Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Loreta Braždienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. M. (M. M.) pareiškimą dėl ginčijamo kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Lensona“ bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau UAB) „Lensona“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirta UAB „Robinta“.

3. Pareiškėjas finansinį reikalavimą kildino iš darbo teisinių santykių. Jis pateikė 2021 m. rugsėjo 10 d. su UAB „Lensona“ sudarytą darbo sutartį ir nurodė, kad buvusi darbdavė neatsiskaitė su pareiškėju už 2021 m. rugsėjo mėn. – 2022 m. birželio mėn., taip pat nesumokėjo atostoginių ir išeitinės išmokos, iš viso – 10 727,64 Eur. Nurodė, kad administratorės pozicija nėra nuosekli. Atsiliepime dėl BUAB „Lensona“ kreditorių reikalavimų patvirtinimo administratorė sutiko įtraukti pareiškėją į BUAB „Lensona” kreditorių sąrašą su 2985,77 Eur pirmos eilės pirmo etapo kreditoriniu reikalavimu remiantis buhalterinės apskaitos programos duomenimis. Visgi, dublike pakeitė poziciją, nesutikdama su 2985,77 Eur kreditorinio reikalavimo patvirtinimu, nenurodydama, kokių tariamai naujai nustatytų aplinkybių pagrindu pakeitė poziciją dėl buhalterinio įrašo apskaitos programoje vertinimo. Teigė, kad administratorės prašymas taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą, nepagrįstas, nes neatsiskaitymas su darbuotoju yra tęstinis darbuotojo teisių pažeidimas ir tęsiasi iki tol, kol su juo nebus atsiskaityta. Teismui nusprendus, kad pareiškėjas praleido senaties terminą pareikšti reikalavimams dėl netesybų dėl neatsiskaitymo su darbuotoju laiku, pareiškėjas prašė teismo jį atnaujinti. Pareiškėjas rėmėsi tuo, kad neturi informacijos, kuri leistų tiksliai nustatyti Darbo kodekso (toliau – DK) straipsnį, kai jam net nežinoma, ar darbo santykiai su juo apskritai buvo nutraukti DK nustatyta tvarka ir kada.

4. Nemokumo administratorė prašė netenkinti prašymo dėl pareiškėjo įtraukimo į kreditorių sąrašą, nes jis nepagrįstas visoje apimtyje.

5. Nurodė, kad administratorius neturi informacijos, kad pareiškėjas nustatyta tvarka būtų kreipęsis į Valstybinę darbo inspekciją ir nustatyta tvarka įrodęs, kad sumos, nuo kurių apskaičiuotos draudžiamosios pajamos, yra jam apskaičiuotos už darbo funkcijų vykdymą. Taigi, galima daryti pagrįstą išvadą, kad nuo 2021-12-01 jis UAB „Lensona“ darbo funkcijų nevykdė. Pareikšdamas finansinį reikalavimą pareiškėjas nepateikė jokių darbo funkcijų vykdymą UAB „Lensona“ patvirtinančių įrodymų. Kadangi pareiškėjo darbo santykiai su UAB „Lensona“ pasibaigė 2021 m. gruodžio 1 d., todėl pateikto reikalavimo dalis už vėlesnį laikotarpį laikytina nepagrįsta. Administratorius, remdamasis vien buhalterinės apskaitos programa atsiliepime nurodė, kad galėtų sutikti su reikalavimu dėl neišmokėto darbo užmokesčio už 2021-09 mėn – 2021-11 mėn., kurio suma sudaro 2985,77 Eur. Visgi, naujai įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir įrodymus, administratorius nesutinka, kad būtų tvirtinamas pareiškėjo finansinis reikalavimas, nes nėra pagrįstas pirminiais dokumentais, be to, nėra duomenų, ar nurodyta suma pareiškėjui nėra išmokėta grynaisiais pinigais. Administratorius taip pat prašo atmesti pareiškėjo alternatyvų reikalavimą; taikyti CK 1.125 straipsnio 5 dalyje nustatytą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą, taikomą ieškiniams dėl netesybų.

6. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi BUAB „Lensona“ bankroto byloje buvo patvirtintas pareiškėjo M. M. (M. M.) pirmos eilės pirmo etapo 3 221,88 Eur finansinis reikalavimas UAB „Lensona“ bankroto byloje.

7. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. spalio 15 d. nutartimi Nr. e2-801-854/2024 Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartį panaikino ir pareiškėjo prašymą patvirtinti jo finansinį reikalavimą UAB „Lensona“ bankroto byloje perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo atmetamas

8. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41, 42 straipsniuose reglamentuota kreditorių reikalavimų pateikimo ir jų patvirtinimo tvarka. Kreditoriai pateikia savo reikalavimus nemokumo administratoriui, kuris patikrina pareikštų reikalavimų teisės pagrindimo dokumentus ir, pridėjęs nuomonę dėl jų pagrįstumo, perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui (JANĮ 41 straipsnio 1, 2 dalis, 42 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nepriklausomai nuo to, kokia yra teismui pateikiama nemokumo (bankroto) administratoriaus pozicija dėl kreditorių reikalavimų, jų (kreditorių) reikalavimų pagrįstumą dar kartą tikrina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).

9. Pažymėtina, kad dispozityvumo ir rungimosi principai lemia, kad kiekvienas kreditorius savo reikalavimą skolininko bankroto byloje reiškia ir jo pagrįstumą įrodinėja pats (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2012).

10. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo kreditorinį reikalavimą grindė su bendrove sudarytos 2021 m. rugsėjo 10 d. darbo sutarties kopija, kurioje nurodyta, kad M. M. (M. M.) priimtas neterminuotai dirbti UAB „Lensona“ vadybininku, nustatant 3 mėn. išbandymo laikotarpį, 1 984 Eur mėnesinį darbo užmokestį, mokamą du kartus per mėnesį – 15 ir 30 dienomis, nustatyta 8 val. per dieną (40 val. per savaitę) darbo laiko norma, pažymėta, jog sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti 2021 m. rugsėjo 14 d. Pareiškėjas taip pat pateikė lenteles su abu alternatyvius reikalavimus sudarančių sumų paskaičiavimais, kurios nėra pasirašytos ir nenurodytas jas sudaręs subjektas. Byloje taip pat pateikti BUAB „Lensona“ buhalterinės apskaitos programos duomenys, pagal kuriuos apskaityta neišmokėto darbo užmokesčio M. M. (M. M.) už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 30 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d. suma sudaro 2 985,77 Eur.

11. Byloje esančiais duomenimis taip pat nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2022 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. (7.1E)VRE_SP1E-831 nuspręsta neįrašyti Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre M. M. pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokos ir VSD įmokų pagal draudėjo UAB „Lensona“ pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį mėnesį ir jo priedą bei draudėjo teikiamų socialinio draudimo pranešimų duomenų nuo šio sprendimo priėmimo dienos, kol neišnyks aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta, kad draudėjas veiklos nevykdo. Iškeldamas UAB „Lensona“ bankroto bylą, Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 26 d. nutartyje konstatavo, kad bendrovė buvo nemoki jau 2020 metais.

12. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas 2024 m. spalio 15 d. nutartyje konstatavo, kad yra pagrindas abejoti M.(M. M.) darbo funkcijų vykdymo realumu nuo pat darbo sutarties sudarymo 2021 m. rugsėjo mėn. Pažymėjo, jog darbo sutartis su pareiškėju sudaryta UAB „Lensona“ jau esant nemokiai, o byloje nėra duomenų, kad laikotarpiu po darbo sutarties sudarymo UAB „Lensona“ vykdė kokią nors veiklą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal pateiktą darbo sutartį pareiškėjas UAB „Lensona“ vadybininku turėjo dirbti 8 val. per dieną, 40 val. per savaitę, tačiau remiantis Sodros duomenimis pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 28 d. iki 2022 m. rugpjūčio 4 d. dirbo (duomenys neskelbtini) (nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. nurodomas kaip draudėjas, esantis nedraudiminiame laikotarpyje). Taip pat nuo 2017 m. balandžio 4 d. iki šiol pareiškėjas verčiasi individualia veikla (ne pagal verslo liudijimą). Nuo 2018 m. gegužės 3 d. iki šiol pareiškėjas taip pat dirba (duomenys neskelbtini) (nuo 2021 m. sausio 1 d. nurodomas kaip draudėjas, esantis nedraudiminiame laikotarpyje, kuris tęsėsi iki pat 2023 m. kovo 30 d. beveik nepertraukiamai (su itin trumpomis vos kelių dienų pertraukomis kai kuriais mėnesiais). Apeliacinės instancijos teismas grąžindamas klausimą dėl pareiškėjo kreditorinio reikalavimo patvirtinimo nurodė, kad byloje turėtų būti įvertinta, kaip M. M. (M. M.) kitos darbinės veiklos tuo pačiu laikotarpiu derėjo su jo galimu darbu UAB „Lensona“, kokios buvo jo nedraudiminių laikotarpių priežastys, kaip tai koreliavo su draudėjo darbinės veiklos UAB „Lensona“ realumu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad šiuo atveju vertintinas ne tik kreditorinio reikalavimo pagrįstumo klausimas bet ir darbo sutarties (ne)galiojimo klausimas.

13. Teismas pažymi, jog 2024 m. spalio 28 d. nutartimi, pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2024 m. lapkričio 14 d. pateikti visus turimus įrodymus galinčius pagrįsti darbo santykių tarp pareiškėjo ir UAB „Lensona“ realaus egzistavimo faktą. Nutartis pareiškėjui įteikta tinkamai, tačiau per nustatytą terminą, pareiškėjas jokių papildomų duomenų teismui nepateikė.

14. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai dėl konkrečių kreditorių reikalavimų yra kilęs ginčas, teismas tokių kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir atlieka išsamų įrodymų tyrimą. Teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jeigu iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai.

15. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 15 d. nutartyje Nr. e2-683-912/2024 pateiktus išaiškinimus ir byloje esančių rašytinių įrodymų (M. M. (M. M.) darbo sutarties, VSDFV duomenis ir kt.) visumą, apeliacinės instancijos teismui konstatavus, jog darbo sutartis su įmone sudaryta pastarajai esant nemokiai, nesant duomenų apie veiklos vykdymą, bei tai, kad pareiškėjui nebuvo išmokėtas nė vienas darbo užmokestis ir tuo pačiu metu šiam asmeniui dirbant kitose bendrovėse bei vykdant individualią veiklą, konstatuotina, kad pareiškėjo reikalavimas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo yra ne tik kad nepagrįstas įrodymais, tačiau apskritai darbo santykių egzistavimo faktas paneigtas kitais byloje esančiais įrodymais ir nustatytomis aplinkybėmis. Teismo nuomone, būtent M. M. (M. M.) teko procesinė pareiga įrodyti: kad UAB „Lensona“ ginčo laikotarpiu vykdė veiklą, kad jis realiai atliko UAB „Lensona“ vadybininko funkcijas, nurodyti kokius konkrečius darbus įmonėje atliko ir kad tuo pačiu metu dirbdamas ir kitose bendrovėse nepažeidė darbo sutartyje įtvirtinto 8 val. per dieną / 40 val. per savaitę režimo. Atsižvelgiant į nurodytą, darytina išvada, kad byloje nėra duomenų apie darbo santykių tarp pareiškėjo ir UAB „Lensona“ realaus egzistavimo faktą (CPK 178 straipsnis). Pareiškėjui neįvykdžius pareigos pateikti įrodymus, pagrindžiančius darbo santykių faktą, M. M. (M. M.) reikalavimas įtraukti jį į BUAB „Lensona” kreditorių sąrašą su 10 727,64 Eur kreditoriniu reikalavimu bei kiti alternatyvūs reikalavimai negali būti tenkinami.

