Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-10-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-443-929/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-10-12
Bylos Nr.
1A-443-929/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-25671-2020-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ugnius Trumpulis, Rasa Paužaitė, Julita Dabulskytė-Raizgienė
Kaltinamasis
A. A., M. J., E. P.
Advokatai
Žana Timaškova, Jūratė Damanskienė, Vaidotė Radvilavičienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-443-929/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25671-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2;
2.4.6.1(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ugniaus Trumpulio,

sekretoriaujant Daivai Kokštaitei,dalyvaujant prokurorei Olgai Šleiterienei,išteisintajam A. A. (A. A.), jo gynėjai advokatei Jūratei Damanskienei,išteisintajam M. J. (M. J.), jo gynėjai advokatei Vaidotei Radvilavičienei,išteisintajam E. P. (E. P.), jo gynėjai advokatei Žanai Timaškovai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Olgos Šleiterienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. A., M. J. ir E. P. buvo išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 284 straipsnį, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. A. buvo kaltinamas tuo, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Jis 2020 m. birželio 29 d., apie 21.45 val., su draugais M. J. ir E. P., eidamas daugiabučio namo kiemu, esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,69 promilės girtumas), garsiai rėkavo, vartojo necenzūrinius žodžius, matant aplinkiniams: D. P., J. P., T. V. ir B. P., susistumdė ir sudavė smūgius rankomis ir kojomis M. J. ir E. P.; priėjo prie D. P. automobilio ,,Toyota C-HR“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir koja spyrė į šio automobilio vairuotojo pusės keleivio duris; rankomis nulenkęs sugadino šio automobilio valytuvą, 50 Eur vertės; po ko M. J. su E. P. užgriuvo ant šio automobilio bagažinės dangčio, o jis, eidamas gatve, koja 1 kartą spyrė į D. Š. automobilį ,,BMW”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekinę dalį, priėjo prie Ž. V. automobilio ,,Mazda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir rankomis nulaužė jos automobilio galinį valytuvą, 127 Eur vertės; po ko, bėgdamas link namo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, jis kumščiu sudavė 1 smūgį į E. K. automobilio ,,VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) po ko su M. J. ir E. P. vartojo necenzūrinius žodžius ir priešinosi išbėgusiems į kiemą J. P., D. P., T. V. ir B. P.; tokiu būdu pažeidė viešąją tvarką.

M. J. buvo kaltinamas tuo, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Jis, 2020 m. birželio 29 d., apie 21.45 val., su draugais A. A. ir E. P., eidamas daugiabučio namo kiemu, esančiu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,40 promilės girtumas), garsiai rėkavo, vartojo necenzūrinius žodžius, matant aplinkiniams: D. P., J. P., T. V. ir B. P., susistumdė ir sudavė smūgius rankomis ir kojomis A. A. ir E. P., po ko A. A. priėjo prie D. P. automobilio ,,Toyota C-HR“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) koja spyrė į šio automobilio vairuotojo pusės keleivio duris, rankomis nulenkęs sugadino šio automobilio valytuvą, 50 Eur vertės; ir jis su E. P. užgriuvo ant šio automobilio bagažinės dangčio; o A. A., eidamas gatve, 1 kartą koja spyrė į D. Š. automobilį ,,BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekinę dalį ir priėjęs prie Ž. V. automobilio ,,Mazda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) rankomis nulaužė jos automobilio galinį valytuvą, 127 Eur vertės, bėgdamas link namo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, kumščiu sudavė 1 smūgį į E. K. automobilio ,,VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) po ko jis su A. A. ir E. P. vartojo necenzūrinius žodžius ir priešinosi išbėgusiems į kiemą J. P., D. P., T. V. ir B. P..

