Telšių apylinkės teismo nutartis

Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Vitalija Liauzginienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. R. skundą institucijai, kurios veiksmai skundžiami, antstoliui Vaidui Drungilui, suinteresuotam asmeniui R. R. dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis V. Drungilas 2017 m. kovo 16 d. priėmė patvarkymą netenkinti pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų. Nurodė, kad jo žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0047/17/00049, pradėta pagal Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 2 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-1015-747/2015 dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu nustatytos skyriumi gyvenančių tėvų K. R. ir R. R. bendravimo su vaiku M. R. tvarkos vykdymo. Vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti pagal skolininkės deklaruotą gyvenamąją vietą, adresu: (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas: (duomenys neskelbtini ). Vykdymo proceso metu nustatyta, kad deklaruotoje gyvenamojoje vietoje K. R. ir šalių vaikas jau kuris laikas negyvena. Susisiekus su K. R. paaiškėjo, kad nuo 2016 metų rugpjūčio mėn. ji kartu su sūnumi yra išvykusi į Jungtinę Karalystę. Ten apsistojusi adresu: (duomenys neskelbtini). Jos elektroninio pašto adresai: (duomenys neskelbtini) ir(duomenys neskelbtini), kontaktinis telefono numeris (duomenys neskelbtini). Tinkamų, adresą patvirtinančių įrodymų skolininkė nepateikė. Atsakymuose į reikalavimus skolininkė tvirtino, jog jos ir sūnaus M buvimo vieta vaiko tėvui buvo žinoma, tačiau pastarajam siųstų pranešimų ar kitų tokius teiginius patvirtinančių įrodymų taip pat nepateikė. Skolininkės teigimu, vaiko tėvas daugiau nei 3 metus dirba užsienio valstybėje ir todėl daugiau nei 9 mėn. per metus Lietuvoje nebūna. Tokiais laikotarpiais jo prašymu ji vaiką veždavusi pabūti pas R. R. tėvus. K. R. pripažino, kad pasikeitus aplinkybėms, šalių sutartos ir teismo sprendimu patvirtintos skyriumi gyvenančių tėvų bendravimo su vaiku tvarkos (1-6 p.), ta dalimi kiek tai susiję su nustatytu vaiko perdavimo tėvui laiku, dienomis, laikotarpiais, nėra laikomasi. Iš skolininkės atstovo 2017 m. sausio 16 d. rašte teikiamos rašytinės informacijos matyti, kad bendrauti su vaiku elektroninių ryšių priemonėmis tėvas ir vaikas galėjo ir gali ne kiekvieną dieną, o tik savaitgaliais. Toks ribojimas susitarime ir teismo patvirtintoje bendravimo tvarkoje (7 p.) nenumatytas, todėl laikytina, kad ji ir šioje dalyje nebuvo vykdoma tinkamai ir visa apimtimi. Iš išieškotojo pateiktų duomenų matyti, kad paskutinį kartą jis su sūnumi netrukdomai bendravo nuo 2016 m. gruodžio 3 d. iki 2016 m. gruodžio 30 d. K. R. iš tėvo vaiką pasiėmė 2016 m gruodžio 30 d. atvykusi su policijos pareigūnais, žadėjo vaiką grąžinti laikotarpiui nuo 2016 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. sausio 1 d., tačiau to nepadarė. Išieškotojo teigimu, per 2017 m. sausio ir vasario mėn. K. R. nei karto nebuvo perdavusi jam vaiko, o 2017 m. sausio 22 d. ir 2017 m. vasario 5 d. sutartu laiku nereagavo ir neatsiliepė į jo skambučius. Tokia skolininkės veika (neveikimas) atitinka LR BK 245 str. numatytą veiką (Teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymas), todėl išieškotojas gali kreiptis į Lietuvos Respublikos kompetentingas ikiteisminio tyrimo įstaigas ir reikalauti taikyti K. R. aprašytame straipsnyje numatytą atsakomybę. Šalių sudaryta sutartis, sutarta bendravimo su bendru vaiku tvarka yra galiojanti ir turi įstatymo galią. Ši sutartis patvirtinta teismo sprendimu, kuris privalomas abiems šalims ir turi būti vykdomas. Dėl nevykdomo teismo sprendimo išieškotojas turi teisę prašyti išduoti vykdomąjį dokumentą bei pateikti jį priverstiniams vykdymui. Pateiktas vykdomasis dokumentas yra vykdymo veiksmų pagrindas, o antstolio reikalavimas jį vykdyti, ar pateikti prašomą informaciją yra privalomas. Pareiga atlyginti išieškotojo turėtas vykdymo išlaidas tenka skolininkui. Nuo 2017 m. vasario 11 d. skolininkė K. R. Lietuvos Respublikos Gyventojų registre įregistravo savo ir vaiko M. R. išvykimą į Jungtinę Karalystę, o jos atstovas pateikė prašymą tuo pagrindu nutraukti vykdomąją bylą. Toks skolininkės prašymas ar pageidavimas pats savaime nėra pagrindas bylą užbaigti/nutraukti, o laikino pobūdžio gyvenamosios vietos pakeitimas nepanaikina susitarimų pagrindų įgytų prievolių bei teismo sprendimais nustatytų įpareigojimų privalomumo ir vykdymo. Šalims pasiūlyta taikiai išspręsti kilusius tarpusavio bendravimo ir bendravimo su vaiku klausimus, susitarti dėl naujos abiem priimtinos ir vaiko interesus atitinkančios skyriumi gyvenančių tėvų tvarkos, kreiptis į teismą ir prašyti tą tvarką patvirtinti (pakeisti pirminę). Skundžiamame patvarkyme pasisakyta dėl visų vykdomojoje byloje aptartinų klausimų ir nustatytų aplinkybių. Patvarkymu priimti sprendimai ir siūlymai atitinka abiejų šalių teises ir teisėtus interesus, todėl nėra pagrindo jį naikinti ar keisti. Be to, 3 ir 4 pareiškėjos reikalavimai negali būti skundo nagrinėjimo dalyku, nes jų patenkinimas nesukeltų jokių teisinių padarinių.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo veiksmo padarinius (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-128-823/2012). Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai privalo laikytis nustatytos vykdymo proceso eigos ir tvarkos. Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (LR CPK 613 str. 1 d.). Antstolio patvarkymo turinio ir formos reikalavimus reglamentuoja LR CPK 613 str. 2 d. nuostatos, pagal kurias patvarkyme antstolis nurodo patvarkymo surašymo datą, savo vardą ir pavardę, vykdomosios bylos numerį, bylos šalis, sprendžiamo klausimo esmę, motyvus, kodėl priimamas vienoks ar kitoks sprendimas. Patvarkymo rezoliucinėje dalyje nurodami priimtas sprendimas ir patvarkymo apskundimo tvarka. Patvarkymą antstolis pasirašo ir patvirtina antstolio antspaudu. Pareiškėja, reikšdama reikalavimą dėl skundžiamo patvarkymo 1 p. pakeitimo, nurodė, jog patvarkyme nėra nurodytas vykdomojo rašto grąžinimo išieškotojui teisinis pagrindas. LR CPK 631 str. 1 d. dalyje numatytas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriems esant vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui. Iš vykdomosios bylos Nr. 0047/17/00049 (toliau – Vykdomoji byla) medžiagos matyti, jog ši Vykdomoji byla buvo pradėta pagal Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 2 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-1015-747/2015, kuriame skolininkės gyvenamoji vieta nurodyta Lietuvos Respublikoje, (duomenys neskelbtini). Vykdymo proceso metu buvo nustatyta, jog skolininkė K. R. Lietuvos Respublikoje negyvena. 2017 m. vasario 11 d. ji Gyventojų registre įregistravo savo ir nepilnamečio vaiko M. R. išvykimą į Jungtinę Karalystę. Skundžiamas Patvarkymas buvo priimtas po šių aplinkybių nustatymo, vykdomasis dokumentas nebuvo visiškai įvykdytas, iš Patvarkymo turinio nėra aišku, kokiu konkrečiu pagrindu vykdomasis dokumentas yra grąžinamas išieškotojui. Iš faktinių bylos aplinkybių nustatyta, kad vykdomasis dokumentas išieškotojui grąžintas dėl to, jog K. R. negyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl šiuo atveju konstatuotina, kad antstolis pažeidė teisės aktų reikalavimus, nenurodydamas vykdomojo rašto grąžinimo išieškotojui teisinio pagrindo.

