Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Paaiškina, jog atsakovas skundžiamu Sprendimu nusprendė neišduoti pareiškėjui leidimo nuolat gyventi, kadangi pareiškėjas neatitiko sąlygų, kurios nustatytos leidimui nuolat gyventi gauti. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje turint leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2022 m. spalio iki 2024 m. liepos buvo neteisėtas, kadangi pareiškėjas pateikė atsakovui tikrovės neatitinkančius duomenys ir jo tikslas buvo ne vykdyti teisėtą veiklą, bet formaliai atitikti leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas. Sprendimas bei jame pateiktas vertimas užkerta pareiškėjui kelią dar penkerius metus pretenduoti į leidimo nuolat gyventi išdavimą, nes pripažinus pareiškėjo gyvenimą Lietuvoje neteisėtu laikotarpiu nuo 2022 m. spalio iki 2024 m. liepos, nutrūko pareiškėjo visas prieš tai pragyventas laikotarpis Lietuvoje, dėl ko jam iš naujo reikia pragyventi Lietuvoje penkerius metus turint leidimą laikinai gyventi. Tokiu būdu yra pažeidžiamos pareiškėjo teisės bei teisėti lūkesčiai įgyti nuolatinio gyventojo statusą, nepaisant to, kad pareiškėjas pabaigė Lietuvoje studijas ir pradėjo Lietuvoje kurti šeimą, o taip pat virš penkių metu gyvena Lietuvoje, dirba Lietuvoje ir vykdo teisėtą veiklą Lietuvoje.

Teigia, jog Departamentas motyvą, kad pareiškėjas pateikė atsakovui tikrovės neatitinkančius duomenis ir jo tikslas ne vykdyti teisėtą veiklą, bet formaliai atitikti leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, kuriuo remiantis atsakovas pripažino pareiškėjo gyvenimą Lietuvoje neteisėtu laikotarpiu nuo 2022 m. spalio iki 2024 m. liepos, grindžia tuo, kad siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas pateikė darbo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) darbuotojais, kurios vėliau buvo nutrauktos, todėl pateikė atsakovui tikrovės neatitinkančius duomenis ir neturėjo tikslo vykdyti teisėtos veiklos Lietuvoje.

Nurodo, kad pareiškėjui kartu su savo partneriu (duomenys neskelbtini) piliečiu H. B. D. (toliau – ir Partneris) virš penkių metu priklauso Bendrovė, t. y. gerai Kaune žinomas ir pakankamai populiarus indiško maisto restoranas „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjas kartu su savo Partneriu taip pat virš penkių metų patys dirba šiame restorane. Vietinių darbuotojų įdarbinimas yra komplikuotas, jie įsidarbina, padirba kelias dienas ar savaites ar mėnesius, po to išeina, todėl Bendrovėje vyksta nuolatinė darbuotojų kaita. Ilgiau užsilaiko leidimą laikinai gyventi Lietuvoje turintys darbuotojai, t. y. užsieniečiai, nes jiems yra labiau priimtinas darbas indiško maisto restorane, nei vietiniams darbuotojams. Teigia, kad darbo sutarties nutraukimo faktas su vietiniais darbuotojais, kurių darbo sutartys buvo pateiktos atsakovui, nesudaro pagrindo teigti, kad tos darbo sutartys buvo negaliojančios, t. y. kad pareiškėjas pateikė atsakovui netikrus dokumentus (negaliojančias darbo sutartis), nes jos buvo nutrauktos vėliau, t. y. po jų pateikimo.

Nurodo, kad Lietuvoje nėra numatytas priverstinis darbas, t. y. Bendrovė negali priversti tam tikrų darbuotojų dirbti tam tikrą laiką, nes Lietuvos teisės aktai numato darbuotojui teisę vienašališkai nutraukti darbo sutartį įspėjus darbdavį prieš tam tikrą terminą, o per bandomąjį laikotarpį net pakankamas įspėjimo terminas nėra numatytas. Vietinių darbuotojų veiksmai Bendrovės atžvilgiu, dėl kurių nutrūko jų darbo santykiai su Bendrove, kuri priklauso pareiškėjui bei jo Partneriui, negali būti laikomi neteisėtais, o jų nutrauktos darbo sutartys negaliojančiomis nuo jų sudarymo dienos. Pats pareiškėjas net nebuvo minėtų darbo sutarčių šalis, tačiau atsakovas kažkodėl konstatavo, kad pateikdamas darbo sutartis, kurios tuo metu galiojo ir vėliau nutrūko ne dėl nuo pareiškėjo priklausančių aplinkybių, pareiškėjas pateikė atsakovui tikrovės neatitinkančius duomenis, kas yra visiškai nepagrįsta.

