- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-12
- Bylos Nr.
- 2YT-3794-918/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35903-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aistė Petrevičienė
- Pareiškėjas
- A. P.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. P. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Dainius Šidlauskas, UAB „NEO Finance“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja A. P. antstoliui Dainiui Šidlauskui pateikė procesinį dokumentą, įvardintą skundu dėl antstolio veiksmų . Pareiškėja nurodo, kad 2020 m. lapkričio 19 d. gavusi 2020 m. lapkričio 16 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S20-26630, 2020 m. gruodžio 3 d. kreipėsi į antstolį elektroniniu paštu su prašymu bei priedais dėl išskaitų iš darbo užmokesčio mažinimo CPK 736 str. 3 d. pagrindu. Pareiškėja nurodo, kad antstolio padėjėjas prašymą atmetė nesivadovaudamas Civilinio proceso kodeksu. Pareiškėja remiasi CPK 736 straipsnio 3 dalimi ir nurodo, kad antstoliui pateikė prašymą ir reikalingus dokumentus. Teigia, kad antstolio padėjėjas kalba apie vaiko pinigus, kurie priklauso vaikui ir nėra susiję su pareiškėjos skolomis, todėl, pareiškėjos manymu, pažeidžiamos pareiškėjos ir jos vaikų teisės.
Antstolis Dainius Šidlauskas 2020 m. gruodžio 11 d. patvarkymu Nr. S20-39264 atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir kartu su vykdomąja byla persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad antstolio 2020 m. lapkričio 16 d. patvarkymas Nr. S20-36620 dėl skolos išieškojimo, kuriame yra nurodyta išieškoti iš pareiškėjos darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį 50 proc. nuo dalies, viršijančios nustatyto vieno MMA atitiko CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies nuostatas. Vykdomojoje byloje skola išieškotojui sudaro 9 949,08 Eur skola, 25 proc. dydžio metinės palūkanos už negrąžintą 6 593,63 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, o tai sudaro po 135,49 Eur sumą per mėnesį. Išskaitų iš skolininkės darbo užmokesčio mažinimas neatitinka išieškotojo ir pačios skolininkės interesų. Pasak antstolio, gali susiklostyti situacija, kad vykdant išskaitas iš skolininkės gaunamo darbo užmokesčio, išskaitų gali neužtekti skolos dengimui. Atkreipia dėmesį, kad antstoliui priverstiniam vykdymui pateiktas vykdomasis raštas, išduotas pačios skolininkės bei išieškotojo pasirašytos taikos sutarties pagrindu, t. y. skolininkei išieškotojas buvo suteikęs galimybę mokėti įsiskolinimą skolininkę tenkinančiomis įmokomis, tačiau savo įsipareigojimo skolininkė neįvykdė. Be to, antstolis mano, kad skolininkės skunde nurodyti argumentai, kad antstolio atsisakyme mažinti išskaitas nepagrįstai yra kalbama apie skolininkės gaunamas pašalpas už vaikus, tačiau toks skundo argumentas turėtų būti vertintinas kaip skolininkės gynybinė pozicija, neskaičiuojant išmokų, skiriamų vaikams, prie pajamų, skirtų jiems išlaikyti.
Suinteresuotam asmeniui UAB „NEO Finance“ procesiniai dokumentai įteikti 2021 m. sausio 19 d. Per teismo nustatytą terminą suinteresuotas asmuo atsiliepimo į skundą nepateikė.
2021 m. vasario 22 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2021 m. kovo 4 d. 10.00 val. Dalyvaujantys byloje asmenys apie paskirtą teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir formą informuoti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt (CPK 133 straipsnio 3 dalis), bei išsiunčiam procesinius dokumentus.
2021 m. kovo 4 d. byla išnagrinėta, nutarties dėl skundo dėl antstolio veiksmų priėmimas ir paskelbimas atidėtas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Iš vykdomosios bylos Nr. 0178/20/00685 medžiagos nustatyta, kad antstolis Dainius Šidlauskas vykdo priverstinio vykdymo veiksmus 2020 m. balandžio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. e2-32083-854/2020 pagrindu dėl 9 949,08 Eur skolos bei 25 procentų dydžio sutartinių palūkanų už negrąžintą 6 593,63 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos iš skolininkės A. P. išieškotojos UAB „NEO Finance“ naudai (v. b. l. 3).