16. Pažymėtina, kad CK 1.78 straipsnio, reglamentuojančio niekinius ir nuginčijamus sandorius, 1 dalyje įtvirtinta, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio.

17. CK 1.1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad CK darbo santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja specialieji įstatymai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 1.78–1.96 straipsniuose numatyti sandorių negaliojimo pagrindai taikomi ir darbo sutarčiai, atsižvelgiant į šios sutarties specifiką, kartu aiškinant darbo sutarties turinį, sutarties sudarymo vykdymo ir keitimo tvarką ir sąlygas bei atsižvelgiant į tai, kad darbo teisėje restitucija negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2004; 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2009; 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2015; 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233-701/2017, 48 punktas).

18. CK 1.81 straipsnio 1 dalis nustato, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, jog pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019, 51 punktas).

19. CK 1.86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Kasacinio teismo praktika dėl šio sandorių negaliojimo pagrindo yra pakankamai išplėtota ir nuosekli. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Tariamasis sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių. Tariamojo sandorio (simuliacijos) šalių valia neturi trūkumų, nes sandorio šalys, sudarydamos sandorį, nesiekia sukurti jokių teisinių padarinių ir tą gerai žino. Sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-1075/2022, 37 punktas).

20. Pažymėtina, kad darbo sutartis įsigalioja darbuotojui pradėjus dirbti (LR darbo kodekso 42 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, kad realūs darbo santykiai, nepaisant formalaus darbo sutarties pasirašymo, tarp M. M. (M. M.) ir UAB „Lensona“ nebuvo susiklostę. Byloje nėra jokių įrodymų, kad darbo sutartis buvo vykdoma, t. y. jog pareiškėjas įmonėje, kuri buvo nemoki, atliko darbo funkcijas. Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismo nuomone yra pagrindas spręsti, kad darbo sutartis tarp M. M. (M. M.) ir UAB „Lensona“ buvo sudaryta ne turint tikslą sukurti darbo teisinius santykius, o, simuliuojant darbo santykius, siekiant gauti Garantinio fondo lėšas, nes lėšos iš Garantinio fondo skiriamos tada, kai darbdavys tampa nemokus ir neturi pakankamai nuosavų lėšų atsiskaityti su darbuotojais.

21. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad 2021 m. rugsėjo 10 d. darbo sutartis buvo sudaryta tik dėl akių, sutarties šalims nesiekiant sukurti darbo teisinių santykių, be to, tokia darbo sutartis, kuri realiai niekada nebuvo vykdoma ir kurią sudarant jau buvo aišku bei akivaizdu, jog ji net nebus vykdoma ir kuria buvo siekta pasipelnyti iš Garantinio fondo lėšų, prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, todėl yra teisinis pagrindas šią darbo sutartį pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento CK 1.81 straipsnio ir 1.86 straipsnio pagrindais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 42 straipsniu, Civilinio kodekso 1.81 straipsniu ir 1.86 straipsniu, Civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, teismas

nutaria:

M. M. pareiškimą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Lensona“ bankroto byloje, atmesti.

Pripažinti tarp M. M. ir UAB „Lensona“ 2021 m. rugsėjo 10 d. sudarytą darbo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

Pavesti nemokumo administratorei per 3 dienas nuo šios nutarties įteikimo dienos apie priimtą nutartį informuoti kreditorius ir pateikti teismui kreditorių informavimą patvirtinančius dokumentus.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties įsiteisėjimo dienos jos kopiją pateikti Garantinio fondo administratoriui.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.