Pažymi, jog atsakovas savo teiginį dėl tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimo grindžia tuo, kad pareiškėjas neturėjo tikslo vykdyti teisėtos veiklos Lietuvoje. Su tokiais atsakovo teiginiais pareiškėjas irgi negali sutikti, nes jie yra visiškai nepagrįsti. Pareiškėjas kartu su savo Partneriu virš penkių metu valdo bei plečia realų indiško restorano verslą Kaune. Restoranas dirba šešias dienas per savaitę, turi nuosavas patalpas bei virtuvę, jame nuolat lankosi svečiai, taip pat yra pristatomas maistas į namus, kuris užsakomas per ,,(duomenys neskelbtini)“ ir ,,(duomenys neskelbtini)“ programėles. Siekdamas paneigti visiškai nepagrįstus atsakovo teiginius dėl pareiškėjo verslo netikrumo, t. y. neturėjimo tikslo vykdyti teisėtos veiklos Lietuvoje, pareiškėjas teikia jam su Partneriu priklausančios Bendrovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra, ir VSDFV) pateiktas ataskaitas už laikotarpį nuo 2022 m. spalio iki 2024 m. liepos, t. y. už tą laikotarpį, per kurį atsakovas Sprendime pripažino pareiškėjo gyvenimą Lietuvoje neteisėtu. Pažymi, kad atsakovas priimdamas Sprendimą galėjo vertinti Bendrovės Sodrai pateiktus duomenis, tačiau tų duomenų nevertino ar vertino netinkamai, nes pripažino, kad Bendrovė nevykdė teisėtos veiklos. Mano, kad Sodros duomenys pagrindžia ne tik pareiškėjo teiginius apie jo per Bendrovę vykdomos veiklos realumą, tačiau ir pakankamai intensyvią darbuotojų kaitą „(duomenys neskelbtini)“ restorano versle.

Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2022 m. spalio iki 2024 m. liepos Bendrovė priskaičiavo darbuotojams 111390,52 Eur darbo užmokestį, nuo kurio buvo apskaičiuotos ir sumokėtos 26647,11 Eur dydžio socialinio draudimo įmokos, o dar papildomai buvo skaičiuojamas bei mokamas gyventojų pajamų mokestis. Pažymi, kad pareiškėjo tikslas kaip tik buvo ne formalių reikalavimų atitikimas siekiant turėti leidimą laikinai gyventi, o realaus verslo vystymas Lietuvoje, dėl ko tam tikrais laikotarpiais pareiškėjo Bendrovė tų formalių reikalavimų dėl vietiniams darbuotojams mokamo darbo užmokesčio ir neatitiko, nes vykdant realų verslą neįmanoma visą laiką atitikti formalių reikalavimų dėl vietinių darbuotojų skaičiaus bei atlyginimo dydžio.