E. P. buvo kaltinamas tuo, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Jis, 2020 m. birželio 29 d., apie 21.45 val., su draugais A. A. ir M. J., eidamas daugiabučio namo kiemu, esančiu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,00 promilių girtumas), garsiai rėkavo, vartojo necenzūrinius žodžius, matant aplinkiniams: D. P., J. P., T. V. ir B. P., susistumdė ir sudavė smūgius rankomis ir kojomis A. A. ir M. J., po ko A. A. priėjo prie D. P. automobilio ,,Toyota C-HR“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) koja spyrė į šio automobilio vairuotojo pusės keleivio duris, rankomis nulenkęs sugadino šio automobilio valytuvą, 50 Eur vertės; ir jis su M. J. užgriuvo ant šio automobilio bagažinės dangčio; o A. A., eidamas gatve, 1 kartą koja spyrė į D. Š. automobilį ,,BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekinę dalį ir priėjęs prie Ž. V. automobilio ,,Mazda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) rankomis nulaužė jos automobilio galinį valytuvą, 127 Eur vertės, bėgdamas link namo, adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, kumščiu sudavė 1 smūgį į E. K. automobilio ,,VW Golf”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) po ko jis su A. A. ir M. J. vartojo necenzūrinius žodžius ir priešinosi išbėgusiems į kiemą J. P., D. P., T. V. ir B. P..

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – A. A. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnį ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį: 1) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų be gydytojo paskyrimo; 2) neatlygintinai išdirbti 100 valandų per šešis mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Į bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką; 2) M. J. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnį ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį: 1) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų be gydytojo paskyrimo; 2) neatlygintinai išdirbti 180 valandų per šešis mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevyriausybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; E. P. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnį ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį: 1) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų be gydytojo paskyrimo; 2) neatlygintinai išdirbti 180 valandų per šešis mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevyriausybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

2.1. Prokurorė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog A. A., M. J. ir E. P. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) 488 straipsnyje aprašyto nusižengimo požymius, o ne BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymius. Teisingam kaltinamųjų veikos kvalifikavimui padarinių konstatavimas ir jų pobūdžio nustatymas yra svarbus tuo, kad tiek BK 284 straipsnio ir ANK 488 straipsnio sudėtys yra materialios, tačiau pirmu atveju – veikos baigtumas sietinas su visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu, antru – su viešosios rimties trikdymu. Be to, tiek ANK, tiek BK įtvirtintos viešosios tvarkos pažeidimo sudėtys skiriasi veikos padarymo būdais. BK 284 straipsnis apima įžūlų elgesį, grasinimus, patyčias, vandališkus veiksmus ir nurodo padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą.

2.2. Nors pirmosios instancijos teismas išteisintųjų įžūlų elgesį pripažino viešosios tvarkos pažeidimo objektyviuoju požymiu, o realiai sutrikdytą viešąją tvarką – pasekmėmis, nepagrįstai sprendė, kad išteisintųjų veiksmai nėra pavojingi. Šiuo atveju išteisintųjų įžūlus elgesys pasireiškė ne tik keiksmažodžių vartojimu viešoje vietoje nukentėjusiųjų ir liudytojų akivaizdoje, agresyviu elgesiu, bet ir jų tarpusavio muštynėmis, svetimo turto gadinimu. Viešosios tvarkos pažeidimo metu trijų išteisintųjų, veikusių bendrininkų grupėje, veiksmais buvo sugadinti ir nukentėjusiųjų D. P. ir Ž. V. automobilių valytuvai. Tai įrodo nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, 2020 m. birželio 30 d. nukentėjusiųjų automobilių apžiūrų metu nustatyti faktai bei pridėtas Ž. V. automobilio nulaužtas valytuvas. Prokurorės teigimu, tai, kad dar dviejų asmenų – liudytojų D. Š. ir E. K. automobiliai po suduotų smūgių nebuvo sugadinti, nereiškia, kad tokie veiksmai nesudaro viešosios tvarkos pažeidimo objektyviosios pusės požymių. Faktinė aplinkybė dėl vandališkų veiksmų iš kaltinimo teismo pašalinta nepagrįstai. Teismas nustatė, kad M. J. su E. P. užgriuvo ant automobilio „Toyota C-HR“ bagažinės dangčio ir nulenkė valytuvą, po ko visi išteisintieji vartojo necenzūrinius žodžius, tačiau neįvertino E. P. parodymų.

