Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-105-567/2015

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-02-20
Bylos Nr.: 2A-105-567/2015
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vytautas Zelianka, Ona Gasiulytė, Neringa Švedienė
Ieškovas: G. M.
Atsakovas: ERGO Insurance SE

Kategorijos

24.4pavadinimo nepavyko patikrinti
73.2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Procesinio sprendimo kategorijos: 24.4; 73.2.5.5. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės,kolegijos teisėjų Onos Gasiulytės ir Vytauto Zeliankos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-19775-101/2013 pagal ieškovo G. M. ieškinį atsakovui ERGO Insurance SE, veikiančiam per ERGO Insurance SE filialą Lietuvoje, dėl draudimo išmokos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas G. M. 2013-04-18 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE filialą Lietuvoje, 34483 Lt draudimo išmokos, 400 Lt išlaidų, patirtų dėl ekspertizės atlikimo, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas, atnaujinti praleistą senaties terminą. Nurodė, kad 2009-03-16 ieškovas su ERGO Insurance SE, veikiančiu per ERGO Insurance SE filialą Lietuvoje, sudarė transporto priemonės draudimo sutartį, kurios pagrindu buvo išduotas Transporto priemonių draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtu liudijimu kasko draudimu buvo apdrausta transporto priemonė – lengvasis automobilis Nissan 350Z, valstybinis Nr. EFC 350, laikotarpiui nuo 2009-03-16 iki 2010-03-15. Automobilis įsigytas išperkamosios nuomos būdu ir 2009-06-21 priklausė AB „SEB lizingas“, tačiau ieškinio padavimo metu visos įmokos yra sumokėtos ir automobilis perregistruotas ieškovo vardu. Ieškovas 2009-06-21 apie 21.36 val. Naujojo uosto g., Klaipėdos m., ties namu Nr. 2, vairuodamas automobilį, persirikiuodamas iš pirmosios eismo juostos į antrą, nesuvaldė automobilio ir išvažiavo į priešingą eismo juostą, užvažiavo ant šaligatvio, ir sužalojo dvi moteris. Eismo įvykio metu automobilis buvo smarkiai apgadintas. Apie eismo įvykį ieškovas pranešė atsakovui 2009-06-23, tačiau atsakovas 2009-07-20 pranešimu informavo, jog draudimo išmoka dėl eismo įvykio negali būti išmokėta, nes eismo įvykio metu transporto priemonė buvo netvarkinga – padangų protektoriaus gylis neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų, todėl eismo įvykį pripažino nedraudžiamuoju. Ieškovas 2009-09-21 kreipėsi į Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisiją, tačiau atsakovas 2009-10-23 dar kartą priėmė sprendimą neatlyginti automobiliui padarytos žalos. Ekspertas paneigė UAB „Pajūrio autorika“ 2009-06-30 automobilio defektacijos akte Nr. (duomenys neskelbtini) padarytą išvadą ir nustatė, jog nėra duomenų, kad padangų protektoriai buvo nuo 0,0 mm iki 0,3 mm ir automobilis buvo techniškai netvarkingas. Taip pat nėra faktinių duomenų, kurių pagrindu būtų galima tvirtinti, jog 2009-06-21 eismo įvykio kilimui įtakos turėjo automobilio techninė būklė. Automobilio padangos buvo techniškai tvarkingos, todėl nebuvo jokio priežastinio ryšio tarp automobilio techninės būklės ir eismo įvykio. Nesant pagrindo pripažinti 2009-06-21 eismo įvykį, kurio metu apdraustas automobilis buvo smarkiai apgadintas, nedraudžiamuoju įvykiu, įvykis laikytinas draudžiamuoju ir atsakovas privalo išmokėti ieškovui pagal draudimo sutartį priklausančią draudimo išmoką. Ieškovas pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2012-09-28 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-951-125/2012 konstatavo, jog nėra duomenų, kad 2009-06-21 eismo įvykis įvyko dėl automobilio techninės būklės, eismo įvykis kilo būtent dėl pasirinkto nesaugaus greičio, todėl įvykis pripažintinas draudžiamuoju ir jam priklauso 34483 Lt draudimo išmoka, kurią, ieškovo užsakymu, apskaičiavo UAB „Autosigma“ (LR CK 1.125 str. 7 d., 1.127 str. 1 d., 1.131 str. 2 d.).