Siekdamas paneigti, pareiškėjo nuomone, visiškai nepagrįstus atsakovo teiginius dėl pareiškėjo verslo netikrumo, t. y. neturėjimo tikslo vykdyti teisėtos veiklos Lietuvoje, pareiškėjas papildomai teikia jam su Partneriu priklausančios Bendrovės Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pateiktas PVM deklaracijas už laikotarpį nuo 2022 m. spalio iki 2024 m. liepos. Pažymi, kad atsakovas priimdamas Sprendimą, šių duomenų nevertino ar vertino netinkamai. Bendrovės pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose nurodyti Bendrovės PVM apmokestinami sandoriai per mokestinį laikotarpį. Pareiškėjo Bendrovė laikotarpiu nuo 2022 m. spalio iki 2024 m. liepos turėjo 488233 Eur PVM apmokestinamų sandorių (pardavimo pajamų), nuo kurių buvo apskaičiuotas ir sumokėtas pridėtinės vertės mokestis. Pareiškėjas papildomai teikia Bendrovės pažymą apie Bendrovės įstatinį kapitalą, kuris sudaro 65550 Eur, bei pareiškėjui priklausančią įstatinio kapitalo dalį Bendrovėje, kuri sudaro 32775 Eur (50 procentų), kas patvirtina, jog pareiškėjas investavo žymiai daugiau, nei yra reikalaujama siekiant gauti leidimą laikinai gyventi (14000 Eur), todėl dar kartą paneigia atsakovo teiginius dėl pareiškėjo sieko formaliai atitikti teisės aktų reikalavimus dėl teisėtos veiklos vykdymo, nes pareiškėjas į Bendrovę investavo tiek lėšų, kiek reikėjo verslo vystymui, t. y. neapsiribojo minimalios sumos investavimu, kuri reikalinga siekiant atitikti formalius reikalavimus.

Nurodo, kad atsakovas panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi dėl formalių neatitikimų (vietinių darbuotojų), tačiau tai negali sukelti neigiamų teisinių padarinių atgaline tvarka, t. y. paneigti pareiškėjo gyvenimo Lietuvoje teisėtumą už praeitą net 22 mėnesių laikotarpį. Pareiškėjas teikia Bendrovės pažymą, kuri patvirtina, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėjas dirbo Bendrovėje visą darbo dieną, t. y. Sprendimo priėmimo metu pareiškėjas virš penkių metu visą darbo dieną dirbo Bendrovėje ir turėjo teisę laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu. Taigi, jei atsakovas būtų priėmęs sprendimą neišduoti pareiškėjui leidimo laikinai gyventi teisėtos veiklos pagrindu, pareiškėjas būtų gavęs leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, dėl ko nebūtų nutrūkęs jo teisėtas gyvenimas Lietuvoje, ir atsakovas neturėtų pagrindo teigti, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje, turint leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos pagrindu, buvo neteisėtas 22 mėnesius. Taip pat, jei atsakovas būtų priėmęs sprendimą iš karto po išdavimo panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos pagrindu, pareiškėjas būtų gavęs leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, dėl ko nebūtų nutrūkęs jo teisėtas gyvenimas Lietuvoje, ir atsakovas neturėtų pagrindo teigti, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje, turint leidimą gyventi teisėtos veiklos pagrindu, buvo neteisėtas 22 mėnesius.

Nors pareiškėjas ir nesutinka su atsakovo vertinimu, kad jo gyvenimas Lietuvoje buvo neteisėtas laikotarpiu nuo 2022 m. spalio iki 2024 m. liepos dėl to, kad jis neketino vykdyti per Bendrovę teisėtos veiklos bei siekė tik formaliai atitikti leidimo laikinai gyventi išduodamo teisėtos veiklos pagrindu reikalavimus, teikdamas atsakovui tikrovę neatitinkančius duomenis, nes toks vertinimas, pareiškėjo nuomone, yra visiškai nepagristas, tačiau net ir tuo atveju, jei tokia atsakovo išvada būtų laikytina pagrįsta, atsakovas turėjo įvertinti ir tą aplinkybę, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2022 m. spalio iki 2024 m. liepos visą darbo dieną dirbo Bendrovėje ir turėjo teisę gyventi Lietuvoje darbo pagrindu, kas nedaro jo gyvenimo Lietuvoje neteisėtu net ir neatitinkant formalių teisėtos veiklos reikalavimų. Pareiškėjo turimas papildomas pagrindas teisėtai gyventi Lietuvoje turėjo būti atsakovo papildomai įvertintas, sprendžiant dėl pareiškėjo neteisėto buvimo Lietuvoje už praeities laikotarpį.