2020 m. balandžio 7 d. patvarkymu Nr. S-20-178-4657 antstolis priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti (v. b. l. 5) ir surašė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S20-13879, kuriuo ragino skolininkė per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos įvykdyti sprendimą ir sumokėti bendrą sumą 11 169,72 Eur, sumą įmokant į antstolio depozitinę sąskaitą (v. b. l. 7).
2020 m. balandžio 14 d. antstolis, patikrinęs Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą nustatė, kad skolininkė gauna išmoką vaikams (v. b. l. 9), iš LR apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nustatė, kad skolininkė gauna vaiko priežiūros išmoką (v. b. l. 15).
Per raginime nustatytą terminą skolininkei neįvykdžius sprendimo, 2020 m. balandžio 21 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S20-15211, kuriuo informavo skolininkę, kad vykdymo išlaidos bus išieškotos iš skolininkei priklausančio darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų pajamų, piniginių lėšų banko sąskaitoje ar pas kitus asmenis, iš piniginių lėšų, gautų pardavus skolininkei priklausantį turtą, skolininkei priklausančių turtinių teisių (v. b. l. 19), patvarkymą Nr. S20-15216, kuriuo įpareigojo skolininkę per 5 dienas raštu pateikti informaciją apie skolininkei priklausantį turtą: 1) visas turimas bankuose ir kitose kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis esančias ir skolininkei priklausančias pinigines lėšas; 2) turimas turtines teises (iš trečiųjų asmenų gautinas lėšas ar turtą) ar vertybinius popierius (akcijas, vekselius, čekius, obligacijas, taupymo lakštus ir kt.); 3) gaunamą darbo užmokestį, pensiją, stipendiją ar kitas pajamas (nurodant pajamas išmokantį asmenį, jo adresą ir pajamų dydį) 4) kilnojamąjį turtą, išskyrus turtą, iš kurio vadovaujantis CPK 668 straipsniu negali būti išieškoma; 5) nekilnojamąjį turtą (v. b. l. 20), nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-178-5269, kuriuo nurodė priverstinai nurašyti pinigines lėšas 12 104,15 Eur sumai, esančias skolininkės banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), paliekant 618,00 Eur sumą, kuria skolininkė gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį (v. b. l. 21) ir nurodymą Nr. S20-15226 priverstinai nurašyti pinigines lėšas - 12 104,15 Eur pinigines lėšas, esančias skolininkės banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 22).
2020 m. birželio 29 d. antstolio kontoroje elektroniniu paštu gautas skolininkės A. P. laiškas, kuriame skolininkė nurodo, kad ji yra motinystės atostogose, į banko sąskaitą gauna vaiko priežiūros išmoką (v. b. l. 28). Tą pačią dieną antstolis nurodymu Nr. S-20-178-8703 priverstinai nurašyti pinigines lėšas banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) padidino laisvai disponuojamą sumą per kiekvieną kalendorinį mėnesį iki 690,00 Eur (v. b. l. 32). 2020 m. birželio 30 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. B-123213 grąžino skolininkei nepagrįstai išieškotą 62,64 Eur sumą (v. b. l. 33).
2020 m. liepos 14 d. antstolio kontoroje elektroniniu paštu skolininkė prašė padidinti disponuojamos sumos dydį iki 840,00 Eur (v. b. l. 36 – 34). Antstolio padėjėjas elektroniniu paštu informavo skolininkę, kad laisvai disponuojama suma nebus padidinta (v. b. l. 37).
2020 m. rugpjūčio 12 d. antstolis nurodymu Nr. S-20-178-10638 priverstinai nurašyti pinigines lėšas nurodė visose skolininkės banko sąskaitose priverstinai nurašomų lėšų sumą – 11 906,28 Eur, kartu panaikindamas nustatytą laisvai disponuojamos sumos dydį (v. b. l. 41).
2020 m. spalio 16 d. antstolio padėjėjas elektroniniu paštu pareikalavo skolininkės atsiųsti banko sąskaitos išrašą už tris mėnesius. Skolininkė tą pačią dieną elektroniniu paštu pateikė reikalautus duomenis , taip pat prašė nustatyti disponuojamą sumą, kadangi yra palikta be lėšų (v. b. l. 49 – 46), informuoti, kokiu dažnumu reikėtų pateikti duomenis, kad nebūtų naikinama laisvai disponuojama suma (v. b. l. 51 ).
