Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs T. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities VPK Šiaulių m. ir r. PK 2019 m. sausio 11 d. nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2018-12-24 Šiaulių apskrities VPK Šiaulių m. ir r. PK Nusikalstamų veikų registravimo skyriuje buvo gautas T. B. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2018-12-23 apie 23.50 val. išvažiuojant atbuline eiga savo automobiliu BMV, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) g. namo kiemo, Šiauliuose, pro šalį ėjęs kaimynas A. P. apspjovė jo automobilį. Jam sustojus, išlipus iš automobilio ir paklausus, kodėl jis taip elgiasi, jis ėmė įžeidinėti, išvadindamas „snargliu“. Tada A. P. grįžo prie jo automobilio. Tuo metu iš automobilio išlipo jo žmona S. B.. A. P. nuo jo automobilio stogo paėmė sniegą ir metė į ją, bei išvadino „žiurke“. Po sniego metimo į jo žmoną, stumtelėjo jo ranką ir tada apsistumdė. Tuomet A. P. ėmė šaukti „ar žinai kas yra afganas“, „ar žinai kas aš esu“. Tuomet jis su žmona sėdo į automobilį ir išvažiavo iš kiemo. Susistumdymo metu A. P. suplėšė jo striukę, kurios vertė 150 eurų. Ją reikalui esant galės pateikti tyrimui. Konfliktas vyko tamsiu paros metu. Ar kas matė įvykį, nežino. Gali paaiškinti, kad A. P. yra priešiškai nusiteikęs prieš jį, nes neva jis prieš 3 metus nedavė pinigų, t. y. 10 eurų kiemo tvarkymui. A. P. draudžia statyti savo automobilį kieme. Nuolat randa savo automobilį išteptą kečiupu ar tepalais. A. P. 2018-12-18 apie 6.18 val. yra apmėtęs jo darbo automobilį VW Cady, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) obuoliais. Tuo metu įvykis buvo užfiksuotas vaizdo kamera, kurios įrašą galės pateikti vėliau. Prašo A. P. taikyti įstatymo numatytas poveikio priemones.

Šiaulių apskrities VPK Šiaulių m. ir r. PK 2019 m. sausio 11 d. nutarimu (toliau – Nutarimas) nutraukta administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 481 straipsnį, bei nurodyta, kad pareiškėjas turi teisę ginti savo garbę ir orumą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 str., o dėl turtinių interesų ar pretenzijų, toliau spręsti civilinio proceso tvarka.

- buvo apklausta T. B. žmona S. B., kuri patvirtino įvykio aplinkybes, tačiau automobilio apspjovimo fakto nematė, tik sėdėdama automobilyje išgirdo kaip vyras sušuko, kad „baik spjaudyti“ bei po susistumdymo pamatė, kad vyro striukei suplėšyta kairė rankovė, taip pat girdėjo kaip kaimynas pasakė, kad jam kažkas suplyšo, tačiau nematė;

- apklausiamas A. P., gyv. (duomenys neskelbtini) , parodė, kad 2018-12-24 apie 00.10 val. grįžo su žmona V. P. į (duomenys neskelbtini) namo kiemą su taksi automobiliu ir išlipęs ėjo pro automobilius link savo laiptinės. Eidamas paslydo ir su kaire ranka perbraukė per kaimyno automobilį, tuo metu jis važiavo atbuline eiga, o sustojęs ir išlipęs iš automobilio pradėjo šaukti, kad „ko daužai automobilį, spjaudai“. Taip ir įvyko žodinis konfliktas, kurio metu susistumdė su kaimynu, kurio metu išplyšo striukės sagos, žala padaryta 10 eurų. Kaimyno neįžeidinėjo ar jo žmonos, nebent konflikto metu ką nors nemandagaus pasakė spontaniškai, tai yra jį pati kaimynas su žmona išvadino nemandagiais žodžiais. Papildomai apklaustas A. P. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Šiauliai, kieme 2018-12-18 apie 6.15 val. vedžiojo savo šunį, kuris kažką radęs žolyne paėmė į burną, o iš jo atėmęs rastą kažkokį vaisių, numetė į pievą už automobilių. Kiek atsimena, tai tikrai į automobilius nekliuvo, nebent netyčia, tačiau to nepastebėjo bei nurodė, kad niekada niekam automobilių neteplioja jokiais skysčiais;

