- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-06
- Bylos Nr.
- e2-4978-776/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01976-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erminijus Baziulis
- Ieškovas
- UAB „OSVALDA“
- Atsakovas
- M. V.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Erminijus Baziulis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „OSVALDA“ ieškinį atsakovui M. V. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė UAB „OSVALDA“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo M. V. 84,00 Eur skolą, 15,15 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad UAB „Automagija“ su Šiaulių apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu 2017 m. rugpjūčio 29 d. sudarytos viešojo pirkimo sutarties dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, perkėlimo, jų saugojimo ir ikiteisminio tyrimo metu paimtų transporto priemonių pervežimo ir saugojimo paslaugų Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono savivaldybių teritorijose Nr. 40-ST2-87-(1.32) ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. birželio 11 d. transporto priemonės perdavimo ir priėmimo akto Nr. 01180003001866 pagrindu atsakovui nuosavybės teise priklausiusį ir jo vairuotą automobilį JAGUAR X-TYPE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai nuvežė į stovėjimo aikštelę adresu: Pramonės g. 2C, Šiauliai, ir ten saugojo 21 dieną. Ieškovė taip pat nurodė, kad UAB „Automagija“ 2019 m. sausio 14 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido ieškovei visas iš sutarties su Šiaulių apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu kylančias teises į atlyginimą už automobilių priverstinį nutempimą ir saugojimą už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d., pareikalavo, kad atsakovas atlygintų už automobilio saugojimą, tačiau atsakovas su ieškove neatsiskaitė.
Atsiliepimas
2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad automobilio JAGUAR X-TYPE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), niekada neturėjo. Atsakovas taip pat nurodė, kad nei iš UAB „Automagija“, nei iš ieškovės niekada negavo jokių dokumentų apie 2018 m. suteiktą automobilio nuvežimo ir saugojimo paslaugą Lietuvoje, taip pat ieškovė nuo 2018 m. jo gyvenamosios vietos adresu nepateikė jokių pranešimų dėl susidariusios skolos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
3. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia Kelių eismo taisykles ar kitų teisės aktų reikalavimus. Išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Šios išlaidos atlyginamos arba adekvatus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymo užtikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais būdais ir tvarka pateikiamas iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 ir 6 dalys). Todėl pagal galiojantį teisinį reglamentavimą kiekvienu atveju turi būti nustatytas transporto priemonės savininkas ir valdytojas, kuriems kyla įstatymo nustatyta pareiga atlyginti priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo išlaidas.
4. Nustatyta, kad UAB „Automagija“ su Šiaulių apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu 2017 m. rugpjūčio 29 d. sudarė viešojo pirkimo sutartį dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, perkėlimo, jų saugojimo ir ikiteisminio tyrimo metu paimtų transporto priemonių pervežimo ir saugojimo paslaugų Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono savivaldybių teritorijose Nr. 40-ST2-87-(1.32), kuria UAB „Automagija“ įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir priverstinai nuvežtų transporto priemonių saugojimo paslaugas. Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2018 m. birželio 11 d. surašė transporto priemonės perdavimo ir priėmimo aktą Nr. 01180003001866 ir minėtos sutarties pagrindu UAB „Automagija“ perdavė nuvežti automobilį JAGUAR X-TYPE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš automobilio sustabdymo vietos Dainų g. 98, Šiauliai į stovėjimo aikštelę Pramonės g. 2C, Šiauliai. UAB „Automagija“.
5. Pirmiausia sprendžiant, ar atsakovas yra tinkamas subjektas, kuriam kyla įstatymo nustatyta pareiga atlyginti priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo išlaidas, būtina nustatyti, ar atsakovas transporto priemonės priverstinio nuvežimo metu ir jos saugojimo metu buvo jos savininkas ir (ar) valdytojas. Nors atsakovas nurodė, kad automobilio JAGUAR X-TYPE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), niekada neturėjo, tačiau byloje esantys įrodymai visiškai patvirtina, kad atsakovas buvo ginčo transporto priemonės savininkas ir valdytojas jos priverstinio nuvežimo ir saugojimo metu. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1416-951/2018 atsakovas buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, dėl kurios automobilis JAGUAR X-TYPE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai nuvežtas į UAB „Automagija“ priklausančią stovėjimo aikštelę. Šiame nuosprendyje, kuris įsiteisėjo 2018 m. rugsėjo 17 d., nurodyta, kad pats atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad vairavo jam priklausantį automobilį, kad Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2018 m. liepos 11 d. nutarimu buvo taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į atsakovui priklausantį automobilį, ir nuspręsta šią transporto priemonę konfiskuoti. Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenys patvirtina, kad atsakovas 2018 m. kovo 22 d. buvo ginčo automobilio savininkas ir valdytojas. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2020 m. spalio 12 d. raštas Nr. 40-S-15890-(11.1E) taip pat patvirtina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu atsakovas buvo ginčo automobilio savininkas ir valdytojas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovas yra tinkamas subjektas, kuriam kyla įstatymo nustatyta pareiga atlyginti priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo išlaidas.
