- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-24
- Bylos Nr.
- 2-798-592/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Igoris Kasimovas
- Ieškovas
- J. M.
- Atsakovas
- Z. V., R. V.
- Advokatai
- Vygantas Barkauskas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas, sekretoriaujant Vasarei Kašinskei, dalyvaujant ieškovo advokatui Vygantui Barkauskui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovams Z. V. ir R. V. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovų po 756,25 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodo, kad atsakovai dviem pareiškimais kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydami ieškovą patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 50⁵ str. nenurodytą dalį (vėliau atsakovai patikslino, kad tai ATPK 50⁵ str. 1 d.). Vilniaus miesto apylinkės teismas iškėlė administracines bylas Nr. A2.2.-10250-961/2015 ir Nr. A2.2.-10382-654/2015. Vėliau šios administracinės bylos buvo sujungtos į vieną administracinę bylą Nr. A2.2.-10250-961/2015. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 8 d. nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą, nesant ieškovo veiksmuose ATPK 50⁵ str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties. Ieškovas ir atsakovai dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutarimo pateikė apeliacinius skundus. Ieškovas prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutarimą ir priteisti iš atsakovų išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsakovai prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutarimą ir paskirti ieškovui keturias maksimalias baudas po 2 896,20 Eur ir kt. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. ATP-128-843/2016 atsakovų apeliacinį skundą atmetė kaip nepagrįstą, o ieškovo apeliacinį skundą tenkino iš dalies, pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutarimą, jį papildant sprendimu palikti nenagrinėtu ieškovo prašymą priteisti iš atsakovų išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 26 d. nutartimi paliko nenagrinėtu ieškovo prašymą priteisti iš atsakovų išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Vilniaus apygardos teismas procesinį sprendimą palikti nenagrinėtais ieškovo prašymus priteisti išlaidas advokato pagalbai pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose apmokėti motyvavo tuo, kad toks prašymas negali būti sprendžiamas administracinio teisės pažeidimo teisenos tvarka, o turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Ieškovas teigia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kai nutraukiama administracinio teisės pažeidimo byla, iškelta pagal nukentėjusio asmens skundą, pripažįstama ir teismų praktikoje, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-637-469/2015. Pažymi, kad jis administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose turėjo 1 512,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Tai yra ieškovo patirta žala, kurią civilinio proceso tvarka lygiomis dalimis privalo atlyginti atsakovai. Ieškovas pabrėžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. A2.2.-10250-961/2015 ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis šiai bylai turi prejudicinę ir res judicata galią. Nurodo, kad atsakovams, kaip UAB „Skomė“ akcininkams, visi įmanomi dokumentai ir kita informacija buvo pateikti per įstatymų nustatytus terminus, tačiau atsakovai, piktnaudžiaudami teise kreiptis teisminės gynybos, pareiškė nepagrįstus prašymus patraukti ieškovą administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 50⁵ str. Ieškovas mano, kad atsižvelgiant į ieškovo atstovo administracinio teisės pažeidimo byloje parengtų dokumentų kiekį ir apimtį, į bylos apimtį ir sudėtingumą, ieškovo patirtos 1 512,50 Eur išlaidos advokato pagalbai administracinio teisės pažeidimo byloje vertintinos kaip pagrįstos ir protingos.
Atsiliepimas
Atsakovė R. V. atsiliepimu su ieškovo pateiktu ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad įstatymai nenumato, o ir Vilniaus apygardos teismas 2016-02-26 nutartimi byloje Nr. ATP-128 843/2016 patvirtinta, kad administracinių pažeidimų teisės bylose įstatymai nenumato galimybės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, kad ieškovas nepagrįstai samdosi advokatą, taip pat ir administracinių teisės pažeidimų byloje Nr.A.2.2-10250-961/2015, turėdamas tikslą prisiteisti bylinėjimosi išlaidas iš UAB „Skomė“ akcininkų, nors pats turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, dirbo prokuroru ir vidaus reikalų ministro pavaduotoju, turi Teisingumo ministerijos jam išduotą licenciją verstis teisine praktika. Mano, kad ieškovas, kaip UAB „Skomė“ vadovas“, su bendrininkais tęsia galimai nusikalstamas veikas, siekdami išlaikyti kvalifikuotos daugumos akcijų paketą, perimtą be atsakovų ir kitų UAB „Skomė“ akcininkų žinios.
