- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-14
- Bylos Nr.
- 2S-507-372/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00893-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Pareiškėjas
- R. P., V. P.
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. P. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. nutarties, kuria pareiškėjams V. P. ir R. P. nustatytas terminas sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių trūkumams pašalinti, panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjai V. P. ir R. P. kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą prašydami nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Nurodė, kad jau daugiau kaip metus laiko pareiškėjai nebetvarko bendro ūkio ir nebegyvena sutuoktinio gyvenimo. Pažymėjo, jog turi dvi dukras, kurios yra pilnametės, todėl jų išlaikymo ir gyvenamosios vietos nustatymo klausimas santuokos nutraukimo byloje nespręstinas. Patvirtino, kad yra visos LR CK 3.51 straipsnyje nurodytos sąlygos. Pranešė, kad BAB bankas „Snoras“ yra sutuoktinių V. P. ir R. P. kreditorius, kuris apie pareiškėjų santuokos nutraukimą abiejų bendru sutikimu yra informuotas registruotu laišku. Pateikė abiejų šalių pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 27 d. nutartimi nustatė pareiškėjams keturiolikos dienų nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos terminą sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių trūkumams pašalinti – patikslinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir pateikti sutartį, neprieštaraujančią galiojantiems įstatymams, nurodant sutuoktinių turimą bendrą dalytina turtą ir jo vertę, atsižvelgiant į įstatymo nustatytą prezumpciją, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, koks turtas kuriam sutuoktiniui atitenka ir kodėl nukrypstama nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, jeigu nuo jo yra nukrypstama, arba nurodant kompensaciją, kuri tenka sutuoktiniui, negaunančiam jam priklausančios dalijamo turto dalies.
Teismas iš sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinio nustatė, jog visas nurodytas dalytinas turtas, t. y. žemės sklypas ir gyvenamasis namas su priklausiniais atitenka pareiškėjai R. P., o kreditoriui BAB bankas „Snoras“ lieka solidariai atsakingi abu pareiškėjai. Teismas, siekdamas nepažeisti materialiosios teisės normų, t. y. CK 3.117 straipsnio nuostatų, nustatė pareiškėjams terminą sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių trūkimams pašalinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja R. P. prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013-03-27 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, priimti pareiškėjų V. P. ir R. P. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu ir santuokos nutraukimo pasekmių sutartį.
Apeliantė nurodo, kad teismas neteisingai skundžiamoje nutartyje taiko materialinės teisės normas – CK 3.117 str., 3.123 str., 3.127 str. 3 d., taikytinas sprendžiant sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo klausimą ginčo teisena. Pareiškime sutuoktiniai nurodė visą sutuoktinių turimą turtą ir jo vertę. Pareiškėjų nustatyta sutartimi turto pasidalijimo tvarka neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia vieno sutuoktinio teisėtų interesų, nes gyvenamasis namas ir žemės sklypas yra įsigytas iš kredito lėšų, o jis dar nėra išmokėtas. V. P. nemoka kredito įmokų bei palūkanų, jis nereikalauja kompensacijos iš sutuoktinės, kadangi R. P. įsipareigojo dengti kredito įmokas ir palūkanas, R. P. ir V. P. išliekant solidariai atsakingiems už prievolės nevykdymą. Apeliantė pažymėjo, jog prievolės įvykdymas bankui yra užtikrintas įkeitimu.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjai V. P. ir R. P. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Kartu su prašymu pareiškėjai pateikė pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria susitarė, kad santuokos metu įgytas žemės sklypas, gyvenamasis namas su priklausiniais atitenka R. P., o V. P. piniginės kompensacijos iš R. P. už jai atitenkantį visą santuokos metu įgyta nekilnojamąjį turtą nereikalauja. Taip pat pareiškėjai susitarė, kad prievolę kreditoriui BAB bankui „Snoras“ pagal Būsto paskolos sutartį Nr. 031-88471 iki visiško jos įvykdymo vykdys R. P., V. P. ir R. P. išliekant solidariai atsakingiems kreditoriui BAB bankui „Snoras“ pagal Būsto paskolos sutartį Nr. 031-88471. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių visas dalytinas pareiškėjų turtas: žemės skylas, gyvenamasis namas su priklausiniais, įsigytas pagal BAB bankas „Snoras“ Būsto paskolos sutartį Nr. 031-88471, atitenka R. P., o kreditoriui BAB bankui „Snoras“ pagal Būsto paskolos sutartį Nr. 031-88471 lieka solidariai atsakingi abu pareiškėjai, sprendė, kad pareiškėjai pasidalydami bendrą turtą nesilaikė LR CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos prezumcijos, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Teismas nustatė pareiškėjams terminą sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių trūkumams pašalinti – patikslinti sutartį, nurodant sutuoktinių turimą bendrą dalytiną turtą ir jo vertę, atsižvelgiant į LR CK 3.117 straipsnio nuostatas.