Vykdomasis raštas antstoliui pateiktas pagal skolininkės deklaruotą gyvenamąją vietą, adresu: (duomenys neskelbtini) (Vykdomoji byla, b. l. 7). Vykdomąjį dokumentą išdavęs teismas buvo nurodęs skolininkės adresą: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos teigimu Vykdomoji byla jos atžvilgiu buvo užvesta nepagrįstai, nes išieškotojas žinojo apie jos gyvenamosios vietos pasikeitimą, todėl ji neturi atlyginti vykdymo išlaidų. Su tokia pareiškėjos pozicija sutikti teismas neturi jokio teisinio pagrindo, nes dėl nevykdomo teismo sprendimo išieškotojas turi teisę prašyti išduoti vykdomąjį dokumentą bei pateikti jį priverstiniams vykdymui. Pateiktas vykdomasis dokumentas yra vykdymo veiksmų pagrindas (LR CPK 586 str. 1 d.). Šiuo atveju Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas buvo pateiktas vykdyti pagal skolininkės gyvenamąją vietą. Antstolis pagrįstai nenustatė jokių akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (Vykdomoji byla, b. l. 9). Vykdymo išlaidų apmokėjimo ir išieškojimo iš skolininko tvarką nustato LR CPK 610, 611 str. Išieškotojas apmokėjo kiekvienoje vykdomojoje byloje būtinas vykdymo išlaidas (Vykdomoji byla, b. l. 5). 2017 m. kovo 14 d. buvo priimtas patvarkymas “Dėl vykdymo išlaidų išieškojimo” (Vykdomoji byla, b. l. 77), skolininkei K. R. pateiktas skolų ir vykdymo išlaidų paskaičiavimas (Vykdomoji byla, b. l. 78-79) bei nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas (Vykdomoji byla, b. l. 80), kurį skolininkė gavo el. paštu ir į jį sureagavo (Vykdomoji byla, b. l. 81), tačiau vykdymo išlaidų neatlygino. Išieškotojas vykdomosios bylos administravimo išlaidas apmokėjo, vykdomasis dokumentas neįvykdytas buvo grąžintas išieškotojui, todėl antstolio reikalavimas atlyginti vykdymo išlaidas yra teisėtas ir pagrįstas (LR CPK 611 str. 4 d.), pareiškėjos skundo reikalavimas dėl Patvarkymo 2 p. panaikinimo atmestinas. Suinteresuotas asmuo R. R. atsiliepimu į skundą prašo priteisti jam iš K. R. penkių procentų dydžio metines palūkanas už 243,98 Eur sumą nuo 2017 m. kovo 14 d. iki prievolių įvykdymo dienos. Šis R. R. reikalavimas atmestinas, nes tarp jo ir K. R. dėl sumokėtų būtinųjų vykdymo išlaidų nėra susiklostę tokie prievoliniai santykiai, kad būtų galima spręsti dėl nuostolių atlyginimo pagal LR CK 6.261 str.