Atsakovas Z. V. atsiliepimu su ieškovo pateiktu ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad ieškinyje nenurodyti nei įstatymo pagrindai, nei teismų praktika, kuria remiantis ieškovas prašo teismą priteisti iš atsakovų ieškinio sumą. Pažymi, kad įstatymai nenumato, o ir Vilniaus apygardos teismas 2016-02-26 nutartimi byloje Nr. ATP-128-843/2016 patvirtino, kad administracinių pažeidimų teisės bylose įstatymai nenustato galimybės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad prašoma priteisti suma yra nepagrįstai ieškovo patirtos išlaidos, nes ieškovui nereikalinga advokato teisinė pagalba, kadangi jis turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, galiojančią 1993-11-15 d. Teisingumo ministerijos J. M. išduotą licenciją Nr. 430, dėl darbo UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic arms“ direktoriumi nepraktikuoja kaip advokatas. Ieškovas buvo Vilkaviškio rajono vyr. prokuroru, vidaus reikalų ministro pavaduotoju, Vilniaus rajono PK vyriausiojo komisaro pavaduotoju. Po 2015-05-04 Vilniaus apygardos teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr.2-12-275/2015, ieškovas, kaip kvalifikuotas teisininkas, suvokdamas, kad greitai gali netekti UAB „Skomė“ direktoriaus pareigų, pagal advokato V. Barkausko 2015-05-15 avansinio apmokėjimo sąskaitą Nr. 2015-001 avansu sumokėjo UAB „Skomė“ vardu 8 000 Eur dydžio avansą advokatui V. Barkauskui, atstovaujančiam ir UAB „Skomė“, ir ieškovą, todėl advokatas V. Barkauskas išrašo sąskaitas-faktūras. Šiuo būdu siekiama finansiškai sužlugdyti atsakovus kol ieškovas dar neprarado neteisėtai ir galimai nusikalstamai perimto UAB „Skomė“ valdymo. Todėl neadekvačiai didelės teisiškai kvalifikuoto ieškovo išlaidos tam pačiam advokatui V. Barkauskui yra ir noras kuo greičiau, ir kuo daugiau išleisti UAB „Skomė“ lėšų tiek šios įmonės, tiek jos direktoriaus J. M. naudai. Pažymi, kad atsakovai pateikė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2016-05-20 prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje teisės pažeidimų byloje Nr. A2.2-10250-961/2015.
Teismo posėdyje ieškovo atstovas palaikė reikalavimus iš esmės ieškinyje nurodytais argumentais.