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių sutikimu supaprastinto proceso tvarka galima tik tada, kai ginčų dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo būdo nekyla ne tik tarp pačių sutuoktinių, bet ir tarp sutuoktinių bei jų kreditorių, kadangi nagrinėjant bylą supaprastinto proceso tvarka nei bylą nagrinėjantis teismas, nei sutuoktinių ar vieno iš jų kreditoriai negali daryti įtakos sutuoktinių pateiktos teismui tvirtinti sutarties turiniui, o kreditorių teisės pasinaudoti CK numatytais jų teisių gynybos būdais yra apribotos. Turto pasidalijimas, nustatant, kam ir kuri dalis sutuoktinių turto atitenka, kai santuoka nutraukiama ypatingosios teisenos tvarka, yra išimtinai sutuoktinių diskrecija. Nei CK 3.117 straipsnyje įtvirtinto sutuoktinių turto lygių dalių principo, nei CK 3.123 straipsnyje numatytų kriterijų, leidžiančių nukrypti nuo šio principo, teismas, esant sutuoktinių sutarčiai, savarankiškai negali taikyti. Teismas gali turėti įtakos sutarties sąlygoms vieninteliu būdu: arba tokią sutartį visa apimtimi patvirtindamas, jeigu ji atitinka įstatymo nuostatas (CPK 541straipsnio 2 dalis), arba jos nepatvirtindamas, t. y. sutuoktinių prašymą atmesdamas. Egzistuoja ir trečia procesinė galimybė – kai sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, ar sutuoktinių kreditorių teises, negali būti tvirtinama, sutuoktiniai pagal CK 3.53 straipsnio 4 dalį yra įpareigojami sudaryti naują sutartį, o byla dėl santuokos nutraukimo sustabdoma (Žr. pvz.: Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-138-464/2010). Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi nustatė pareiškėjams terminą trūkumams pašalinti, taip ribodamas pareiškėjų teisę į teisminę gynybą ir pažeisdamas teisminės gynybos prieinamumo principą. Teismas negali varžyti pareiškėjų laisvės, bendru sutarimu pasidalyti turtą savo nuožiūra, taip kaip sutuoktiniai susitaria bendrai pasirašytoje sutartyje ir nukrypstant nuo lygių dalių principo, nes tai nėra ieškinio teisenos byla.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės R. P. atskirojo skundo argumentu, kad teismas, nagrinėdamas bylą supaprastinto proceso tvarka, nenustatinėja sutuoktinių turto balanso (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2008), o dalytino turto įkainojimas, atitinkamų kompensacijų vienam iš sutuoktinių dydis ir kiti su turto padalijimu susiję klausimai sutuoktinių išsprendžiami jų nuožiūra sudarant atitinkamą sutartį, kadangi dėl turto padalijimo šiuo atveju tarp pareiškėjų nėra jokio teisinio ginčo.
Teismas, vertindamas pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nepaisant vienokio ar kitokio sutarties šalių susitarimo yra įpareigotas patikrinti, ar ši sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai, ar ji iš esmės nepažeidžia sutuoktinių vaikų ar kurio nors sutuoktinio teisių bei teisėtų interesų, ar yra išlaikyta sutuoktinių (sutuoktinio) kreditorių interesų pusiausvyra. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai (sutuoktiniai) ir kreditorius (bankas) sudarė kredito sutartį, pagal kurią buvo suteiktas kreditas būstui įsigyti. Taip sutuoktiniai tapo kredito davėjo (banko) solidariaisiais bendraskoliais pagal iš Būsto paskolos sutarties Nr. 031-88471 atsiradusią prievolę grąžinti kreditą (CK3.109 straipsnio1dalies 6 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, jog tais atvejais, kai santuoka nutraukiama, neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditoriai sutinka su prievolės pakeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „Swedbank“, AB v. P. B., D. B., bylos Nr. 3K-7-229/2009;Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje V. B. v. K. B., bylos Nr. 3K-3-127/2011). Teismas, gavęs sutuoktinių prašymą patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, kuria siekiama pakeisti prievolės pobūdį, turi pareigą išsiaiškinti ne tik, ar yra įvykdytos CK 3.126 straipsnio 2 dalies sąlygos, bet ir privalo nustatyti, ar yra kreditoriaus sutikimas pakeisti sutarties sąlygas. Nesant aiškiai išreikšto kreditoriaus sutikimo pakeisti šalių sutarties sąlygas, yra pagrindas pripažinti, kad sutartis pažeidžia kreditoriaus interesus ir prieštarauja viešajai tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. N., bylos Nr. 3K-7-173/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad sutuoktiniai savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių sąskaita, todėl sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniams pasidalijant turtą turi būti pasirinktas toks padalijimo būdas ir nustatytos tokios sutuoktinių dalys, kad nepažeistų kreditorių teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007; 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2008).
Nagrinėjamu atveju byloje susiklosto tokia situacija, kad, konstatavus, jog sutuoktiniai (pareiškėjai) ir po santuokos nutraukimo lieka solidariaisiais bendraskoliais, o pagal sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių visas turtas perduodamas vienam iš sutuoktinių, lieka neaiški sutuoktinių kreditoriaus pozicija dėl tokio sutuoktinių dalytino turto, prievolės pasidalijimo. Dėl to byla perduotina pirmosios instancijos teismui šiam bylos klausimui išspręsti CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Mažeikių rajono teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.