Atsiliepimas

Atsakovas ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE filialą Lietuvoje, pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti, kaip nepagrįstą; taikyti ieškinio senaties terminą, kadangi ieškovas apie atsakovo atsisakymą mokėti draudimo išmoką buvo informuotas 2009-07-20 pranešimu. Nurodė, kad ieškovas žinojo apie savo galimai pažeistas teises nuo 2009-07-20, tačiau į teismą kreipėsi 2013 m. balandžio mėn., t.y. praleisdamas ieškinio senaties terminą. Draudiko atliktos transporto priemonės apžiūros metu buvo nustatyta, kad automobilio padangos yra susidėvėjusios ir neatitinka teisės aktų reikalavimų. Tai patvirtino ir UAB „Pajūrio autorika“ transporto priemonės apžiūros - defektacijos aktas, kuriame nurodyta, jog transporto priemonė buvo netvarkinga, padangų protektoriaus gylis svyravo nuo 0,0 mm. iki 0,3 mm. Transporto priemonės techninė būklė turėjo įtakos eismo įvykio kilimui, todėl įvykis pagrįstai buvo pripažintas nedraudžiamuoju. Atsakovas nesutinka su ieškovo argumentu, jog Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus ekspertizės aktu Nr. 11K-170 (12) buvo paneigtas transporto priemonės techninio netvarkingumo faktas, nes nėra žinoma, kokia konkrečiai medžiaga ir duomenys buvo pateikti ekspertams išvados davimui. Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 4.1.14 p., kuris buvo individualiai aptartas, pasirašant draudimo liudijimą, numato, jog nedraudžiamaisiais įvykiais laikytini įvykiai, kurių metu žala draudimo objektui padaroma dėl transporto priemonės savininko ar valdytojo didelio neatsargumo. Nagrinėjamu atveju ieškovo elgesys, t.y. maksimalaus leistino greičio viršijimas beveik dvigubai mieste, kvalifikuotinas kaip didelis neatsargumas, todėl eismo įvykis nedraudžiamuoju pripažintinas ir šiuo pagrindu (LR CK 1.125 str. 7 d., 1.131 str. 1 d., 1.127 str. 1 d., 2.33 str. 1 d., 6. 248 str.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-12-11 sprendimu nusprendė ieškinį atmesti ir priteisti iš G. M. 12,69 Lt pašto išlaidų valstybės naudai. Teismas nustatė, kad 2009-03-16 tarp ieškovo ir ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE filialą Lietuvoje, buvo sudaryta transporto priemonės draudimo sutartis, kurios pagrindu buvo Transporto priemonių draudimo liudijimas Nr. 851-0304204. Kasko draudimu buvo apdrausta transporto priemonė – lengvasis automobilis Nissan 350Z, valstybinis Nr. EFG 350, laikotarpiui nuo 2009-03-16 iki 2010-03-15. Teismas konstatavo, kad 2009-06-21, apie 21.36 val., Klaipėdos mieste, Naujo Uosto gatvėje, ties namu Nr. 2, ieškovas G. M., vairuodamas automobilį Nissan 350Z, valstybinis Nr. EFG 350, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, išvažiavo į priešingą eismo juostą, užvažiavo ant šaligatvio ir sužalojo pėsčiuosius. 2009-06-25 ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE filialą Lietuvoje, darbuotojas atliko transporto priemonės apžiūrą ir surašė transporto priemonės apžiūros – defektų aktą, kuriame nurodė, jog automobilio priekinės padangos nusidėvėjusios. Atsakovo prašymu UAB „Pajūrio autorika“ apžiūrėjo automobilį bei 2009-06-30 surašė Transporto priemonės apžiūros – defektacijos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, jog visos automobilio padangos maksimaliai sudėvėtos, neatitinka techninių bei saugaus eismo keliamų reikalavimų. Automobilis 2009-06-21 priklausė AB „SEB lizingas“, tačiau ieškinio pateikimo metu visos įmokos sumokėtos ir automobilis nuosavybės teise perregistruotas ieškovo vardu. Ieškovas 2009-09-21 kreipėsi į Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisiją, prašydamas išnagrinėti minėtą situaciją, tačiau atsakovas 2009-10-23 priėmė sprendimą neatlyginti automobiliui padarytos žalos. Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 str. 27 d. numato, kad draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Šalių pasirašytame Transporto priemonių draudimo liudijime šalys susitarė, jog pasirašytai draudimo sutarčiai galioja Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 030. Atsakovas 2009-07-20 bei 2009-10-23 pranešimais atsisakė išmokėti ieškovui draudimo išmoką, remdamasis Draudimo taisyklių Nr. 030 4.1.2 p., t.y. dėl to, jog transporto priemonė eismo įvykio metu buvo techniškai netvarkinga ir tai lėmė eismo įvykį. Draudimo taisyklių 4.1.2 p. numato, kad nedraudžiamuoju įvykiu laikomas įvykis, jei įvykio metu transporto priemonė buvo techniškai netvarkinga, tačiau minėtame punkte taip pat buvo nurodyta, jog