Teigia, kad pareiškėjo per Bendrovę vykdomos teisėtos veiklos formalus ir laikinas neatitikimas teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti ir sukėlė tiesiogines neigiamas teisines pasekmes, t. y. jam buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi vienu pagrindu bei išduotas leidimas laikinai gyventi kitu pagrindu, dėl ko jo teisėtas gyvenimas Lietuvoje nenutrūko. Tačiau negalėjo sukelti papildomų (netiesioginių) neigiamų teisinių padarinių, t. y. jo gyvenimo Lietuvoje pripažinimą neteisėtu beveik už dviejų metų laikotarpį, taip dar penkeriems metams atimant iš pareiškėjo teisę gauti leidimą nuolat gyventi, nors pareiškėjas pabaigė Lietuvoje studijas ir pradėjo Lietuvoje kurti šeimą, o taip pat virš penkių metų gyvena Lietuvoje, dirba Lietuvoje bei vykdo teisėtą veiklą Lietuvoje.

Paaiškina, jog Migracijos departamentas nesutinka, kad pareiškėjas atitinka sąlygas leidimui nuolat gyventi Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu. Visų pirma, pareiškėjui leidimai laikinai gyventi, buvo išduodami Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto bei 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla pagal Įstatymo 45 straipsnio nuostatas. Nurodo, kad Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte reglamentuota, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 BDU dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

Teigia, kad Migracijos departamentui vykdant užsieniečių kontrolę, 2024 m. birželio 13 d. VSDFV informacinėje sistemoje buvo patikrinti duomenys apie asmens valdomą Bendrovę bei šios įmonės darbuotojus. Patikrinus duomenis apie Bendrovėje dirbančius asmenis, buvo nustatyta, kad Bendrovėje šiuo metu dirba 7 darbuotojai: 6 asmenys, turintys išduotus leidimus laikinai gyventi ir 1 nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantis užsienietis. Tačiau nuo 2022 m. lapkričio 11 d. iki 2024 m. balandžio 2 d. Bendrovėje nedirbo nei 1 darbuotojas, atitinkantis Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas sąlygas ir tik nuo 2024 m. balandžio 2 d. Bendrovėje įdarbintas asmuo, kuris atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas sąlygas. Kadangi Bendrovėje nuo 2022 m. spalio mėn. visą darbo laiką nebedirba 2 Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, buvo pagrindas konstatuoti, kad asmuo bei jo valdoma Bendrovė nuo 2022 m. spalio mėn. neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų turėti leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos vykdymo pagrindu, t. y. nuo 2022 m. spalio mėn. Bendrovėje nėra 2 darbuotojų, atitinkančių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas sąlygas, todėl yra leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas, numatytas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte. Atsižvelgiant į tai, kad nuo pat leidimo laikinai gyventi išdavimo pradžios Bendrovė neatitiko imperatyvių Įstatymo 45 str. 1 d. 1 p. nustatytų reikalavimų turėti asmeniui leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos vykdymo pagrindu, yra pagrindas konstatuoti, kad asmuo, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, ir jo tikslas buvo ne vykdyti teisėtą veiklą, bet formaliai atitikti Įstatymo nustatytus leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas, turėdamas jam Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu išduotą leidimą laikinai gyventi, realiai neatitiko leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų, įtvirtintų Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte, pagrįstai padaryta išvada, kad užsienietis veikė nesąžiningai, todėl jo veiksmai negali sukurti teisėto rezultato – teisių į Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo statuso įgijimą. Pareiškėjas veikdamas nesąžiningai, negali turėti lūkesčių pagal galiojantį teisinį reglamentavimą įgyti teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Ginčijamu Sprendimu pagrįstai nurodyta, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyto leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindo, nes negalima teigti, kad yra Lietuvos Respublikoje pragyvenęs pastaruosius penkerius metus teisėtai be pertraukos, turėdamas teisę gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiantį ar patvirtinantį dokumentą arba nacionalinę vizą. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje išvardintos faktinės aplinkybės, kurios suponuoja normoje įtvirtintos taisyklės taikymą, t. y. nurodoma, kada išduoti leidimą nuolat gyventi užsieniečiui atsisakoma. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą, išduoti leidimą nuolat gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui nuolat gyventi gauti konkrečiu Įstatymo nustatytu pagrindu.

