Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. K.-J. ieškinį atsakovui A. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 5 000,32 Eur skolos, 2 441,64 Eur delspinigių, 84,65 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad ieškovė ir atsakovas 2014 m. lapkričio 28 d. sudarė Patalpų nuomos sutartį (toliau – Sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo sutartyje nurodytomis sąlygomis vienerių metų terminui išnuomoti 92,60 kv.m. bendro ploto gyvenamąsias patalpas – butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau - Butas), o atsakovas įsipareigojo periodiškai mokėti nuomos mokestį, papildomai apmokėti komunalines paslaugas, kabelinę televiziją, naudojimąsi telefono linija ir internetu (jei tokios paslaugos būtų teikiamos). Butas buvo išnuomotas kartu su baldais, buitine technika bei sanitarine įranga ir kitais įrenginiais, prietaisais bei turtu, kurį šalys nurodė Sutarties Priede Nr. 1 Perdavimo-priėmimo akto formoje. Atsakovui nevykdant Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieškovė kreipėsi į teismą dėl atsakovo iškeldinimo bei skolos priteisimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 16 d. priėmė sprendimą, kuriuo priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio dėl skolos priteisimo, kitą ieškinio dalį tenkino, t.y. nusprendė iškeldinti atsakovą iš Buto bei priteisė iš atsakovo delspinigius, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas iš buto išsikėlė 2016 m. balandžio 18 d. 2016 m. balandžio 18 d. priėmimo-perdavimo akte buvo pažymėta, kad yra suplėšyta dieninių užuolaidų apačia bei kiti nuostoliai, tačiau atsakovas atlygino tik dalį nuostolių. Nurodė, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. balandžio 18 d. neatlikdavo mokėjimų arba sumokėdavo tik dalį, todėl susidarė 7 441,96 skola, kurią sudaro 5 000,32 Eur nuomos mokestis ir 2 441,64 Eur delspinigių. Taip pat ieškovė nurodo, kad dėl apgadinto turto – suplėšytos dieninių užuolaidų apačios, ieškovė patyrė 84,65 Eur nuostolių. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-07-11 preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai.Atsakovas A. J. per įstatymo nustatytą terminą pateikė prieštaravimus dėl ieškovės pareikšto ieškinio ir 2016 m. liepos 11 d. preliminaraus sprendimo. Atsakovas nurodė, kad ieškovė negali reikalauti pagal nutrauktą sutartį priteisti nuomos mokestį bei delspinigius, tačiau, atsakovo teigimu, ieškovė turi teisę į nuostolių atlyginimą dėl atsakovo gyvenimo Bute po Sutarties nutraukimo. Prašė taikyti Civilinio kodekso (toliau - CK) 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl netesybų išieškojimo. Atsakovas taip pat nepripažino ieškovės prašomų priteisti 84,65 Eur nuostolių atlyginimo už dieninių užuolaidų restauraciją, kadangi užuolaidos buvo apgadintos prieš atsakovui įsikeliant į Butą. Taip pat atsakovas nesutiko su prašomų priteisti delspinigių dydžiu – 0,5 proc. Atsakovo teigimu, 0,5 proc. dydžio delspinigiai yra aiškiai per dideli ir turėtų būti mažinami iki 0,02 procento.Ieškovė atsiliepime į ieškovo prieštaravimus nurodė, kad nesutinka su atsakovo nurodytais motyvais, kad nutraukus sutartį, ieškovė neturi teisės reikalauti priteisti nuomos mokestį bei delspinigius, o turi teisę į nuostolių atlyginimą. Nurodo, kad vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.499 straipsnio 2 dalimi ieškovė turi teisę už pavėluotą Buto perdavimą reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota perduoti Butą bei atlyginti nuostolius.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 3 d. galutiniu sprendimu teismo preliminarų sprendimą pakeitė. Teismas priteisė ieškovei M. K.-J. iš atsakovo A. J. 5 000,32 Eur skolą, 1097,31 Eur delspinigių, 84,65 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016-07-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 484,08 EUR bylinėjimosi išlaidų. Ieškinio reikalavimą dėl 548,66 Eur delspinigių dalies teismas atmetė.Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nutraukus Sutartį ir teismui priėmus sprendimą iškeldinti atsakovą iš Buto, atsakovas neatlaisvino Buto ir jo neperdavė ieškovei iki 2016-04-18, todėl vadovaujantis CK 6.499 straipsnio 2 dalimi jam tenka pareiga sumokėti nuomos mokestį už visą laikotarpį iki Buto perdavimo ieškovei. Be to, ir Sutarties 12.6 punkte šalys susitarė, kad nuomos mokestis ir kiti pagal Sutartį mokėtini mokesčiai už išsikėlimui skirtą laikotarpį yra skaičiuojami ir turi būti mokami iki galutinio Patalpų atlaisvinimo dienos. Atsižvelgiant į tai ieškovei iš atsakovo teismas priteisė 5 000,32 Eur skolos Sutarties bei Lietuvos CK 1.71, 6.38 straipsnių, 6.499 straipsnio 2 dalies,6.583 straipsnio 1 dalies, 6.584 straipsnio pagrindu.Teismas, atsižvelgdamas į Sutartyje numatytą delspinigių dydį – 0,5 proc., delspinigių susidarymo laikotarpį, sprendė, kad ieškovės prašomi priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli, todėl prieštarauja pagrindiniams civilinių teisinių santykių – sąžiningumo, protingumo ir teisingumo – principams, todėl netesybos mažintinos nuo prašomų priteisti 1645,97 Eur iki 1 097,31 Eur, tai 2/3 prašomos priteisti delspinigių sumos, kuri laikytina pagrįsta ir pakankama atlyginti ieškovės turėtus nuostolius dėl termino atsiskaityti praleidimo, įvertinus pagrindinės skolos sumą, o likusioje 548,66 Eur delspinigių dalyje ieškovės reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 178 straipsnis; CK 1.5 straipsnio 2 dalis, 6.73 straipsnio 2 dalis).Bylos nagrinėjimo metu atsakovui pripažinus 84,65 Eur nuostolius, susidariusius dėl dieninių užuolaidų tvarkymo ir restauravimo, teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 84,65 EUR nuostolių.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantas (atsakovas) A. J. apeliaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. galutinį sprendimą civilinėje byloje, papildomai atmetant ieškovės reikalavimą dėl dalies delspinigių – 914,80 Eur - priteisimo, priteisiant ieškovės naudai iš viso 182,51 Eur delspinigių. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

9.1. Atsakovė dar iki 2015-09-01 nutraukė Nuomos sutartį, kas papildomai konstatuota ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. galutiniame sprendime, pagal kurį „yra ne tik nuomos sutarties 12.2 (a) punkte, bet ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.611 str. numatytas pagrindas nutraukti su atsakovu sudarytą nuomos sutartį prieš terminą ir iškeldinti atsakovą iš nuomojamų gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos“, kuriuo atsakovas buvo iškeldintas iš ieškovei nuosavybes teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nurodytas galutinis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir turi šalims įstatymo galią. Akivaizdu, jog nenutraukus Nuomos sutarties, nebuvo pagrindo teismui konstatuoti, kad atsakovas neteisėtai naudojasi nuomotomis patalpomis bei jo iškeldinti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Apeliacinės instancijos teismas sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Bylos duomenimis, ieškovė M. K.-J. ir apeliantas 2014 m. lapkričio 28 d. sudarė Patalpų nuomos sutartį, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui naudotis nuomos teise 92,6 kv. m. bendro ploto gyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (e. b. l. 89-94). Minėtos nuomos sutarties 4.1 punktu atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovei nuomos mokestį, kuris yra lygus 710,00 Eur (2 450 Lt) per mėnesį. Pagal nuomos sutartį atsakovui išnuomotos patalpos perduotos 2014 m. lapkričio 28 d. pagal priėmimo-perdavimo aktą (e.b.l. 95-105). 2015 m. lapkričio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas galutiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-36411-608/2015 priėmė atsakovės atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl 2 329,84 Eur skolos priteisimo ir toje dalyje bylą nutraukė, kitą ieškinio dalį tenkino ir nusprendė iškeldinti atsakovą iš Buto, priteisė ieškovei iš atsakovo 1193,35 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo tesime dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 407,33 Eur bylinėjimosi išlaidų (e.b.l. 106-108). Atsakovas iš Buto išsikėlė ir Butą perdavė ieškovei 2016 m. balandžio 18 d.

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš apelianto delspinigius už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. balandžio 18 d., kadangi nuomos sutartis nutraukta dar iki 2015-09-01. Tokiu būdu apeliantas daro išvadą, kad sprendimo dalis dėl nuomos mokesčio ir delspinigių nuomos sutarties pagrindu yra neteisėta. Tačiau tuo pačiu apeliaciniu skundu neprašo panaikinti galutinio sprendimo dalį, kuria buvo priteista iš apelianto nuomos mokestis ir dalis delspinigių, o prašo tik juos sumažinti, nurodydamas, kad ieškovės naudai iš atsakovo turi būti priteista 182,51 Eur delspinigių suma. Žyminį mokestį už apeliacinį skundą sumokėjo tik už reikalavimą dėl delspinigių sumažinimo. Tokiu būdu pats apeliantas pripažįsta tiek ieškovės reikalavimą skaičiuoti nuomos mokestį ir nuomos pagrindu delspinigius, tiek ir sprendimas apeliantui šios dalies neskundžiant įsiteisėjo. Todėl apelianto argumentai dėl nuomos mokesčio skaičiavimo nepagrįstumo nėra apeliacijos dalykas.