ši išlyga netaikoma, kuomet nėra priežastinio ryšio tarp draudžiamojo įvykio ir apdraustos transporto priemonės techninės būklės. Teismas konstatavo, jog 2009-06-21 eismo įvykis įvyko dėl ieškovo kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimų, o būtent dėl pasirinkto nesaugaus važiavimo greičio. Nei viename iš procesinių sprendimų nebuvo nustatyta, jog automobilio techninė būklė turėjo įtakos eismo įvykio kilimui. Eismo įvykis įvyko ne dėl to, jog G. M. važiavo automobiliu su susidėvėjusiomis padangomis, bet dėl saugaus greičio nepasirinkimo. Tai patvirtino ir Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-951-125/2012 paskirta autoįvykio ir trasologinė ekspertizė, kurios išvadose nurodoma, jog nėra faktinių duomenų, kurių pagrindu galima būtų tvirtinti, kad 2009-06-21 eismo įvykio kilimui įtakos turėjo automobilio Nissan 350Z, valstybinis Nr. EFG350, techninė būklė. 2009-06-21 Klaipėdos miesto VPK protokole užfiksuota, jog padangų būklė – su protektoriumi. Teismas nurodė, kad atsakovas neįrodė, jog tarp įvykusio 2009-06-21 eismo įvykio ir transporto priemonės Nissan 350Z, valstybinis Nr. EFG350, techninės būklės buvo priežastinis ryšis, todėl atsisakyti mokėti ieškovui draudimo išmoką, remiantis vien Draudimo taisyklių Nr. 030 4.1.2 punktu, nebuvo teisinio pagrindo. Atsakovas neįrodė, jog tarp eismo įvykio ir automobilio techninės būklės buvo priežastinis ryšis, plačiau dėl transporto priemonės techninės būklės, t.y. dėl padangų protektoriaus, nepasisakė, kadangi tai neturėjo reikšmės nagrinėjamam ginčui. Draudimo įstatymo 103 str. numatyta, kad turto draudimo sutartyje galima nustatyti atvejus, kuriais draudikas atleidžiamas nuo pareigos mokėti draudimo išmoką, jei draudžiamasis įvykis įvyksta dėl draudėjo ar apdraustojo didelio neatsargumo. Šie atvejai privalo būti aptarti individualiai. Šalys Transporto priemonių draudimo liudijime Nr. 851-0304204 susitarė, jog draudimo sutarčiai yra taikoma Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 4.1.14 punkte nustatyta sąlyga (Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 89 str.). Draudimo taisyklių 4.1.14 p. numatė, jog nedraudžiamuoju įvykiu pripažintinas eismo įvykis, įvykęs dėl transporto priemonės savininko ir/ar valdytojo didelio neatsargumo. Draudimo taisyklių 1.32 p. nustatyta, kad didelis neatsargumas – tai asmens elgesys, pasireiškiantis veikimu ir/ar neveikimu, neatitinkantis minimalių atsargumo ir dėmesingumo reikalavimų. Teismas padarė išvadą, jog ieškovas su minėta individualiai aptarta sąlyga sutiko, pasirašydamas liudijimą, todėl nagrinėjamoje byloje nedraudžiamajam įvykiui konstatuoti užtenka nustatyti, kad žala atsirado dėl transporto priemonės valdytojo didelio neatsargumo. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-09 nuosprendyje konstatuota, kad eismo įvykis įvyko dėl to, jog ieškovas pažeidė kelių eismo taisyklių 133 punkto reikalavimus, dėl ko sukėlė pavojų saugiam eismui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrą, nesuvaldęs vairuojamos transporto priemonės, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, po ko užvažiavo ant šaligatvio ir partrenkė šaligatviu ėjusias dvi pėsčiąsias. G. M. neteisėti, įstatymui priešingi veiksmai buvo tiesioginė kilusių padarinių sąlyga ir šių padarinių priežastis. Ieškovas pripažino, jog viršijo leistiną maksimalų greitį bei sukėlė eismo įvykį, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei ieškovo paaiškinimus, konstatavo, kad aplinkybė, jog eismo įvykis įvyko dėl ieškovo didelio neatsargumo, laikytina visiškai įrodyta (CPK 185 str.). Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sutiko su atsakovo pozicija, jog ieškovas apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2009-07-20, t.y. gavęs atsakovo 2009-07-20 pranešimą apie atsisakymą mokėti draudimo išmoką (CK 1.127 str., CPK 185 str.), todėl nuo tos dienos ieškovas turėjo vienerių metų terminą savo teisėms apginti ir pareikšti ieškinį. Ieškinys atsakovui ERGO Insurance SE, veikiančiam per ERGO Insurance SE filialą Lietuvoje, Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas 2013-04-18, t.y. praleidžiant nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą, todėl ieškovo G. M. ieškinį atmetė (CK 1.131 str. 1 d.). Ieškovas prašė ieškinio senaties terminą atnaujinti. Nurodė, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių – tik 2012-10-28 įsiteisėjus Klaipėdos apygardos teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-951-125/2012 