2020 m. spalio 19 d. antstolis nurodymu Nr. S-20-178-13901 priverstinai nurašyti pinigines lėšas nustatė 491,00 Eur laisvai disponuojamą sumą per vieną kalendorinį mėnesį (v. b. l. 52).
2020 m. spalio 29 d. antstolio kontoroje gautas skolininkės elektroninis laiškas, kuriame nurodė, kad iš jos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurašyta darbo paieškos išmoka ir pinigai iš socialinės paramos centro, skirti vaiko mokinio krepšeliui. Skolininkė prašė nuskaičiuotas sumas grąžinti į jos sąskaitą (v. b. l. 55 – 53). Tą pačią dieną antstolis priėmė nurodymą Nr. S-20-178-14599 priverstinai nurašyti pinigines lėšas, nustatė laisvai disponuojamą sumą per vieną kalendorinį mėnesį 612,00 Eur (v. b. l. 58). 2020 m. spalio 30 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. B-128953 antstolis grąžino skolininkei 107,31 Eur (v. b. l. 59).
2020 m. lapkričio 16 d. antstolis patvarkymu Nr. S20-36620 dėl skolos išieškojimo nurodė skolininkės darbovietei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai iš skolininkės darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 50 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA (vykdant išskaitas pagal kelis antstolių patvarkymus – 30 proc.) (v. b. l. 61).
2021 m. gruodžio 3 d. antstolio kontoroje gautas skolininkės A. P. prašymas, kuriame nurodo, kad augina du nepilnamečius vaikus ir prašo sumažinti išskaitomą dalį iš jos darbo užmokesčio po 10 proc. kiekvienam išlaikytiniui vadovaujantis CPK 736 straipsnio 3 dalimi (v. b. l. 64 – 62). Tą pačią dieną antstolio padėjėjas į skolininkės prašymą elektroniniu paštu atsakė, kad skolininkė pirmiausiai turėtų pateikti dokumentus apie gaunamas pajamas iš darbovietės – darbo sutartį ir pažymą iš darbovietės, kurioje būtų nurodyta, į kurią banko sąskaitą skolininkei bus mokamas darbo užmokestis (v. b. l. 65).
2020 m. gruodžio 4 d. skolininkė pateikė antstoliui darbo sutarties kopiją ir pažymą apie darbo užmokesčio mokėjimą, bei prašė nustatyti laisvai disponuojamą lėšų sumą (v. b. l. 68 – 66).
2020 m. gruodžio 4 d. antstolis nurodymu Nr. S-20-178-16740 priverstinai nurašyti pinigines lėšas nustatė 600,00 Eur laisvai disponuojamą sumą per vieną kalendorinį mėnesį (v. b. l. 69). Be to, 2020 m. gruodžio 4 d. antstolio padėjėjas elektroniniu paštu informavo skolininkę, kad jai yra nustatyta 600,00 Eur laisvai disponuojama suma, taip pat nurodė, kad CPK 736 straipsnio 3 dalyje nurodyta norma, kad antstolis gali sumažinti išskaitų nuo minimalų atlyginimą viršijančios dalies dydį 10 proc. už kiekvieną išlaikytinį, nėra imperatyvi, todėl atsižvelgiant į tai bei į išieškotojo interesus, skolos dydį, gaunamą išmoką už vaikus, išskaitos dydis nuo minimalų atlyginimą viršijančios dalies skolininkei nebus mažinimas (v. b. l. 70).
2020 m. gruodžio 4 d. antstolio kontoroje gautas skolininkės skundas dėl antstolio veiksmų. Iš šio procesinio dokumento akivaizdu, kad skolininkė nesutinka su antstolio padėjėjo elektroniniu laišku, kuriuo buvo netenkintas prašymas dėl išskaitų dydžio mažinimo CPK 736 str. 3 d. pagrindu. Antstolis 2020 m. gruodžio 11 d. patvarkymu skundą kartu su vykdomąją byla perdavė teismui.
Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją), o bet koks viršijant įgaliojimus (lot. ultra vires) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Taigi antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Teismas, tirdamas suinteresuotų asmenų skundus dėl antstolių veiksmų teisėtumo, atlieka vykdymo proceso kontrolę (CPK 594 straipsnis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams.
CPK LI skyriuje (733 – 743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos vienos MMA, išskaitoma 20 proc. (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 30 proc. (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); o išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstam veika, atlyginimą, - iki 30 proc., jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA dydį, išskaitoma 50 proc. jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis).
CPK 736 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu šio straipsnio 2 dalyje nurodyta išskaitoma dalis gali būti mažinama po dešimt procentų kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant negali būti sumažinta įstatymu ar teismo nustatyta dalis. Mažinant išskaitų dydį, neatsižvelgiama į išlaikytinius kuriems išlaikyti iš skolininko darbo užmokesčio daromos išskaitos. Taigi tam, kad išskaitos galėtų būti mažinamos, būtina, jog skolininkas išlaikytų nedarbingus šeimos narius.
Skolininkei A. P. 2020 m. gruodžio 3 d. pateikus antstoliui prašymą dėl išskaitų sumažinimo, antstolio padėjėjas elektroniniu paštu skolininkei nurodė, kad CPK 736 straipsnio 3 dalis nėra imperatyvi, todėl išskaitos dydis nuo minimalų atlyginimą viršijančios dalies skolininkei mažinamas nebus. CPK 613 str. 1 d. numato, kad vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu. Antstolis priimdamas patvarkymą sprendžia tiek tiesiogiai CPK numatytus klausimus, tiek ir visus kitus vykdymo procese iškylančius klausimus, tiesiogiai nereglamentuotus CPK normose. Klausimai, dėl kurių antstolis priima patvarkymus, vykdymo procese yra skirtingi tiek pagal savo pobūdį, tiek pagal savo svarbą, todėl ir antstolio priimamų patvarkymų teisinė reikšmė yra skirtinga. Antstolis, tiek prašymo dėl išskaitų mažinimo tenkinimo, tiek atmetimo atveju, remiantis CPK 613 straipsniu, turėjo priimti motyvuotą patvarkymą. Pažymėtina, kad patvarkymuose nurodoma jo apskundimo tvarka, tad asmuo, manantis, kad patvarkymas yra neteisėtas ar pažeidžia vykdymo proceso dalyvių teises ir pareigas gali jį skųsti CPK nustatyta tvarka. Situacija, kad antstolis dėl vykdymo procesų dalyvių pateiktų prašymų nepriima motyvuotų patvarkymų, traktuotina kaip antstolio neveikimas.
Pareiškėja pateikdama antstoliui procesinį dokumentą, nors ir įvardijo jį kaip skundą, tačiau iš esmės skundė ne antstolio veiksmus (nes tokie veiksmai nebuvo atlikti), o antstolio neveikimą sprendžiant jos prašymą dėl išskaitų mažinimo CPK 736 straipsnio 3 dalies pagrindu, nurodydama, kad įstatyme reikalaujamus veiksmus - pateikti prašymą ir CPK 736 str. 3 d. taikymo pagrindą patvirtinančius įrodymus - pareiškėja atliko.
Nagrinėjamu atveju, susiklostė faktinė situacija, kad skolininkė A. P. nesutikdama su antstolio veiksmais, turėjo skųsti ne antstolio patvarkymą (nes antstolis patvarkymo dėl pareiškėjos prašymo nepriėmė), o antstolio padėjėjo elektroninį laišką, neatitinkantį patvarkymui keliamų reikalavimų. Teismo vertinimu, toks antstolio padėjėjo elektroninis laiškas yra išimtinai informacinio/techninio pobūdžio, savaime negalintis sukurti jokių teisinių pasekmių. Minimu elektroniniu laišku antstolio padėjėjas tik informavo skolininkę, kad jos prašymas dėl išskaitų mažinimo iš darbo užmokesčio nebus tenkintas.
