- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-02-12
- Bylos Nr.
- 1-20-76/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Petras Simėnas
- Nukentėjusysis
- J.
- Kaltinamasis
- Ž. N.
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje Ž. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsituokęs, nedirbantis, registruotas Šiaulių darbo biržoje, pagrindinio išsilavinimo, teistas 2 kartus : 1) 1995-05-01 Šiaulių m. apylinkės teismo pagal LR BK 272 str. 2 d., 147 str. 2 d. – laisvės atėmimu 4 m. su turto konfiskavimu; 2) 2000-02-03 Šiaulių m. apylinkės teismo pagal LR BK 272 str. 2 d. - laisvės atėmimu 4 m. su 2000 Lt vertės turto konfiskavimu. Vadovaujantis LR 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 3 str. 1 d. 2 p. bausmė sumažinta 1/5, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. N. buvo kaltinamas tuo, jog jis 2009 m. kovo 13 d. apie 21.30 val., Šiaulių mieste, ties Radviliškio g. 80 namu, panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį J. T. ir suduodamas vieną smūgį rankos kumščiu į galvos sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajam J. T. fizinį skausmą, iš striukės kišenės pagrobė svetimą, nukentėjusiajam J. T. priklausantį turtą - bevertę piniginę, kurioje buvo 500 Lt, viso pagrobė 500 Lt vertės svetimą turtą.
Kaltinamasis Ž. N. teisme kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo pagal LR BK 180 str.1 d. neprisipažino ir parodė, kad 2009 m. kovo 13 d. pagaminęs namie valgyt atėjo į barą, esantį Radviliškio g. Nr.70, kur barmene dirba jo buvusi žmona. Nors su žmona esą išsiskyrę, tačiau gyvena kartu. Bare buvo daug žmonių, kadangi kažkas buvo švenčiama. Ten nusipirko alaus, kuri gerdamas vis išeidavo į lauką parūkyti. Po kiek laiko į barą atėjo J. T., kurio jis nepažinojo. Nukentėjusysis pradėjo šaukti ir reikalauti greičiau įpilti alaus. Barmenė tuoj pat atėjo ir įpylė alaus, kurį jis išgėrė ir dingo iš baro. Šio asmens jis nepažinojo, bare tą vakarą jie alaus kartu negėrė. Gerdamas alų jis stovėjo prie baro, nes visos vietos buvo užimtos. Praėjus kuriam laikui po asmens, kuris bare garsiai reikalavo alaus, išėjimo iš baro, jis grįžo kartu su policijos pareigūnais. Nukentėjusysis pareigūnams parodė į jį ir pasakė: „atrodo - tas“. Jam atsisukus, pareigūnai priėjo prie jo, išsivedė iš baro ir nuvežė į policijos komisariatą, kur tik praėjus maždaug valandai jam buvo pasakyta, kad jis kaltinamas dėl apiplėšimo. Komisariate jam buvo atlikta krata. Sulaikytas buvo kelias valandas, o išleido apie 1 valandą nakties. Tą vakarą vilkėjo džinsinį švarką. Nukentėjusysis buvo labai girtas, svirduliavo. Pareigūnai jo nieko neklausę išsivedė iš baro. Nuo to laiko, kai nukentėjusysis dingo iš baro, iki atvykstant jam su pareigūnais iš baro į lauką išėjęs nebuvo. Kai atvyko pareigūnai, bare dar buvo daug žmonių, o dešinėje prie baro jis stovėjo vienas. Būdamas bare daugiausia bendravo su buvusia žmona. Ir jam, ir nukentėjusiajam policijos komisariate buvo nustatinėjamas girtumas.
Nukentėjusysis J. T. parodė, kad penktadienį po darbo bare išgėrė vieną bokalą alaus ir apie 17 val. grįžo namo. Būnant namuose gavo sms žinutę, kad į banko sąskaitą jam yra pervesti pinigai. Nuvyko prie parduotuvės „Maxima“, nusiėmė iš sąskaitos 300 Lt ir dar su savimi turėjau 200 Lt, t. y. iš viso su savimi turėjo 500 Lt. Paėmęs iš sąskaitos pinigus, juos įsidėjo į piniginę, o ją į šoninę kišenę. Nusiėmęs pinigus vyko namo, tačiau prieš tai vėl užsuko į barą.