ieškovas sužinojo aplinkybę, kad atsakovo atsisakymas mokėti draudimo išmoką yra nepagrįstas, o iki šios datos ieškovas neturėjo jokio objektyvaus pagrindo atsakovo atsisakymą mokėti draudimo išmoką laikyti esant neteisingu. Teismas konstatavo, jog ieškovo argumentas, kad tik 2012-10-28 įsiteisėjus Klaipėdos apygardos teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-951-125/2012 ieškovas sužinojo aplinkybę, jog atsakovo atsisakymas mokėti draudimo išmoką yra nepagrįstas, bei vertino kritiškai. Ieškovas, nesutikdamas su atsakovo 2009-07-20 sprendimu atsisakyti mokėti draudimo išmoką, 2009-09-21 raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisiją. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-09 nuosprendyje teismas konstatavo, kad eismo įvykio priežastimi buvo G. M. neteisėti, neatsargūs, įstatymui priešingi veiksmai, t.y. nustatyto greičio viršijimas. Visuose procesuose ieškovas laikėsi nuoseklios pozicijos, jog eismo įvykis kilo dėl jo pasirinkto nesaugaus greičio. Teismas konstatavo, jog, atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovo prašymas dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo atmestinas, kadangi ieškovas ieškinio senaties terminą praleido be svarbių priežasčių (CK 1.5 str., CPK 185 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas G. M. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-11 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys turėjo būti patenkintas, kadangi atsakovo atsisakymas mokėti draudimo išmoką pagal Draudimo liudijimą buvo grindžiamas būtent netvarkinga automobilio technine būkle ir Draudimo taisyklių 4.1.2 punktu. Pagal sutartį nedraudiminiai įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl, esant abejonėms, draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu susidariusios šalies naudai. Turto draudimo sutartyje galima nustatyti atvejus, kai draudikas atleidžiamas nuo pareigos mokėti draudimo išmoką, jei draudžiamasis įvykis įvyksta dėl draudėjo ar apdraustojo didelio neatsargumo. Įstatymas imperatyviai nustato, kad tokie atvejai privalo būti aptarti individualiai, t.y. šalys transporto priemonės draudimo sutartyje gali numatyti konkrečius įvykius, kuriems įvykus dėl vairuotojo ar valdytojo didelio neatsargumo, bus laikomi nedraudiminiais ir draudikas neturės pareigos mokėti draudimo išmokos. Nei draudimo sutartyje, nei Draudimo taisyklėse nebuvo aiškiai nustatyta, kokie atvejai laikomi dideliu transporto priemonės valdytojo neatsargumu, atleidžiančiu atsakovą nuo draudimo išmokos mokėjimo. Draudimo taisyklėse nėra apelianto parašo bei kitų įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantas, sudarydamas draudimo sutartį, buvo tinkamai supažindintas su nedraudiminiais įvykiais ir individualiai susitarė būtent dėl draudiminio taisyklių Nr. 030 4.1.14 punkto turinio, bei jo taikymo pasekmių. Ieškovas teigia, jog šia taisyklių nuostata, kaip pagrindu nemokėti draudimo išmokos, atsakovas ėmė remtis tik prasidėjus teisminiam bylos nagrinėjimui. Draudimo sutartis teisine prasme vertintina, kaip vartojimo sutartis, ir jai turi būti taikomos specialiosios teisės normos, taikomos vartojimo sutartims, t.y. Vartotojų teisių gynimo įstatymo ir CK nuostatos, reglamentuojančios vartojimo sutarčių ypatumus. Draudikui gaunant ekonominę naudą iš draudimo sutarties, visi atvejai, kurie laikomi nedraudžiamaisiais, privalo būti labai aiškiai ir individualizuotai aptarti, kadangi šiais atvejais nors ir sumokėjęs draudimo įmoką, apeliantas netenka teisės reikalauti draudimo išmokos. Ieškovui nebuvo pateiktos susipažinti Draudimo taisyklės ir neišaiškinta, kaip konkrečiai nustatomas didelis neatsargumas, eksploatuojant transporto priemonę, dėl kurio draudiminė išmoka draudėjui nėra mokama. Nesant aiškiai nustatytų draudėjo didelio neatsargumo sąlygų, draudėjas negali būti laikomas atsakingu už jų nesilaikimą. Klaipėdos apygardos teismo nagrinėtoje byloje buvo atlikta autoįvykio ir trasologinė ekspertizė, kuri paneigė atsakovo poziciją dėl automobilio techninės būklės. Ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2012-10-28, kai įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismo sprendimas. Kiekvieną kartą taikant ieškinio senaties institutą, turi būti įvertintas ginčo šalių elgesys, subjektyviai ieškovo suvokiamos galimybės ginti savo teises, jo sąžiningumas bei būtinybės kreiptis į teismą suvokimas (LR CK 1.125 str. 7 d., 1.127 str. 1 d., 1.131 str. 2 d.).