2.3. Prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad išteisintųjų tarpusavio smurtinio elgesio paskatos buvo asmeninės bei nukreiptos vienos prieš kitas. Asmeninio pobūdžio paskatų dėl menkavertės dingsties buvimas savaime nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkai savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai bei sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką. Bendrais įžūliais ir vandališkais veiksmais išteisintieji sukėlė pavojingas pasekmes – aplinkiniai asmenys viso tęstinio nusikaltimo padarymo metu, kol išteisintieji ėjo prie (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, po to – prie (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, po to vėl grįžo prie (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, matė juos kartu. Išteisintieji keikėsi, triukšmavo, stumdėsi, mušėsi, po ko A. A. nulenkė D. P. automobilio valytuvą, o M. J. ir E. P. besistumdydami buvo atsirėmę į jo? bagažinės dangtį. Be to, prie (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, A. A. buvo trumpam nubėgęs į šalį nuo besimušančių kitų išteisintųjų ir, jiems nematant, nulaužė Ž. V. automobilio valytuvą bei kumščiu sudavė smūgį į E. K. automobilį ir su nulaužtu Ž. V. valytuvu rankoje buvo sulaikytas J. P., D. P., T. V. ir B. P.. Prieš išteisintųjų sulaikymą išbėgusi į kiemą liudytoja J. P. su dukra juos bandė žodžiais sudrausminti, bet jie nesureagavo, liudytojų akivaizdoje vartojo necenzūrinius žodžius, po ko M. J. ir E. P. susimušė tarpusavyje, o tuo metu A. A. vieną kartą spyrė į šalia buvusio D. Š. automobilio priekinę dalį.

2.4. Prokurorė pažymi, kad teismo nurodytos aplinkybės, jog dėl išteisintųjų veiksmų nebuvo padaryta nei fizinė, nei turtinė žala, nėra aplinkybės, šalinančios jų veikos pavojingumą. Pažeisdami aplinkinių teisę į ramią ir saugią aplinką, juos šokiruodami ir išgąsdindami dėl įžūlaus elgesio, pasireiškusio, kaip minėta, keiksmais, rėkavimu, muštynėmis ir turto gadinimu, dėl ko teko kviesti policiją, išteisintieji savo veiksmais sukėlė nusikalstamus padarinius – sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Iš 2020 m. gruodžio 15 d. apžiūros protokolo matyti, kad į BPC dėl 2020 m. birželio 29 d. įvykio, (duomenys neskelbtini) Vilniuje, kreipėsi keturi asmenys dėl policijos ir net greitosios medicinos pagalbos iškvietimo dėl turto niokojimo ir dėl smurto naudojimo. Iš liudytojų T. V., J. P., B. P., nukentėjusiojo D. P. parodymų matyti, kad išteisintieji buvo agresyvūs, rėkė, keikėsi, buvo neadekvatūs, apsvaigę, per daug aktyvūs. Liudytoja J. P. pabrėžė, kad E. P. buvo labai agresyvus, puolė dukrą, keikėsi, ji liepė dukrai eiti namo, ji matė, kaip dviese mušėsi prie jų automobilio, o trečias šalia spardė kaimynų automobilį. Teismas neaptarė ir nuosprendyje neįvertino fakto, kad prie bylos esančiuose vaizdo įrašuose matyti, jog sulaikymo metu visų trijų išteisintųjų veidai buvo kruvini. M. J. apklausos metu nurodė, kad prie (duomenys neskelbtini) Vilniuje, nebuvo pargriautas ant žemės, laikomas, sulaikiusiems asmenims nesipriešino, atidavė savo pasą ir pasakė, kad niekur nebėgs, kol atvyks policijos pareigūnai. Taigi, anot prokurorės, šiuo atveju yra akivaizdu, kad sužalojimai M. J. veide atsirado ne bandant jį sulaikyti nuo tolimesnio viešosios tvarkos pažeidimo, o muštynių su E. P. metu.

2.5. Prokurorės nuomone, sukeldami muštynes viešoje vietoje, esant pašaliniams, išteisintieji turėjo numatyti, kad dėl jų elgesio pašaliniai asmenys pasijus šokiruoti, ir nors M. J. ir E. P. netyčia sugadino automobilio valytuvą, užgriūdami ant jo muštynių metu, tačiau ši aplinkybė nepašalina jų kaltės dėl kilusių jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarinių – viešosios tvarkos pažeidimo. Visi bendrininkų grupėje padaryti išteisintųjų veiksmai savo pavojingumo laipsniu – padarymo būdu (įžūlus elgesys), padariniais (visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas bei smurtiniais veiksmais) ir tyčios turiniu – neapibrėžtoji tyčia, atitinka BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius ir viršija administracinei atsakomybei būdingą pavojingumo laipsnį.