Tuo metu, kai atėjo į barą, buvo apie 20 valanda, buvo išgėręs, tačiau viską prisimena. Bare užsisakė alaus, kurį įpylė kaltinamasis, o ne jo buvusi žmona, nes jis tuo metu stovėjo už baro. Jis norėdamas sumokėti už alų, išsitraukė piniginę, todėl galėjo matytis, jog jis piniginėje turėjo pinigų. Už alų susimokėjo, tačiau neprisimena, kokia kupiūra. Išgėrus alų – tai užtruko nedaug laiko ir išėjo namo, kurie yra už vieno daugiabučio namo nuo baro, tačiau prieš grįžtant į namus, jis planavo nueiti į parduotuvę „Tau“, kuri yra už jo namo, t. y. išėjęs iš baro, turėjo praeiti savo namą ir nueiti į parduotuvę. Tiksliai neprisimena, bet atrodo, kad jam išėjus iš baro, kaltinamasis stovėjo lauke prie baro ir jo paklausė, kur jis gyvena. Jis parodydamas mostelėjo ranka į namų pusę. Kodėl jis to klausė, jis nežino. Tik jam užėjus už jo namo kampo, buvo užpultas to asmens, kuris sėdi kaltinamųjų suole. Šį asmenį matė, nes jis vilkėjo džinsinį švarkelį, o kokias kelnes – neprisimena. Tuo metu lauke buvo tamsu, tačiau truputį nuo gatvės sklido šviesa. Jis buvo užpultas iš už nugaros, tačiau prieš smūgį atsisuko į užpuoliką, šis asmuo jam sudavė į kaktos sritį ranka ir paėmė jo piniginę. Užpuolimo metu jis paprašė užpuoliko, kad jam paliktų bent korteles, tai jis išėmęs iš piniginės korteles, numetė ant žemės, o piniginę su pinigais pasiėmė. Po piniginės pagrobimo jis grįžo namo, žmona iškvietė policiją, kuriai atvažiavus visi vyko į barą, po to į policijos komisariatą, nors tą vakarą pareiškimo nepriėmė – jį parašė kitą dieną. Nuvykus su pareigūnais į barą, nurodė ji sumušusį ir piniginę iš jo atėmusį vyriškį. Kaip vėliau paaiškėjo, kaltinamasis ne visas korteles jam atidavė, pasiimdamas piniginę. Kitą dieną kažkokia moteris jas rado numestas ir atnešė į netoli namų esantį kioską, o piniginėje su kortelėmis buvo ir žmonos nuotrauka, tai kiosko pardavėja, atpažinusi, jo žmoną, kitą dieną pamačiusi jį atidavė korteles. Taip pat buvo atnešta ir sudeginta piniginė. Bare kaltinamasis jam įpylė alaus ir jis jį įsiminė, todėl ikiteisminio tyrimo metu ir sakė, kad jį užpuolė iš matymo pažįstamas asmuo. Žala jam iki šiol nėra atlyginta.