- apklausiama V. P. tvirtino tas pačias įvykio aplinkybes kaip ir A. P., nes kartu per konfliktą kieme buvo, todėl neapklausta, nes tyrimui jokių naujų aplinkybių nenurodė;

- tikslinant įvykio 2018-12-18 apie 6.18 val. aplinkybes dėl apmėtyto automobilio, peržiūrėta vaizdo medžiaga, iš kurios matyti, kad eidamas vyriškis su baltos spalvos šuniu kažką galimai meta link automobilių, kaip pareiškėjas nurodo, šis vyriškis yra A. P., o apie 10 val. ryte priėjęs prie automobilio, rado galimai supuvusio obuolio likučius ant automobilio, todėl ir įsitikinęs, kad tai jis apmėtė automobilį;

- tikslinant aplinkybes dėl šių įvykių bendrauta su (duomenys neskelbtini), Šiauliai, namo gyventojais, 33 buto V. M., 57 buto E. U., 52 buto T. J., 51 buto Ž. P., tačiau niekas konflikto nematė, o apie kaimynų konfliktus dėl automobilių nėra nieko girdėję, taip pat apie ištepliojimą automobilių niekas nėra matę ar girdėję.

Išnagrinėjus visas pareiškime nurodytas aplinkybes, Nutarime prieita išvados, kad nėra asmenų daugeto, kuriems būtų pažeistos teisės į žmonių rimtį, taip pat nėra siekio pažeisti viešąją tvarką, nes A. P. išsakyti žodžiai akivaizdžiai gali būti skirti įžeisti tik pareiškėją. Nėra įrodymų dėl asmens galimai padaryto nusižengimo, todėl šiuo atveju A. P. veikoje nenustatyta ANK 481 str. požymių. A. P. elgesys ir pasakyti žodžiai galėjo įžeisti pareiškėją, todėl asmuo turi teisę ginti savo garbę ir orumą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 str. A. P. profilaktinio pokalbio metu supažindintas su atsakomybe pagal ANK 481 str. Civilinės teisės ribose, policija neturi įgaliojimų procesiniams veiksmams atlikti.

