Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Nekrašas, sekretoriaujant Audronei Argustienei, dalyvaujant prokurorui Sigitui Kanaporiui, kaltinamajam K. V., jo gynėjui advokatui Raimundui Gargasui, nukentėjusiajai V. V., jos įgaliotam atstovui adv. Vytautui Bučiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta ten pat, teistas 2016-02-18 pagal BK 140 str. 2 d. (2 ep.), 227 str. 2 d.- 6 mėn. laisvės apribojimu ir 8 MGL (301,28 Eur) dydžio bauda; bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. V. 2017-06-07 d., apie 20.30 val., parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, tyčia sugriebė rankomis savo šeimos narei– sutuoktinei V. V. už kairės rankos, tempė ją, po to tęsdamas savo nusikalstamą veiką, sugriebė V. V. už dešinės rankos ir suspaudė pirštus, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą bei padarė jai odos nubrozdinimą kairiame dilbyje, kairės plaštakos IV piršto nago lūžimą su ponagine kraujosruva, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis K. V. dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir teisiamajame posėdyje patvirtino jo ikiteisminio tyrimo duotus parodymus, t. y. kad jis 2017-06-07 pasiėmęs iš darželio savo sūnų K. V., apie 20.30 val. atėjo į parduotuvę, kur dirbo jo žmona ir atvedė sūnų, nes to prašė jo sūnus. Žmona pradėjo žodinį konfliktą, ji daug kartų įžeidinėjo jį necenzūriniais žodžiais girdint jo sūnui. Pamatęs, kad ji, jo manymu, skambino savo naujam draugui, supyko ir bandė ištraukti telefoną jai iš kišenės, kurioje jį laikė telefoną. Ji telefono nepaleido, todėl traukdamas iš jos rankos telefoną sužeidė jos ranką, nulaužė jai nagą. Išėjęs į lauką netrukus grįžo į parduotuvę ir atidavė jai telefoną. Vėliau parduotuvės tarnybinėse patalpose bandydamas ištraukti iš jos dešinės rankos telefoną, galėjo sukelti jai fizinį skausmą. Supranta, kad padarė sutuoktinei sužeidimus, tačiau to padaryti nenorėjo. Papildomai paaiškino, kad jam buvo žinoma apie kardomosios priemonės paskyrimą- jis negalėjo artintis prie savo sutuoktinės per 50 m. atstumą. Suvokia, kad plėšdamas iš rankų telefoną galėjo sukelti sutuoktinei fizinį skausmą ar sutrikdyti jos sveikatą, tačiau to nesiekė. Pripažįsta, kad sukėlė fizinį skausmą, suspausdamas pirštus. Iki suėmimo prižiūrėdavo vaikus, teikdavo jiems išlaikymą, palaikė santykius su sutuoktine- aprūpindavo malkomis, pagal galimybes padėdavo. Jie nusprendė pagyventi atskirai, gal paskui susitaikytų, jam ne tas pats, kad šeima ardosi. Iš karto po nusikalstamos veikos atsiprašė sutuoktinės. Supranta, kad pasielgė blogai, išvadas padarė, daugiau taip nebesielgs.

Kaltinamojo, jo gynėjo ir prokuroro sutikimu įrodymų tyrimas sutrumpinamas (BPK 273 str.).

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Iš ikiteisminio tyrimo metu apklaustos, vėliau nukentėjusiąja pripažintos V. V. apklausos protokolų matyti, kad šiuo metu vyksta jos ir jos sutuoktinio K. V. skyrybų procesas, jie nuolat konfliktuoja. 2017-06-07 apie 20.30 val. į jos darbo vietą parduotuvėje "(duomenys neskelbtini)" atėjo K. V. kartu su jų mažamečiu sūnumi K., sukėlė konfliktą. K. V. norėdamas iš jos prijuostės kišenės ištraukti mobilaus ryšio telefoną sugriebė jai už kairės rankos ir ją sužalojo- nulaužė nagą, padarė įbrėžimus, bei išbėgo iš parduotuvės. Netrukus sugrįžo ir jai ruošiantis iš kito telefono skambinti policijai, griebė už telefono ir jį ištraukė. Šį telefoną ji laikė dešinėje rankoje, griebiant telefoną jai suspausti rankos pirštai, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Sutuoktinis ištraukė abu telefonus, o po to juos, pažadėjus nekviesti policijos, gražino. K. V. jai negrasino, jokių grasinančių veiksmų neatliko, tačiau vėliau siuntė SMS žinutes, kuriomis, jos nuomone, naudojo jos atžvilgiu psichinę prievartą (1 t. b. l. 31-33, 35-36, 39-40, 43).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra parduotuvės, esanti (duomenys neskelbtini), prekybinė salė, iš įvykio vietos niekas nepaimta (1 t. b. l. 13-20).