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Prokurorės skundas atmestinas.

3. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, prokurorės skundo motyvais, įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai A. A., M. J. bei E. P. išteisino pagal BK 284 straipsnį, jiems nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

4. Tiek BK 284 straipsnyje, tiek ANK 488 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta administracinė atsakomybė už viešosios rimties trikdymą, įtvirtintos veikos yra panašios savo pavojingumo pobūdžiu, tačiau jos skiriasi pavojingumo laipsniu. Nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį atskleidžia kėsinimosi dalyko vertingumas, nusikaltimo padarymo būdas, vieta ir laikas, panaudoti įrankiai ar priemonės, padarytos žalos dydis, nusikaltimo tikslai, motyvai ir kt. Vertindama, ar išteisintųjų veiksmai siekė tokį pavojingumo laipsnį, kuris yra būtinas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį kilti, teisėjų kolegija pažymi, jog išteisintieji A. A., M. J. ir E. P. apklausiami neneigė, kad kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, jie, būdami neblaivūs, ėjo iš ,, (duomenys neskelbtini)“ picerijos ir dėl neatmenamos priežasties susipyko, dėl ko pradėjo tarpusavyje ginčytis, keiktis, muštis, taip keldami triukšmą, atkreipdami į save aplinkinių dėmesį (t. 1, b. l. 122-124, 134-135; t. 2, b. l. 22-23; 30-31; 54-56; 65-66; 162-169; 163-164; 191-192).

5. Pateiktame apeliaciniame skunde prokurorė akcentuoja, kad A. A., M. J. ir E. P. elgesys pasireiškė ne tik tarpusavio muštynėmis, tačiau ir svetimo turto sugadinimu, todėl išteisintųjų veiksmai savo pavojingumu peržengė administracinės teisenos ribas ir įgavo baudžiamajai teisenai būdingą pavojingumo laipsnį. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių skundo argumentų, pažymi, kad nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaip minėta pirmiau, atsikleidžia ne tik pasirinktas priešingas teisei veikimo būdas, bet ir padarytos žalos dydis, kuris nagrinėjamu atveju yra itin reikšmingas. Kaip matyti iš bylos duomenų, išteisintasis A. A. teisiamojo posėdžio metu neneigė, jog įvykio metu galėjo apgadinti automobilius, tačiau nurodė, kad to tyčia nedarė, tokį jo elgesį sąlygojo alkoholis (t. 2, b. l. 162-163). M. J. taip pat neginčijo, kad įvykio metu aplink buvo mašinų, todėl besistumdydami galėjo jas paliesti, tačiau jų nelaužė, nematė, kad jas daužytų A. (t. 2, b. l. 163-164). E. P., apklaustas pirmosios instancijos teisme, aiškino, kad mašinų nedaužė (t. 2, b. l. 191-192), visgi duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad matė, kaip A. priėjęs prie automobilio ,,Toyota“ spyrė į keleivio duris. Taip pat matė, kaip A. buvo suėmęs delnu valytuvą, tačiau ką toliau su juo darė nematė, kadangi valytuvą pastarasis buvo užstojęs savo kūnu (t 2, b. l. 65-66). Šie išteisintųjų parodymai įvertinti kitų byloje esančių įrodymų kontekste. Pirmosios instancijos teisme apklaustas nukentėjusysis D. P. parodė, kad per langus pamatė ant savo automobilio ,,Toyota” dangčio besivoliojančius tris žmones. Pažiūrėjęs per langą antrą kartą pamatė, kad kabo valytuvas, o vaikinai eina iš kiemo. Jie buvo neadekvatūs, elgėsi agresyviai, du iš jų tarpusavyje mušėsi, keikėsi. Jis apžiūrėjo savo automobilį, buvo nusuktas galinis valytuvas, variklio dangtis išvoliotas pica (t. 2, b. l. 166-167). Bylos nagrinėjimo metu apklausta liudytoja J. P. parodė, kad ji per langą girdėjo triukšmą, matė tris asmenis, vienas jų spardė automobilį, kiti du mušėsi ant automobilio. Išbėgusi pamatė, kad automobilio langas išteptas pica, atlenktas valytuvas. Tie du, kurie mušėsi (M. J. ir E. P.) ėjo, o trečias (A. A.) buvo pasišalinęs, vėliau grįžo nešinas automobilio detale. Ji nematė, kad vaikinai laužytų valytuvą, tik matė, kaip buvo užgriuvę ant mašinos besimušdami. Matė, kad trečiasis vaikinas spardė kaimynų ,,BMW“, gal spyrė į ratą (t. 2, b. l. 192-193). Liudytoju B. P. teisiamajame posėdyje apklaustas parodė, kad per langą matė tris vyrus. Vyko konfliktas, jie keikėsi, elgėsi neadekvačiai. Jis išėjo į lauką, bet vaikinai buvo pasišalinę. Juos pamatė prie mokyklos, tuomet juos sustabdė, sulaikė. Vienas vaikinas atėjo su valytuvu rankose (t. 2, b. l. 193-194). Liudytojas T. V., apklaustas teisme, parodė, kad matė tris einančius ir rėkaujančius jaunuolius. Moteris paklausė, kodėl jie tranko mašinas. Vienas jų pabėgo, kiti du susimušė. Pabėgo A. A., šis dar trenkė į juodą mašiną iš priekio bei į ,,Golfą“. Jis nematė, kad tie vaikinai, kurie mušėsi, liestų mašinas (t. 2, b. l. 164-165).