2019 m. vasario 15 d. teisme gautas A. P. atsiliepimas į T. B. skundą, kuriuo prašoma atmesti T. B. skundą ir Nutarimą palikti nepakeistą. Taip pat nurodo, kad 2018-12-24 apie 23.00 - 23.30 val. kartu su žmona grįžo taksi iš miesto namo. Žmona iš taksi išlipo pirma ir nuėjo namų link. Atsiskaitė už kelionę ir išlipęs iš taksi nuėjo namų link iš automobilių stovėjimo aikštelės . Tuo metu jų kaimynas T. B. automobiliu BMW pradėjo važiuoti atgal. Šalia stovėjo dar vienas automobilis. T. B. pradėjus važiuoti atgal, tarp stovėjusio automobilio ir T. B. vairuojamo automobilio, susidarė nedidelis tarpas ir nevalingai, kad nepaslystų, galėjo atsiremti į jo automobilį. Pamatęs jį šalia, T. B. išlipo iš automobilio ir pradėjo jį keikti necenzūriniais žodžiais. Be to, jo paklausė, kodėl spjaudo ant jo mašinos. Ramiai paaiškino, kad ant jo mašinos nespjaudė ir paprašė parodyti žymes, jei jis mano kitaip. Nepaisant jo ramaus tono, T. B. pradėjo konfliktuoti. Tuo pat metu iš automobilio išlipo ir į konfliktą įsijungė jo žmona, kuri pradėjo priekaištauti, kad gadina jų mašiną. Sąmoningai nei T. B., nei jo žmonos neįžeidinėjo, necenzūrinių žodžių nevartojo. Gal ir galėjo būti, kad konflikto metu spontaniškai pasakė kokį stipresnį žodį, bet tai tikrai nebuvo keiksmažodis. Išlipęs iš automobilio T. B., įsikibo jam į puspalčio atlapus. Norėdamas išlaikyti pusiausvyrą ir nenugriūti irgi įsikabino jam į striukę. Konflikto metu buvo su puspalčiu ir T. B. išplėšė kelias sagas. Maždaug po penkių minučių T. B. nurimo, paleido jo striukę ir jis nuėjo namo, o jis įsėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Vėliau sužinojo, kad T. B. kreipėsi dėl įvykio į policiją. Su T. B. skundo argumentais nesutinka. Pats T. B. nurodė, kad konfliktas kilo dėl, neva, apspjautojo automobilio. Jis to niekada nedarė. Apart T. B., niekas to patvirtinti negali. Jei T. B. nebūtų išlipęs iš automobilio ir puolęs jį - jokio konflikto nebūtų kilę. Jei ne kartą anksčiau būtų inicijavęs kokius nors konfliktus su T. B., tai jis būtų kreipęsis į policijos pareigūnus anksčiau. Be to, tokius konfliktus neabejotinai būtų matę namo kaimynai. Dėl to, kad T. B. randa ketčupu ar tepalais išteptą savo automobilį, nieko paaiškinti negali, nes nėra niekaip su tuo susijęs. Be to, niekada nėra matęs, kad kuris nors kieme stovintis automobilis būtų išteptas ketčupu, tepalais ar kuo kitu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

ANK 569 straipsnyje įtvirtinta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog administracinę atsakomybę užtraukia necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ar žmonių rimtį.

ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyvusis požymis yra tai, kad pažeidimas turi būti padarytas viešosiose vietose ir juo turi būti sutrikdyta viešoji tvarka bei žmonių rimtis. Įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai, įvykę ne viešosiose vietose, nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitų pašalinių bei konflikte nedalyvavusių žmonių rimties, negali būti kvalifikuojami pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį. Analizuojant įžeidžiamo kibimo sąvoką, pažymėtina, jog esminę reikšmę vertinant, ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai pasireiškė įžeidžiamu kibimu, turi semantinė atskirų žodžių, ištartų nukentėjusiajam asmeniui, prasmė ir kontekstas, t. y. aplinka, kurioje tam tikri žodžiai buvo išsakyti: vieta (erdvė), santykiai tarp pasakytų žodžių autoriaus ir adresato, tikslai, kurių siekiama pasakytais žodžiais, ir šios aplinkybės dažnai yra lemiamos vertinant tai, ar kaltininko veiksmai įžeidė adresatą, ar ne.

Kaip matyti iš skundo turinio, Pareiškėjas nesutinka su Nutarimo išvadomis dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, požymių nebuvimo A. P. veiksmuose, kadangi mano, jog jo veiksmuose yra nusižengimo sudėties požymių ir jo atžvilgiu turėtų būti tęsiama administracinė teisena.