Dėl delspinigių

Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu delspinigių dydžiu už laiku nesumokėtą skolą, nurodo, kad teismas nepagrįstai delspinigius sumažino nuo 1645,97 Eur iki 1 097,31 Eur. Apelianto nuomone, delspinigių dydis turėtų būti skaičiuojamas ne sutartyje numatytas 0,5 proc. delspinigių dydis nuo neįvykdytų įsipareigojimų (mokėjimų) vertės už kiekvieną pavėluotą kalendorinę dieną, skaičiuojant iki jų įvykdymo dienos, o 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną, todėl, apelianto skaičiavimais, priteistina delspinigių suma sudarytų 182,51 Eur. Siekdamas pagrįsti, kodėl apeliantui turėjo būti sumažinti delspinigiai nuo 1 645,97 Eur iki 182,51 Eur, apeliantas nurodo, kad mažinant delspinigius atsižvelgtina į tokias svarbias bylos aplinkybes kaip galiojančias labai žemas bankų indėlių palūkanų normas už ne pelno institucijų indėlius 2015 m. rugsėjo - 2016 m. balandžio laikotarpiu (nuo 0,19 iki 0,27 proc. metinių palūkanų), įstatyminį CK 6.210 str. 1 dalyje numatytą 5 proc. dydžio metinių palūkanų dydį, atsakovo suprastėjusią turtinę padėtį ir jo žmonos sveikatos būklę, atsakovas yra iš dalies atsiskaitęs ir vis pagal finansines galimybes atsiskaito su ieškove, jauną atsakovo amžių bei nepatyrimą, taip pat ieškovės profesionalumą finansų srityje, jos veiklą patalpų nuoma ir tai, kad atsakovas bute gyveno ir juo naudojosi vos 17 mėnesių, tačiau dar iki bylos iškėlimo jau sumokėjo ieškovei ar ieškovės naudai buvo priteista iš viso net 2.116,06 Eur dydžio delspinigių suma. Pagal CK 6.258 str. 1 d. įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015).Šalių sudarytos Sutarties 4.6 p. šalys sutarė, jog atsakovui nevykdant Sutartyje numatytų įsipareigojimų (nuomos mokesčio ir mokesčių už butui teikiamas komunalines ir kitas paslaugas) nuomininkas privalo mokėti nuomotojui 0,5 proc. nuo neįvykdytų įsipareigojimų vertės už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojant iki jų įvykdymo dienos.Nagrinėjamuoju atveju įvertinus tai, kad teismas sutartyje numatytą 0,5 procento netesybų dydį sumažino, atsižvelgdamas į susidariusį įsiskolinimą bei į tai, kad ieškovės prašoma priteisti delspinigių suma prieštarauja pagrindiniams civilinių teisinių santykių – sąžiningumo, protingumo ir teisingumo – principams, dar kartą mažinti delspinigių dydį iki 182,51 Eur, skaičiuojant po 0,02 proc. už dieną nėra tikslinga. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams, jog apeliantas remiasi pernelyg senais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais netesybų klausimu, neįvertinusi naujai formuojamos praktikos apie vienintelio protingo netesybų dydžio nebuvimą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad sutartinių netesybų mažinimas nereiškia jų priteisimo konkrečiu 0,02 proc. tarifu, o tai, ar konkretus netesybų dydis teismo nustatytas pagrįstai, sprendžiama įvertinant, ar teismas nepažeidė įstatymų, kuriuose suformuluoti jų mažinimo atvejai ir kriterijai (Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). Taigi kiekvienu konkrečiu atveju tinkamu netesybų dydžiu gali būti pripažintas skirtingas netesybų dydis, kuris yra vertinamas pagal konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad reikia atsižvelgti į bankų indėlių palūkanų normas, neturi nieko bendro su sutartyje šalių sulygtu delspinigių dydžiu. Kaip pagrįstai ieškovė nurodo, indėlio sutartys yra sudaromos prisijungimo būdu pagal banko ar kitos kredito įstaigos nustatytas standartines sąlygas ir šalis neturi (arba turi labai mažai) galimybių keisti sutarties sąlygų, ypač susijusių su palūkanų dydžiu. Apelianto nurodomi argumentai apie jo suprastėjusią turtinę padėtį ir jo žmonos sveikatos būklę, nepagrįsti jokiais įrodymais (CPK 178 str.), todėl nelaikytini teisiškai reikšmingais argumentais. Argumentai, kad būtina atsižvelgti į apelianto jauną amžių ir nepatyrimą finansų srityje, o ieškovės patyrimą nekilnojamo turto nuomos veikloje taip pat negali būti laikomi reikšmingais sprendžiant delspinigių mažinimo klausimą iki įstatyme numatyto 0,02 proc.. Pažymėtina, jog sutarties laisvės principas ne tik reiškia, kad negalima asmens priversti sudaryti sutartį prieš jo valią, bet ir tai, kad kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, todėl kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias praras. Kertinis civilinis teisės principas – protingumo principas – reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, rūpestingai, atidžiai. Protingumo kriterijus reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal racionalaus, protingo asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Protingumas reikalauja, kad asmuo domėtųsi savo teisėmis ir pareigomis, o kilus neaiškumui dėl savo teisių ir pareigų jis turi teisę kreiptis teisinės pagalbos į advokatą ir kitas institucijas, teikiančias teisinę pagalbą. Šiuo atveju apeliantas, pasirašydamas nuomos sutartį (23 metų amžiaus), nebuvo tokio amžiaus, kad nesuprastų ką jis pasirašė ir kokias prievoles prisiėmė, nes nuomos sutartyje vienareikšmiškai numatyta, kad numatytas 0,5 proc. delspinigių dydis nuo neįvykdytų įsipareigojimų (mokėjimų) vertės už kiekvieną pavėluotą kalendorinę dieną. Nelaikytinas pagrįstu apelianto argumentas, kad ieškovė yra profesionali patalpų nuomotoja, o apeliantas- ne. Ieškovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė duomenis, kad pats apeliantas yra profesionalus nekilnojamojo turto brokeris, kas preziumuotina, jog sandoriai, susiję su nekilnojamuoju turtu apeliantui gerai žinomi, taip pat ir sutarčių nevykdymo pasekmės. Aplinkybė, kad apeliantas jau yra sumokėjęs ieškovei 2 116,06 Eur delspinigių pagal kitą teismo sprendimą nieko bendro neturi su šia nagrinėjama byla. Priešingai, apeliantas žinodamas, kokio dydžio delspinigius ieškovė skaičiuoja už laiku nesumokėtą skolą, turėjo galimybę nedidinti šio įsiskolinimo – laiku mokėti nuomos bei komunalinius mokesčius.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

Apelianto teigimu, pirmos instancijos teismas neteisingai paskirstė šalims priteistas bylinėjimosi išlaidas dėl ko vietoje 218,22 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai priteisimo, priteisė jai 484,08 Eur.Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimo daliai.Byloje pateikti duomenys tvirtina, kad ieškovė pirmos instancijos teisme patyrė 526,17 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 84,67 Eur žyminis mokestis (e.b.l. 13) bei 441,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (e.b.l. 19-21, 164-165). Atsakovas patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai (1 t., 158, 159,169 b. l.). Ieškovė pradiniu ieškiniu prašė jos naudai 5 000,32 Eur skolos, 2 441,61 Eur delspinigių, 84,65 Eur nuostolių atlyginimo. Po atsakovo prieštaravimų dėl preliminaraus sprendimo, ieškovė reikalavimą sumažino iki 6730,94 Eur. Teismas ieškovei priteisė 6182,28 Eur. Vadinasi, ieškinys buvo tenkintas 91,85 proc., todėl ieškovės naudai buvo priteistini 483,29 Eur (526,17 Eur x 91,85 proc.) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas pirmos instancijos teisme patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškinys buvo atmestas 8,15 proc., atsakovui pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė atsakovo naudai 40,75 Eur (500 Eur x 8,15 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Siekiant supaprastinti nutarties vykdymą, pritaikytinas priešpriešinių vienarūšių prievolių įskaitymas ir galutinai nustatytina, jog ieškovei priteistina 442,54 Eur (483,29-40,75) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismo galutinis sprendimas tikslintinas, sumažinat ieškovei priteistas iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas iki 442,54 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Kaip minėta, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą turėjo 160 Eur teisinės pagalbos išlaidų, todėl teismui nusprendus atmesti atsakovo apeliacinį skundą šios išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovo (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovo reikalavimas buvo patenkintas tik dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, taigi reikalavimas dėl delspinigių sumažinimo iš esmės atmestas, todėl atsakovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Sumažinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. galutiniu sprendimu iš atsakovo A. J. ieškovei M. K.-J. priteistą išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą iki 442,54 Eur.

Priteisti ieškovei M. K.-J., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 160 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.