6. Teisėjų kolegija, išanalizavusi aukščiau aptartus tiek išteisintųjų, tiek nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus, pažymi, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp išteisintųjų kilęs konfliktas įvyko viešojoje vietoje – daugiabučių namų kieme, esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniuje, kuriame stovėjo automobiliai. Visgi aptarti parodymai, priešingai nei skunde nurodo prokurorė, neįrodo išteisintųjų tyčios sugadinti svetimą turtą. Įvykio metu, būdami neblaivūs, E. P. ir M. J. konfliktavo bei, remiantis liudytojų D. ir J. P. parodymais, buvo užvirtę ir grūmėsi ant D. P. priklausančio automobilio ,,Toyota”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bagažinės. Prokurorės nuomone, aplinkybę, kad valytuvą tyčia nulaužė A. A. patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duoti E. P. parodymai, kuriuose jis nurodė, jog matė kaip A. A. valytuvą buvo suėmęs delnu. Vertinant šiuos E. P. parodymus pažymėtina, kad įvykio metu jis buvo neblaivus, be to, jo nurodomos aplinkybės nepatvirtina D. ir J. P. parodymai, pagal kuriuos jie matė, kaip du išteisintieji stumdėsi prie ,,Toyota“ automobilio galo, po ko ir buvo sugadintas automobilio valytuvas. Įvertintina ir tai, kad nors D. P. automobilio valytuvas buvo nulenktas, tačiau žala jam nebuvo padaryta, kadangi valytuvas buvo iš naujo pritvirtintas ir šiuo metu atlieka savo funkciją (t. 1, b. l 41). Vadovaujantis liudytojų J. P. ir T. V. parodymais, A. A. įvykio metu spyrė į D. Š. automobilio ,,BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekinę dalį bei kumščiu sudavė į E. K. automobilį ,,VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tačiau šie automobiliai apgadinti nebuvo, taigi, žala nebuvo padaryta. Įvykio metu žala buvo padaryta tik Ž. V., kuomet A. A., kitų išteisintųjų grumtynių metu, vienas pasišalinęs nulaužė jos automobilio ,,Mazda”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) galinį valytuvą, tuo padarydamas jai 127 Eur žalą. Visg, ši žala yra mažesnė nei 3 MGL, be to, proceso metu ji buvo atlyginta (t 1, b. l. 58-62). Įvertinusi aptartus byloje surinktus įrodymus bei nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad išteisintieji neturėjo sumanymo gadinti automobilius. Be to, atsižvelgiant į tai, kad A. A. automobilio valytuvą nulaužė vienas, pasišalinęs, darytina išvada, kad išteisintųjų veiksmai nebuvo bendri ir suderinti, todėl nelaikytini tokiais pavojingais, jog užtrauktų baudžiamąją atsakomybę pagal BK 284 straipsnį.