Tarnybiniuose pranešimuose Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad atvykus į įvykio vietą- parduotuvę "(duomenys neskelbtini)", esančią (duomenys neskelbtini), V. V. nurodė, kad jos sutuoktinis K. V. parduotuvėje ją tampė, atėmė mobilaus ryšio telefoną, nulaužė jai nagą, subraižė ranką, suplėšė darbo uniformą. Konstatuoti sužalojimai V. V. kairėje rankoje (1 t. b. l. 21- 22, 23- 24).

Pranešimas bendrajam pagalbos centrui patvirtina, kad 2017-06-17, 21 val. 14 min. gautas V. V. pranešimas apie tai, kad prieš 15 min. į PC „(duomenys neskelbtini)“ atėjęs jos vyras ją puolė, atiminėjo telefoną, ją tampė už rūbų. Vyras buvo su jų bendru vaiku, kuris matė konfliktą (1 t., b. l. 25- 26).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G1566/2017(02) konstatuota, kad V. V. padaryti odos nubrozdinimai kairiame dilbyje, kairės plaštakos IV piršto nago lūžimas su ponagine kraujosruva, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Po padarytų sužalojimų V. V. turėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip trijų trauminių poveikių pasėkoje (1 t., b. l. 47).

2017-06-08 V. V. tyrimui pateikė kompaktinį diską su vaizdo įrašais, kurie peržiūrėti ir jų vaizdai fiksuoti protokole; kompaktinis diskas pridėtas saugoti prie bylos (1 t. 48-54).

Iš 2017-06-21 Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto matyti, kad V. V. ir K. V. šeima nėra įrašyta į soc. rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Abu V. yra lankęsi Vaiko teisių apsaugos skyriuje dėl smurto artimoje aplinkoje ir bendravimo su vaikais nustatymo (1 t. b. l. 95).

Įrodymų vertinimas.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui“. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka išaiškinta BK 248 str. 2 d., pagal kurį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai laikomi kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. K. V. negalėjimas gyventi kartu su V. V. nusikaltimo metu buvo sąlygotas objektyvių aplinkybių- įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios. Kaltinamasis ir nukentėjusioji įvykio metu buvo sutuoktiniai, ir nors tarp jų vyksta skyrybų procesas, palaikė santykius- K. V. patvirtino, kad jis kiek įmanoma padeda sutuoktinei, aprūpina malkomis, ugdo ir prižiūri vaikus, teikia jiems išlaikymą. Patvirtino, kad jie nusprendė pagyventi atskirai, gal susitaikytų, jam ne tas pats, kad šeima ardosi. Be to ir patys nusikalstami veiksmai padaryti K. V. susierzinus dėl jo manymu V. V. meilužio skambučio, t. y. jam suvokiant, kad jie gyvena faktinėje santuokoje. Atsižvelgus į šias aplinkybes kaltinamasis ir nukentėjusioji laikytini šeimos nariais.

Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Ši nusikalstama veika gali būti padaryti tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia– suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina ir tai, kad skausmas yra išimtinai subjektyvus pojūtis, kurio išmatuoti ar kitaip objektyviai įvertinti neįmanoma, todėl baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą galima tik nustačius, jog kaltininkas neabejotinai atliko įstatymo dispozicijoje nurodytus veiksmus, kurie įstatymų leidėjo pripažįstami kaip neabejotinai sukeliantys tokį fizinį skausmą.