6. 2017 m. rugpjūčio 29 d. viešojo pirkimo sutarties dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, perkėlimo, jų saugojimo ir ikiteisminio tyrimo metu paimtų transporto priemonių pervežimo ir saugojimo paslaugų Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono savivaldybių teritorijose Nr. 40-ST2-87-(1.32) 4.1 papunkčiu susitarta, kad už priverstinį transporto priemonių nuvežimą bus mokamas 48,40 Eur mokestis, o už transporto priemonių saugojimą bus mokamas 4,00 Eur mokestis už vieną parą. Ieškovė pateikė duomenis apie analogiškų paslaugų (priverstinio transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo) įkainius laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2021 m. Šiaulių, Telšių ir Panevėžio apskrityse, pagal kuriuos tokių paslaugų mažiausia rinkos kaina buvo 4,00 Eur, o vidutinė kaina sudarė 8,29 Eur. Kaip minėta, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1416-951/2018 ginčo automobilis buvo konfiskuotas, todėl atsakovo nuosavybės teisė į automobilį pasibaigė nuo nuosprendžio įsiteisėjimo 2018 m. rugsėjo 17 d. ir atsakovas privalo atlyginti priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo išlaidas tik už laikotarpį nuo transporto priemonės priverstinio nuvežimo (2018 m. birželio 11 d.) iki nuosavybės teisės į ją perėjimo valstybei (2018 m. rugsėjo 17 d.), t. y. už 98 dienas. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė reikalauja ginčo automobilio saugojimo išlaidų tik už 21 dieną, kurios sudaro 84,00 Eur (4,00 Eur × 21 diena = 84,00 Eur).
7. Pažymėtina, kad policijos pareigūnai, priėmę sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo, praneša transporto priemonės savininkui (valdytojui) apie priimtą sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalis). Policijos pareigūno pareiga informuoti automobilio savininką apie priverstinai už teisės pažeidimus nuvežtą transporto priemonę detalizuojama Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 5-V-569 patvirtintame Transporto priemonių priverstinio nuvežimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas), kuriame nurodyta, jog transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas pildomas keturiais egzemplioriais, antras egzempliorius įteikiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui), o tais atvejais, kai savininko (valdytojo) vietoje nėra ar jis atsisako paimti aktą, antras akto egzempliorius saugomas policijos įstaigoje ir savininkui (valdytojui) įteikiamas jam atvykus į policijos įstaigą, įteikiant Aprašo 1 priede nustatytos formos aktą, išaiškinama transporto priemonės priverstinio nuvežimo apskundimo tvarka. Aprašo 12 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai, policijos pareigūnui priimant sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę, savininko (valdytojo) vietoje nebuvo, policijos įstaigos įgaliotas pareigūnas, gavęs informaciją apie priverstinai nuvežtą transporto priemonę, apie tai nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 3 dienas, praneša (telefonu arba raštu) transporto priemonės savininkui (valdytojui), taip pat informuoja, kaip galima atsiimti transporto priemonę, ir tai pažymi žurnale.