7. Teisėjų kolegija nesutinka su prokurorės skunde nurodytais argumentais, kad atsižvelgiant į tai, jog buvo sugadinti dviejų nukentėjusiųjų, tai yra D. P. ir Ž. V. automobilių valytuvai, be to, į dar dviejų asmenų, tai yra D. Š. ir E. K. automobilius A. A. sudavė smūgius, išteisintųjų viešosios tvarkos pažeidimo būdas buvo vandališki veiksmai. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad vandalizmas – tai betikslis, beprasmis, nemotyvuotas kultūros, meno vertybių, kitokio turto niokojimas parkuose, skveruose, kapinių, kultūros ir kulto pastatų, namų fasadų, vitrinų ir kitokių objektų dergimas, niokojimas bei naikinimas. Bet kokio turto, neatsižvelgiant į jo vietą, paskirtį, istorinę, kultūrinę, inžinerinę ir socialinę vertę, gadinimas negali būti vertinamas kaip vandalizmas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-513/2010, 2K-160-697/2019 ). Taigi, iš aptartos teismų praktikos seka, kad išoriniu turiniu vandalizmas ir įžūlus elgesys pagal BK 284 straipsnį gali sutapti, tačiau skiriasi materialių objektų, į kuriuos kėsinamasi, teisinis statusas, ką pagrįstai skundžiamame nuosprendyje akcentavo ir pirmosios instancijos teismas. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad svetimas turtas – automobiliai ir jų dalys (valytuvai) neturi jokios kultūrinės, istorinės ar kitokios viešosios socialinės vertės, motyvuotai ir nenukrypdamas nuo teismų praktikos, sprendė, kad išteisintųjų A. A., M. J. ir E. P. veiksmai negali būti pripažintini vandališkais.

8. Prokurorė skunde nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad smurto naudojimas viešoje vietoje ne prieš kitą asmenį, o tarpusavyje yra mažiau pavojingas. Sutiktina su skundo argumentais, kad asmeninio pobūdžio paskatų buvimas savaime nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkai savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai bei sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką. Kita vertus, teismų praktikoje pasisakyta, kad sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti veiksmai ir jų padariniai atitinka BK 284 straipsnyje įtvirtintą nusikaltimo sudėtį, ar jie kvalifikuotini pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, būtina atsižvelgti į tokio elgesio paskatas. Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį. Ir priešingai, visuomenės rimties ar tvarkos trikdymas esant asmeniniams ar net savanaudiškiems motyvams gali reikšti, kad tokia veika dar nepasiekė nusikalstamai veikai būdingo pavojingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje bylos Nr. 2K-103-689/2019). Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas renginys, kaltininko elgesys žemina ar žeidžia aplinkinių orumą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-134/2014, 2K-385/2014).

9. Nagrinėjamu atveju liudytojų parodymai patvirtina, kad išteisintieji įvykio buvo neblaivūs, tarpusavyje mušėsi, stumdėsi, rėkavo, vis dėlto, nei vienas iš liudytojų nenurodė, kad kuris nors iš išteisintųjų būtų naudojęs smurtą prieš pašalinius asmenis. Nors išteisintųjų elgesys buvo pakankamai įžūlus, kadangi jie tarpusavyje (past. – E. P. ir M. J.) atliko smurtinius veiksmus, vis dėlto, tokį išteisintųjų elgesį nulėmė tarp jų kilęs konfliktas, o ne tikslingas siekis sutrikdyti viešąją tvarką ir rimtį. Be to, nors prokurorės skunde akcentuojama, kad dėl išteisintųjų veiksmų kilo sąmyšis, jiems buvo kviečiama policija, tačiau iš byloje apklaustų asmenų parodymų matyti, kad aplinkiniai į išteisintųjų konfliktą dėmesį atkreipė tik todėl, jog manė, kad buvo apgadintas jų turtas. Dėl šios priežasties gyventojai išėjo į lauką bei baimindamiesi, kad jų turtą (automobilius) apgadinę asmenys pasišalins, juos sulaikė ir iškvietė policijos pareigūnus. Tokią išvadą patvirtina ir BIRT žiūryklės duomenys, iš kurių matyti, kad apie 21.52 val. paskambinusi į Bendrąjį pagalbos centrą pranešėja K. P. nurodė, jog kieme prie (duomenys neskelbtini) namo trys vaikinai nulaužė tėvų automobilio valytuvus, jie rėkauja, šūkauja (t. 1, b. l. 14-17). Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas A. S. taip pat nurodė, kad iškvietimas į įvykio vietą buvo dėl mašinų daužymo (t. 2, b. l. 165-166). Visgi, kaip minėta pirmiau, gyventojų turtui konflikto metu didesnė materialinė žala nebuvo padaryta, jiems patiems realus pavojus taip pat nebuvo kilęs. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad privataus konflikto ribos įvykio metu nebuvo peržengtos.