Šalies argumentai
Atsakovai į teismo posėdį neatvyko, šaukimai išsiųsti atsakovų deklaruotos gyvenamosios vietos adresu - Lizdeikos g. 29, Vilniuje, įteikti tinkamai (b. l. 158, 159). Atsakovė R. V. pateikė prašymą, kuriuo prašo civilinę bylą 2016-12-19 teismo posėdyje nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsakovas Z. V. prašymu prašo civilinės bylos 2016-12-19 teismo posėdyje nenagrinėti, kadangi nori turėti galimybę būti tinkamai atstovaujamas byloje arba pasveikęs po ligos pats dalyvaus teismo posėdyje. Atsakovo Z. V. neatvykimo į teismo posėdį priežastys nėra svarbios. Pagal CPK 246 str. 2 d. paprastai liga nėra svarbi priežastis ir teismas išaiškino atsakovui teisę turėti advokatą ar kitą tinkamą atstovą, dėl ko buvo atnaujintas ir bylos nagrinėjimas iš esmės, tačiau atsakovas šia teise nepasinaudojo. CPK 7 str. nuostatos numato, kad byla turi būti išnagrinėta per kiek galima trumpesnį laiką, teismas turi imtis visų priemonių, kad ji nebūtų vilkinama. Kaip matyti, nagrinėjamoje byloje atsakovui buvo suteikta pakankamai laiko ginti savo interesus, jis turėjo galimybę pasirūpinti tinkamu atstovavimu byloje. Byla nagrinėtina teismo posėdyje nedalyvaujant atsakovams (CPK 246 str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismas pagal atsakovų pareiškimus iškėlė administracines bylas Nr. A2.2.-10250-961/2015 ir Nr. A2.2.-10382-654/2015, kurios vėliau buvo sujungtos į vieną administracinę bylą Nr. A2.2.-10250-961/2015. Ši administracinio teisės pažeidimo byla yra prijungta prie nagrinėjamos civilinės bylos. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 8 d. nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą, nesant ieškovo veiksmuose ATPK 50⁵ str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties (b. l. 14-20). Ieškovas ir atsakovai dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutarimo pateikė apeliacinius skundus. Ieškovas prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutarimą ir priteisti iš atsakovų išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsakovai prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutarimą ir paskirti ieškovui keturias maksimalias baudas po 2 896,20 Eur ir kt. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. ATP-128-843/2016 atsakovų apeliacinį skundą atmetė kaip nepagrįstą, o ieškovo apeliacinį skundą tenkino iš dalies, pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutarimą, jį papildant sprendimu palikti nenagrinėtu ieškovo prašymą priteisti iš atsakovų išlaidas advokato pagalbai apmokėti (b. l. 21-28). Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 26 d. nutartimi paliko nenagrinėtu ieškovo prašymą priteisti iš atsakovų išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (b. l. 21-28). Ieškovas administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose turėjo 1 512,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 29-34).
Lietuvos teismų formuojamoje praktikoje pasisakoma, kad principas ,,pralaimėjęs moka“ Lietuvos teisinėje sistemoje nėra absoliutus, jo taikymo ribos priklauso nuo teisinių santykių pobūdžio; bylą laimėjusio asmens teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi būti derinama su bylą inicijavusio asmens teise kreiptis teisminės gynybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-637-469/2015).
Ginčo laikotarpiu galiojęs administracinių teisės pažeidimų kodeksas (toliau - ATPK) reglamentavo atsakomybės už administracinius teisės pažeidimus taikymą. ATPK 9 str. nustatė, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Administracinė atsakomybė už šiame kodekse nurodytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.
Nutarimo panaikinimo nutraukiant administracinio teisės pažeidimo bylą pasekmes administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui reglamentuoja ATPK 302¹ straipsnis, pagal jo nuostatas, jeigu teismas panaikino organo (pareigūno) nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir šią bylą nutraukė, grąžinamos išieškotos pinigų sumos, atlygintinai paimti ir konfiskuoti daiktai, panaikinami kiti apribojimai, susiję su anksčiau priimtu nutarimu. Kai grąžinti daikto negalima, atlyginama jo vertė. Neteisėtu administracinio arešto paskyrimu piliečiui padaryti nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Nuostatų dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, atlyginimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ATPK nebuvo.
Administracinių bylų teisenos įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką; administraciniai teisiniai santykiai, kuriems taikomas Administracinių bylų teisenos įstatymas – tai įstatymais ir kitais norminiais teisės aktais reglamentuoti visuomeniniai santykiai, atsirandantys atliekant viešąjį administravimą (ABTĮ 1 str. 1 d., 2 str. 1 d. 16 p.). ATPK reglamentavo, o Administracinių bylų teisenos įstatymas ir šiuo metu reglamentuoja iš esmės skirtingus teisinius santykius, todėl ABTĮ normos ABTĮ 44 str. nuostatos dėl proceso išlaidų atlyginimo administracinio teisės pažeidimo teisenos santykiams įstatymo analogijos pagrindu negali būti taikomos.