Nurodo, kad prieš išduodant leidimą nuolat gyventi privalo būti įvertintas ne tik užsieniečio pragyventas laikotarpis – 5 metai, tačiau ir tai, ar jis nustatytą laikotarpį gyveno teisėtai. Pareiškėjas skunde nepateikia jokių įrodymų, kad minėtu laikotarpiu gyveno teisėtai, t. y. jo pateiktas prašymas atitiko Įstatyme numatytus reikalavimus, kurių pagrindu buvo išduotas pareiškėjui leidimas laikinai gyventi nuo 2022 m. spalio iki 2024 m. liepos. Nepaneigta ir ginčijamame Sprendime padaryta pagrįsta išvada, kad pareiškėjas minėtu laikotarpiu neatitiko jo turimo leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų, todėl jo pragyventas laikotarpis negali būti laikomas teisėtu ir negali būti įskaičiuojamas į Lietuvoje jo pragyventą laikotarpį. Nustatyti duomenys leidžia konstatuoti, kad pareiškėjas nėra įvykdęs teisėto ir nepertraukiamo gyvenimo atitinkamos valstybės narės teritorijoje penkerius metus iki atitinkamo prašymo pateikimo sąlygos, todėl neatitinka ilgalaikio gyventojo statuso suteikimo reikalavimų. Migracijos departamentui sprendžiant dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo, būtina ne formaliai vertinti, ar užsienietis atitinka Įstatymo reikalavimus, o vertinama aplinkybių visuma nulemianti pagrindą užsieniečiui išduoti leidimą nuolat gyventi.

Pažymi, kad ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad ginčijamas Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Atsakovas pažymi ir tai, kad pareiškėjui išduotas naujas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais pagrindais, kuris galioja iki 2026 m. liepos 19 d. Mano, kad Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, ginčijamame Sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Pareiškėjui 2022 m. lapkričio 16 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi.

Pareiškėjas 2024 m. vasario 29 d. pateikė Departamentui prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi tuo pagrindu, jog pragyveno Lietuvoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir turėjo teisę gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiantį ar patvirtinantį dokumentą arba Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą.

Sprendimu Departamentas atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

Sprendime nustatyta, kad per paskutinių penkerių metų laikotarpį, Departamento duomenimis pareiškėjas gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje buvo deklaravęs nuo 2018-05-02 iki 2021-06-30, nuo 2021-09-15 iki 2021-12-31 ir nuo 2022-01-13 iki šiol. Nustatyta ir tai, kad per pastaruosius 5 metus pareiškėjas turėjo leidimus laikinai gyventi: nuo 2019-07-01 iki 2019-09-30; nuo 2019-09-26 iki 2020-09-26; nuo 2020-10-06 iki 2022-10-06; nuo 2022-11-16 iki 2024-07-23; nuo 2024-07-19 iki 2024-08-12 ; nuo 2024-08-07 iki 2026-07-19. Pareiškėjui taip pat buvo išduotos nacionalinės vizos: nuo 2020-09-27 iki 2020-12-14 ir nuo 2022-10-10 iki 2023-01-07. VSDFV informacinės sistemos duomenimis pareiškėjas per pastaruosius 5 metus dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“: nuo 2018-10-31 iki 2019-09-24 ir nuo 2019-10-09 iki šiol. 2019 m. Lietuvoje baigė magistro studijas ir įgijo aukštąjį išsilavinimą. Pareiškėjo sutuoktinei leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas tuo pagrindu, kad jos šeimos narys turi leidimą laikinai gyventi. Prašyme išduoti leidimą nuolat gyventi P. R. D. nurodė, kad nepilnamečių vaikų neturi.