10. Prokurorė skunde nurodo, kad sužalojimai M. J. veide atsirado ne bandant jį sulaikyti nuo tolimesnio viešosios tvarkos pažeidimo, o muštynių su E. P. metu. Pažymėtina, kad iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, jog ant gyventojų sulaikytų išteisintųjų (E. P. ir A. A.) veidų yra kraujo (t. 1, b. l. 91-93), tačiau, kaip minėta pirmiau, iš bylos duomenų taip pat matyti, kad gyventojai sulaikė išteisintuosius asmenis ir jiems iškvietė policiją. Pirmosios instancijos teisme apklaustas E. P. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodomus, kad sulaikant juos buvo naudojama jėga. Jis nurodė, kad įvykio metu jis pamatė link jo bėgantį vyrą, kuris pargriovė jį veidu ant asfalto ir tuomet priėjo kitas vyras. Jam gulint ant žemės vyrai jį laikė ir neleido atsistoti. Tik atvykus policijos pareigūnams šie vyrai jį paleido (t 2, b. l. 54-56). Taigi, iš aptartų duomenų seka, kad išteisintieji E. P. ir M. J. galėjo būti sužaloti ne tik stumdydamiesi ir mušdamiesi tarpusavyje, bet ir sulaikymo metu. Tokią prielaidą pagrindžia ir tai, kad patys išteisintieji vienas kitam viso proceso metu jokių pretenzijų nereiškė.

11. Įvertinus tai, kad A. A., M. J. ir E. P. įžūliais veiksmais buvo trikdoma viešoji tvarka, tačiau šie veiksmai nesiekė pavojingumo laipsnio, būtino baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį kilti, bei, vadovaujantis baudžiamosios teisės ultima ratio principu, darytina išvada, kad išteisintųjų atsakomybės klausimas turėtų būti sprendžiamas administracinės teisenos tvarka, vertinant, ar jų veiksmuose nėra administracinių nusižengimų sudėties požymių. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje apie išteisintųjų A. A., M. J. ir E. P. galimai padarytus administracinius nusižengimus pagrįstai nusprendė informuoti instituciją, kompetentingą nagrinėti administracinių nusižengimų bylas.

Dėl proceso išlaidų

12. Baudžiamojoje byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. rugsėjo 9 d. ir 2021 m. rugsėjo 13 d. pažymos, kuriose nurodoma, kad iš išteisintojo E. P. priteistinos 156,06 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro gynėjos advokatės Žanos Timaškovos darbo užmokestis, iš išteisintojo M. J. priteistinos 93,06 Eur išlaidos, kurias sudaro gynėjos advokatės Vaidotės Radvilavičienės darbo užmokestis ir iš išteisintojo A. A. priteistinos 129,06 Eur išlaidos, kurias sudaro gynėjos advokatės Jūratės Damanskienės darbo užmokestis.

13. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje turi dalyvauti gynėjas. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, vis dėlto, kiekvienu tokiu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad taikant BPK 106 straipsnio nuostatas ir sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, apeliacinėje instancijoje turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno apeliacinį skundą (skundus) byla buvo nagrinėjama ir koks yra apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatas. Šiuo atveju byla apeliacine tvarka išnagrinėta pagal prokurorės apeliacinį skundą, išteisintieji E. P., M. J., A. A. nuosprendžio neskundė. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka pagrindas panaikinti išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį nenustatytas, prokurorės apeliacinis skundas atmestas. Be to, pagal BPK 106 straipsnį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos gali būti išieškomos tik iš pripažinto kaltu asmens. Atsižvelgiant į tai, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš išteisintųjų nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Olgos Šleiterienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. nuosprendžio atmesti.

Nepriteisti iš išteisintųjų A. A., M. J. ir E. P. antrinės teisinės pagalbos išlaidų dėl jų gynėjų dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Ši nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos.

Teisėjai Julita Dabulskytė-RaizgienėRasa PaužaitėUgnius Trumpulis