Civilinio proceso kodeksas nustato bylų dėl privatinių teisinių santykių bei ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo tvarką (CPK 1 str. 1 d.). CPK normų nuostatos dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo administracinio teisės pažeidimo teisenos santykiams įstatymo analogijos pagrindu negali būti taikomos dėl iš esmės skirtingos reglamentuojamų teisinių santykių prigimties.
Pažymėtina, kad kasacinio teismo konstatuota, jog vertinant, ar naudojimasis įstatymų suteikta teise kreiptis teisminės gynybos gali būti pripažįstamas neteisėta veika CK 6.246 str. aspektu, esminę reikšmę turi ne baudžiamojon atsakomybėn patraukto asmens išteisinimo faktas, o nukentėjusiojo kreipimosi teisminės gynybos aplinkybės, kurios vertintinos tuo aspektu ir tik tiek, kiek tai reikšminga konstatuojant, ar nėra aiškiai išreikšto piktnaudžiavimo teise, atidumo ir rūpestingumo imperatyvų sąmoningo nepaisymo; tai teismui būtų pagrindas spręsti dėl civilinės atsakomybės už žalą, padarytą piktnaudžiaujant teise, taikymo (CK 1.137 str. 3 d.). Šiuos imperatyvus pažeidžiančiais veiksmais būtų pagrindas pripažinti tokį kreipimąsi dėl baudžiamojo persekiojimo, kai atsakovo teisinis statusas ir kitos aplinkybės rodytų, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, tokioje situacijoje teisminės gynybos nesikreiptų. Kai byloje nustatytos aplinkybės neįrodo aiškiai išreikšto atsakovų piktnaudžiavimo teise, atidumo ir rūpestingumo imperatyvų sąmoningo nepaisymo, pasinaudojimas įstatyme įtvirtinta teise kreiptis teisminės gynybos negali būti pripažįstamas neteisėtu veikimu CK 6.246 str. prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2008 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2008; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011).
Kasacinis teismas pasisako, kad tuo atveju, kai administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens reikalavimas dėl proceso išlaidų priteisimo iš asmens, pagal kurio skundą administracinio teisės pažeidimo byla buvo iškelta, nagrinėjamas pagal deliktinę civilinę atsakomybę nustatančius įstatymus, administracinio teisės pažeidimo teisenos nutraukimo faktas nėra pakankamas atsakovo civilinės atsakomybės prievolei konstatuoti; naudojimasis įstatymų suteikta teise kreiptis teisminės gynybos gali būti pripažįstamas neteisėta veika CK 6.246 str. aspektu tik konstatavus, kad asmuo piktnaudžiavo teise, sąmoningai nepaisė rūpestingumo ir atidumo imperatyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-637-469/2015).
Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į tai, kad iš civilinių teisinių santykių kilęs ginčas – informacijos pateikimo (nepateikimo) akcininkui aplinkybės buvo nagrinėjamos ne civilinėje byloje, o kreiptasi į teismą dėl administracinės nuobaudos skyrimo atsakingam asmeniui. Atsakovai nenurodė aplinkybių, kodėl pasirinko tokį savo teisių gynimo būdą. Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčai tarp šalių vyksta gana ilgą laikotarpį, buvo (yra) įmonės akcininkai, todėl protingai ir sąžiningai elgdamiesi atsakovai turėjo elgtis rūpestingai ir suprasti, ar jiems tinkamai - laiku ir reikalaujamą informaciją suteikia įmonės atsakingi asmenys, o jei buvo pažeidimai, aiškintis jų priežastis, rinkti objektyvius įrodymus pažeidimams pagrįsti.
Paprastai dažnai bylinėdamasis asmuo žino, kad protingas ir rūpestingas elgesys siejamas su kvalifikuoto teisininko pagalba kreipiantis į teismą, ypač gana sudėtingais klausimais. Kaltinti kitą asmenį padarius administracinį teisės pažeidimą, yra atsakingas dalykas, todėl turi būti keliami aukšti reikalavimai ir skundą padavusiam asmeniui. Nepasitvirtinus faktinėms aplinkybėms, o ne tiek teisės aiškinimo klausimams, tokie asmenys gali būti pripažinti kaip piktnaudžiaujantys teise ar elgiantys nerūpestingai, todėl atitinkamai gali būti taikoma civilinė atsakomybė jų atžvilgiu (CK 1.5 str.).