Departamentas 2024 m. birželio 14 d. priėmė sprendimą panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2024 m. lapkričio 15 d., nes: duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; įmonė, kurios dalyvis yra asmuo, neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų; asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Tokį sprendimą Departamentas argumentavo tuo, kad asmens valdomoje Bendrovėje nuo 2022 m. spalio mėn. visą darbo laiką nedirba 2 Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad asmuo bei jo valdoma Bendrovė nuo 2022 m. spalio mėn. neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų, ir todėl yra leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas, numatytas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte. Atsižvelgus į tai, kad nuo pat leidimo laikinai gyventi išdavimo pradžios Bendrovė neatitiko imperatyvių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų turėti asmeniui leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos vykdymo pagrindu, yra pagrindas konstatuoti, kad asmuo, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, ir jo tikslas buvo ne vykdyti teisėtą veiklą, bet formaliai atitikti Įstatymo nustatytus leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas. Taip pat nustatyta, kad asmuo, kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis, tačiau asmeniui 2024 m. balandžio mėn. nemokėtas joks darbo užmokestis, o gegužės mėn. buvo mokėtas darbo užmokestis mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad užsienietis neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.

Teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Departamento 2024 m. birželio 14 d. sprendimą apskundė teismui, o Regionų administracinis teismas 2024 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-12451-1029/2024 pareiškėjo skundą atmetė, konstatavo, kad Departamento 2024 m. birželio 14 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Šis teismo sprendimas nebuvo apskųstas LVAT ir įsiteisėjo 2024 m. rugsėjo 13 d.

Departamentas šioje administracinėje byloje ginčijamu Sprendimu nusprendė neišduoti pareiškėjui leidimo nuolat gyventi, nes asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui nuolat gyventi gauti konkrečiu Įstatymo nustatytu pagrindu. Sprendime, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo turėtas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotas 2022 m. lapkričio 16 d. ir galiojęs iki 2024 m. lapkričio 15 d. buvo panaikintas, konstatavus, kad asmuo nuo pat leidimo išdavimo neatitiko imperatyvių Įstatymo nustatytų reikalavimų, konstatuota, kad pareiškėjas nėra įvykdęs teisėto ir nepertraukiamo gyvenimo atitinkamos valstybės narės teritorijoje penkerius metus iki atitinkamo prašymo pateikimo sąlygos, todėl neatitinka ilgalaikio gyventojo statuso suteikimo reikalavimų. Pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje nuo 2022 m. spalio iki 2024 m. liepos turint leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) (kuris buvo panaikintas) vertintas kaip neteisėtas.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Departamento Sprendimu, kreipėsi į teismą.

Įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Sąjungoje (toliau – leidimas nuolat gyventi) – dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir patvirtinantis užsieniečio nuolatinio gyventojo statusą.

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą, išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.

Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis pragyveno Lietuvos Respublikoje teisėtai be pertraukos pastaruosius 5 metus turėdamas šiame Įstatyme nurodytą teisę gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiantį ar patvirtinantį dokumentą arba nacionalinę vizą

Įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą nuolat gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Migracijos departamentas.

Minėta, kad RAT 2024 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu, kuris yra įsiteisėjęs, pripažino, jog pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) (galiojo nuo 2022 m. lapkričio 16 d. iki 2024 m. lapkričio 15 d.) buvo panaikintas teisėtai ir pagrįstai, todėl šio leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu, pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtas, kaip ir nustatyta ginčo Sprendime. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pareiškėjas teisėtai ir nepertraukiamai negyveno Lietuvos Respublikoje penkerius metus, kaip to reikalaujama Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte. Teismas pakartotinai nevertins pareiškėjo valdomos Bendrovės veiklos teisėtumo ar realumo, nevertins ir pareiškėjo turėtų pajamų dydžio, nes šie aspektai buvo įvertinti (dėl jų pasisakyta) Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI2-12451-1029/2024, kuris yra įsiteisėjęs, todėl teismas neturi pagrindo kitaip vertinti minėtoje administracinėje byloje jau įvertintų aplinkybių.

Pareiškėjas skunde teigia, jog jei atsakovas būtų priėmęs sprendimą panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos pagrindu iš karto po išdavimo, pareiškėjas būtų gavęs leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, dėl ko nebūtų nutrūkęs jo teisėtas gyvenimas Lietuvoje, ir atsakovas neturėtų pagrindo teigti, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje turint leidimą gyventi teisėtos veiklos pagrindu buvo neteisėtas 22 mėnesius. Teismas pažymi, jog teismas nevertina hipotetinio pobūdžio teiginių, todėl šie pareiškėjo skundo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.