Atsiliepimas

Atsakovas ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE filialą Lietuvoje, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-11 sprendimą palikti nepakeistą, ieškovo apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad apeliantas nenurodė jokių svarbių priežasčių, kurioms esant, transporto priemonės techninė būklė neturėjo įtakos eismo įvykio kilimui. Ieškovo elgesys dėl ieškinio reikalavimo pareiškimo, praėjus daugiau nei 2 metams po ieškinio senaties termino pabaigos, vertintinas tik kaip nerūpestingas ir aplaidus savo pažeistų teisių įgyvendinimas. Ieškovo neatsargus elgesys, sukeliant 2009-06-21 eismo įvykį, nebuvo atsitiktinis ir sąlygotas vienkartinių priežasčių. Tai patvirtina, kad ieškovas tokį elgesio būdą pasirinko sąmoningai, kaip kad jam buvo įprasta. Ieškovas eismo įvykio metu važiavo ne mažesniu kaip 102 km/h greičiu, nors ieškovas, teikdamas pirminius paaiškinimus draudikui, nuslėpė minėtą faktą, teigdamas, jog važiavo 50-60 km/h greičiu. Dėl objektyvių priežasčių – paties draudėjo nesąžiningų veiksmų ir siekio klaidinti draudiką, draudėjui nuslėpus informacija apie eismo įvykį, didelio neatsargumo sąlyga nebuvo nurodyta (LR CK 1.125 str. 7 d., 1.131 str. 1 d., 1.127 str. 1 d., 2.33 str. 1 d., 6. 248 str.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas. Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas civilinius teisinius santykius, nustatė, kad subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus.

Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas ieškinio senaties terminą, nustatė, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškiniams dėl draudimo išmokos priteisimo taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Tokiu atveju teismas gali ieškinį atmesti, motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu, nedėstydamas sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentų dėl ieškiniu pareikštų materialinių teisinių reikalavimų pagrįstumo.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą. Nagrinėjamu atveju tai yra 2009-07-20, kai ieškovui atsirado objektyvi teisė ginti interesus, gavus atsakovo 2009-07-20 pranešimą apie atsisakymą mokėti draudimo išmoką.

Ieškovas nepagrįstai skaičiuoja ieškinio senaties terminą nuo 2012-10-28, kai įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismo 2012-09-28 sprendimas civilinėje byloje Nr.2-951-125/2012, nes nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad 2009-07-20 ieškovui atsirado teisė ginti interesus, gavus atsakovo 2009-07-20 pranešimą apie atsisakymą mokėti draudimo išmoką, nes visuotinai suprantama aplinkybė, kad kiekvienas asmuo, gavęs raštišką draudimo bendrovės atsisakymą mokėti draudimo išmoką, suvokia raštiško atsisakymo turinį, kuris nėra sudėtingas, ir būtinumą kreiptis į teismą.

Ieškinys atsakovui buvo pateiktas 2013-04-18, t.y. praleidus 1 metų ieškinio senaties terminą, kuris nagrinėjamu atveju turi būti skaičiuojamas nuo 2009-07-20. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, tinkamai taikė ieškinio senaties institutą reglamentuojančias teisės normas. Bylos nagrinėjimo dalykui nėra teisiškai reikšminga, kad ieškovas nuo 2012-10-28, kai įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismo 2012-09-28 sprendimas civilinėje byloje Nr.2-951-125/2012, sužinojo, kad autoavarijos kilimo priežastis buvo greičio viršijimas, nes nei avarijos priežasties nustatymas, nei atsisakymas išmokėti draudimo išmoką nenutraukia ieškinio senaties termino.

Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą konstatuoti, kad ieškinio senaties termino eiga buvo sustabdyta, pratęsta arba nutraukta. Ieškovas nepateikė įrodymų dėl ieškinio senaties termino praleidimo dėl svarbių priežasčių, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą.

Ta aplinkybė, kad ieškovui buvo iškelta baudžiamoji byla dėl autoįvykio ir civilinė byla dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, kad ieškovas, būdamas rūpestingas ir apdairus, neturėjo savarankiškos galimybės operatyviai kreiptis į teismą, nepraleisdamas vienerių metų termino nuo 2009-07-20, kai gavo atsakovo 2009-07-20 pranešimą apie atsisakymą mokėti draudimo išmoką.

Aplinkybė, kad po Klaipėdos apygardos teismo 2012-09-28 sprendimo civilinėje byloje Nr.2-951-125/2012 įsiteisėjimo ieškovas kreipėsi 2013-04-18 į teismą, savaime nesudaro teisinio pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą, nes ieškovas turėjo galimybę laiku kreiptis į teismą, nepraleidžiant sutrumpintos ieškinio senaties termino, kai gavo atsakovo 2009-07-20 pranešimą apie atsisakymą mokėti draudimo išmoką.

Tai, kad Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr.2-951-125/2012 buvo atlikta Eismo įvykio ir trasologinė ekspertizė, kad ieškovas buvo nuteistas baudžiamojoje byloje, nesudaro teisinio pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą. Nagrinėjamu atveju ieškinys dėl draudimo išmokos buvo pateiktas 2013-04-18, t.y. praleidus 1 metų ieškinio senaties terminą, kuris skaičiuojamas nuo 2009-07-20 neigiamo atsakymo iš atsakovo gavimo dienos.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą atnaujinti ieškovui praleistą ieškinio senaties terminą, nes pats ieškovas nebuvo apdairus ir rūpestingas, kaip analogiškoje situacijoje būtų veikęs apdairus ir rūpestingas asmuo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pats apeliantas, apeliaciniame skunde nurodydamas, kad teismas turi svarstyti, ar nėra svarbių priežasčių ieškinio senaties terminui atnaujinti, tuo pačiu pripažįsta, kad jį yra praleidęs.

