y. žymiai viršijo LR CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad visą valdymo laikotarpį ginčų dėl šio nekilnojamojo turto nebuvo ir nėra, ir nėra jokių Civiliniame Kodekse nurodytų apribojimų nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išskirtos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygos bei atskleistas jų turinys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2010; išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; kt.). Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1.Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu; 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešajame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai; 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Teismas, įvertinęs minėtą teisinį reglamentavimą ir teismo posėdžio metu pareiškėjo D. Š. bei liudytojų V. B. M. B. paaiškinimus, pareiškimą grindžiančius rašytinius įrodymus, sprendžia, kad pareiškėjui nėra priežasties (visų aplinkybių) pripažinti nuosavybės teisės į minėtą statinį - garažą, esantį (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog sukūrus nekilnojamąjį daiktą (garažą) statybos būdu įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu daiktas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės objektas, nes neatitinka CK 4.69 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tokiu atveju, aplinkybės, neteisėtai statybai panaudotos statytojo nuosavybės teise priklausančios medžiagos, įdėtos lėšos, jo darbas, ar panaudoti kiti jo ar pasitelkti resursai, daugiau kaip dvidešimt metų šio daikto nepertraukiamas, atviras valdymas, neturi teisinės reikšmės taikant nuostatas dėl nuosavybės teisės įgyjamosios senaties pagrindu fakto pripažinimo, nes kaip neteisėtos statybos rezultatas toks statinys negali būti pripažintas nuosavybės teisės objektu (CK 4.69 straipsnio 1 dalis). Įgyti nuosavybę į statinį ir kartu visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima ne dėl bet kokio statybos proceso, bet tik tokiu atveju, kai statyba buvo pradėta ir vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų. Pažymėtina ir tai, jog nors pareiškėjas nurodė, jog pareiškime nurodyto garažo statybos darbai buvo pradėti gavus (duomenys neskelbtini) viršaičio A. G. žodinį leidimą, kurio jo statybai pakako, tačiau pagal 1992-1993 metais galiojusį statybos procesą reglamentuojančias teisės normas, statiniai, jų priklausiniai galėjo būti statomi tik nustatyta tvarka gavus rašytinius leidimus. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad anksčiau minėtos liudytojos šio pareiškėjo teiginio teismo posėdžio metu nepatvirtino. Juolab, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo tinto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas - suformuoti nekilnojamąjį daiktą. Byloje nėra jokių įrodymų apie statybos teisėtumą. Taip pat nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog pareiškime nurodytas daiktas (garažas) buvo suformuotas kaip nekilnojamojo turto objektas teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo pareiškėjo prašomo juridinio fakto nustatymui ir, kad nei jo motina, nei jis gali įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į garažą, esantį (duomenys neskelbtini). Byloje taip pat nėra jokių nenuginčijamų įrodymų, pagal kuriuos galima būtų nustatyti, kad (duomenys neskelbtini) mirusi pareiškėjo motina, šį garažą valdė kaip savo nuo 1993 metų ir ketino į jį įgyvendinti nuosavybės teisę. Be to, nuosavybės teisė į mirusiam asmeniui priklausiusius daiktus įgyjama ne įgyjamąja senatimi, o paveldėjimu teisės normų pagrindu (CK 5.1- 5.15 straipsniai).

Pagal anksčiau išvardytus argumentus, išvadas darytina išvada, kad pareiškėjo D. Š. pareiškimas atmestinas, nustačius, jog nėra visų būtinų sąlygų pripažinti, kad nei jo motina, nei jis pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į ginčijamą nekilnojamąjį turtą.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjo D. Š. pareiškimą dėl nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties būdu atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.