Liudytoja J. N. parodė, kad ji yra Ž. N. buvusi žmona ir nors su juo apie 1 metus laiko yra išsituokę, tačiau gyvena kartu. Baras darbe yra jos antrasis darbas. Tą vakarą. buvo užsakytas banketas, todėl reikėjo padengti stalus, paruošti banketą. Tame bankete dalyvavo vien tik vyrai, kurių nei vieno nepažįsta. Apie 19 val. į barą atėjo jos buvęs vyras, kuris gana dažnai ateina į barą jai dirbant. Jis atėjo truputį išgėręs, tačiau girtas nebuvo. Tą vakarą į barą galėjo eiti bet kas, kadangi banketas nebuvo uždaras. Nors vyras buvo bare, tačiau jai dirbti jis nepadėjo, alaus niekam nepylė – tokių dalykų ji neleidžia niekam daryti. Be to, tai padaryti nėra lengva, nes reikia žinoti ir kaip tą alų įpilti, į kokią pusę sukasi statinės kranelis. Vyras jai niekada bare nėra padėjęs dirbti, jai nepatinka, kad jis ateina į barą. Į barą atėjo asmuo, kurį tą vakarą matė pirmą kartą. Asmuo atėjęs į barą priėjo prie kasos, ji tuo metu buvo nuėjusi nuo baro, o vyras stovėjo prie baro šono. Išgirdo, kaip jos vyras ir atėjęs vyriškis kažką šnektelėjo, t. y. atėjęs asmuo lyg klausė: „kur ta barmenė“. Jai sugrįžus prie baro, įpylė stipraus 8,5 laipsnių alaus, kurio užsisakė atėjusysis. Pilant alų, jis susimokėdamas už alų ant baro padėjo 10 Lt, stovėdamas prie baro jis išgėrė alų ir išėjo, bet jo išėjimo momento ji nepastebėjo. Tą vakarą, būdama bare, kartu su vyru ėjo rūkyti, kadangi taupumo sumetimais jie rūkė vieną cigaretę per pusę. Rūkyti vienas vyras nėjo. Be to, bare ji jo „neišleidžiu iš akių“. Buvęs vyras tą vakarą gėrė jos sąskaita stiprų 8,5 laipsnių alų. Š. - buvęs karininkas ir įvykio metu buvo bare.
Liudytojas R. M. parodė, kad datos tikslios neprisimena, bet prisimena buvo gautas pranešimas, kad Radviliškio g. 80 namo kažkuriame bute laukia asmuo, kuris buvo sumuštas bei iš jo buvo atimta piniginė. Nuvykus į šį butą, rado vyrą, kuris paaiškino, kad buvo bare, esančiame netoli jo namų, o išėjus į namus pakeliui jis buvo sumuštas, iš jo buvo atimta piniginė. Paklausus, ar jis atpažintų tą vyrą, jis atsakė, jog galėtų atpažinti, kadangi jį įsidėmėjo. Nukentėjusysis buvo gerokai neblaivus. Tuomet jie išėjo link baro tikėdamasi rasti piniginę. Piniginės neradę jie nuėjo į barą, kuriame iki užpuolimo lankėsi nukentėjusysis, ir tik įėjus į jį, nukentėjęs asmuo iš karto nurodė vyriškį, teigdamas, jog šis asmuo jį sumušė ir atėmė piniginę. Jiems įėjus į barą prie baro stovėjo kaltinamasis ir barmenė. Nurodytas asmuo buvo pristatytas į policijos komisariatą. Nežino, ar bare buvę žmonės į jų apsilankymą sureagavo. Gerai prisimena, kad jiems įėjus į barą, kaltinamasis labai pasimetė, tačiau teigė, jog iš baro nebuvo niekur išėjęs. Bare buvo barmenė, kuri taip pat teigė, jog prie baro stovintis asmuo į lauką išėjęs nebuvo.
Liudytojas V. L. parodė, kad dirbant su kolega R. M. buvo gautas pranešimas, jog Radviliškio g. 80 namo bute, kurio numerio dabar neprisimena, yra sumuštas vyras, iš kurio užpuolimo metu buvo pagrobta piniginė su joje buvusiais pinigais. Nuvykus į butą rado nukentėjusįjį ir jo žmoną. Nukentėjusysis buvo neblaivus, sakė, kad buvo bare, o iš jo einant namo buvo užpultas ir iš jo atimta piniginė. Neprisimenu, ar nukentėjusysis buvo sužalotas – galėjo būti sužalotas ir nusiprausęs. Jis jo klausė ar gali nurodyti asmenį, kuris jį užpuolė. Nukentėjusysis sakė, kad užpuoliką įsidėmėjo, todėl galėtų atpažinti. Tuomet pėsčiomis išėjo link baro. Įėjus į barą, kuriame tuo metu buvo žmonių, nukentėjusysis iš karto nurodė prie baro stovintį vyrą kaip jį sumušusį ir piniginę atėmusį asmenį. Bare buvo ir barmenė, kuri šiandien taip pat yra teismo salėje. Vyras, kurį nukentėjusysis nurodė kaip užpuoliką, teigė iš baro nebuvo niekur išėjęs, jie klausė, ar jis su savimi turi pinigų, ir jis sakė, jog turi apie 10 Lt. Su savimi 500 Lt neturėjo. Tuomet jie iškvietė kitą policijos ekipažą ir kaltinamasis buvo išvežtas į policijos komisariatą. Prie baro daugiau žmonių nestovėjo – tik kaltinamasis vienas.