8. Nors atsakovas nurodė, kad nei iš UAB „Automagija“, nei iš ieškovės niekada negavo jokių dokumentų apie 2018 m. suteiktą automobilio nuvežimo ir saugojimo paslaugą Lietuvoje, atkreiptinas atsakovo dėmesys, kad priverstinai nuvežta transporto priemonė buvo saugoma pasaugos sutarties, sudarytos ne tarp transporto priemonės savininko ar valdytojo ir saugotojo, o tarp policijos komisariato ir saugotojo, pagrindu. Kadangi transporto priemonę buvo nuspręsta konfiskuoti, tai pranešimas apie saugomą automobilį, vietą, saugojimo įkainius bei pareigą jį atsiimti atsakovui nebuvo išsiųstas, o antstolis Andrius Liaškovas 2018 m. spalio 8 d. patvarkymu Nr. S-18-159-45511 įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos perimti ginčo automobilį. Akivaizdu, kad atsakovas, kaip ginčo automobilio valdytojas ir savininkas, apie priverstinai nuvežtą transporto priemonę žinojo nuo jos nuvežimo momento (2018 m. birželio 11 d.). Kaip minėta, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamojoje byloje Nr. 1-1416-951/2018 nustatyta, kad būtent atsakovas padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios ginčo automobilis buvo priverstinai nuvežtas į UAB „Automagija“ priklausančią stovėjimo aikštelę. Atsakovas, būdamas transporto priemonės savininkas ir valdytojas, turėjo pareigą pasidomėti savo automobilio likimu, o to nepadaręs, elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai. Todėl, nors byloje nėra duomenų, kad transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto antras egzempliorius buvo įteiktas atsakovui, tačiau nenustatyta pagrindų atleisti atsakovą nuo atsakomybės atlyginti ginčo transporto priemonės saugojimo išlaidas.
9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.101 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.109 straipsnio 1 dalis).
10. 2019 m. sausio 14 d. reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Automagija“ ieškovei perleido visas iš sutarties su Šiaulių apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu kylančias teises į atlyginimą už automobilių priverstinį nutempimą ir saugojimą už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d. Ieškovė atsakovui jo nuo 2003 m. rugsėjo 11 d. Gyventojų registre deklaruotos gyvenamosios vietos adresu išsiuntė 2020 m. spalio 1 d., 2021 m. birželio 16 d. ir 2021 m. rugsėjo 7 d. pranešimus apie ginčo automobilio saugojimo išlaidų įsiskolinimą ir reikalavimo teisės į šį įsiskolinimą perleidimą. Siuntų atsakovui asmeniškai įteikti nepavyko, tačiau AB „Lietuvos paštas“ 2020 m. spalio 5 d., 2021 m. birželio 19 d. ir 2021 m. rugsėjo 14 d. paliko atsakovui kvietimą atvykti į paštą atsikimti siuntų, o atsakovas dėl teismui nežinomų aplinkybių to nepadarė. Galiausiai atsakovas apie reikalavimo perleidimo sutartį sužinojo 2022 m. balandžio 23 d. kai jam buvo įteikti procesiniai dokumentai. Kadangi byloje yra duomenys, kad atsakovui buvo bandoma pranešti apie reikalavimo teisės perleidimą, o atsakovas tik deklaratyviai nurodė, kad deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ieškovė apie įsiskolinimą jam nepranešė, laikytina, kad ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atlyginimą už ginčo automobilio saugojimą.
11. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti atlyginimą už ginčo automobilio saugojimą yra visiškai pagrįstas. Todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 84,00 Eur skola už ginčo automobilio saugojimą.
12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.261 straipsnį praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis numato skolininkui pareigą mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovė reikalauja priteisti 15,15 Eur kompensuojamąsias palūkanas už 1317 dienų laikotarpį (84,00 Eur × 5 procentai / 365 dienų × 1317 dienų = 15,15 Eur). Ieškovės reikalavimas pagrįstas, atsakovas dėl šio reikalavimo prieštaravimų nepareiškė, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos 15,15 Eur kompensuojamosios palūkanos.
13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, dydžiai nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta skolininko, neįvykdžiusio piniginės prievolės, pareiga mokėti 5 dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką aiškina, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos, kai yra pareikštas kreditoriaus prašymas jas skaičiuoti, ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo, jei šalys nėra sutarusios kitaip arba išieškotojas bendru sutarimu ar savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakęs procesinių palūkanų skaičiavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010). Ieškovė prašo priteisti procesines palūkanas, ieškinys teisme priimtas 2022 m. balandžio 14 d., todėl nuo šios dienos ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 99,15 Eur sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
15. Ieškovė šioje byloje sumokėjo 18,00 Eur žyminį mokestį, kuris, ieškinį tenkinus visiškai, priteistinas iš atsakovo ieškovei.
16. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Todėl jos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270, 284, 294 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei UAB „OSVALDA“, kodas 245195140, iš atsakovo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 84,00 Eur (aštuoniasdešimt keturių eurų 00 ct) skolą, 15,15 Eur (penkiolikos eurų 15 ct) palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 99,15 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2022 m. balandžio 14 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 18,00 Eur (aštuoniolikos eurų 00 ct) žyminį mokestį.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.