Susipažinęs su byloje esančia medžiaga: T. B. ir A. P. paaiškinimais, kurie konflikto situaciją vertina kiekvienas subjektyviai iš savo pusės, liudytojų S. B. ir V. P. paaiškinimais, kurios kaip žinia yra konflikte dalyvavusių vyrų žmonos, ir atitinkamai patvirtina savo vyrų duotus paaiškinimus. Taip pat, peržiūrėjęs T. B. pateiktą vaizdo įrašą, iš kurio matyti, kad šaligatviu einantis žmogus su šunimi, kažką numetė į kairėje pusėje stovėjusius automobilius, tame tarpe stovėjo ir Pareiškėjo automobilis VW Cady. Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad ant automobilio VW Cady lango matosi rudos spalvos medžiagos, galimai obuolio liekanos, kaip ir nurodoma Pareiškėjo. Pastebėtina ir tai, kad įvykis įvykęs 2018-12-24, dėl kurio buvo kreiptasi į teisėsaugos institucijas ir 2018-12-18 vaizdo kameromis užfiksuotas įvykis, nėra jokiame priežastiniame ryšyje vienas su kitu.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis visiškai sutinka su Nutarime padaryta išvada, jog nagrinėjamu atveju, privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktas įvykęs ne viešoje vietoje, nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitų, pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių žmonių rimties negali būti kvalifikuojamas kaip nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas ANK 481 straipsnio prasme. Bylos tyrimo metu, apklausus patį Pareiškėją, jo žmoną, A. P. ir jo žmoną, kitus galėjusius matyti ar girdėti konfliktą (kaimynus), negauta jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti, jog A. P. savo veiksmais siekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį ir ją pažeidė, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad viešoji vieta tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent – gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Iš to seka, kad kiekvienu atveju viešoji vieta yra vertinama pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes. Šiuo atveju, įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) namo kiemas, žodinis konfliktas ir susistumdymas įvyko nesant nei kaimynų nei kitų asmenų, kurių teisės ir rimtis būtų pažeisti.

Pareiškėjas skunde taip pat abejoja Šiaulių apskrities VPK pareigūno objektyvumu ir prašo tyrimo medžiagą grąžinti Institucijai tolimesniam tyrimui atlikti ir atitinkamam procesiniam sprendimui priimti dėl tyrimo baigties ir kaltininko nubaudimo. Toks pareiškėjo prašymas atmestinas. Visų pirma, Pareiškėjas nenurodė ir neaišku, kokius dar papildomus veiksmus, kurie nebuvo atlikti tyrimo metu, būtina atlikti, kokius būtina apklausti liudytojus, kurie nebuvo apklausti tyrimo metu ar atlikti kitus tyrimui reikšmingus procesinius veiksmus. Atsižvelgiant į tai, jog teismas įvertino Nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, kurio nepaneigia bylos aplinkybės, pripažįsta, jog administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta pagrįstai, todėl darytina išvada, jog toliau tęsti tyrimą netikslinga. Pareiškėjas, iš esmės reikalauja priimti tokį sprendimą, kuris atitiktų būtent jo interesus, t. y., kad būtų pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl A. P. veiksmų. Vien tai, kad buvo priimtas Pareiškėjo netenkinantis procesinis sprendimas, nesant kitų objektyvių duomenų, nesuteikia pagrindo konstatuoti A. P. veiksmuose esant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, požymių. Tai, jog Pareiškėjas nesutinka su skundžiamu Institucijos nutarimu yra tik subjektyvi Pareiškėjo nuomonė ir tai nereiškia, jog Institucijos nutarimas yra priimtas pažeidžiant ANK reikalavimus.

Pažymima, kad asmuo, manantis, jog jis buvo įžeistas, taip pat patyręs dėl kito asmens žalos, savo teises ir pažeistus asmeninius interesus gali ginti remdamasis Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatytais būdais, o ne tokius konfliktus dirbtinai kriminalizuoti ir savo smulkių asmeninių nesutarimų sprendimui pasitelkti teisėsaugos institucijas, kas ir buvo išaiškinta skundžiamame nutarime.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo nesutikti su Institucijos nustatytomis aplinkybėmis ir vertinimu. Institucijos pareigūnai išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, todėl panaikinti skundžiamą nutarimą T. B. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Šiaulių apskrities VPK Šiaulių m. ir r. PK 2019 m. sausio 11 d. nutarimą palikti nepakeistą ir T. B. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.