Liudytojas V. Š. parodė, kad įvykis, apie kurį prisimena, įvyko gal praeitų metų kovo mėnesį. Šį įvykį prisimenu, kadangi į barą ne dažnai atvyksta policijos pareigūnai – kiek jis yra buvęs bare, tai pirmą kartą. Įvykio metu dirbo aviacijos bazėje vairuotoju ir po darbo apie 17 val. atėjo į barą, kuris yra name, kuriame jis gyvena. Bare nusipirko alaus, o ten dar vyko karininkų pobūvis: gal buvo švenčiamas gimtadienis, gal buvo laipsnis „laistomas“. Kadangi jie buvo karininkai ir jį pažinojo, tai pakvietė prisijungti. Praėjus valandai ar daugiau matė kaip į barą atėjo Ž. N. ir baro dešinėje atsisėdo, o buvusi žmona dirbo už baro. Tą vakarą jis ėjo į lauką rūkyti su Ž. N. ir kitais vyrais. Matė, kaip Ž. ėjo į lauką rūkyti su savo buvusia žmona. Po kiek laiko į barą atėjo labai girtas svirduliuojantis vyrukas, kuris yra pripažintas nukentėjusiuoju. Kadangi jis sėdėjo netoli kasos aparato, tai matė, kaip jis užsisakė alaus, greitokai jį išgėrė ir išėjo. Po jo išėjimo Ž. N. buvo prie baro prie savo buvusios žmonos. Praėjus nedaug laiko po girto vyriškio išėjimo iš baro, apie 20-20.30 valandą jis grįžo su policijos pareigūnais. Pareigūnai atėję į barą nukentėjusiojo klausė, kas jį užpuolė, o nukentėjusysis rodė į kelis asmenis abejodamas: „gal tas, o gal tas“, paskui parodė į Ž. N. ir pareigūnai jį išsivedė. Nukentėjusysis norėdamas pareigūnams nurodyti, kas jį užpuolė abejojo, pirštu nurodė kelis asmenis. Į jį nukentėjusysis nerodė, kadangi jie sėdėjo toliau. Iš baro tą vakarą išėjo apie 21.30 val. Į šį barą ateina dažnai, po įvykio daug kartų buvau atėjęs. Jis pažįsta barmenę, kadangi yra pastovus baro klientas. Vieną kartą barmenė jam papasakojo, kad Ž. N. kviečia į teismą dėl to įvykio bare. Jis barmenei pasakė, jog tą įvykį prisimena ir gali apie jį papasakoti. Bare tą vakarą buvo asmenys iš aviacijos bazės – tarp jų buvo S. S., o kitų asmenų neprisimena. Kas užsakė banketą, aš nežino, kviestas ten nebuvo.
AB „Swedbank“ J. T. banko sąskaitos išraše pažymėta, kad 2009-03-13 20.39 val. iš sąskaitos bankomate adresu Vilniaus g. 137A, Šiauliai, išduoti 300 litų grynaisiais (b.l. 39).
2009-03-14 įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota įvykio vieta, esanti ties Radviliškio g. 80 namu, Šiauliuose. (b.l. 11-14).
2009-11-19 įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota įvykio vieta ties Radviliškio g. 80 namu, Šiauliuose, tamsiu paros metu. (b.l. 50-51)
Teismas nesivadovauja atliktu 2009-05-19 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką atpažinimu, nes įtariamojo asmenybė buvo nustatyta tą patį įvykio vakarą ir tai jau jokios įrodomosios reikšmės neturi. (b.l. 29-32).