Šiuo konkrečiu atveju antstolis nepagrįstai traktavo, kad skolininkė pateikė skundą dėl antstolio 2020 m. lapkričio 16 d. patvarkymo. Antstoliui pateiktame procesiniame dokumente apie 2020 m. lapkričio 16 d. patvarkymą pareiškėja užsimena tik nurodydama jo gavimo datą, bet ne analizuodama šio patvarkymo galimą neteisėtumą. Dar daugiau, nei šiame, kaip skundžiamas patvarkymas nurodytame, nei 2020 m. gruodžio 4 d. patvarkyme antstolis net neužsimena apie skolininkės pateiktą prašymą dėl išskaitų mažinimo, nevertina skolininkės pateiktų dokumentų ir nepriima jokio procesinio sprendimo dėl pateikto prašymo. Teismo vertinimu, 2020 m. gruodžio 4 d. pareiškėja pateiktu skundu dėl antstolio veiksmų iš esmės skundžia antstolio neveikimą - jos pateikto prašymo mažinti išskaitų dydį neišsprendimą priimant patvarkymą.
Pažymėtina, kad nagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų teismas vertina konkretaus antstolio atlikto veiksmo teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau už antstolį neatlieka jokių vykdymo veiksmų. Šiuo konkrečiu atveju, pareiškėja, antstoliui pateikdama procesinį dokumentą ir įvardindama jį skundu, neturėjo galimybės skųsti konkretų antstolio patvarkymą, nes antstolis procesinio sprendimo dėl pareiškėjos 2020 m. gruodžio 3 d. prašymo mažinti išskaitų dydį CPK 736 str. 3 d. pagrindu įstatymo numatyta tvarka neįformino. Pabrėžtina, kad antstolis turi procesinę pareigą priimti procesinį sprendimą dėl vykdymo procese skolininko (ar kitų vykdymo proceso dalyvių) prašymų ir šiuos procesinius sprendimus įforminti patvarkymais. Antstolis, patvarkymu neišspręsdamas pareiškėjos pateikto prašymo dėl išskaitų mažinimo, suvaržė pareiškėjos teisę teikti skundą dėl antstolio veiksmų – atsisakymo mažinti išskaitas.
Kaip jau minėta, teismas už antstolį neatlieka procesinių veiksmų, todėl būtent antstolis pirmiausia turi tinkamai išnagrinėti prašymą ir tokio prašymo išnagrinėjimo rezultatą įforminti patvarkymu. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad antstolis neteisėtai nesprendė prašymo dėl išskaitų mažinimo CPK nustatyta tvarka, todėl skundas dėl antstolio neveikimo tenkintinas, antstolis įpareigotinas išnagrinėti pareiškėjos prašymą ir dėl prašymo priimti motyvuotą patvarkymą (CPK 510 str., 613 str.).
Antstoliui nagrinėjant pareiškėjos prašymą dėl išskaitų dydžio mažinimo, turėtų būti atkreiptas dėmesys į tai, kad pareiškėja A. P. išlaiko du nepilnamečius vaikus: T. P, gim. (duomensy neskelbtini), ir M. B., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nuo 2020 m. lapkričio 3 d. dirba pagal neterminuotą darbo sutartį, gauna stabilias, didesnes nei MMA pajamas. Pabrėžtina, kad vykdydamas išieškojimą, antstolis turi procesinę pareigą ne veikti išimtinai išieškotojo interesais, bet derinti tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus, nepažeisti ir kitų asmenų teisių. Šiuo atveju išskaitų iš skolininkės darbo užmokesčio dydis yra tiesiogiai susijęs su nepilnamečių vaikų interesų tenkinimu. Vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų, jog skolininkė, teikdama prašymą mažinti išskaitų dydį, nebūtų įvertinusi, jog nepagrįstas delsimas atsiskaityti su išieškotoju didina išieškomos skolos sumą. Akivaizdu, kad skolininkė, teikdama prašymą dėl išskaitų dydžio mažinimo ir šį prašymą argumentuodama išlaikomais mažamečiais vaikais, įvertino, kad jos interesus labiau atitinka ne greitesnis atsiskaitymas su išieškotoju, bet geresnis mažamečių vaikų poreikių patenkinimas.
Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 510 straipsniu, 513 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjos skundą tenkinti iš dalies.
Įpareigoti antstolį Dainių Šidlauską išspręsti skolininkės A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), vykdomoje byloje Nr. 0178/20/00685 2020 m. gruodžio 3 d. pateiktą prašymą dėl išskaitos dydžio mažinimo ir priimti tuo klausimu motyvuotą patvarkymą.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.