Kaip matyti, ieškovas dėl nepagrįstų atsakovų nurodytų aplinkybių – jų nepagrįstumas konstatuotas įsiteisėjusiu teismo nutarimu administracinėje byloje (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis atsisakyta priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje) ir tai turi prejudicinę reikšmę) - buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, todėl elgdamasis rūpestingai turėjo teisę naudotis advokato pagalba, kad gintų savo interesus teisme. Teismas nesutinka su atsakovu argumentu, kad pats ieškovas galėjo ir gali atstovauti save teisme. Kiekvienas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę naudotis advokato pagalba, nepriklausomai nuo jo išsilavinimo ar kaip teisininko specializacijos (ATPK 272 str. 1d., CK 1.5 str., CPK 178, 185 str.).
Advokatų paslaugos paprastai yra atlygintinos, todėl darytina išvada, kad ieškovo patirtos išlaidos administracinėje byloje priskirtinos prie žalos CK 6.249 str. 1 d. prasme (asmens patirtos išlaidos). Taigi konstatuotina, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos civilinei atsakomybei taikyti: atsakovai pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.), laikomi kaltais, jei atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jie nebuvo rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str. 3 d.) (apie šias dvi sąlygas teismas pasisakė), atlyginami tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu), nulėmusiais skolininkų (atsakovų) civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai būti laikomi atsakovų veiksmų rezultatu (dėl atsakovų veiksmų ieškovas buvo priverstas patirti išlaidas, susijusias su advokato pagalba) (CK 6.247 str.).
Tokiu atveju byloje nustatytų aplinkybių ir esančių įrodymų visumos pagrindu darytina išvada, kad ieškovas pagrįstai reikalauja atlyginti žalą, tačiau jos dydis mažintinas bendra 302,50 Eur suma už apeliacinio skundo surašymą administracinėje byloje (b.l. 31, 32), nes iš esmės netenkintas apelianto prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas būtent administracinėje byloje. Taigi iš atsakovų priteistina ieškovui po 605 Eur (1 512,50 Eur - 302,50 Eur / 2) žalai atlyginti.
Konstatavus, kad ieškovo reikalavimas dėl 1 210 (iš kiekvieno atsakovo po 605 Eur) žalos atlyginimo yra pagrįstas, tenkintinas ir reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo, skaičiuojant 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016-03-17 (CK 6.37, 6.210 str.).
Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (taip pat ir dėl teismo sprendimo priėmimo metu gauto, 2017-01-23 teisme registruoto atsakovų prašymo dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo, kuris savo esme yra pakartotinis anksčiau byloje teiktiems ir teismas dėl jų pasisakė) (CPK 185 str.).
Ieškinį patenkinus iš dalies, t.y. patenkinus 80 proc. turtinių reikalavimų sumos, ieškovui iš atsakovų priteistina po 19,36 Eur žyminio mokesčio ir po 314,60 Eur advokato pagalbai apmokėti (b.l. 146-150), bendrai iš kiekvieno atsakovo – po 333,96 Eur bylinėjimosi išlaidų; į valstybės biudžetą iš atsakovų priteistina po 4,49 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, likusios išlaidos iš ieškovo nepriteistinos, nes jos mažesnės nei 3 Eur (CPK 88, 93, 96 str., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui J. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Z. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) žalai atlyginti, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą 605 Eur sumą nuo 2016-03-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 333,96 Eur (tris šimtus trisdešimt tris eurus 96 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti ieškovui J. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės R. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) žalai atlyginti, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą 605 Eur sumą nuo 2016-03-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 333,96 Eur (tris šimtus trisdešimt tris eurus 96 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Atmesti ieškinio kitą dalį.
Priteisti iš atsakovų Z. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą po 4 Eur (keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų. Valstybei priteista suma mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.