BPK 20 str. 5 d. nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu. Tai reiškia, kad byloje esančių įrodymų patikimumas, jų įrodomoji vertė turi būti nustatoma atsižvelgiant į visumą bylos aplinkybių. Byloje yra ir kitų duomenų, kurie nesustiprina nukentėjusiojo parodymų patikimumo ir savarankiškumo. Taip baudžiamoje byloje yra Šiaulių miesto 1-ojo PK nusikaltimų tyrimo tyrėjo A. A. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad apklausiant nukentėjusįjį J. T. išsiaiškinti įvykio aplinkybių nepavyko, nes jis pats buvo labai girtas, negalėjo nupasakoti įvykių eigos, apibūdinti įtariamojo, taip pat negalėjo nurodyti kas ir kokie daiktai iš jo galėjo būti pavogti, kokia materialinę žalą jis patyrė. Tarnybinio pranešimo teiginius patvirtina atlikti blaivumo testai: Pristačius į Šiaulių apskrities VPK Šiaulių m. 1PK J. T. 23.00 val. nustatytas 3,47 promilių girtumas, Ž. N. 00.32 val. – 1,35promilių girtumas .
2009-05-28 akistatos metu tarp nukentėjusiojo J. T. ir įtariamojo Ž. N. kiekvienas iš proceso dalyvių pasiliko prie savo duotų parodymų. (b.l. 75-76). Nesilaikydami baudžiamojo proceso kodekso 2 str. reikalavimų ikiteisminio tyrimo įstaiga nesiėmė visų įstatymo numatytų priemonių per trumpiausia laiką atlikti tyrimą ir atskleisti nusikalstamą veiką. Byloje yra J. T. apklausa atlikta 2009-03-05 dieną tai yra prieš įvykį, kas teismui leidžia teigti, kad procesiniai veiksmai nebuvo atliekami protokoluose nurodytomis datomis. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, besąlygiškai tikėdami J. T. parodymais, tyrė tik vienintelę versiją ir visiškai ignoravo įtariamojo parodymus. Ž. N.. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kategoriškai neigė padaręs nusikaltimą, nurodė, kad J. T. apiplėšimo metu buvo alaus bare, patikrinę jį policijos pareigūnai pinigų pas jį nerado. Teismas negali atmesti V. Š. parodymų vien dėl to, kad jis apklaustas tik teisme kaltinamojo Ž. N. gynėjo iniciatyva, tai prieštarautų baudžiamojo proceso kodekso 7 str. įtvirtintam rungimosi ir kaltinimo bei gynybos šalių lygiateisiškumo principui. Atsisakymas apklausti minėtą liudytoją pažeistų įstatyme (BPK 22 str. 3 d.) numatytas kaltinamojo teises, tarp kurių numatyta teisė pateikti prašymus.
Galiojantis baudžiamojo proceso kodeksas įrodinėjimo pareiga yra nustatęs ikiteisminio tyrimo institucijai, prokurorui ir teismui. Pagal šį reikalavimą teisme byloje, jos nagrinėjimo metu įrodinėjimo procese turi nustatinėti tiek patraukto baudžiamojon atsakomybėn asmens jį kaltinančius, tiek jį teisinančius duomenis, siekiant nustatyti tiesą byloje.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 ,,Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.4. punkte nurodyta, kad nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje. Įrodymai dėstomi nuosekliai, atskleidžiant jų tarpusavio ryšį, kad iš jų analizės nuosprendyje logiškai išplauktų kaltinamojo kaltę ar kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados. Teismas, aprašydamas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, privalo padaryti vienareikšmę išvadą apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Šio nutarimo 3.1.8. punkte išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylai aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.( LR Apeliacinio teismo baud. Byla Nr.1A-73/2007)
Teisme išnagrinėtų įrodymu pagrindu teismas daro išvada, kad bylos nagrinėjimo metu neįrodyta, kad Ž. N. padarė jam inkriminuota nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. , todėl jis išteisintinas
Nukentėjusysis J. T. pareiškė civilinį ieškinį 500 Lt turtinei žalai atlyginti. Kadangi neįrodyta, kad Ž. N. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, jam neatsiranda ir prievolė atlyginti turtinę žalą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 115, 297-308 str., teismas,
nusprend ė:
Ž. N. išteisinti, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
J. T. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.
Nuosprendį per 20 dienų nuo paskelbimo dienos galima skųsti Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.