Aplinkybė, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo buvo atmestas (1 t., b.l. 58 – 60) ir LR Draudimo priežiūros komisijos 2009-09-28 raštas (1 t., b.l. 44) savaime nesuteikia jokių teisinių privilegijų ieškovui, nes šiuo atveju teisiškai reikšminga yra tai, kad ieškovas praleido sutrumpintą ieškinio senatį be svarbių priežasčių, o atsakovas prašė ją taikyti. Tai, kad ieškovas į teismą kreipėsi (1 t., b.l. 1) tik 2013-04-18, sukūrė teisines pasekmes ir teisinį pagrindą atsakovo prašymu taikyti ieškinio senatį. Tokiu būdu teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovui prašant taikyti ieškinio senatį, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad iki ieškinio pareiškimo teisme ieškovas praleido sutrumpintą 1 metų ieškinio senatį, pagrįstai taikė LR CK 1.125 str. 7 d.

LR CK 6.987 straipsnyje pateikta draudimo sutarties samprata, pagal kurią draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.

Pagal nustatytą draudimo santykių reguliavimą pagrindinės draudimo sutarties sąlygos turi būti nurodomos draudimo liudijime (polise), o detalizuojamos jos gali būti atitinkamo draudimo rūšies taisyklėse, kurios yra sudėtinė draudimo sutarties dalis (CK 6.991, 6.992 straipsniai).

Draudimo sutarties pagrindą sudaro draudžiamasis įvykis, t. y. atsitikimas, kuriam įvykus draudėjas, apdraustasis, naudos gavėjas ar nukentėjęs trečiasis asmuo įgyja teisę į draudimo išmoką. Paprastai draudimo liudijime (polise) yra nurodomi konkrečią sutartį individualizuojantys duomenys (CK 6.992 straipsnio 1 dalis), o draudimo rūšies taisyklės – standartinės, bendros sąlygos, taikomos visiems tos draudimo rūšies draudėjams, sudarantiems atitinkamos rūšies draudimo sutartį su tuo pačiu draudiku. Būtent draudimo rūšies taisyklėse paprastai nustatomos draudimo apsaugos ribos, t. y. atvejai, kurie laikytini draudžiamaisiais įvykiais ir kuriems įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 27 dalis). Šiose taisyklėse privalo būti nurodyti ir nedraudžiamieji įvykiai, kurių atveju draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokų (Draudimo įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, padarė pagrįstas ir teisėtas išvadas, kad ieškovas su individuliai aptarta sąlyga sutiko, pasirašydamas Transporto priemonių draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 123), kad 2009-06-21 eismo įvykis įvyko dėl ieškovo didelio neatsargumo ir laikytinas nedraudžiamuoju įvykiu Draudimo taisyklių Nr. 030 4.1.14 punkto pagrindu. Akivaizdu, kad šalys Transporto priemonių draudimo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) susitarė, jog šiai draudimo sutarčiai yra taikoma Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 4.1.14 punkte nustatyta sąlyga (Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 89 str.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Draudimo taisyklių Nr. 030 4.1.14 p., numatantis, jog nedraudžiamuoju įvykiu pripažintinas eismo įvykis, įvykęs dėl transporto priemonės savininko ir/ar valdytojo didelio neatsargumo (b.l. 30), kuris pagal Draudimo taisyklių Nr. 030 1.32 p. apibrėžiamas, kaip asmens elgesys, pasireiškiantis veikimu ir/ar neveikimu, neatitinkantis minimalių atsargumo ir dėmesingumo reikalavimų (b.l. 29). Byloje nėra duomenų, kad ieškovas nebuvo supažindintas su Draudimo taisyklėmis Nr. 030 ir ieškovui nebuvo suprantama Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 4.1.14 punkte nustatyta sąlyga. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas nereiškė reikalavimo dėl Transporto priemonių draudimo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 123) išdėstytos susitarimo dalies, susijusios su Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 4.1.14 punkte nustatytos sąlygos, nuginčijimo, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo šia sutartine nuostata abejoti ir ja remiasi.

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir ieškovo teisių pažeidimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos bylai reikšmingos aplinkybės. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str.; LR CPK 7 str., 177 str., 178 str., 182 str. 1 p., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas yra atmetamas, ieškovui nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas nepateikė įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio, todėl ieškovas neįgijo pareigos jų atlyginti apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 80 str., 88 str., 93 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimą nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Neringa ŠvedienėTeisėjai Ona GasiulytėVytautas Zelianka