Teismas sutinka su antstolio 2017 m. kovo 16 d. patvarkyme “Dėl pateikto skundo” išdėstytais argumentais dėl pareiškėjos skundo 3 ir 4 reikalavimų, kuriais ji prašo pakeisti skundžiamo Patvarkymo 4 p., išdėstant šį punktą jos nurodytu tekstu, bei iš patvarkymo dėstomosios dalies pašalinti pastraipą apie tai, jog jog skolininkės veika (neveikimas) atitinka LR BK 245 str. numatytą veiką ir išieškotojui nurodoma galimybė kreiptis į kompetentingas institucijas dėl K. R. atsakomybės pagal šį straipsnį taikymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme, arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 20144 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2014).

Pareiškėjos skundo 3 ir 4 reikalavimų patenkinimas nesukeltų jokių materialinių teisinių padarinių. LR CPK 631 str. 3 d. nėra numatyta jokių išlygų, kad iš naujo vykdomasis dokumentas vykdymui gali būti paduotas, tik jei skolininko gyvenamoji vieta bus Lietuvos Respublikoje, todėl tokios frazės įrašymas yra betikslis. Antstolis skundžiamame patvarkyme pagal išieškotojo pateiktus duomenis nustatė tam tikrus Plungės rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytos šalių bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nesilaikymo atvejus. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog minėtos tvarkos pažeidimai būtų konstatuoti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais, skundžiamame patvarkyme antstolis geranoriškai pasiūlė šalims spręsti bendravimo su vaiku tvarkos patikslinimo, pakeitimo klausimus, nes susiklosčiusi reali situacija lemia tai, jog galimai nėra užtikrintas skyrium gyvenančio tėvo bendravimas su nepilnamečiu sūnumi pagal teismo patvirtintą tvarką. Antstolis patvarkyme išdėstė bendro pobūdžio informaciją apie tai, jog teismo sprendimo nevykdymas gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę, todėl iš dėstomosios patvarkymo dalies pašalinus pareiškėjos prašomą pastraipą nekiltų jokie teisiniai padariniai. Įvertinus faktines bylos aplinkybes, atsižvelgiant į formuojamą kasacinio teismo praktiką, byla dalyje dėl pareiškėjos skundo 3 ir 4 reikalavimų nutrauktina (LR CPK 293 str. 1 d. 1 p.)

Rezoliucinė dalis

nutaria:

skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti antstolio Vaido Drungilo 2017 m. kovo 3 d. patvarkymo Nr. 036P-670 „Dėl vykdomojo dokumento grąžinimo ir vykdomosios bylos užbaigimo“, priimto vykdomojoje byloje Nr. 0047/17/00049, 1 punktą, nurodant, jog išieškotojui jo pateiktas vykdomasis dokumentas – Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 2 d. vykdomasis raštas Nr. e2-1015-747/2015 dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu nustatytos skyriumi gyvenančių tėvų K. R. ir R. R. bendravimo su vaiku M. R. tvarkos vykdymo grąžinamas LR CPK 631 str. 1 d. 9 p. pagrindu.

Skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlyginti vykdymo išlaidas atmesti.

Bylą dalyje dėl 2017 m. kovo 3 d. patvarkymo Nr. 036P-670 „Dėl vykdomojo dokumento grąžinimo ir vykdomosios bylos užbaigimo“, priimto vykdomojoje byloje Nr. 0047/17/00049, 4 punkto pakeitimo ir teksto iš šio patvarkymo dėstomosios dalies pašalinimo nutraukti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.