Byloje surinktų įrodymų visuma, aplinkybės, kurioms esant padaryti kaltinime nurodyti veiksmai, kaltinamojo panaudotų veiksmų pobūdis patvirtina, jog kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia. Kaltinamasis, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, suvokdamas savo veiksmus, galėdamas ir privalėdamas juos valdyti, turėjo suprasti ir suprato savo veikos pavojingumą, t. y. kad tyčia griebdamas nukentėjusiajai už kairės rankos ir tempdamas ją, bandydamas jėga ištraukti telefoną, o vėliau sugriebdamas už dešinės rankos ir suspausdamas pirštus, gali sukelti jai fizinį skausmą ar net ją sužaloti. Taigi kaltinamais suvokė pavojingą savo veikos pobūdį, numatė, jog dėl jo veikimo gali atsirasti pavojingi padariniai (kurie buvo labai tikėtini ar net neišvengiami), ir nors tokių padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (jam buvo tas pats, ar jie atsiras ar neatsiras, jis apie juos nemastė, baigęs daryti pavojingą veiką, jis nieko pozityvaus, kad pagelbėtų nukentėjusiajai nepadarė, ir grąžinęs telefonus pasišalino iš nusikaltimo vietos), kas atitinka netiesioginės tyčios kaltės formą, numatytą BK 15 str. 3 d. Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimas baigtas, nes sukeltos BK 140 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės– kaltinamojo sutuoktinei nežymiai sutrikdyta sveikata. Todėl teismas išanalizavęs surinktų įrodymų visumą, daro kategorišką išvadą, kad K. V. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

K. V. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos veikos (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė– veika padaryta recidyvisto (BK 60 str. 1 d. 10 p.).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį- padaryta viena tyčinė nusikalstama veika žmogaus sveikatai, ji baigta, nesunki, kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia; į padarytos veikos motyvus ir tikslus– K. V. susierzino dėl jo nuomone V. V. meilužio skambučio pastarajai, dėl ko siekė atimti telefoną, o vėliau tam, kad ji neskambintų policijai. Smurtas panaudotas tarp sutuoktinių esant įtemptiems santykiams dėl jų skyrybų proceso, pastariesiems apsižodžiavus, matant jų nepilnamečiam vaikui. K. V. teistas 5 kartus: 1996-03-04 pagal BK 271 str. 1 d., 271 str. 2 d., 271 str. 3 d., 206 str.; 1997-06-26 pagal BK 22 str. 1 d. ir 271 str. 2 d.; 3) 2000-02-23 pagal BK 272 str. 2 d., 206 str.; 4) 2009-12-11 pagal BK 178 str. 4 d., tačiau teistumas pagal šiuos nuosprendžius išnykęs; K. V. turi teistumą pagal 2016 m. nuosprendį už nusikalstamas veikas, numatytų BK 140 str. 2 d. (2 epizodai), 227 str. 2 d. (1 t., b. l. 5- 12), bausmę atlikęs; jis taip pat teistas už smurtą artimojoje sutuoktinės atžvilgiu 2017-06-28, tačiau nuosprendis apskųstas ir neįsiteisėjęs (2 t., b. l. 14- 19). K. V. teistas ir užsienio valstybėse (2 t., b. l. 8- 11), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 27- 34). K. V. turi tris nepilnamečius vaikus (2 t., b. l. 2- 4, 39), jo gyvenamosios vietos seniūnija skundų ar pareiškimų dėl jo nėra gavusi, charakterizuojamas kaip uždaro būdo (2 t., b. l. 38). K. V. dirba individualiai (tai patvirtinta ir 2017-06-28 teismo nuosprendyje), jis nėra registruotas VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų priežiūros grupėse (2 t., b. l. 36).

Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 str., 61 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Kaip jau minėta K. V. atlikęs bausmę pagal paskutinį nuosprendį už nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinio skausmo sukėlimą tam pačiam šeimos nariui- sutuoktinei V. V. (b. l. 65- 66, 75), vėl teisiamas už nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinio skausmo sukėlimą tam pačiam šeimos nariui. Taigi kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, išvadų iš ankstesnio teistumo ir jam skirtos bausmės jis nepadarė. Tačiau kaltinamasis teisiamajame posėdyje kritiškai įvertino savo elgesį, atsiprašė nukentėjusiosios ir patvirtino, kad ateityje daugiau tai nepasikartos. Atsižvelgus į anksčiau nustatytas aplinkybes, taip pat ir padaryto nusikaltimo kaltės formą ir rūšį, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti K. V. paskyrus straipsnio už šį nusikaltimą sankcijoje numatytą bausmę- areštą, kurio dydis nustatytinas atsižvelgus į BK 54 str. 2 d., 61 str. 2 d., 3 d. Viešieji darbai ar laisvės apribojimas išvadų dėl praeityje padarytų nusikaltimų nepadariusiam K. V. teismo vertinimu laikytini per švelniomis bausmės rūšimis, jas paskyrus nebūtų pasiekti bausmės tikslai, o laisvės atėmimas, atsižvelgus į anksčiau nurodytas aplinkybes ir bausmės skyrimo pagrindus, laikytina per griežta bausmės rūšimi.

Baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas BPK 273 str. numatyta tvarka, prisipažino esantis kaltas dėl jam inkriminuotos veikos. Šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ str. (redakcija nuo 2013-07-13, Žin. 2013, Nr. 75-3770) nuostatų, pagal kurias teismas privalo šias sąlygas atitinkančiam kaltinamajam tuo pačiu nuosprendžiu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kadangi K. V. teistas už smurtą artimojoje sutuoktinės atžvilgiu 2017-06-28, tačiau šis nuosprendis apskųstas ir neįsiteisėjęs, bausmės paskirtos pagal nuosprendžius nebendrintinos.

Į skirtiną bausmę įskaitytinas K. V. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2017-06-12, 13.00 val. iki nuosprendžio paskelbimo 2017-07-20 (1 t., b. l. 104-105, 137- 139, BK 66 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta ir į bausmę įskaitytas jo laikino sulaikymo ir suėmimo laikas, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam taikyti griežčiausios kardomosios priemonės– suėmimo, šiuo metu nebėra pagrindo ir būtinybės. Esant galimybėms švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatytus tikslus, kardomoji priemonė– suėmimas jam pakeistina į kardomąją priemonę– rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš Lietuvos Respublikos, nepasišalinti iš savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), be teismo leidimo. Pažymėtina, kad K. V. baudžiamojoje byloje Nr. 1-175-673/2017 iki nuosprendžio įsiteisėjimo buvo palikta galioti laikinoji apsaugos priemonė- įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusiosios, nuosprendis apskųstas, todėl pakartotinai taikyti pastarosios iki įsiteisės šis nuosprendis, nėra poreikio.

Pagal BPK 94 str. reikalavimus priimtini sprendimai dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, nukentėjusiajai V. V. ikiteisminiame tyrime ir teisme teikta teisinė pagalba, jos interesus šioje byloje atstovavo advokatas Vytautas Bučius, dėl ko ji turėjo 300 Eur išlaidas jo paslaugoms apmokėti. Šios išlaidos pripažintinos proceso, tai yra advokato atstovavimo nukentėjusiajam išlaidomis, jos yra pagrįstos, todėl teismo priteistinos iš kaltinamojo (BPK 103 str., 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., ir paskirti jam 59 (penkiasdešimt devynių) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., bausmę sumažinti trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – 39 (trisdešimt devynių) parų areštą, bausmę atliekant areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos- 2017-07-20.

Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti jo laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2017-06-12, iki nuosprendžio paskelbimo dienos 2017-07-20, ir laikyti jį atlikusį arešto bausmę.

Kardomąją priemonę suėmimą pakeisti į kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš Lietuvos Respublikos, nepasišalinti iš savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), be teismo leidimo, kurią nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti K. V., jog pažeidus šią kardomąją priemonę jam gali būti paskirta griežtesnė kardomoji priemonė.

K. V. paskirtą kardomąją priemonę- suėmimą, panaikinti ir paleisti iš suėmimo teismo posėdžių salėje.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kurie saugomi prie bylos: kompaktinį diską su vaizdo įrašu, palikti saugoti byloje.

Nukentėjusiajai V. V. iš K. V. priteisti patirtas išlaidas už teisinės pagalbos nukentėjusiajai teikimą- 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 ct).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.